- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1722-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25309-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys A. J. C., antstolis Donatas Kisielius, išieškotojas bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas (skolininkas) A. C. skundo dėl antstolio veiksmų (dėl antstolio D. Kisieliaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453 panaikinimo), vieną egzempliorių pateikė teismui, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti bet kokius išieškojimo ir vykdymo veiksmus (vykdymo, atsiskaitymo, perdavimo) pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas, 2) atidėti vykdymo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 627 straipsnio 1 punkto ir 6 punkto nuostatas iki šio pareiškėjo skundo galutinio išnagrinėjimo, 3) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Nurodė, kad nustatyta turto vertė nepagrįstai per maža, ji nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų nuomone galėtų siekti iki 65 000 Eur. Pareiškėjo skundas civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 dėl vertinimo akto teisėtumo dar nėra galutinai išnagrinėtas, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 neteisėtai atmestas; civilinėje byloje Nr. e2-23118-833/2017 jis pagrįstai tenkintas. Kadangi ginčijamas antstolio patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Pareiškėjo skola kredito unijai gali būti lygi tik negrąžintai 10 569,24 Eur sumai, todėl kredito unijos reikalavimas areštuoti ir parduoti pareiškėjo įkeistą turtą iš varžytynių žymiai žemesne nei rinkos kaina buvo neteisėtas. Dėl to pareiškėjas gali patirti dar didesnius materialinius nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Iš skundu dėl antstolio veiksmų ginčijamo 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymo teismas nustatė, kad išieškotojui pasiūlyta perimti varžytynėse neparduotą turtą. Teismas sprendė, kad netenkinus prašymo stabdyti vykdymo veiksmus, turtą pagal antstolio nustatytą ir nenuginčytą kainą perimtų išieškotojas, kuriam pareiškėjas ir yra skolingas, kas nelaikytina šalių interesų pažeidimu. Taip pat pažymėjo, kad jei turto neperimtų išieškotojas, būtų skelbiamos pakartotinės varžytynės, o pareiškėjas galėtų realizuoti savo teisę pasiūlyti pirkėją. Pasisakydamas dėl prašymo argumento – galimų pareiškėjo nuostolių dėl netinkamai įvertinto turto, teismas atkreipė dėmesį, kad teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 jau išnagrinėjo pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų ir jų netenkino, tiek atmetęs argumentus dėl netinkamai nustatytos nagrinėjamame prašyme nurodyto turto rinkos kainos, tiek dėl šio turto kainos skelbiant pirmąsias varžytynes. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo skundo argumentų teismas nelaikė preliminariai pagrįstais, kas sudarė pagrindą netenkinti ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo nuomone, pareiškėjo motyvai dėl jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-23118-833/2017 neturi jokios reikšmės, nes reikalavimai šiose bylose visiškai skirtingi, be to, A. J. C. ieškinys aukščiau nurodytoje civilinėje byloje buvo atmestas, konstatavus jo nepagrįstumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo būtinumo, neįrodė galimos grėsmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
3. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir patenkinti jo skundą: sustabdyti bet kokius išieškojimo ir vykdymo veiksmus byloje (vykdymo, atsiskaitymo, perdavimo) pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas ir vykdomąją bylą; atidėti vykdymo veiksmus pagal CPK 627 straipsnio 1 punkto ir 6 punkto nuostatas iki šio pareiškėjo skundo galutinio išnagrinėjimo, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes (jų visumą). Netenkinus pareiškėjo skundo prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus, turtą pagal antstolio nepagrįstai ir neteisėtai nustatytą ir pareiškėjo užginčytą (kitose ginčo bylose) net kelis kartus sumažintą turto kainą neteisėtai perimtų išieškotojas. Nors pareiškėjas jam skolingas, tačiau tai, apelianto teigimu, laikytina esminiu šalių (pareiškėjo) interesų pažeidimu, nes reali turto kaina yra kelis kartus didesnė. Pareiškėjas negalėtų realizuoti savo teisės pasiūlyti pirkėją, nes tokią teisę jis turi tik iki varžytinių paskelbimo dienos.
3.2. Pareiškėjo motyvai dėl jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitoje civilinėje byloje Nr. e2-23118-833/2017 turėjo esminę reikšmę, nes teisinės ir faktinės esminės bylos aplinkybės buvo panašios arba analogiškos. Be to, joks A. J. C. ieškinys aukščiau nurodytoje byloje nebuvo atmestas, nes jis jokio ieškinio nėra pateikęs.
3.3. Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto parlamentiniame tyrime nustatytos aplinkybės buvo tinkamas argumentas, kad pareiškėjas pagrįstai ir motyvuotai nuo 2008 metų gynė savo pažeistas teises, ir tai buvo dar vienas papildomas motyvas sustabdyti išieškojimo veiksmus šioje vykdomojoje byloje.
3.4. Kadangi turto ekspertizės akte ir patvarkyme dėl pirmųjų varžytinių (paskolos sutartimi įkeisto nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo ir sodo namelio) nurodyta turto kaina buvo kelis kartus neteisėtai sumažinta, varžytinės buvo neteisėtos, negalėjo vykti ir negalėjo būti neįvykusiomis; antstolis patvarkymu negalėjo pasiūlyti išieškotojui perimti iš pirmųjų varžytynių Nr. 173056 neparduotą turtą už 34 580 Eur. Turto perėmimas iš esmės pažeidė pareiškėjo ir turto savininko interesus.
3.5. Teismas ignoravo skundo pateikimo motyvus ir aplinkybes. Pareiškėjo skundas civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 dėl patvarkymo ir vertinimo akto teisėtumo dar nėra galutinai išnagrinėtas, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 buvo nepagrįstai atmestas (nepriimtas) tik dėl formalių ir neteisėtų priežasčių (dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo), o antstolis nesulaukęs pareiškėjo skundo išnagrinėjimo priėmė patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo. Pirmos varžytinės pasibaigė 2019 m. liepos 10 d., t. y. dar iki pareiškėjo skundų išnagrinėjimo dienos sutartimi įkeistas turtas buvo neteisėtai parduotas ir galėjo būti neteisėtai perduotas tretiesiems asmenims, todėl šis skundo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti patenkintas.
3.6. Nepriklausomų vertintojų nuomone turto vertė galėtų siekti ne mažiau nei 65 000 Eur, tačiau antstolis (ekspertas) jį įvertino tik 25 000 Eur, ir planavo parduoti už daugiau kaip pusę rinkos kainos, t. y. tik už 20 000 Eur. Iš pareiškėjo reikalaujama grąžinti skolos ir turto rinkos vertės suma viršijo suteiktos paskolos sumą beveik 7 kartus ir pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus. Tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų (patvarkymų ir akto) bus atsakyta į klausimą ar priverstinis vykdymas buvo teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, šis pareiškėjo skundo prašymas buvo skubiai tenkintinas. Teismo nepagrįstas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetimas kitoje byloje dėl formalių ir neteisėtų motyvų sukėlė pavojų pareiškėjui netekti įkeisto turto už pusę jo rinkos kainos, nes turtas buvo netinkamai įvertintas, o kita ginčo byla dėl to (jo vertinimo ir patvarkymo) dar nėra galutinai išnagrinėta teisme kitoje civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo (skolininko) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti panaikinta.
7. CPK 144 straipsnio 1dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. CPK 510 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
9. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė konstatavęs, kad skundo argumentai nelaikytini preliminariai pagrįstais. Šias išvadas teismas grindė tuo, kad teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Nr. e2YT-21960-854/2019 jau buvo išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų ir atmetęs argumentus dėl netinkamai nustatytos nagrinėjamame prašyme nurodyto turto rinkos kainos, tiek dėl šio turto kainos skelbiant pirmąsias varžytines. Apeliantas teigia, kad dėl šios nutarties jis buvo pateikęs atskirąjį skundą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1649-258/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, kad aptarta nutartis nebuvo įsiteisėjusi, neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui.
10. Taip pat pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).
11. Šiuo atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-32215-861/2019 pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kurį pateikus ir buvo prašoma šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas apelianto skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi (pateiktas atskirasis skundas), pagal pacituotą teismų praktiką, aplinkybė, jog dėl ginčo esmės (skundo dėl antstolio veiksmų) priimtas nepalankus pareiškėjui teismo procesinis sprendimas, papildomai patvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, skundo argumentus įvertinus kaip preliminariai nepagrįstus, yra teisinga ir pagrįsta.
12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.