Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, teistas (teistumas išnykęs) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 6 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2019 m. sausio 18 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis M. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad savaitgaliui, t. y. nuo 2023 m. birželio 10 d. iki 2023 m. birželio 12 d. kartu su buvusia sutuoktine ir draugais buvo išvykęs į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, sodyboje vartojo įvairius alkoholinius gėrimus – alų, stipriuosius alkoholinius gėrimus. Kiek vartojo alkoholio, tiksliai įvardinti negali, nes gėrė kelias dienas, kadangi niekur važiuoti neplanavo. 2023 m. birželio 12 d. iš ryto taip pat vartojo alkoholį, gėrė alų ir stipriuosius alkoholinius gėrimus, tačiau negali nurodyti išgerto kiekio, nepamena. Tą dieną būdamas sodyboje susipyko su buvusia sutuoktine, dėl kilusio konflikto labai susinervino ir nusprendė išvažiuoti, nors tą dieną važiuoti niekur dar neplanavo. Jautėsi apsvaigęs, tačiau manė, kad neblaivumo laipsnis neviršys leistinos 0,4 prom. ribos, todėl nusprendė grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pasijautė apsvaigęs, suprato, kad vairuoti negali, dėl to nusprendė sustoti ir pamiegoti, kad išsiblaivytų. Jam automobilyje miegant prie jo priėjo kažkoks vyras ir jį pažadino, paklausė, ar jam viskas gerai. Jis, atsakęs, kad viskas gerai, važiavo toliau. Tikriausiai tas priėjęs vyras ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sustabdė, nes jis važiavo tvarkingai. Ir policijos pareigūnų klausė, kodėl jį sustabdė, ar kažkas negerai, bet policijos pareigūnai jam atsakė, kad buvo pranešta apie galbūt neblaivų vairuotoją. Jeigu jis būtų dar kiek pamiegojęs, būtų viskas baigęsi gerai, tačiau važiavo. Sustabdę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Jam nustatė 2,69 prom. neblaivumo laipsnį. Kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus, prisipažino iš karto ir savo kaltės neneigia. Su alkotesterio parodymais sutiko. Žino, kad negalima vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam. Tai jam bus pamoka visam gyvenimui. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Automobilio „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra apie 35 000 Eur. Jis jį pirko sudaužytą, parvežtą iš JAV, Lietuvoje suremontavo. Pirko iš santaupų. Automobilio konfiskavimas jam bus nepakeliama finansinė našta.

3. Laiduotoja I. M. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo dukros motina, buvusi kaltinamojo gyvenimo partnerė. Kaltinamojo padarytą veiką vertina neigiamai, pasekmės jam skaudžios. Kaltinamasis labai pergyvena. Apie įvykį ji sužinojo kitą dieną, pats kaltinamasis jai paskambino ir pranešė. Ji buvo šoke, pirma reakcija – ji kaltinamajam moralizavo. Toks elgesys kaltinamajam nebūdingas, netikėtas, absurdiškas, jis tikrai neturi jokių problemų dėl alkoholio vartojimo. Anksčiau, jiems gyvenant kartu, kaltinamasis nėra vairavęs išgėręs, tokių dalykų nepasitaikydavo. Ji savo dukros tėvui daro gerą įtaką. Ji šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje. Prašo taikyti laidavimą be užstato. Ji puikiai žino, kad buvęs jos gyvenimo partneris ir jų bendros dukros tėvas daugiau nenusikals.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Liudytojas M. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 12 d. darbą pradėjo kartu su (duomenys neskelbtini) A. J. (A. J.) 6.00 val. ir baigti turėjo 18.00 val. Patruliuojant nustatytu maršrutu apie 12.30 val. per radijo ryšį iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) neprivažiavus apie (duomenys neskelbtini) km pranešėjas pravažiuodamas pastebėjo, jog kelyje prie žvyrkelio stovi įtartinas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas sustojęs pastebėjo, kad automobilyje sėdi vyras, kuris miega, todėl priėjo ir paklausė, ar viskas gerai. Bendraujant pranešėjas pastebėjo, kad vyras visiškai neblaivus, aplinkui gulėjo alkoholiniai gėrimai. Pranešėjas baiminosi, kad vairuotojas gali neblaivus pajudėti ir kelia pavojų. Vykdami nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį. Įjungę raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą minėtą automobilį sustabdė. Priėjus prie automobilio, vairuotojo sėdynėje sėdėjo M. V., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas, automobilyje buvo nugertas alkoholinio gėrimo „999“ butelis. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad vartojo maždaug prieš valandą. Vairuotojo blaivumas buvo patikrintas alkoholio matuokliu, patikrinimo metu 12.53 val. pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 4,27 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 13.20 val. buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas. Automobilio vairuotojas su patikrinimo rezultatais sutiko. M. V. automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Kadangi vairuotojas anksčiau nėra teistas ir baustas už vairavimą esant neblaiviam, jam įteiktas šaukimas 2023 m. birželio 13 d. 13.00 val. atvykti į 1-ąjį policijos komisariatą (b. l. 40–43).

6. Iš Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) A. J. 2023 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šių metų birželio 12 d., apie 12.30 val., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) M. R. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) neprivažiavus apie (duomenys neskelbtini) km, pranešėjas pravažiuodamas pastebėjo, kad kelyje prie žvyrkelio stovi įtartinas automobilis „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, sustojęs pastebėjo, kad sėdi vyras, kuris miega, paklausęs, ar viskas gerai, pranešėjas pastebėjo, kad vyras visiškai neblaivus, aplinkui alkoholiniai gėrimai. Baiminasi, kad gali neblaivus pajudėti, kelia pavojų. Vykdami nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį, kurį sustabdė. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo M. V., paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad vartojo maždaug prieš valandą. 12.53 val. M. V. buvo nustatytas 4,27 prom. girtumas, antro patikrinimo metu 13.20 val. buvo nustatytas 2,69 prom. girtumas. M. V. su alkotesterio parodymais sutiko. Jam įteiktas šaukimas, automobilis priverstinai nugabentas į Minsko pl. 21 (b. l. 11).

7. Iš 2023 m. birželio 12 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039 pirmu tikrinimu 12.53 val. nustatytas 4,27 promilių neblaivumo laipsnis, o antru tikrinimu 13.20 val. buvo nustatytas 2,69 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 12).

8. Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039 2023 m. birželio 12 d. rodmenų kvitų matyti, kad pirmo tikrinimo metu 2023 m. birželio 12 d. 12.53 val. M. V. nustatytas 4,27 promilių girtumo laipsnis, antro tikrinimo metu 2023 m. birželio 12 d. 13.20 val. nustatytas 2,69 promilių girtumo laipsnis (b. l. 13, 14).

9. Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039 patikros sertifikato Nr. 1937259 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039 tinkamas naudoti iki 2023 m. lapkričio 15 d. (b. l. 15).

10. Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas, savininkas – M. V. (b. l. 25).

11. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio „Volvo (USA) XC90“, 2017 m. gamybos, benzinas, kaina Lietuvoje 2023 m. birželio mėnesio duomenimis yra 34 469 Eur (su PVM) (b. l. 28).

12. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės 2023 m. birželio 13 d. nutarimu laikinai nuo 2023 m. birželio 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. visiškai apribotos M. V. nuosavybės teises į automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 29–32).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

13. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

14. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

15. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. V. kaltė 2023 m. birželio 12 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

16. Kaltinamasis M. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 12 d. jis, būdamas sodyboje vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau susipyko su kartu sodyboje viešėjusia buvusia sutuoktine. Negali pasakyti, iki kada vartojo alkoholį. Tą dieną vairuoti neplanavo, tačiau, susipykęs su buvusia sutuoktine, nusprendė grįžti namo, vairavo savo automobilį „Volvo“. Jautėsi apsvaigęs, bet nemanė, kad viršys leistiną 0,4 prom. ribą. Važiuodamas pasijuto apsvaigęs, todėl nusprendė automobilyje pamiegoti. Jį pažadino priėjęs vyras, todėl jis važiavo toliau, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai jam nustatė 2,69 prom. neblaivumo laipsnį. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. R. parodė, kad 2023 m. birželio 12 d., apie 12.30 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) neprivažiavus apie (duomenys neskelbtini) km pranešėjas pravažiuodamas pastebėjo, jog kelyje prie žvyrkelio stovi įtartinas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas sustojęs pastebėjo, kad automobilyje sėdi vyras, kuris miega, todėl priėjo ir paklausė, ar viskas gerai. Bendraujant pranešėjas pastebėjo, kad vyras neblaivus, aplinkui gulėjo alkoholiniai gėrimai. Pranešėjas baiminosi, kad vairuotojas gali neblaivus pajudėti ir kelia pavojų. M. R. su kolega vykdamas nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį, todėl, įjungę raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, minėtą automobilį sustabdė. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo M. V., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas, automobilyje buvo nugertas alkoholinio gėrimo „999“ butelis. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad vartojo maždaug prieš valandą. Vairuotojo blaivumas buvo patikrintas alkoholio matuokliu, patikrinimo metu 12.53 val. pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 4,27 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 13.20 val. buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas. Automobilio vairuotojas su patikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 40–43). Iš esmės analogiškos policijos pareigūno M. R. nustatytos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno A. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 11). Be kaltinamojo, liudytojo parodymų ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų, aplinkybę, kad kaltinamasis M. V. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKA-0039 2023 m. birželio 12 d. 12.53 val. M. V. nustatytas 4,27 prom. girtumas, o 13.20 val. nustatytas 2,69 prom. girtumas (b. l. 13, 14). Šiuos duomenis detalizuoja 2023 m. birželio 12 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad M. V. sustabdžius nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai (b. l. 12). Byloje esantis alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARKA-0039 patikros sertifikatas Nr. 1937259 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 15). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

17. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad M. V. 2023 m. birželio 12 d., apie 12.50 val., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėmis, kuomet (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje policijos pareigūnams jį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, jam nustatytas 2,69 promilių girtumas.

18. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M. V. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

19. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas P. Latvys prašė teismo atleisti kaltinamąjį M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos I. M. žinion, pateikė 2023 m. rugpjūčio 11 ir 21 d. prašymus dėl laidavimo. I. M. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka laiduoti už buvusį gyvenimo partnerį ir dukros tėvą M. V., prašė atleisti nuo atsakomybės be užstato. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

20. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

21. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką M. V. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas. Trečia, kaltinamasis M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.

22. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. V. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, yra dirbantis, jo paties teigimu gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur dydžio darbo užmokestį. Nors įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, taip pat nebaustas už vairavimą esant neblaiviam, anksčiau neteistas. Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.

23. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. V. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

24. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

25. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

26. Nagrinėjamu atveju atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo buvusi jo gyvenimo partnerė, jo dukros motina I. M. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. M. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka nebausta. Nors šiuo metu I. M. nedirba, pačios teigimu, registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ankstesnėje darbovietėje I. M. charakterizuojama teigiamai. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu I. M. paaiškino, kad kaltinamojo elgesį ji vertina ypač kritiškai, po žinios apie jo padarytą veiką ji jį labai išbarė, vėliau su kaltinamuoju kalbėjo apie įvykį, jį palaiko, ateityje stengsis bendrauti dar dažniau, dažniau stengsis kaltinamojo priežiūrai palikti jų bendrą vaiką, žino, kad jis atsakingas, tokie jos veiksmai darys jam teigiamą poveikį.

27. Teismas sprendžia, kad I. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, I. M. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nors su kaltinamuoju kartu negyvena, tačiau nuolat bendrauja, turi bendrą vaiką, kurio priežiūra kartu rūpinasi, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja I. M. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo nuolat bendrauja (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). I. M. skirtina kaltinamojo M. V. laiduotoja netaikant užstato, nes šiuo metu yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaltinamojo veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad I. M. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo M. V. ir kitų klausimų

28. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę M. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė sunkų (2,69 prom.) girtumo laipsnį. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. birželio 13 d.

29. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. V., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jam nuosavybės teise (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys, paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo M. V. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.).

30. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis) pabrėžiama, kad turto konfiskavimas turėtų būti pagrįstas proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12, par. 24; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57 ir kt.). Teismų praktikoje vertinant turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020, 2K-123-788/2022 ir kt.).

31. Teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama teismų praktika ir baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimu, pažymi, kad išties, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslai – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Kitaip tariant, tokiu sprendimu užtikrinama tiek bendroji, tiek individualioji naujų analogiškų nusikalstamų veikų prevencija. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Kasacinės instancijos teismas yra atkreipęs dėmesį į ir į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Taigi tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021, 2K-201-303/2022).

32. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad šiuo atveju siekiant bendro prevencinio tikslo (daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims) BK 72 straipsnio nuostatų taikymas yra būtinas, tačiau sprendžia, jog šį tikslą pasiekti pakanka ne transporto priemonės konfiskavimo, o jos vertės išieškojimo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.

33. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.

34. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

35. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

36. Pažymėtina ir tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

37. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad priėmus sprendimą konfiskuoti automobilio vertę, teismai turi pareigą svarstyti, ar konfiskuotina visa automobilio vertė, ar tik jos dalis (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju M. V. vairavo kai jam nustatytas sunkus – 2,69 prom. neblaivumo laipsnis, tačiau jis šiuo nuosprendžiu yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Yra nustatyta viena M. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. V. yra santykinai jauno amžiaus, dirbantis, prisidedantis prie (duomenys neskelbtini) dukros išlaikymo (tiek kaltinamojo, tiek laiduotojos teigimu, kaltinamasis kas mėnesį moka 300 Eur dydžio išlaikymą, moka už dukros (duomenys neskelbtini), taip pat perka dukrai dovanas įvairiomis progomis). Kaltinamasis turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų – kiekvieną mėnesį moka apytikriai 300 Eur dydžio įmokas kreditiniams įsipareigojimams padengti. Jo gaunamas darbo užmokestis, paties teigimu, sudaro (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, jam finansiškai taip pat padeda jo tėvai. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant visą transporto priemonės vertės (iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio „Volvo (USA) XC90“, 2017 m. gamybos, benzinas, kaina Lietuvoje 2023 m. birželio mėnesio duomenimis yra 34 469 Eur (su PVM) (b. l. 28), kaltinamasis sutinka, kad jo automobilio vertė yra apie 35 000 Eur) konfiskavimą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebūtų tinkamai individualizuotas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, ypač atsižvelgus į tai, kad, minėta, šiuo nuosprendžiu M. V. nėra nuteistas, bet yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas daro išvadą, kad M. V. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, išieškant iš M. V. 5 000 Eur dydžio automobilio vertės dalį.

38. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė nustatyti ilgesnį išieškotinos sumos terminą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, to nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). BK 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kaltinamojo prašymas dėl jam šiuo nuosprendžiu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo išdėstymo netenkinamas.

39. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės L. Masiulionytės 2023 m. birželio 13 d. nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės M. V. turtui – automobiliui „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

40. Kaltinamajam M. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi ir 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. (M. V.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti I. M., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.

Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

Paskirti M. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. V. dalį transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) – vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 000 (penkis tūkstančius) Eur.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. birželio 13 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. V. turtui – automobiliui „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.