Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir BK 68 straipsniu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nusikalstamos veikos priemonė – automobilis ,,Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskuota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. M. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 19 d. apie 23 val. Lazdijų rajono sav., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo S. V. vardu registruotą, bet jam pačiam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 23.16 val., nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis D. M. apeliaciniu skundu neginčija skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, už ją paskirtos bausmės rūšies – laisvės atėmimo – ir jos dydžio, taip pat nuosprendžio dalies, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir BK 68 straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, taip pat apeliantas neginčija ir nuosprendžio dalies, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis buvo paskirtas turto konfiskavimas transporto priemonei „Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas tik prašo jam paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai yra patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas D. M. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

6. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

7. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kuris pasižymėjo ypatingu pavojingumu visuomenei – apeliantas vairavo transporto priemonę „Audi“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Po nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino savo kaltę, nurodė besigailintis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šios aplinkybės turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau vien jos savaime niekaip nenulemia darymo išvados, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti D. M. realiai neatliekant jam paskirtos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai informaciją apie jo teistumus, atsižvelgiant į praeityje D. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistojo elgesiui, taip pat svarbu paminėti ir nuobaudas, kurios apeliantui buvo skirtos administracine tvarka.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, D. M. praeityje buvo teistas tris kartus už tyčinių nusikaltimų, priskiriamų nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms padarymą, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos (transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo) įvykdymą (pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 284 straipsnį, BK 270 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija)). Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam už įvykdytus nusikaltimus buvo skirtos tiek švelnesnės bausmių rūšys – laisvės apribojimai (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu), tiek jo atžvilgiu paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jas subendrinus, jam buvo taikytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančios BK 75 straipsnio nuostatos, tai yra: Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, po to Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas vėl buvo atidėtas 2 metų laikotarpiui, paskiriant analogišką įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemones. Tačiau D. M. jam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino, jis probacijos laikotarpiu padarė šiurkščius pažeidimus – be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo paskirto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, nes vairavo automobilį, kai tokia teise naudotis jam uždrausta ir padarė administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Todėl, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartimi, D. M. bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 5 mėnesių 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, nustatyti įpareigojimai. Nors D. M. 2020 m. sausio 31 d. buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, tačiau praėjus tik kiek daugiau nei dvejiems metams, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu, esant neblaiviam, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

9. Taigi, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei nuteistajam D. M. paskirtos švelnesnės bausmių rūšys, nei jo atžvilgiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei įpareigojimai, jo nepataisė, nepadarė poveikio, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Priešingai, kaip minėta aukščiau, po laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis padarė analogišką nusikalstamą veiką. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. M. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pastarąją išvadą patvirtina ne tik nuteistojo įvykdytų tyčinių nusikalstamų veikų skaičius, tačiau ir duomenys apie jo padarytus administracinius nusižengimus. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. M. per paskutinius penkerius metus yra padaręs net 11 administracinių nusižengimų (administracinio nusižengimo registro išrašą sudaro 9 lapai), visos administracinės nuobaudos paskirtos už itin šiurkščius nusižengimus – vairavimą esant neblaiviam, neturint specialiosios teisės vairuoti, vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta techninė apžiūra ir neapdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Be to, visos D. M. paskirtos administracinės nuobaudos nėra sumokėtos. Konstatuojama, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistasis nuolat ir sistemingai pažeidinėja įstatymo reikalavimus, susijusius su draudimais vairuoti transporto priemones neturint teisės tai daryti, bei esant neblaiviam.

10. Įvertinus tai, kad po praeityje teismo nuteistajam D. M. parodyto pasitikėjimo, jis ne tik, kad nesugebėjo laikytis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, tačiau pasiųstas atlikti ir atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę nesistengė pasitaisyti, o toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant apeliantui tik baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ir, atitinkamai taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Šios bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą bei esant jam nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino D. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir šios visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo jo asmenybės didesnį pavojingumą, į ką skirdamas laisvės atėmimo bausmę bei netaikydamas jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.

11. Skunde apeliantas akcentuoja, kad dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis neturės galimybės įsidarbinti, neturės galimybės mokėti alimentus savo dviem mažamečiams vaikams. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pakartotinai atkreipia dėmesį, kad šios išvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes už analogišką veiką jam buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau apeliantas D. M. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, dėl to jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Tik atlikęs bausmę ir grįžęs iš įkalinimo vietos jis vėl darė administracinius pažeidimus ir padarė šį nusikaltimą. Kita vertus, net jei nuteistasis ir praras galimybę įsidarbinti, tai yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė bei pažymėtina, kad D. M. įsidarbinti ir gauti pajamas, iš kurių būtų daromi apmokėjimai alimentams, gali ir atlikdamas bausmę pataisos namuose.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nėra, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

13. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų D. M. atžvilgiu. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.