Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gretai Pareigytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad nuo vaiko gimimo juo rūpinasi močiutė, nes tėvai išvykę į užsienį ir juo nesirūpina. Aplinkybės nuo terminuoto tėvo valdžios apribojimo nepasikeitė. Tėvas išvyko į užsienį ir socialinės paslaugos negalėjo būti teikiamos. Tėvas vaiku nesirūpina, nerodo iniciatyvos savarankiškai auginti vaiką. Močiutė nurodė, kad sūnus gyvena užsienyje, reguliaraus išlaikymo vaikui neteikia, auginti sūnų nėra pasirengęs. Tėvas yra socialiai pasyvus, nevykdė pagalbos plane numatytų įpareigojimų, nelankė sūnaus, nekūrė ryšio su vaiku, neteikė jam reguliaraus išlaikymo. Prašo ieškinį tenkinti, nes atsakovas savo tėvo valdžią supranta ribotai, nereguliariai teikia išlaikymą, bet nesiekia įgyvendinti savo tėvo teisių pilna apimtimi.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. S. (toliau – trečiasis asmuo, globėja) paaiškino, kad dėl ieškinio palieka teismui spręsti. Atsakovas šiuo metu yra Olandijoje. Mano, kad situacija nesikeis ateityje. Atsakovui buvo skirti trys metai susitvarkyti dėl vaiko, bet jam nepavyksta susitvarkyti gyvenimo. Vaiką augina nuo trijų mėnesių. Laikina globa tęsėsi ilgą laiką, kol atėjo laikas vaiką vesti į darželį, tvarkyti visus dokumentus ir ji neturėjo jokio pagrindo. Tėvai bendrauja su vaiku telefonu. Tėvas persiunčia pinigus vaikui, kada turi, o motina kiekvieną mėnesį. Tėvas vaiku domisi, bet vaiko auginti nenori. Tėvas iš pradžių bandė keisti savo gyvenimą, bet jam nepavyksta. Išvyko į užsienį laikinai, taip ir negrįžo. Neprieštarauja, kad atsakovui būtų apribotos tėvo teisės neterminuotai, siekiant užtikrinti vaiko saugumą. Tėvas, kai būdavo Lietuvoje susitikdavo su vaiku. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors buvo informuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Iš byloje pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1509-800/2018 D. J. neterminuotai apribota motinos valdžia, o atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia jų sūnaus atžvilgiu, tuo pačiu teismo sprendimu vaikui nustatyta nuolatinė globa, paskirta nuolatinė globėja močiutė, priteistas išlaikymas, nustatyta vaiko globos ir gyvenamoji vieta nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje.

2018 m. lapkričio 6 d. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ informacijoje apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą nurodyta tęsti vaiko globą, tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimą vaiko tėvui.

2018 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos plane buvo nurodytos pagalbos priemonės, įpareigojimai vaiko tėvui.

2019 m. sausio 18 d. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ raštas patvirtina, kad atsakovas neatsiliepė telefonu, nebendravo su socialine darbuotoja, nepranešė apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą. Globėja nurodė, kad vaiko tėvas gyvena Danijoje, nenurodė savo gyvenamosios vietos. 2019 m. vasario 11 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštas patvirtina, kad atsakovui išvykus gyventi į užsienį, Vaikų gerovės centras „Pastogė“ sprendimu nuo 2019 m. vasario 7 d. nutraukė socialinių paslaugų teikimą šeimai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Nustatyta, kad atsakovo tėvo valdžia buvo apribota laikinai, jis motyvuotas keisti savo gyvenimo būdą, tačiau atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaiko auginimo nuo pat vaiko kūdikystės – gyvena kitoje valstybėje, jo reguliariai nelanko, išlaikymą teikia tik epizodiškai, su socialiais darbuotojais nebendrauja, nesprendžia pastovaus darbo turėjimo problemų. Tėvas pagalbos plane jam skirtų įpareigojimų nevykdė, dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė.

Trečiasis asmuo posėdžio metu nurodė, kad nuo sprendimo dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovo elgesys nepasikeitė, mano, kad situacija nesikeis ateityje, atsakovui nepavyksta susitvarkyti gyvenimo. Tėvas bendrauja su vaiku telefonu, persiunčia pinigus vaikui, kada turi. Tėvas vaiku domisi, bet vaiko auginti nenori. Neprieštarauja, kad atsakovui būtų apribotos tėvo teisės neterminuotai, siekiant užtikrinti vaiko saugumą.

Darytina išvada, kad atsakovas dėl savo kaltės savo nepilnamečiu vaiku nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, reguliariai nebendrauja, tinkamai išlaikymo neteikia, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovas vengė bendrauti su socialiniais darbuotojais, byloje atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko. Atsakovas nerodo jokių pastangų ir noro susigrąžinti vaiką. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad per visą globos laikotarpį stengėsi ir dėjo pakankamas pastangas, kad jo šeimoje susidariusi situacija keistųsi į gerąją pusę.

Atsakovo socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis, atsakovas nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių rūpintis vaiku (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1584-896/2020).

Teismas pažymi, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos. Laikinoji globa yra laikinas sprendimas vaikui, tuo tarpu tolesnei vaiko gerovei užtikrinti turi būti priimami nuoseklūs į ateitį orientuoti geriausiai jo interesus atitinkantys nuolatiniai sprendimai – arba grąžinti vaiką į šeimą, arba nustatyti jam nuolatinę globą, arba jį įvaikinti. Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovas nesuvokia nei savo pareigų, nei vaiko poreikių, turi problemų dėl savo gyvenimo būdo. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas šiuo metu yra pajėgus pats pasirūpinti vaiku.

Tėvai, iš kurių vaikas yra paimtas, yra informuojami apie vaiko globos tvarką ir sąlygas jį susigrąžinti, todėl šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais nuolat, vaiko teisės turi būti užtikrinamos nenutrūkstamai, o ne tik tada, kai iškyla grėsmė prarasti tėvų valdžią vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, į tai, kad tėvų valdžią atsakovas turėtų įgyvendinti nuolat, o ne epizodiško pobūdžio veiksmais, kartkartėmis, atsakovas nenori ir nesistengia susigrąžinti vaiko į šeimą ir nėra duomenų, kad atsakovo elgesys galėtų ateityje pasikeisti, teismo vertinimu, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią vaiko atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CK 3.180 straipsnis).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Gimnazijos 2020 m. spalio 9 d. vaiko charakteristikoje nurodyta, kad vaiką globoja jo močiutė, močiutė labai rūpinasi vaiku, vaikas turi visas mokymosi priemones. Globėja nuolat bendrauja su mokytojais, palydi vaiką į mokyklą, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Močiutė aktyviai dalyvauja susirinkimuose. Vaikas lanko daug būrelių.

Iš 2020 m. spalio 12 d. globojamo vaiko aplankymo akto matyti, kad vaikas nurodė, jog jam patinka gyventi su močiute. Išvadoje nurodyta, kad močiutė tinkamai atlieka globėjos pareigas, vaiko teisės ir teisėti interesai užtikrinami.

Iš 2020 m. spalio 16 d. vaiko globos peržiūros akto išvadoje nurodyta, kad močiutė tinkamai atlieka globėjos pareigas, vaikui galimybės augti biologinėje šeimoje šiuo metu nėra sudarytos.

Pažymėtina, kad vaikui nuolatinė globa nustatyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1509-800/2018. Vaiko nuolatine globėja paskirta jo močiutė, ji sutinka ir toliau globoti savo anūką, o vaikas yra išreiškęs nuomonę, jog pas močiutę jam patinka gyventi. Pagrindų keisti nustatytą globą ir paskirtą nuolatinę globėją teismas nenustatė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys atleistos nuo žyminio mokesčio dėl tėvo valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.