Vilniaus apygardos teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovui Andžejui Grudinskiui (Andžej Grudinskij),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirta jam 1 150,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) bauda. Grąžintas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui ar teisėtam valdytojui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra skundžiamas administracinio nusižengimo padarymo faktas ar už jį paskirta administracinė nuobauda. Ginčas byloje kilo dėl to, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarimu nebuvo paskirtas turto – automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarimas naikinamas dalyje dėl nepaskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nenustatęs ir neapklausęs automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad šios transporto priemonės savininkas nežinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, todėl nepagrįstai neskyrė administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Pažymima, kad toks neatidus ir paviršutiniškas teisingumo vykdymas negali būti pateisinamas, o teisėjas, nagrinėdamas bylą, turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių tiesai nustatyti.

7. J. G. nubaustas už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 424 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojantis asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones ir nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės). Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Vienas iš įstatymo numatytų atvejų, kada gali būti konfiskuotas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, yra tai, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pažymima, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018).

8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad automobilis buvo pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo priemonė, nėra pakankamas pagrindas jį konfiskuoti ir daryti išvadą, kad automobilio savininkui buvo žinoma, jog jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Ši aplinkybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatinėjo, o tik deklaratyviai konstatavo, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs apie neteisėtą jo nuosavybės panaudojimą. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjui, tačiau jokios kitos aplinkybės, nurodytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje, kurios iš esmės įtakotų sprendimą dėl kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo galimybės, nebuvo tiriamos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pažeidėjas paaiškino aplinkybes, kad automobilio, kurį jis panaudojo byloje nustatytam pažeidimui padaryti, savininkas M. G. dar prieš pažeidimo padarymą buvo pardavęs šį automobilį kitam asmeniui, su kuriuo J. G. prieš pat pažeidimą vartojo alkoholinius gėrimus ir jie iškart po to kartu važiavo (J. G. vairuojant) šią transporto priemonę (2019 m. spalio 7 d. apylinkės teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 05 sek. – 05 min. 07 sek.). Šios aplinkybės nepagrindžia teismo išvados apie automobilio savininko nežinojimą apie J. G. daromus neteisėtus veiksmus pasinaudojant jo turtu. Apylinkės teismas nepagrįstai nesiėmė priemonių nustatyti tikrąjį konfiskuojamos transporto priemonės „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininką, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam nepranešė, J. G. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo automobilio savininkui nedalyvaujant. Transporto priemonės, kurią būdamas neblaivus vairavo J. G., neturintis teisės vairuoti, konfiskavimo klausimo išsprendimas nepranešus apie bylos nagrinėjimą transporto priemonės savininkui, tai yra neįtraukus jo į administracinio nusižengimo teiseną, laikomas esminiu proceso teisės pažeidimu.

9. Siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti, be kita ko, M. G. ir T. S.. Iš M. G. paaiškinimų matyti, kad ginčo automobilį jis pardavė T. S. 2019 m. rugsėjo mėn. pradžioje ir faktiškai jį jam perdavė pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. rugsėjo 16 d. automobiliu jau nebedisponavo, tačiau dėl savo užimtumo nespėjo šio sandorio užregistruoti (b. l. 32). Šias M. G. nurodytas aplinkybes patvirtino T. S. nurodydamas, kad automobilį jis pirko iš M. G. 2019 m. rugsėjo 1 d., tą dieną ir perėmė automobilį.

10. Byloje esantys duomenys ir jų teisinis įvertinimas patvirtina, kad automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. S..

11. Iš 2019 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas M. G. parduoda pirkėjui T. S. transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). M. G. teigimu, jis nuosavybės teisės perleidimo fakto po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neužregistravo. Tai matyti ir iš 2019 m. rugsėjo 18 d. Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį (b. l. 6). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas įregistruotas tik 2019 m. lapkričio 12 d. (b. l. 36).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010 yra išaiškinta, kad asmenys, sudarę automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio duomenų keitimo. Tačiau tai nereiškia, kad, tokių duomenų nustatytais terminais nepakeitus, šalių sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo negalės būti laikoma automobilio savininko pasikeitimo faktą patvirtinančiu įrodymu. Savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Nustačius, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai įstatyme nenustatyta reikalavimo ją įregistruoti, netaikoma CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

13. Dėl šių aplinkybių laikoma, kad T. S. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo faktinis automobilio savininkas (taip pat žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-307-175/2018, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-168-166/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-147-468/2017).

14. Apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. posėdyje J. G. paaiškino, kad T. S. jam sakė, jog pirko automobilį. Išgėrus alaus prie ežero, T. S., neturinčiam vairuotojo pažymėjimo, leidus vairuoti T. S. automobilį. T. S. žinojo, kad J. G. neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 33). Suinteresuotas asmuo T. S. teismo posėdyje patvirtino šiuos J. G. paaiškinimus, papildomai nurodė, kad jis leido vairuoti automobilį J. G., kadangi dėl neblaivumo T. S. jau nebesugebėjo vairuoti automobilio, o J. G., nors ir būdamas neblaivus, dar galėjo jį vairuoti. T. S. teismo posėdyje patvirtino, kad žinojo, jog J. G. neturi vairuotojo pažymėjimo. Taigi T. S. perduodamas automobilį valdyti (vairuoti) J. G. žinojo, kad automobilis bus naudojamas ANK 424 straipsnyje numatytam administraciniam nusižengimui daryti, tai yra transporto priemonę vairuos neblaivus asmuo, neturintis teisės ją vairuoti.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad teisinių kliūčių konfiskuoti automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra.

16. Suinteresuotas asmuo T. S. nurodė, jog jis nesutinka su transporto priemonės konfiskavimu, kadangi jam neatlyginama už jos konfiskavimą.

17. Pastebima, kad pažeidimo padarymo įrankio ir (ar) priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga nuobauda esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, įskaitant ir aptariamą nusižengimą. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kartu pažymima, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo priemonė, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau, nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-167/2018).

18. Kadangi automobilis prarastas dėl neteisėtų J. G. veiksmų, automobilio savininkas T. S. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka reikalaudamas iš kalto asmens atlyginti padarytą žalą. Taigi nagrinėjamu atveju paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios T. S., konfiskavimas, nelaikoma neproporcinga.

19. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. G. praeityje (2017 m. rugsėjo 18 d.) baustas už panašaus pobūdžio administracinį pažeidimą, tačiau nuobaudos neįvykdė, išvadų nepadarė, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes vis tiek pažeidinėja įstatymo reikalavimus. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju norint pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, privalu J. G. skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarimo dalis dėl automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo grąžinimo teisėtam savininkui naikinama, minėtas automobilis konfiskuojamas kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

tenkinti institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), grąžinimo savininkui ar teisėtam valdytojui.

Konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas galutinis ir neskundžiamas.