- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-42-167/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00291-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Suinteresuotas asmuo
- G. A.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens G. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimo, kuriuo N. K. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje ir N. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1250 Eur dydžio bauda, bei paskirta administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios G. A., (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu N. K. nubaustas už tai, kad 2017 m. gruodžio 15 d. 23.29 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. A., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (kai pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui neįvykdė reikalavimų jas atsiimant) ir būdamas neblaivus kai nustatytas 1,29 promilių girtumas. Be to, transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais N. K. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 ir 226 punktus, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. A. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimo dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Skunde nurodoma, kad teismas priimtame nutarime nurodo, kad G. A. apie posėdį buvo pranešta ir byla nagrinėtina jam nedalyvaujant. Su šia teismo konstatuota aplinkybe G. A. sutinka, tik nori paaiškinti faktinę situaciją, kodėl negalėjo dalyvauti nurodytame teismo posėdyje. Nurodoma, kad G. A. su šeima gyvena buvusioje sodų bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis yra įsigijęs sodų namelį, kurį šiuo metu rekonstruoja. Tik visai nesenai G. A. kartu su savo šeima fiziškai persikraustė iš deklaruoto adreso ((duomenys neskelbtini)) į dabartinę gyvenamąją vietą. Buvusiu deklaruotu adresu liko gyventi jo tėvai. Dėl tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių, G. A. apie vyksiantį teismo posėdį buvo informuotas tik jau po to, kai faktiškai teismo posėdis buvo įvykęs.
Pažymima, kad G. A. nekvestionuoja teisės taikymo toje apimtyje, kad teismas negalėjo išnagrinėti šios administracinio nusižengimo bylos, tačiau nurodo, kad teismas taikydamas administracinio poveikio priemonę - automobilio konfiskaciją, toje dalyje neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino aplinkybių, o tik formaliai išsprendė šį klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, skunde pažymima, jog teismas visiškai netyrė ir neatskleidė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygos esmės, nepasisakė, kaip pasireiškė pareiškėjo suvokimas ir žinojimas, kad būtent jo transporto priemonė bus naudojama administracinio nusižengimo padarymui. Teigiama, kad šios aplinkybės gali būti atskleidžiamos tik per subjektyviuosius kriterijus apklausiant tiek pažeidėją, tiek ir pareiškėją, tačiau kaip matyti to padaryta nebuvo, o ir administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kuriuose šie elementai būtų tinkamai atskleisti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas papildomai nori nurodyti esmines aplinkybes, kurios nebuvo tirtos teisme, tačiau ypatingai svarbios atskleidžiant paties pareiškėjo žinojimą, suvokimą apie pažeidėjo planuojamus veiksmus:
1. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 15 d. buvo pakviestas į kalėdinį vakarėlį, kurį organizavo keli autoservisai. Nurodoma, kad pareiškėjas į jį buvo pakviestas, kaip svečias, nes yra vieno iš autoserviso nuolatinis klientas bei siunčiantis šiam autoservisui nemažai klientų. Teigiama, kad kalėdinis vakarėlis baigėsi apie 23.30 val., o po jo buvo nuspręsta važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) esantį boulingą; buvo suformuoti ekipažai kas su kuo važiuos, nes buvo apie 10 žmonių ir 3 automobiliai. Nurodoma, kad pareiškėjas pasakė, kad jis turi automobilį, tačiau vairuoti nenori nes yra išgėręs alaus, pavairuoti pasisiūlė asmuo, kuris kaip vėliau paaiškėjo yra N. K. (pažeidėjas). Pažymima, kad pareiškėjui nekilo jokių įtarimų, kaip jų ir nekilo kitiems automobilio keleiviams, kad N. K. gali būti neblaivus; važiuojant automobiliu jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kurie nustatė ne tik kad N. K. yra neblaivus, bet ir tai kad pastarasis neturi teisių.
2. Pareiškėjas pažymi, kad N. K. nepažįsta ir anksčiau nebuvo matęs. Kiek dabar prisimena, kad pastarasis į vadinamą kalėdinį vakarėlį atvyko vėliau; nematė, kad vakarėlio metu N. K. būtų vartojęs alkoholį ar pan., nes su juo iš vis nebendravo; pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo abejoti asmeniu, kuris iš tos pačios kompanijos ir kurie visi bendrai sprendė kur važiuoti, o vėliau ir skirstėsi ekipažus kas su kuo važiuos. Teigiama, kad visas šias aplinkybes gali paliudyti ne tik pats pareiškėjas, tačiau ir kartu važiavę dar du kiti asmenys bei pats N. K..
Nurodoma, kad aukščiau nurodytų aplinkybių egzistavimas aiškiai atskleidžia, kad pareiškėjui nebuvo žinoma pažeidėjo „praeitis“, nes šio asmens jis anksčiau nebuvo matęs ir jo nepažinojo. Teigiama, kad pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo suabejoti asmens deklaruojamu galėjimu pavairuoti, juo labiau, kad pareiškėjas savo automobilyje neturi alkotesterio ir neturėjo jokių teorinių galimybių patikrinti pastarojo blaivumo. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju teismas privalėjo tirti nurodytas aplinkybes ir nors administracinio nusižengimo bylą eismas išnagrinėjo nepažeisdamas procesinių normų, tačiau netirdamas ir neatskleisdamas bylos esmės dėl ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo, pažeidė materialinių teisės normų taikymą, kas daro priimtą teismo sprendimą nepagrįstą ir neteisėtą.
Pareiškėjas sutinka, kad pažeidėjo pažeidimas, numatytas ANK 424 straipsnio 4 dalyje, pasižymi savo didesniu pavojingumu nei kiti administraciniai nusižengimai, susiję su transporto eismo taisyklių pažeidimais, tačiau esamu atveju, pareiškėjui „galutinis rezultatas“ - jo automobilio konfiskavimas, yra finansiškai daug griežtesnis, nei pačiam pažeidėjui skirta galutinė baudą. Teigiama, kad nors pareiškėjas ir nieko nežino apie pažeidėją bei jo nepažįsta, skaitydamas teismo nutarimą mato, kad pastarasis baudų nemoka, o tai sąlygoja, kad pastarasis turi vykdomųjų bylų, kurių rezultatas galimai neigiamas. Šios aplinkybės sąlygoja, kad civilinio proceso priemonėmis ginti pažeistas teises pareiškėjui, dėl pažeidėjo administracinio nusižengimo veiksmais patirtos žalos atlyginimo, gali būti bergždžias reikalas. Teigiama, kad tokiu būdu pareiškėjui prarasti automobilį, kurio vertė apie 3.000 Eur, yra neproporcinga administracinė poveikio priemonė, kuri griežtesnė nei paties pažeidėjo gauta galutinė bauda.
Pažymima, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, yra numatytas kaip papildoma alternatyvi poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (šiuo atveju teismui). Įtatymas konkrečių kriterijų, kada ši papildoma priemonė turi būti skiriama ir ar apskirtai turi būti skiriama, nenustato, tačiau vadovaujantis teismų praktika, tokiais atvejais turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į G. A. skunde išdėstytus argumentus mano, jog G. A. prieš duodamas vairuoti savo automobilį N. K., turėjo įsitikinti, jog N. K. yra blaivus, bei privalėjo pasitikrinti, ar N. K. turi teisę vairuoti transporto priemones. Nurodoma, kad G. A., kaip transporto priemonės savininkas, bei važiuodamas kartu su N. K. viename automobilyje, nei vieno iš nurodytų punktų neįvykdė, kas leido N. K., su G. A. žinia, padaryti ypač šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nurodoma, kad kyla abejonių dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kur pareiškėjas, N. K. net nepažinodamas ir anksčiau nematęs, tokiam asmeniui duoda vairuoti savo automobilį, o tai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nuomone, rodo G. A. atsainų ir neatsakingą elgesį su savo turtu, dėl ko, po to jam tenka gailėtis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. A. ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, dėl administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, dėl N. K. padarytų administracinių nusižengimų, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.
Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje priemonė. Tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė / įrankis. Tačiau minėtas automobilis yra ne pažeidėjo N. K., o G. A. nuosavybė.
Minėta, kad, remiantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, turtas, nuosavybės teise nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismo vertinimu, ši sąlyga byloje įrodyta.
Pažymėtina, kad iš G. A. byloje esančio paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad G. A. automobilį vairavo iš matymo žinomas vyriškis, kuris buvo kartu su G. A. ir kitais draugais, ir pasiėmė G. A. automobilio raktelius, pasisiūlė parvežti namo; kad minimas vaikinas (N. K.) buvo išgėręs ir neturi vairuotojo pažymėjimo, nežinojo (b. l. 7). N. K. pripažino padaręs pažeidimus (b. l. 2). Apeliaciniame skunde G. A. nurodė, jog 2017 m. gruodžio 15 d. dalyvavo kalėdiniame vakarėlyje, kuris baigėsi apie 23.30 val., po jo buvo nuspręsta važiuoti į boulingą; kadangi G. A. buvo išgėręs, vairuoti pasisiūlė kitas asmuo (N. K.); G. A. nurodė, kad jam nekilo abejonių, jog N. K. būtų neblaivus; teigia, nematęs, jog vakarėlio metu N. K. būtų vartojęs alkoholį, be to, su N. K. nurodė nebendravęs (b. l. 30-32). Apygardos teismas tokius G. A. paaiškinimus laiko deklaratyviais, nelogiškais, kaip siekį išvengti savo turto konfiskavimo. Pažymėtina, kad G. A. pripažįsta, jog savo transporto priemonę perdavė vairuoti N. K., važiavo viename automobilyje kartu su N. K., pripažįsta, jog abu buvo viename vakarėlyje, kuriame buvo vartojamas alkoholis, todėl G. A., kaip būdamas atsakingas savo turto savininkas, turėjo įsitikinti, kad asmuo, kuriam perduodama vairuoti transporto priemonė, turi teisę šią transporto priemonę vairuoti, nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina ir tai, kad N. K. buvo nustatytas net 1,29 promilių girtumas (b. l. 12), todėl G. A. galėjo pastebėti, kad N. K. yra galimai vartojęs alkoholį. Neatsakingą G. A. elgesį su savo turtu patvirtina ir tai, kad jis žinodamas, jog transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pasiūlė kitiems asmenims šį automobilį vairuoti ir jį perdavė vairuoti, nors pagal Kelių eismo taisyklių 226 punktą dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog G. A. perduodamas automobilį vairuoti N. K., suvokė, kad šį automobilį vairuos neblaivus asmuo, t. y. turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Pastebėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio/priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga nuobauda esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, įskaitant ir aptariamą nusižengimą. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kartu pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau, nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kadangi automobilis prarastas dėl neteisėtų N. K. veiksmų, automobilio savininkas G. A. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, reikalaudamas iš kalto asmens atlyginti padarytą žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju paskirta administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios G. A., konfiskavimas, nelaikytina neproporcinga.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai skyrė administracinę poveikio priemonę – transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. A. skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.