Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. (L.) Č. ieškinį atsakovui M. Š., išvadą teikiančiai byloje institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateiktoje išvadoje nurodė, kad reikalavimas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atitinka nepilnametės interesus, o prašoma nustatyti 300 Eur per mėnesį suma galėtų būti pakankama kasdieniams mergaitės poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Ieškovė ir atsakovas pateikė prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinės bylos dalį dėl atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos nustatymo nutraukti. Nurodo, kad taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims yra žinomas ir suprantamos.

9. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Su taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinėmis pasekmėmis šalys susipažino ir jas suprato, todėl taikos sutartis tvirtintina, civilinės bylos dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukiama.

10. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15790-838/2017 ir patvirtinta ieškovės L. Č. ir atsakovo M. Š. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį mokėti po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė prašo padidinti atsakovo nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamo išlaikymo dydį iki 300 Eur.

11. Pagal atsakovo į bylą pateiktus duomenis nustatyta, kad jo darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. įskaitytinai sudarė 33 794,96 Eur, t. y. per mėnesį vidutiniškai – 2 816,25 Eur (33 794,96 / 12). Atsakovo vardu registruota ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimui ieškovė ir atsakovas, pasiėmė kreditą iš Luminor bank AS Lietuvos skyriaus (buvęs pavadinimas Nordea Bank Finland Plc). Kredito dalies dengimui kas mėnesį moka 63 Eur įmokas. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW X5 xDrive35d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat turi kreditinių įsipareigojimų AB „Mokilizingas“. Mėnesinė įmoka sudaro 553,37 Eur. Mokėjimo termino pabaiga 2020 m. gruodžio 26 d.

12. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 420 Eur. Ieškovei priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kredito dalies dengimui ieškovė kas mėnesį moka 63 Eur įmokas. Teismo surinktais duomenimis, ieškovės vardu registruotos transporto priemonės – OPEL GTSELEG 2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra sudariusi naują santuoką. Su sutuoktiniu turi nepilnametį sūnų bei šiuo metu laukiasi trečio vaiko.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas pažymi, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

15. Ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga 600 Eur suma, kurią sudaro 150 Eur išlaidos maistui namuose, 48 Eur maistui mokykloje, 20 Eur telefonui, internetui, 80 Eur išlaidos transportui, 50 Eur vitaminams, vaistams, 60 Eur ugdymui, kanceliarinėms prekėms ir pan., 100 Eur – drabužiams ir avalynei, 60 Eur pramogoms, 80 Eur žaislams, naujai technikai, 15 Eur būreliams. Ieškovė paaiškino, jog mergaitei reikalinga logopedo ir psichologo pagalba. Šiais ieškovės paaiškinimai teismas neturi pagrindo netikėti. Teismui nekyla abejonių, jog ieškovė vaikui perka maistą, rūbus, avalynę, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, be to, vaikas lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas. Teismas įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas išlaidas, teismas daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

16. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus beveik trims metams nuo sprendimo priėmimo, sumažėjo šalių vaiko poreikiai. Priešingai, vaikui augant, auga ir jo poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Be to, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Kaip nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje, tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

17. Ieškovė prašo padidinti nepilnamečiui vaikui teismo priteistą išlaikymo dydį iki 300 Eur. Teismas sutinka, su ieškovės pozicija, jog šalių dukrai per mėnesį yra reikalinga 600 Eur išlaikymo suma. Pažymėtina, kad pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, ieškovės nurodoma suma vaiko išlaikymui yra objektyviai būtina. Ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, taip pat į padidėjusį minimalios mėnesinės algos dydį, kaip orientacinį kriterijų, yra teisingas, protingas ir sąžiningas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-713/2002). Šiuo metu esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam 607 Eur minimalios mėnesinės algos, neatskaičius mokesčių, dydžiui bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteisto po 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo, nebepakanka nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo gaunamos pajamos nepakito, jos liko stabilios, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tikrai gali skirti didesnį nei 200 Eur sumą dukters išlaikymui. Aplinkybė, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, nesudaro pagrindo priteisti tik minimalų išlaikymą vaikui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą, o aplinkybė, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006).

20. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes vaikui teikti didesnį išlaikymą. Teismas mano, kad atsakovo nurodoma 230 Eur dydžio išlaikymo suma dukrai, kurią jis sutinka mokėti, yra per maža, neatitinkanti ir neužtikrinanti vaiko poreikių. Iš byloje esančių įrodymų, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės nei atsakovo, t. y. ieškovės pajamas sudaro 420 Eur, tuo tarpu atsakovo mėnesines pajamas per 2019 m. sudarė 2816,25 Eur po mokesčių. Šalys turi bendrą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Tai, kad atsakovas turi įsipareigojimų kredito įstaigai dėl suteikto kredito, negalima laikyti atsakovo turtinę padėtį blogesne (Sprendimo 19 punktas).

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

22. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas, į tai, jog vaikui augant jo poreikiai tik didėja, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą 2017 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15790-838/2017, todėl minėtu teismo sprendimu patvirtintas atsakovo įsipareigoto teikti išlaikymo dydis pakeistinas, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai A. Š. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

23. Nepilnametės A. Š. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė L. Č. (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

24. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

25. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

26. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 27 Eur žyminio mokesčio (300 Eur – 200 Eur x12 mėn.=1200 Eur x 75 proc. x 3 proc./ 100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, jog teikiant garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei susidarė 576,53 Eur suma už advokato paslaugas. Kadangi ieškinys yra tenkinamas visiškai, iš atsakovo yra priteisiamas valstybei 27 Eur dydžio žyminis mokestis ir 576,53 Eur už advokato pagalbą valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 293 straipsnio l dalies 5 punktu, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2017 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15790-838/2017 patvirtinto atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoto teikti išlaikymo nepilnametei dukrai A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. (L.) Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Patvirtinti 2020 m. liepos 8 d. tarp ieškovės L. (L.) Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1174-911/2020, joje nurodytomis sąlygomis:

1. Šalys susitarė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15790-838/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punktą (dalyje dėl dukros A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo).

2. Šalių susitarimu sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punktas keičiamas sekančiai: „ Pareiškėjai susitarė dėl tokios bendravimo ir matymosi su dukra tvarkos:

2.1. Tėvas netrukdomai bendrauja su dukra A. tėvo buvimo užsienyje laiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, Skype programa, mobilių telefonų pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų metu bei po pamokų ruošiant namų darbus, lankant baseiną, dailės mokyklą, būrelius; 2) nuo 20.00 val. iki 08.00 val. (kai vaikas ruošiasi miegui, miega).

2.2. Tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja tėvo buvimo Lietuvos Respublikoje laiku du bet kokius mėnesio savaitgalius savo gyvenamojoje vietoje su 2 nakvynėmis, pasiimdamas vaiką penktadienį iš mokyklinio ugdymo įstaigos pasibaigus paskutinei pamokai arba iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 15.00 val. iki 16.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

2.3. Tėvas įsipareigoja ne vėliau nei prieš dvi dienas trumpąją žinutę informuoti vaiko motiną apie numatomą bendravimą su vaiku savaitgalį.

2.4. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 24 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio mėn. 26 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

2.5. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų vasaros atostogų metu nepertraukiamai 14 dienų. Tėvas įsipareigoja ne vėliau nei prieš 7 dienas trumpąją žinute informuoti vaiko motiną apie numatomą 14 dienų bendravimą su vaiku vasaros atostogų metu ir sudaryti motinai sąlygas minėtu laiku susisiekti su nepilnamečiu vaiku visomis ryšio priemonėmis: telefonu, per Skype programa.

2.6. Tėvas įsipareigoja ne vėliau nei prieš dvi dienas trumpąją žinute informuoti vaiko motiną, jeigu jis negali bendrauti su vaiku suplanuotu metu.

2.7. Nebūnant tėvui Lietuvos Respublikoje motina įsipareigoja leisti močiutei Z. Š. bendrauti su A. pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje su 2 nakvynėmis, pasiimdama vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindama vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

2.8. Močiutė Z. Š. įsipareigoja ne vėliau nei prieš dvi dienas trumpąją žinute informuoti vaiko motiną, jeigu negali bendrauti su vaiku savaitgalį.

3. Ieškovė L. (L.) Č. atsisako savo ieškinio reikalavimo dėl tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nustatymo.

4. Šalys pasilieka prie turėtų bylinėjimosi išlaidų ir viena iš kitos jų priteisti neprašo (dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo).

5. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos (dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo) priteisiamos įstatymo nustatyta tvarka.

6. Šalys patvirtina, jog yra atidžiai susipažinusios su taikos sutarties sąlygomis ir su jomis sutinka bei įsipareigoja jų sąžiningai laikytis. Šalys pareiškia, kad taikos sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią.

7. Šalys patvirtina, kad jiems yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo teisme teisinės pasekmes, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis).

Civilinės bylos dalį pagal ieškovės L. (L.) Č. ieškinį atsakovui M. Š., išvadą teikiančiai byloje institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, nutraukti.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį valstybės naudai, pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 576,53 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 53 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinėje bendrovėje „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinėje bendrovėje SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.