- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-519-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12519-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, Lietuvos centrinė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. B. bei atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei N. B. dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, Lietuvos centrinė kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1406-894/2022 dalį civilinės bylos dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nekilnojamojo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimo ir kompensacijos priteisimo bei jos dalies mokėjimo išdėstymo, prievolės kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankas pagal 2007 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) modifikavimo, atsakovo G. B. įpareigojimo išsikelti iš gyvenamojo namo, 22 482,50 Eur kompensacijos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto iššvaistymo priteisimo klausimai, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei sprendimo dalį, kuria neišspręstas patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl atsakovo G. B. nuo sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžios kreditoriui AB „SEB bankas“ sumokėtų 4 946,37 Eur kredito įmokų priteisimo iš ieškovės N. B., šią sumą įskaitant į išlaikymo įsiskolinimo sumą, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė N. B. 2023 m. sausio 24 d. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl procesinių teisių perėjimo, kuriuo prašė išspręsti atsakovo G. B., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmimo klausimą ir į bylos nagrinėjimą įtraukti atsakovo įpėdinius A. M. B. ir Ž. B., kuriuos atstovauja įstatyminė globėja ieškovė, ir įvykus procesinių teisių perėmimui, prašė teismo nustatyti 30 dienų terminą galutiniams reikalavimams byloje suformuluoti (rašytiniams paaiškinimams pateikti), atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties motyvus, susijusius su bylos dalimi, kuri grąžinta teismui nagrinėti iš naujo.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki paaiškės atsakovo G. B. teisių ir pareigų perėmėjas (-ai).
4. Teismas nurodė, kad gavęs ieškovės atstovės prašymą dėl bylos sustabdymo ir nustatęs, kad atsakovas mirė (duomenys neskelbtini), sustabdo bylos nagrinėjimą iki paaiškės G. B. teisių ir pareigų perėmėjas (-ai).
III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė N. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Neegzistuoja pagrindas bylos nagrinėjimo sustabdymui, nes atsakovo teisių perėmėjai jau yra paaiškėję, t. y. visą atsakovo turtą pagal testamentą paveldėjo A. M. B. ir Ž. B.. Tai, kad palikimas jau yra priimtas, patvirtina į bylą pateikta 2023 m. sausio 17 d. notaro išduota liudijimo kopija dėl palikimo priėmimo. Papildomai ieškovė pateikia ir išrašą iš Testamentų registro, iš kurio matyti, kad palikimo priėmimo faktas yra įregistruotas registre.
1.2. Ieškovė 2023 m. sausio 23 d. pranešimu bylos nagrinėjimo sustabdyti neprašė, o priešingai, prašė išspręsti teisių perėmimo klausimą, nes mirusiojo atsakovo teisių perėmėjai jau yra paaiškėję. Bylos išnagrinėjimas yra būtinas tam, kad būtų nustatyta mirusiojo atsakovo dalis bendrame turte (paveldimas turtas) ir būtų galima užbaigti paveldėjimo klausimų išsprendimą paveldėjimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta iki paaiškės atsakovo teisių ir pareigų perėmėjai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
8. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2023 m. sausio 23 d. pranešimą apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą Testamentų registre.
9. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Taigi CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą
10. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pateikti nauji įrodymai – pranešimas apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą Testamentų registre yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir jo pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas pateiktą įrodymą pridėti prie bylos ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), todėl CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).
12. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).
13. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovas G. B.. Atsakovas 2020 m. gruodžio 28 d. testamentu, patvirtintu Kauno m. 7-ojo notarų biuro, visą turtą, kuris mirties dieną priklausys atsakovui, paliko lygiomis dalimis po ½ dalį dukrai A. M. B. ir sūnui Ž. B.. Kauno miesto 6-ojo notarų biuras išdavė 2023 m. sausio 17 d. liudijimą, patvirtinantį, kad atsakovo G. B. įpėdiniai – A. M. B. ir Ž. B., po palikėjo mirties palikimą priėmė. VĮ Registrų centro Testamentų registre 2023 m. sausio 18 d. buvo užregistruotas palikimo priėmimo faktas po atsakovo G. B. mirties.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje civilinės bylos sustabdymo pagrindu įvardijo CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojamą privalomojo bylos sustabdymo atvejį – kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis ir kt.) teismas, jeigu yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Vadinasi, teismo pareiga yra nustatyti perimtų teisių apimtį bei įsitikinti, kuris konkretus asmuo (ar keli asmenys) paveldėjo materialias mirusios šalies (atsakovo) teises, todėl gali perimti ir jo procesines - atsakovo - teises bei pareigas (CPK 48 straipsnio 2 dalis), toliau dalyvauti buvusiam atsakovui inicijuotoje civilinėje byloje, atsakyti pagal ieškovo pareikštus tam atsakovui reikalavimus ir t. t. Svarbu ir tai, kad procesinio teisių perėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę bylos šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio.
15. Pažymėtina, kad CPK 163 straipsnio 1 punkte bei 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama teismo pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai miršta bylos šalimi buvęs fizinis asmuo, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Byla sustabdoma iki paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017). Byloje nustatyta, jog ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl procesinių teisių perėjimo, kuriuo prašė ne sustabdyti bylos nagrinėjimą, o išspręsti atsakovo G. B., mirusio (duomenys neskelbtini) d., teisių perėmimo klausimą ir į bylos nagrinėjimą įtraukti atsakovo įpėdinius A. M. B. ir Ž. B. (CPK 48 straipsnis).
16. Iš bylos pasitraukus ginčijamo teisinio santykio šalimi buvusiam fiziniam asmeniui – šios bylos atveju – mirus atsakovui G. B., pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kilo pareiga spręsti dėl mirusio ieškovo procesinių teisių perėmimo pagal CPK 48 straipsnį ir su šiuo klausimu susijusių kitų įstatymo nuostatų (CPK 163 straipsnis) taikymo. Bylos nagrinėjimo metu mirus atsakovui ir įvykus universaliam atsakovo teisių ir pareigų perėmimui materialiojoje teisėje, jo vietą materialiojoje teisėje užėmė įpėdiniai pagal testamentą (CK 5.50 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui, priimant skundžiamą nutartį dėl bylos sustabdymo, buvo žinoma apie atsakovo teisių ir pareigų perėmėjus ir palikimo priėmimo faktą, todėl pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kartu pareiga spręsti dėl CPK 48 straipsnio taikymo, o ne dėl civilinės bylos sustabdymo, nes kaip minėta, pirmosios instancijos teismui buvo žinomas palikimo priėmimo faktas po atsakovo mirties ir atsakovo teisių ir pareigų perėmėjai.
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktą) ir procesinių teisių perėmimą (CPK 48 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.