- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1584-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18293-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. F., M. N.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- J. K., J. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1428-454/2020 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams V. F., M. N., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo lėšų tvarkytojų skyrimo, tretieji asmenys J. K., J. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: neterminuotai apriboti V. F. (toliau ir – atsakovė, motina) motinos valdžią į vaikus: E. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apriboti M. N. (toliau ir – atsakovas, tėvas) tėvo valdžią į vaikus: E. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti E. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias vietas laikinųjų globėjų gyvenamosiose vietose iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinių globų nustatymo įsiteisėjimo; priteisti iš V. F. vaikų: E. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš M. N. vaikų: E. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti globėjus.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra pagimdžiusi šiuos vaikus: E. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra įvaikinta; E. N., (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini); E. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra E. N., E. N. ir E. N. tėvas. E. R. tėvas yra M. R.. Šiuo metu atsakovai neaugina nė vieno savo nepilnamečio vaiko. E. N., E. N., E. N. nuo 2018 m. spalio 22 d. yra nustatyta laikinoji globa. E. N., E. N. nuo 2018 m. lapkričio 14 d. yra globojami laikinosios globėjos J. K. šeimoje. E. N. nuo 2018 m. spalio 22 d. buvo globojamas laikinosios globėjos E. P. šeimoje. Nepilnametė E. R. gyvena su savo tėvu M. R.. Atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo nepilnamečių vaikų auginimo, priežiūros, išlaikymo. Šeima skyriui yra žinoma nuo 2011 metų. Pagrindinės šeimos problemos – pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, socialinių įgūdžių stoka. Atsakovams teikiamos socialinės paslaugos. Dėl vaikų nepriežiūros, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimo, motinystės įgūdžių stokos, negebėjimo planuoti šeimos biudžeto atsakovė buvo apgyvendinta Kartų namuose. Vėliau išvyko gyventi su sugyventiniu. Šeima yra sunkios socialinės rizikos, reikalinga nuolatinė specialistų pagalba. Buvo stebimas smurtas artimoje aplinkoje, trūko švaros ir tvarkos namuose. Atsakovė nebendradarbiavo, slėpė tiesą. Atsakovas atvykdavo aplankyti vaikų, tačiau nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais. 2018 metais atsakovei pagimdžius dukrą, jos šlapime rasta narkotinių medžiagų. Pati atsakovė pripažino, kad prieš gimdymą vartojo psichotropines medžiagas, kurias atnešė atsakovas. Dėl atsakovės motinystės įgūdžių stokos vaikams buvo nustatyta laikinoji globa. Gimus dukrai, atsakovė labiau pradėjo bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, tačiau nebuvo atvira, stengėsi nuslėpti problemas dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Nėra žinoma, kur atsakovas gyvena, kuo užsiima. Atsakovė šiuo metu lanko vaikus, tačiau išlieka didelė rizika dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Atsakovė buvo įpareigota teikti pažymas iš Priklausomybės ligų centro. Vaikų nepriežiūros faktas tęsiasi ilgą laiką, daugiau nei metus, tik paskutiniu metu vyksta nedideli teigiami pokyčiai. Šių metų vasario 28 dieną atsakovė buvo nuvykusi į reabilitaciją dėl priklausomybės. Gydymas ten trunka 12–18 mėnesių, tačiau atsakovė po trijų savaičių iš gydymo įstaigos savavališkai pasišalino ir gydymo nebaigė. Testą dėl narkotikų atliko tik vieną kartą vasario 24 dieną. Atsakovė iš esmės nekeičia savo gyvenimo būdo. Atsakovas visada buvo nusišalinęs, kartais pabendrauja su vaikais, kada jam patogu, bet nepriima atsakomybės dėl vaikų auklėjimo ir išlaikymo. Atsakovai išlaikymo vaikams neteikia. Atsakovė su sugyventiniu ir dukra gyvena kartu, bet sugyventinis su pagalba tinkamai rūpinasi vaiku, turi geresnius įgūdžius. Sugyventinis anksčiau smurtaudavo atsakovės atžvilgiu. Vaikams nebuvo užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Sugyventinis nepateikė sutikimo, kad atiduoti jo priežiūrai atsakovų vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Teismas neterminuotai apribojo atsakovei V. F. motinos valdžią nepilnamečių vaikų E. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apribojo atsakovui M. N. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų E. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisė iš atsakovės V. F. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 5 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo M. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 5 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė nepilnamečių vaikų E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias vietas laikinosios globėjos J. K. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinių globų nustatymo įsiteisėjimo; nustatė nepilnamečio vaiko E. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos J. R. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo; paskyrė J. K. nepilnamečiams vaikams E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; paskyrė J. R. nepilnamečiui vaikui E. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovės V. F. valstybei 81,00 Eur žyminį mokestį ir 11,71 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovo M. N. valstybei 81,00 Eur žyminį mokestį ir 11,71 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė dėl savo kaltės savo nepilnamečiais vaikais tinkamai nesirūpina, išlaikymo neteikia, nedirba, savo netinkamu gyvenimo būdu daro žalingą įtaką vaikams. Vaikų teisių pažeidimai kartojasi daug metų, atsakovė nors ir šiuo metu stengiasi, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė iš esmės yra pakeitusi savo gyvenimo būdą bei turi tinkamas sąlygas ir socialinius įgūdžius auginti penkis vaikus. Teismas pažymėjo, kad vienas atsakovės vaikas jau yra įvaikintas. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ir atsakovė posėdžio metu pripažino, kad jos problemos yra ilgalaikės. Atsakovas gyvena užsienyje, vaikams išlaikymo neteikia, aplanko tik epizodiškai, vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, tinkamai jais nesirūpina, taip pat savo netinkamu gyvenimo būdu daro žalingą įtaką vaikams. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
5. Atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad buvo pradėjusi gydymą nuo psichotropinių medžiagų, tačiau nebaigė. Atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl nebaigė gydymo. Teismas teigiamai vertino atsakovės siekį keisti gyvenimo būdą, norą susigrąžinti vaikus, tačiau pažymėjo, kad vien pastangų nepakanka. Nors atsakovė pateikė 2020 m. birželio 23 d. pažymą dėl nenustatytų alkoholio ir narkotikų vartojimo, tačiau teismas neigiamai vertino atsakovės pasišalinimą iš reabilitacijos. Teismo nuomone, tai parodo atsakovės neatsakingumą ir neryžtingumą pabaigti pradėtą gydymą ir didelę riziką dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Atsakovė nurodė, kad nevartoja daugiau nei metus, tačiau neginčijamų įrodymų, kad atsakovė tiek laiko nevartoja narkotinių medžiagų, kad baigė gydymosi programą, kad yra pakeitusi gyvenimo būdą iš esmės, nepateikė. Reabilitacija yra ilgalaikis gydymas, kurio rezultatai pasiekiami ne iš karto. Atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad išlaikymo vaikams neteikia, nedirba, jos pajamos yra tik išmoka už vaiką, padeda sugyventinis. Vaikų globėjos posėdžio metu patvirtino, kad motina vaikams skambina, bendrauja. Tėvas vaikus aplanko, kai grįžta iš užsienio.
6. Teismas nurodė, kad nors atsakovai aplanko vaikus, esančius globoje, bendrauja telefonu, atneša lauktuvių, tačiau tai nepaneigia nustatyto fakto, kad atsakovai tinkamai nesirūpina vaikais. Atsakovai neturi pakankamai socialinių įgūdžių, nesuvokia tėvų pareigų turinio ir negeba užtikrinti vaikams saugių, tinkamų buities ir socialinių sąlygų. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina teismo išvadas, kad atsakovai neturi tinkamų ir pakankamų socialinių įgūdžių ir kad nėra pagrindo vertinti, jog padėtis gali iš esmės pasikeisti. Be to, tinkamas tėvų pareigų vykdymas neapsiriboja tik buitinių sąlygų užtikrinimu, tėvai privalo dorai auklėti savo vaikus, juos prižiūrėti, rūpintis vaikų sveikata ir gerove, ugdyti socialinį elgesį ir paruošti vaikus savarankiškam gyvenimui. Paskutiniai į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vienas iš vaikų nurodė, jog motina jį bausdavo suduodama jam per galvą. Taip pat 2019 m. gruodžio 20 d. pagalbos plane nurodyta, kad namuose tarp atsakovės ir jos sugyventinio vyksta pastovūs konfliktai. Teismo vertinimu, visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad atsakovė stokoja socialinių įgūdžių, nepaisant savo amžiaus ir patirties auginant vaikus. Nors nepilnamečiams vaikams laikinoji globa buvo nustatyta 2018 metais, o ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo teismui pateiktas 2019 metais, atsakovai, turėdami oficialų pagrindą suprasti savo tėvų pareigų nevykdymo pasekmes, į bylą įrodymų, kad jie pasikeitė iš esmės ir įgijo socialinių įgūdžių, būtinų vaikų priežiūrai ir auginimui, nepateikė. Teismo nuomone, atsakovai turėjo pakankamai laiko įrodyti, kad pakeitė gyvenimo būdą.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad šiuo atveju nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
8. Teismas sprendė, kad atsakovai yra jauno, darbingo amžiaus ir turi siekti įsidarbinti ir uždirbti pakankamai pajamų, kad išlaikytų savo nepilnamečius vaikus. Teismo nuomone, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma nėra didelė, atsižvelgęs į tai, teismas priteisė iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
9. Teismas nustatė, kad vaikai šiuo metu gyvena pas laikinuosius globėjus, jų gyvenimo sąlygos yra tinkamos, vaikais yra rūpinamasi ir užtikrinami jų interesai. Todėl teismas, vadovaudamasis nepilnamečių vaikų interesais, proceso koncentracijos ir ekonomiško principais, atsižvelgdamas į tai, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, šiuo konkrečiu atveju savo iniciatyva nepradeda bylos dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo, vaikų globėjų paskyrimo nagrinėjimo.
10. Teismas nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas laikinųjų globėjų gyvenamosiose vietose iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinių globų nustatymo įsiteisėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovė V. F. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, laikinai apriboti atsakovei V. F. motinos valdžią nepilnamečių vaikų E. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės V. F. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. N., E. N., ir E. N. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 5 d.) iki vaikų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai taikė ultima ratio priemonę - neterminuotą motinos valdžios apribojimą apeliantės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nepagrįsti bylos medžiaga, yra nekonkretūs, prieštarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Teismas savo iniciatyva nerinko įrodymų. Apeliantė teismui pateikė konkretų įrodymą - 2020 m. birželio 23 d. pažymą dėl nenustatytų alkoholio ir narkotikų vartojimo, tačiau teismas sprendė, kad tai ne įrodymas, nes teismas neigiamai vertino atsakovės pasišalinimą iš reabilitacijos. Teismo manymu, tai parodo atsakovės neatsakingumą ir neryžtingumą pabaigti pradėtą gydymą ir didelę riziką dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Teismas kaltina apeliantę neatsakingumu ir neryžtingumu, nors ji pati nusprendė nevartoti alkoholio ir narkotikų. Tokie teismo vertinimai prieštarauja ne tik protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir teismo pareigai imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai.
11.2. Teismas visiškai nevertino trečiųjų asmenų J. K. ir J. R. parodymų, kad atsakovė 2019 m. gegužės mėnesį pirmą kartą aplankė vaikus, kad Pastogėje į pasimatymus atvykdavo, kad po gimdymo vyko į reabilitaciją, kad vaikui skambina sutartu laiku ir kad net valstybėje paskelbto karantino metu paskambindavo vaikams.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nereikalavo ir pats nerinko papildomų įrodymų, patvirtinančių apeliantės, trečiųjų asmenų ir liudytojo parodymus, netikrino faktų, kad apeliantės gyvenimo sąlygos yra iš esmės pasikeitę po antros dukters gimimo 2019 metais, dėl ko laikinas motinos valdžios apribojimas artimiausiu metu apskritai gali būti panaikintas, jei teismas, gavęs jos ieškinį, priimtų sprendimą konstatavęs, kad išnyko pagrindai, dėl kurių apeliantei laikinai apribota motinos valdžia.
11.4. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 100 Eur, o viso - 300 Eur per mėnesį auginančiai mažametę dukrą apeliantei yra neproporcingai didelė, nes 100 Eur viršija jos pajamas. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės V. F. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. N., E. N. ir E. N. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 5 d.) iki vaikų pilnametystės, keistina, priteisiant iš apeliantės po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
12. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
12.1. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie yra reikšmingi nagrinėjant šią bylą ir yra aktualaus laikotarpio, taip pat prieš bylos nagrinėjimą teismo posėdyje buvo pateikti ir papildomi įrodymai. Teismui buvo pateikti visi reikiami įrodymai ir teismas padarė konkrečias ir pagrįstas išvadas remiantis pateiktais įrodymais.
12.2. Apeliantės pateikta vienkartinė pažyma neįrodo, kad ji pakeitė buvusį savo gyvenimo būdą, kai specialistų vertinimu buvo priimtas sprendimas, kad atsakovei reikalinga ilgalaikė reabilitacija, iš kurios ji pasišalino (nepraėjus nei mėnesiui) neišbuvusi numatyto laikotarpio, todėl šiuo metu išlieka didelė atkryčio rizika, taip pat apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad ieškojo alternatyvų ilgalaikei reabilitacijai, nesilankė pas priklausomybės ligų specialistus, jokiais savo aktyviais veiksmais nesistengė spręsti šios problemos, vien teiginiai, kad ji daugiau nei metus nevartoja narkotinių medžiagų, nėra įrodymai, atsakovė nepateikė įrodymų (medicininių išrašų, reguliarių testų rezultatų).
Šalies argumentai
12.3. Apeliantės teigimu, ji pradėjo daryti išvadas ir sieks susigrąžinti vaikus, visa šeima gyventų sugyventiniui priklausančiame bute, sugyventinis taip pat prisidėtų prie vaikų išlaikymo. Apeliantė nepateikė teismui pažymos apie sugyventinio turimą darbą ir jo gaunamą darbo užmokestį, teiginiai nėra pagrįsti oficialiais dokumentais, todėl abejotina, ar šeima turėtų pakankamai pajamų penkiems vaikams išlaikyti. Taip pat byloje yra pateikta duomenų, kad poros tarpusavio santykiai būdavo konfliktiški ir nepastovūs, kilus ginčams būdavo kviečiama policija, o apeliantė išvaroma iš namų.
12.4. Nuo globos vaikams nustatymo iki bylos nagrinėjimo teisme apeliantė nesidomėjo vaikų sveikatos būkle, ugdymu, nesiekė ryšį su vaikais palaikyti nuotolinio ryšio priemonėmis, prie vaikų išlaikymo neprisidėjo ir neprisideda.
12.5. Iš atsakovės vaikų išlaikymui priteista po 100 Eur, t. y. gerokai mažesnė suma nei vaikų išlaikymui paprastai priteisiama teismų praktikoje. Pirmosios instancijos teismas priteisė ir taip minimalią sumą, kuri gali užtikrinti tik minimalių būtinųjų vaikų poreikių patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo
15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo teisėtumo.
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį (neterminuotai apribodamas motinos valdžią), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
17. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 str. 2 d., 3.180 str.). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
18. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
19. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).
20. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos.
22. Atmestinas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesinaudojo teise būti aktyviam tokio pobūdžio bylose ir savo iniciatyva nerinko įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde, pateikdama tokį argumentą, nenurodo, kokių įrodymų pirmosios instancijos teismas nesurinko, kokios aplinkybės liko neištirtos, taip pat kartu su apeliaciniu skundu jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, ir nepateikė.
23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino atsakovės priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. spalio mėn. atsakovei buvo diagnozuota priklausomybės liga, išrašytas siuntimas gydymuisi į VšĮ „Sugrįžimas“ priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo pradėjusi ilgalaikę reabilitaciją, tačiau netrukus iš jos savavališkai pasišalino. Jos teigimu, iš reabilitacijos centro išėjo, nes jai ten jokio gydymo neteikė, jokių užsiėmimų nebūdavo. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė priklausomybės narkotinėms medžiagoms problemos neišsprendusi.
24. Informaciją teikiantys socialiniai darbuotojai, lankantys atsakovės ir M. R. šeimą nurodo, kad šeimos santykiai disfunkciniai, sugyventiniai nuolat konfliktuoja, visų socialinių darbuotojų vertinimu, konfliktų tikimybė ir ateityje yra didelė.
25. Be to, iš byloje esančio 2020 m. balandžio 4 d. pagalbos plano įrašų matyti Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių vyr. specialistės M. J. pateikta informacija, kad E. R. rūpintis padeda M. R. mama.
26. Iš to paties byloje esančio 2020 m. balandžio 4 d. pagalbos plano įrašų matyti, kad M. R. nurodė, jog V. F. jam ir jo tėvams pažadėjo darytis narkotinių medžiagų vartojimo testus kas savaitę. Pažymėtina, kad testų rezultatai į bylą nėra pateikti. Todėl darytina išvada, kad V. F. testų neatlieka.
27. Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. globojamo vaiko E. N., gim. (duomenys neskelbtini), aplankymo akto matyti, kad, globėjos teigimu, vaiko motina iki pavasario buvo dingusi. Aplankymo akto surašymo metu vaiko susitikimai su motina vyksta VGC „Pastogė“, susitinka retai. Iš 2019 m. rugsėjo 3 d. globojamo vaiko E. N., gim. (duomenys neskelbtini), aplankymo akto matyti, kad, globėjos teigimu, vaiko motina iki pavasario galimai gyveno užsienyje, buvo dingusi. Aplankymo akto surašymo metu vaiko susitikimai su motina vyksta VGC „Pastogė“, susitinka retai. Iš 2018 m. gruodžio 13 d. globojamo vaiko E. N., gim. (duomenys neskelbtini), aplankymo akto matyti, kad, globėjos teigimu, aplankymo akto surašymo metu vaiko susitikimai su motina nevyksta.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, atkreipusi dėmesį į paskutinius duomenis apie V. F. gyvenimo būdą, daro išvadą, kad atsakovės siekis susigrąžinti vaikus į šeimą yra deklaratyvus. Atsakovės pastangos keisti gyvenimo būdą trumpalaikės, atsakovė neturi valios įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nebaigė reabilitacijos kurso, neteikia vaikams išlaikymo. Toks jos elgesys, kai ji yra linkusi prižadėti, tačiau neįvykdyti įsipareigojimų, vertintinas kaip socialiai neatsakingas, ir kartu pažymėtina, kad toks atsakovės elgesys yra ilgalaikis. Be to, atsižvelgtina į tai, kad materialine prasme atsakovė yra visiškai priklausoma nuo sugyventinio M. R., su kuriuo nuolat kyla konfliktai, kuris yra nuteistas dėl smurto vartojimo atsakovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad nors atsakovė ir nurodo, kad tinkamai rūpinasi dukromis E. ir E., tačiau pažymėtina, kad atsakovės dukra E. R. yra paimta iš atsakovės ir perduota M. R.. Nors faktiškai atsakovė su dukra gyvena ir ja padeda M. R. rūpintis, tačiau tokia situacija rodo, kad ir po vaikų E. N., E. N. ir E. N. paėmimo, V. F. elgesį vaiko teisių apsaugos institucijos ir toliau vertina kaip socialiai rizikingą. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vaikais atsakovei ir M. R. padeda rūpintis M. R. mama. Taigi, atsakovė su sugyventiniu, gyvendami kartu su vaikais, nedirbdami, nesugeba pasirūpinti ir dviem vaikais. Tuo tarpu atsakovei grąžinus vaikus, jai tektų rūpintis penkiais vaikais, užtikrinti jų kasdienę buitį, sveikatą, ugdymą, materialinį aprūpinimą.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neturi socialinių įgūdžių auginti vaikus, jos turimi socialiniai įgūdžiai neleidžia tinkamai rūpintis vaikais ir suprasti jų poreikius ir užtikrinti vaikų interesus, todėl konstatuoja, kad yra du savarankiški pagrindai apriboti atsakovų motinos valdžią neterminuotai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) nesirūpina vaikais.
30. Atsakovės vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus pasireiškia tuo, kad atsakovė nepilnamečių vaikų neišlaiko. Tokie atsakovės veiksmai rodo, kad atsakovė abejingai žiūri į savo pareigas arba jų turinio net nesupranta. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaikų atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikams išlaikymas reikalingas tiek gyvenant kartu, tiek skyrium, nes reikia užtikrinti jų būtinuosius poreikius, tokius kaip būstas, maistas, sveikatos apsauga, higiena ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų poreikių užtikrinimas ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikams materialinę paramą, rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu siekė šią savo pareigą įgyvendinti. Šių aplinkybių visuma tik patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo, tiek socialines paslaugas teikiančios institucijos išvadas, kad atsakovė yra socialiai neatsakinga ir vengia vykdyti savo pareigas vaikams. Ta aplinkybė, kad atsakovė turi dar du vaikus, nešalina jos pareigos išlaikyti vaikus, kurių atžvilgiu sprendžiamas motinos valdžios apribojimo klausimas šioje byloje.
31. Atsakovės nesirūpinimą vaikais rodo tai, kad atsakovė per visą laikotarpį nuo laikinosios globos vaikams paskyrimo, t.y. beveik du metus, su vaikais bendravo labai mažai. Nustatyta, kad buvo periodų, kai atsakovė buvo dingusi, galimai gyveno užsienyje ir su vaikais nebendravo visiškai. Duomenų, kad atsakovei būtų trukdoma bendrauti su vaikais, nėra. Taip pat nenustatytas socialinių institucijų ar trečiųjų asmenų suinteresuotumas trukdyti atsakovei bendrauti su vaikais. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės ryšys su vaikais nėra visiškai nutrūkęs, tačiau pažymėtina, kad jokių duomenų apie kurio nors iš vaikų artimą emocinį ryšį su atsakove taip pat nėra. Todėl darytina išvada, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nesukels neigiamų emocinių pasekmių vaikams. Be to, pažymėtina, kad net ir neterminuoto motinos valdžios apribojimo atveju bendravimo su vaikais teisė išlieka.
32. Teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo J. R. paaiškinimų. Pažymėtina, kad liudytojas tik patvirtino aplinkybes dėl M. R. gyvenamojo būsto paskolos ir yra linkęs padėti. Tačiau teisėjų kolegija įvertina, kad atsakovės valdžia vaikų atžvilgiu apribota ne dėl negalėjimo užtikrinti tinkamą būstą. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad M. R. tėvas, kaip senelis, linkęs padėti, yra sietina su jo pagalba bendriems atsakovės ir M. R. vaikams, o ne atsakovės vaikams.
33. Spręsdama, ar tėvų valdžia pagrįstai apribota neterminuotai, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis, ji, nors ir deklaruoja, tačiau nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių rūpintis vaikais, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad padėtis šeimoje negali pasikeisti, ir tuo pagrindu atsakovės motinos valdžią apribojo neterminuotai. Atsakovė vengia atlikta savo pareigas vaikų atžvilgiu, nesirūpina vaikais, toks atsakovės elgesys pažeidžia vaikų interesus, todėl neterminuotas motinos valdžios apribojimas nustatytas pagrįstai ir jis atitinka vaikų interesus.
Dėl išlaikymo dydžio
34. Byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.
35. Iš atsakovės priteista vaikų E. N., E. N. ir E. N., išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
36. Atsakovė V. F. apeliacinį skundą grindžia ta aplinkybe, kad ji neturi galimybės mokėti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovė yra sveika, jauna, darbinga. Atsakovė nurodo, kad jos pajamas sudaro tik socialinės išmokos. Kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu augina kitus vaikus, nešalina jos pareigos išlaikyti ir skyrium gyvenančius vaikus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad negali dirbti ir gauti bent minimalias pajamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovė turėjo įrodyti jos nurodomas faktines aplinkybes. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovės turtinės padėties ir galimybių gauti pajamas vertintinos vaikų naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
37. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš atsakovės vaikų išlaikymui priteista po 100 Eur, t. y. gerokai mažesnė suma nei vaikų išlaikymui paprastai priteisiama teismų praktikoje. Taigi, darytina išvada, kad priteista suma geriausiu atveju patenkins tik būtinuosius vaikų poreikius.
39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nesiekia gauti pakankamai lėšų, jog galėtų skirti pakankamą išlaikymą vaikams, į išlaikymo pareigą žvelgia abejingai, todėl nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.