Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Vyteniui Gubavičiui, nuteistojo M. K. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir M. K. skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 1 d. (2012-05-09 rankinės vagystė iš S. B. automobilio) – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 178 str. 2 d. (2013-01-09 rankinės vagystė iš T. K. automobilio) – 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo,

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-03-19 Tauragės rajono apylinkės teismo skirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2014-04-24 Vilniaus apygardos teismo skirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 1000 Lt bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirti 4 (keturi) metai laisvės atėmimo ir 1000 (vieno tūkstančio) Lt bauda;

pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2013-01-10 pasikėsinimas padaryti vagystę iš J. B. automobilio) – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 187 str. 3 d. (2013-01-10 J. B. turto sugadinimas) - 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės už veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., padarytas 2013-01-10, subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė - 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2013-02-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 16 MGL dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 16 MGL (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties) Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos valstybinėse ir nevalstybinėse organizacijose, šiuos darbus atliekant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies S. B. iš E. B. priteisiant 1180 Lt, o T. K. – 1600 Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam J. B. solidariai iš E. B. ir M. K. priteista 380 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad 2012-05-09, apie 11.50 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) , iš automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. B., šiam keičiant pradurtą automobilio ratą, iš neužrakinto automobilio salono pagrobė svetimą, S. B. priklausantį turtą, o būtent: rankinę 60 Lt vertės, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio „Audi A6“ valstybiniai numeriai, neturintys materialinės vertės, registracijos liudijimas, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelė „(duomenys neskelbtini)“, pinigai - 1500 Lt, tuo padarė S. B. turtinę 1560 Lt žalą;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2012-05-09, apie 11.50 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pradūrė automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. B. kairės pusės galinio rato padangą 150 Lt vertės ir taip sugadino nedidelės vertės svetimą, S. B. priklausantį, turtą;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2013-01-09, apie 12.10 val., ties (duomenys neskelbtini), iš automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio T. K., šiam keičiant automobilio ratą, nuo galinės automobilio sėdynės atvirai pagrobė svetimą, T. K. priklausantį turtą, o būtent: rankinę 250 Lt vertės, kurioje buvo keturių raktų komplektas, neturintis materialinės vertės, juodos spalvos piniginė 50 Lt vertės, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, apžiūros talonas, draudimai, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko internetinės bankininkystės slaptažodžių kortelė, degalinių kreditinė kortelė, pinigai – 1000 Lt, alkotesteris 150 Lt vertės, delninis kompiuteris „Mio350“ 300 Lt vertės, lenktinis originalus šveicariškas peilis 100 Lt vertės, daugiafunkcinės išlankstomos replės 100 Lt vertės, 4 USB raktai bendros 150 Lt vertės, tuo padarė T. K. turtinę 2100 Lt žalą;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2013-01-09, apie 12.10 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pradūrė automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio T. K. kairės pusės galinio rato padangą 150 Lt vertės ir taip sugadino nedidelės vertės svetimą, T. K. priklausantį, turtą;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2013-01-09, 13.02 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate, (duomenys neskelbtini), pateikdamas T. K. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą finansinei operacijai inicijuoti;

be to, jis nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-01-09, 13.02 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikdamas svetimą- T. K. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu pasikėsino įgyti nedidelės vertės – T. K. priklausančius 200 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes mokėjimo kortelė buvo blokuota;

be to, E. B. nuteistas už tai, kad 2013-01-10, apie 15.00 val., bendrininkaudamas su M. K., (duomenys neskelbtini) netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini) ", (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam J. B. keičiant jam priklausančio automobilio „ VW Polo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuleistą padangą, iš šio automobilio pasikėsino pavogti svetimą turtą, t. y. J. B. priklausančius daiktus - krepšį 80 Lt vertės, kuriame buvo įvairios daržovės bendros 40 Lt vertės, 2 kg žalios mėsos bendros 30 Lt vertės, vyriška rankinė 200 Lt vertės, 2 vnt. raktų bendros 100 Lt vertės, gliukozės matuoklis 300 Lt vertės, piniginė 100 Lt vertės, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), žvejo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti J. B. vardu ir neturintys materialinės vertės, 2 banko „(duomenys neskelbtini) " kortelės, „(duomenys neskelbtini) " kuro kortelė bei vizitinės kortelės, neturinčios materialinės vertės, t. y. iš viso daiktų už 850 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas nukentėjusiojo J. B.;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2013-01-10, apie 15.00 val., bendrininkaudamas su M. K., prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą, t. y. tyčia peiliu pradūrė automobilio „VW Polo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. B., vairuotojo pusės galinę padangą 190 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. B. 190 Lt turtinę žalą.

M. K. nuteistas už tai, kad 2013-01-10, apie 15.00 val., bendrininkaudamas su E. B., (duomenys neskelbtini) netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini) ", (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam J. B. keičiant jam priklausančio automobilio „VW Polo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuleistą padangą, iš šio automobilio pasikėsino pavogti svetimą turtą , t. y. J. B. priklausančius daiktus - krepšį 80 Lt vertės, kuriame buvo įvairios daržovės bendros 40 Lt vertės, 2 kg žalios mėsos bendros 30 Lt vertės, vyriška rankinė 200 Lt vertės, 2 vnt. raktų bendros 100 Lt vertės, gliukozės matuoklis 300 Lt vertės, piniginė 100 Lt vertės, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), žvejo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti J. B. vardu ir neturintys materialinės vertės, 2 banko „(duomenys neskelbtini) " kortelės, „(duomenys neskelbtini) " kuro kortelė bei vizitinės kortelės, neturinčios materialinės vertės, t. y. iš viso daiktų už 850 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas nukentėjusiojo J. B.;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2013-01-10, apie 15.00 val., bendrininkaudamas su E. B., prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą, t. y. tyčia peiliu pradūrė automobilio „VW Polo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. B., vairuotojo pusės galinę padangą 190 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. B. 190 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė, paneigianti, pavyzdžiui, net padarytos veikos pavojingumą. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Dėl bausmės rūšies.

BK 55 str. numatyta kad, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmę. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-87/2014, 2K-204/2014). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį- laisvės atėmimą, privalėjo nuosprendyje motyvuoti kodėl parinktos sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį, tačiau to nepadarė. Kolegijos nuomone, nežiūrint į tai, kad teismas savo sprendimo nemotyvavo, vis tik teisingai parinko bausmės rūšį už nusikalstamų veikų padarymą – laisvės atėmimą, o už baudžiamuosius nusižengimus – arešto bausmę. E. B. buvo teisiamas ne už vienos veikos padarymą, o už keletą jų. BK 55 straipsnis taikomas, kai kaltininkas padaro vieną veiką ( straipsnyje pavartota vienaskaita, o ne daugiskaita). Bylos duomenimis laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2013 metų vasario mėnesio E. B. buvo padaręs ir daugiau nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, tai leido teismui pagrįstai manyti, kad tik sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė gali užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apylinkės teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis pagrįstai skyrė laisvės atėmimo terminą už kiekvieną nusikalstamą veiką, žymiai mažesnį, negu straipsnių sankcijoje numatyti tokios rūšies bausmės vidurkiai. Už baudžiamųjų nusižengimų padarymą pirmos instancijos teismas skyrė sankcijoje numatytas arešto bausmes.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas E. B. bausmę, įvertino tai, kad E. B. padarė net aštuonias nusikalstamas veikas (keturis nusikaltimus ir keturis baudžiamuosius nusižengimus), padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos tyčinės, dvi iš jų padarytos veikiant bendrininkų grupe. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad E. B. iš dalies atlygino padarytą žalą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau teismas, vertindamas E. B. asmenybę, neteisingai ir nepagrįstai nurodė, kad E. B. anksčiau jau yra teistas už naudojant tą patį nusikalstamos veikos modelį padarytas nusikalstamas veikas, dėl ko teismas manė, kad bausmės tikslai E. B. atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Iš bylos matyti, kad nusikalstamų veikų, už kurių padarymą E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu jis nebuvo teistas, jo atžvilgiu nebuvo priimti ir įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai (2013-02-12, 2013-10-08, 2014-01-15, 2014-03-19, 2014-04-24 apkaltinamieji nuosprendžiai priimti po nusikalstamų veikų, dėl kurių priimtas 2014-08-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendis, padarymo). Pagal nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. ir garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. BK 97 straipsnio 1 dalis nustato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų, už kurių padarymą E. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, metu jis nuteistas nebuvo, dėl to laikoma, kad jis teisiamas pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismui neteisingai nustačius šią faktinę aplinkybę, nepagrįstai nebuvo svarstyta galimybė taikyti BK 75 str. nuostatas ir E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam 3 metų terminui.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, yra nustatytos tiek formalios sąlygos BK 75 str. taikymui, tiek kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šias nusikalstamas veikas paskirta ir subendrinta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Be to, ir kitos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, E. B. anksčiau neteistas, dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltės neneigė, iš dalies atlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, kas sudaro prielaidas manyti, jog nuteistasis supranta savo veiksmų neteisėtumą, priešingumą teisei ir savo veiksmais stengiasi bent iš dalies pašalinti dėl jo veiksmų kilusias pasekmes. Be to, nuteistojo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo leidžia pagrįstai manyti, jog E. B. jau šiuo metu keičia savo gyvenimo būdą, savo elgesį koreguoja teigiama linkme, o tai taip pat patvirtina išvadą, jog realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas nėra būtina priemonė siekiant BK numatytų bausmės tikslų. Nustatyta, kad po pirmojo E. B. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio ( 2013-02-12) jis jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka nebaustas, susirado darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai kaip doras, mandagus, tvarkingas, gerai atliekantis savo pareigas, komunikabilus, tolerantiškas darbuotojas, kaip minėta – iš dalies atlygino padarytą žalą, tuo pateisindamas ankstesniuose nuosprendžiuose padarytas išvadas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013 yra nurodęs, jog nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), vis tik susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Prieš tai priėmę nuosprendžius teismai darė išvadą, kad E. B. ateityje nusikalstamų veikų nedarys, bausmės tikslai bus pasiekti ir atidėjus paskirtosios bausmės vykdymą ( BK 75 str.). Po šių nuosprendžių priėmimo E. B. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Todėl aukščiau paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad BK 75 str. taikymas šiuo atveju yra galimas, o atidėjus E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teisingumo ir proporcingumo principai nebus pažeisti ir bus užtikrintas bausmės tikslų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2014-08-21 nuosprendžio dalis dėl E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės keistina ir taikytinos BK 75 str. nuostatos, skiriant jam įpareigojimus.

Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde M. K. nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad pirmosios instancijos teismo jis kaltu pripažintas nepagrįstai, nesant jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nors apeliantas apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl bylos išnagrinėjimo iš naujo, prašė remtis įrodymų stoka ir jį išteisinti, tačiau pats į posėdį neatvyko ir nenurodė, kokias naujas aplinkybes, ar įrodymus reikėtų ištirti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Tokio prašymo įrodymus tirti iš naujo, nepareiškė ir jam paskirtas gynėjas. Pirmos instancijos teisme buvo tenkinami prašymai, tiek kaltintojo, tiek kaltinamųjų, nepažeidžiant rungtyniškumo principo, prašymų dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir ištyrimo pateikta nebuvo, todėl ir apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, apsiribojo jų vertinimu.

Teismai įrodymus vertina laikydamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų. BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-491/2014 ir kt.)

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ((320 str. 3 d.), dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, aukščiau paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų nepažeidė, įrodymus vertino laikydamasis BPK reikalavimų, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu.

Nors nuteistasis nurodo, kad jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra surinkta, sutikti su tokiais teiginiais apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną kartą, jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, jis šios teisės atsisakė ( įrašas ranka), tai jam teisė į gynybą pažeista nebuvo. Jis pirmą kartą buvo apklausiamas tyrėjos I. P. 2013-01-25 iš karto po E. B. apklausos ir įvykio aplinkybes nurodė analogiškas E. B. nurodytoms, kurios sutapo tiek dėl įvykio laiko, vietos, dalyvių veiksmų, tiek dėl pasitraukimo iš įvykio vietos. Apklausiamas įtariamuoju 2013-10-25 M. K. paaiškino, kad su E. B. yra pažįstamas apie 2-3 mėn., palaiko draugiškus santykius. 2013 m. sausio mėn. pradžioje važiavo kartu su E. B. šio automobiliu, atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, stebėjo žmones. Kai iš automobilio „VW Polo“ išlipo vyras ir nuėjo į turgavietę, E. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo link automobilio „VW Polo“. Ką jis darė, M. K. nurodė nematęs. Netrukus E. B. grįžo, sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti paskui automobilį „VW Polo“. Pavažiavus apie 200-300 m, automobilis sustojo. Iš automobilio „VW Polo“ išlipus jo vairuotojui ir pradėjus keisti galinio rato padangą, M. K. išlipo iš E. B. automobilio, priėjo prie automobilio „VW Polo“ keleivio pusės priekinių durelių, norėjo jas atidaryti, tačiau jos buvo užrakintos. Kokie daiktai buvo automobilio salone, pastebėti nespėjo, tačiau netrukus suprato, kad automobilio vairuotojas jį pastebėjo, pradėjo kažką šaukti, tada M. K. pradėjo bėgti link gyvenamųjų namų. Dar M. B. per MRT laisvųjų rankų įrangą pranešė, kad automobilio durelės užrakintos. Bebėgantį automobiliu pasivijo E. B., M. K. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Daiktų pavogti nespėjo. Šiuos savo parodymus M. K. patvirtino ir 2013-09-17 apklausos metu. M. K. nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės atitinka ir E. B. įtariamojo apklausos metu nurodytiems duomenims. Nors apklausiami teisme E. B. ir M. K. neigė M. K. dalyvavimą 2013-01-10 veikoje (pasikėsino pavogti J. B. priklausantį turtą, sugadino svetimą turtą), pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys tarpusavyje. Be to, nei E. B., nei M. K. nesugebėjo teismui įtikinamai ir logiškai paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir tik apklausiami teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu nurodytas faktines aplinkybes. Teismas pagrįstai nuteistųjų teisme iškeltą versiją, kad M. K. nusikaltime nedalyvavo, kad E. B. jį apkalbėjo siekdamas išvengti bausmės, o M. K. melagingus parodymus davė dėl psichologinio tyrėjų spaudimo, vertino kritiškai kaip gynybinę taktiką M. K. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. K. versiją, kad jis darant nusikalstamą veiką nedalyvavo, paneigia ir nukentėjusiojo J. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Nors nukentėjusysis nurodė neįsidėmėjęs asmens ir negalintis jo atpažinti, tačiau patvirtino, kad prie automobilio tuo metu, kai jis keitė padangą, buvo priėjęs tik vienas asmuo. Įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek E. B., tiek M. K. nurodė, kad prie automobilio vogti daiktų ėjo vienas M. K., darytina išvadą, kad nukentėjusysis pamatė būtent M. K.. Tiek E. B., tiek M. K. teisme iškeltą versiją paneigia ir teisme apklaustos tyrėjos I. P. parodymai. Minėta liudytoja, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė M. K. ir E. B.. Apklausos protokole buvo užrašyta tai, ką pasakojo pats M. K., jo parodymuose jokių prieštaravimų nebuvo, apklausa buvo lengva. Nebuvo išsakyta pozicija, kad rašyti viską, ką kalbėjo E. B., o M. K. tik pasirašys. Liudytoja taip pat nurodė, kad M. K. nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus. M. B. apklausa taip pat buvo lengva, jis viską geranoriškai pasakojo, nurodė, kad jo veiksmai šiame nusikaltime apėmė vairavimą ir automobilio padangos pradūrimą, o M. K. bandė pavogti daiktus. E. B. veikė kartu su M. K.. Netikėti šios liudytojos parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo, kadangi liudytojos suinteresuotumas byla nenustatytas, duomenų, kad ji norėtų pakenkti M. K., duodama melagingus parodymus, byloje nėra, tokių duomenų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Be to, kaip jau minėta, liudytojos I. P. nurodytos aplinkybės atitinka E. B. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams taip pat ir nukentėjusiojo J. B. nurodytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas paminėtus įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai jais remdamasis padarė išvadą, kad M. K. dalyvavimas darant nusikalstamas veikas yra įrodytas, o jo kaltės neigimas teisme yra jo pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. B. yra nuteistas už bendrininkavimą pasikėsinant pagrobti svetimą turtą bei svetimo turto sugadinimą, tačiau jis nuosprendžio dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių, neginčija.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje savo išvadas dėl M. K. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus pagrindė ir argumentavo, teismo išvados neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, yra motyvuotos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nulėmę teismo išvadų neatitikimą byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Vien tai, kad teismas priėmė kitokį, negu tikėjosi nuteistasis, sprendimą, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos kaip teigia apeliantas neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė BPK 20 str. 5 d., (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p., 3 p. reikalavimų pažeidimų, todėl daro išvadą, kad faktinės aplinkybės nustatytos ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai.

Tinkamai išsprendęs M. K. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis bausmių skyrimą reglamentuojančių BPK normų, paskyrė teisingą, proporcingą padarytiems nusikaltimams laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėjo. Pripažinti, kad paskirta bausmė yra per griežta ar neadekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės vertinimui, objektyvaus pagrindo nėra.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, pripažino M. K. kaltu, pagal LR BK 22 str. 1d., 178str. 2d. ( pasikėsino pagrobti svetimą turtą) ir BK 187str. 3d. (svetimo turto sugadinimą ), kurį keisti ar naikinti pagal M. K. skunde nurodytas aplinkybes pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. B. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. E. B. paskirtos 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos valstybinėse ir nevalstybinėse organizacijose, šiuos darbus atliekant per 10 (dešimt ) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.