- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-560-497/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21453-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Marijus Kursevičius
- Advokatai
- Povilas Latvys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Marijaus Kursevičiaus,
nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. (M.) V. ir jo gynėjui advokatui Povilui Latviui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės (toliau ir – prokurorė,) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.
M. V. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam 2 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 13 d.
Vadovaujantis BK kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš M. V. dalį transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)– vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 000 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. M. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, už tai, kad 2023 m. birželio 12 d., apie 12.50 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėmis, kuomet Vilniuje, Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje policijos pareigūnams jį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, jam nustatytas 2,69 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi., teismas nusprendė išieškoti iš M. V. 5 000 eurų kaip konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai, ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
2.1. Skunde nurodoma, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama teismų praktika ir baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimu, padarė išvadą, jog, šiuo atveju, automobilio konfiskavimas būtų per griežta ir neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam.
2.2. Su tokia išvada prokurorė nesutinka ir pažymi, kad remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, surinkti įrodymai patvirtinta, kad M. V. yra automobilio „Volvo XC90“, teisėtas savininkas ir valdytojas. Šis automobilis yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurį jis įvykdė, padarymo priemonė, todėl neabejotinai turi būti konfiskuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog automobilio konfiskavimas būtų per griežta ir neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė M. V., ištyrus byloje surinktus įrodymus, tokios išvados daryti negalima.
2.4. M. V. padarė tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Šio nusikaltimo pavojingumas pasireiškė tuo, jog M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), vairavo transporto priemonę Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje, kurioje eismas itin intensyvus. Minėti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties M. V. sveikatai ar net gyvybei, o tai, kad jo veika nesukėlė padarinių, nesumenkina jo padarytos veikos pavojingumo. Pareigūnai tikrinimo metu antru pūtimu nustatė, kad M. V. iškvėptame ore yra 2,69 promilių etilo alkoholio koncentracija. Visos šios išvardintos aplinkybės rodo didesnį veikos pavojingumą, todėl vertinant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo proporcingumą, siejant jį su nusikalstama veika, darytina išvada, kad ši priemonė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.
2.5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 34469 eurų vertės transporto priemonės konfiskavimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, taip pat nusprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, tai yra 5000 eurų, konfiskavimas bei uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - yra proporcingos ir pakankamos poveikio priemonės prevenciniams tikslams pasiekti.
2.6. Prokurorės vertinimu, šios aplinkybės bei teismo pateikiami motyvai dėl ginčijamos priemonės taikymo nėra pakankami bei nesudaro pagrindo teigti, jog, šiuo atveju, susiklosčiusi situacija BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prasme yra išskirtinė bei reikalaujanti nuokrypio nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos teismų praktikos. Nors anot teismo, M. V. turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės tėra vienos iš daugelio, kurias įvertinus turi būti priimamas sprendimas dėl tinkamiausių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas būtent šiai aplinkybei suteikė išskirtinę reikšmę, ją nepateisinamai susiedamas su konfiskuotino automobilio verte. Skunde nurodoma, kad žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
2.7. Šiuo gi atveju, teismo įvertintos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padėtį ir asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog automobilio konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą. Prokurorė pažymi, kad panašiose bylose kasacinės instancijos teismas nuosekliai pasisako, jog asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys Nr. 2K-372- 693/2018, Nr. 2K-287-1073/2018). M. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Taigi, M. V., vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, todėl net ir šį asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.
2.8. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo imperatyvaus turto konfiskavimo, nenustatyta. Transporto priemonė, kurią asmuo vairavo būdamas neblaivus, gali būti nekonfiskuojama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, aplinkybės dėl kurių baudžiamajame įstatyme nustatyta privaloma baudžiamojo poveikio priemonė būtų per griežta, neproporcinga, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, netaikant BK 72 straipsnio 3 dalies be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, į tai, kad nusikaltimo priemonė - automobilis priklauso M. V., konfiskuoti automobilį, įvertinus ir kitas taikomas poveikio priemones, yra ne tik tikslinga, proporcinga, bet ir būtina.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į skundą M. V. ir jo gynėjas advokatas P. Latvys prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
3.1. M. V. ir jo gynėjo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Atkreipia dėmesį, kad kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusi prokurorė prašė konfiskuoti dalį automobilio vertės, kadangi 35 tūkst. eurų vertės automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga poveikio priemonė. M. V. ir jo gynėjo vertinimu, prokurorė tokiu būdu tinkamai vadovavosi įstatymu ir suformuota teismų praktika.
3.2. Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis statusas skiriasi. Atitinkamai skiriasi ir turto konfiskavimo teisinis pagrindas. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas skiriamas kartu su bausme, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas teismo nuožiūrai.
3.3. Atsiliepime detaliai nurodomi skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat teismo argumentai, kurių pagrindu skirtas dalies automobilio vertės išieškojimas ir tvirtinama, kad toks sprendimas atsižvelgus į teismo argumentų visumą yra teisingas. Atsiliepime tvirtinama, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas padarytai veikai bei asmenybei, neatitiktų teisingos viešojo intereso pusiausvyros, varžytų asmenį labiau nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
3.4. Atkreipiamas dėmesys, kad prokurorė neskundžia M. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tai reiškia, kad ji sutinka, kad teismas atleisdamas M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės visapusiškai įvertino šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Atsiliepime sutinkama, jog padarytas tyčinis nusikaltimas, tačiau jis yra nesunkus, o nustatyta alkoholio koncentracija yra labai artima vidutiniam neblaivumo laipsniui.
3.5. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo pirmosios instancijos teismas vertino visas aplinkybes, nesuteikdamas nei vienai prioriteto. Atsiliepime nurodoma, kad teismų praktiką formuoja kasacinis teismas, todėl teismai pagrįstai remiasi šio teismo suformuota praktika tam tikrų kategorijų bylose.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, M. V. ir jo gynėjas – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokurorė nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemone – dalies automobilio vertės išieškojimu ir prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išklausiusi proceso dalyvių pozicijas bei patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde prašoma apimtimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nusikaltimo padarymo priemonės, šiuo atveju automobilio, konfiskavimo, tačiau išieškotos automobilio vertės dalis – 5000 Eur, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą yra neproporcinga, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, išimtinių aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo šios taisyklės šioje byloje nenustatyta. Taip pat prokurorės teigimu, įvertinus aplinkybių visumą nėra pagrindo spręsti, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
8. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais <...>, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018; 2K-91-303/2021).
9. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018; 2K-195-788/2019).
10. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą rėmėsi teismų praktika (skundžiamo nuosprendžio 29-37 punktai), atsižvelgė į tai, kad M. V. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Yra nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. V. yra santykinai jauno amžiaus, dirbantis, prisidedantis prie mažametės dukros išlaikymo (tiek kaltinamojo, tiek laiduotojos teigimu, kaltinamasis kas mėnesį moka 300 Eur dydžio išlaikymą, moka už dukros būrelį, taip pat perka dukrai dovanas įvairiomis progomis),kiekvieną mėnesį moka apytikriai 300 Eur dydžio įmokas kreditiniams įsipareigojimams padengti. Jo gaunamas darbo užmokestis, paties teigimu, sudaro 700 –1000 Eur per mėnesį, jam finansiškai taip pat padeda jo tėvai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju taikant visą transporto priemonės vertės (apie 35000 Eur) konfiskavimą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebūtų tinkamai individualizuotas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, ypač atsižvelgus į tai, kad, M. V. nėra nuteistas, bet yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, priešingai nei nurodo prokurorė, teismas sprendimą motyvavo aplinkybių visuma, kiek labiau akcentuodamas ne M. V. turtinę, o jo teisinę padėtį šioje byloje – aplinkybę, kad jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
11. Apeliaciniame skunde prašymas taikyti automobilio konfiskavimą motyvuojamas didesniu nusikalstamos veikos pavojingumu, šią išvadą grindžiant nusikaltimo pobūdžiu, sunkiu girtumo laipsniu, aplinkybe, kad transporto priemonė vairuota intensyvaus eismo sankryžoje. Didesnio veikos pavojingumo teisėjų kolegija nenustatė. M. V. nustatytas sunkus girtumo laipsnis yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d. požymis, todėl nedaro šios veikos nei daugiau, nei mažiau pavojinga. Byloje nėra duomenų, kad M. V. darė kokius nors pavojingus manevrus ar sukėlė ypatingą pavojų eismo saugumui - didesnį, nei savaime transporto priemone vairavimas esant sunkaus girtumo būsenoje. Atvirkščiai, bylos duomenimis nustatyta, kad atvykus policijai, M. V. automobilio nevairavo, o miegojo jame (t. 1, b.l. 51, 167, 6, 40).
12. Siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).
13. Baudžiamojo poveikio priemone siekiama tų pačių tikslų kaip ir bausme. Ši teismo skiriama valstybės prievartos priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašu, automobilio „Volvo XC90“ vidutinė rinkos vertė 34 469 Eur (1t. b. l. 28). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 10-11 šio nuosprendžio punktuose išdėstytų aplinkybių visumą, nesutinka su prokurorės vertinimu dėl automobilio konfiskavimo ir sprendžia, kad tokios vertės automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į skundą, tokios nuomonės baigiamojoje kalboje laikėsi ir kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusi prokurorė, kuri prašė konfiskuoti dalį automobilio vertės, nes 35 tūkstančių eurų vertės automobilio konfiskacija būtų neproporcinga poveikio priemonė (1 t. b. l. 170).
14. Nepaisant to, kad didesnio nei įprasta M. V. veikos pavojingumo nenustatyta, dalies konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo proporcingumas turi būti vertinamas ir M. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų priemonių visumos kontekste. M. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam nebuvo skirta bausmė, neatsirado teistumas, taigi nekilo neigiami padariniai, susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu. Pirmosios instancijos teismo nustatytos laidavimo sąlygos yra švelnios. Laidavimas skirtas be užstato. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant 1 metų ir 6 mėn., terminą, kuris artimas minimaliam. Kitos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminas, nustatytas 2 metų terminui, kuris gerokai mažesnis už vidurkį.
15. Svarbu ir tai, kad nepaisant turimų finansinių įsipareigojimų mokant paskolą bankui ir išlaikymą dukrai, pats M. V. papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad automobilį už 35 000 Eur pirko 2021 m. Pageidauja, kad tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, yra finansiškai stabilus, turi santaupų ir galės sumokėti jam paskirtą piniginę baudžiamojo poveikio priemonę bei baudą (1 t. b. l. 55). Įvertinus aptartas aplinkybes visumoje su transporto priemonės išieškotinos vertės dalimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad 5000 Eur kaip dalies konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra pernelyg švelni baudžiamojo poveikio priemonė, kuri visumoje su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis valstybės prievartos priemonėmis ir kilsiančiais suvaržymais nepasieks jai keliamų tikslų. Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020; 2K-224-1073/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, siekiant užtikrinti efektyvų kompleksinį BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, yra išieškotinas ne septintadalis, o apie pusę konfiskuotino automobilio vertės atitinkanti pinigų suma. Tokios dalies automobilio (kaip nusikaltimo padarymo priemonės) vertės išieškojimas atitinka ir teismų praktiką analogiškose bylose, kai automobilio vertė yra pakankamai didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019; 2K-195-788/2019; 2K-50-303/2020; 2K-224-1073/2023;)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi iš M. (M.) V. nuspręsta išieškoti 5000 Eur kaip dalį transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą, pakeisti ir iš M. V. valstybės naudai išieškoti dalį transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančia pinigų sumą – 15000 Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.