Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1406-894/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-22
Bylos Nr.: e2A-1406-894/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12519-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: N. B.
Atsakovas: G. B.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas, Lietuvos centrinė

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-1406-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12519-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ir atsakovo G. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. B. bei atsakovo G. B. patikslintą priešieškinį ieškovei N. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, Lietuvos centrinė kredito unija, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. B. (toliau - ir ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovui G. B. (toliau – ir atsakovas) prašė:

1) santuoką, 2007 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą tarp šalių, ir registruotą Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1757), nutraukti dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „B. “;

3) nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. B. ir Ž. B. gyvenamąją vietą su ieškove;

4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams A. M. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir Ž. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki jie sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke arba į kitą ieškovės nurodytą sąskaitą. Išlaikymo lėšomis ieškovė disponuoja uzufrukto teise;

5) priteisti iš atsakovo 13 793 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą;

6) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. Atsakovas turi teisę iš anksto su ieškove suderintu laiku ir sąlygomis, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų dienotvarkę, jų interesus ir valią, susitikti ir tiesiogiai bendrauti su vaikais ne rečiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis be nakvynių (bendravimas su nakvynėmis galimas tik bendru tėvų sutarimu) konkretų bendravimo laiką, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką tėvams sutarus el. paštu arba trumposiomis SMS žinutėmis likus ne mažiau nei 2 dienoms iki numatyto bendravimo pradžios, atsižvelgiant į tėvų darbo grafikus;

2. Kas antrą savaitgalį tiesiogiai bendrauti su vaikais parsivežant juos į savo gyvenamąją vietą su nakvyne, grąžindamas juos sekmadienį iki 19 val. į jų gyvenamąją vietą;

3. Atostogauti su vaikais ne mažiau kaip dvi savaites per metus. Atsakovas, norėdamas išvykti atostogų (kai jų trukmė ne trumpesnė nei 3 kalendorinės dienos) į kitą miestą, su ieškove prieš 1 savaitę suderina atostogų datą, buvimo trukmę ir konkrečią vietą, o atostogų užsienyje atveju atostogų datą, trukmę ir konkrečią vietą suderina su ieškove prieš 1 mėnesį. Šalys susitaria dėti maksimalias pastangas susitarti dėl konkrečių atostogų savaičių iki kalendorinių metų vasario 1 dienos;

4. Tuo atveju, jei tėvo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., tėvas privalo užtikrinti visapusišką vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse;

5. Šalys apie negalėjimą vykdyti sutartą bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute;

6. Bendravimo tvarka gali būti keičiama bendru šalių sutarimu, sutarus elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute;

7. Bendraudamas su ieškove dėl bendravimo su vaikais atsakovas turi laikytis bendrųjų moralės nuostatų ir teisės bei apsiriboti išimtinai klausimais, susijusiais su nepilnamečių vaikų priežiūra ir jų auklėjimu.

7) priteisti iš atsakovo 4 422,32 Eur kompensaciją už atsakovo įsiskolinimo Lietuvos centrinei kredito unijai padengimą pagal 2017 m. sausio 26 d. Paskolos sutartį Nr. P17/00038;

8) priteisti iš atsakovo 3 127,5 Eur kompensaciją už lėšas, kurias atsakovas panaudojo asmeninei nuosavybei kurti (automobiliui Volvo XC 90 įsigyti);

9) pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas kaip bendroji jungtinė šalių sutuoktinių nuosavybė;

10) dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 3 627 Eur); gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

11) dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui priteisti 100 proc. UAB „Energita“ (įmonės kodas 302313185) akcijų (vertė 10 000 Eur);

12) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisus gyvenamąjį namą su garažu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)), pripažinti, kad visi esami ir būsimi įsipareigojimai, kylantys pagal 2007 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 0350718092111-15 su AB SEB banku, tampa asmeninėmis ieškovės prievolėmis, t. y. visas teises ir įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį priteisti ieškovei asmeniškai.

13) priteisti iš atsakovo ieškovei 22 482,50 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausančio turto iššvaistymo arba, alternatyviai, 22 482,50 Eur suma sumažinti atsakovo dalį iš bendro turto dalinant turtą tarp sutuoktinių, nukrypstant nuo lygių dalių principo;

14) priteisti iš atsakovo ieškovei 18 000 Eur turtinės žalos atlyginimą;

15) įpareigoti atsakovą išsikelti iš gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-476-1026/2021 įsiteisėjimo dienos.

16) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad šalys žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo likus beveik 9 mėn. iki santuokos sudarymo 2006 m. lapkričio 28 d., kuris buvo formaliai įsigytas atsakovo. Namo statybai finansuoti šalys 2007 m. gegužės 10 d. sudarė sutartį su AB SEB banku dėl 116 137,27 Eur paskolos. Atsakovas mokėdavo įmokas pagal kredito sutartį bankui ir dengė komunalinių paslaugų išlaidas, prisidėdavo prie vaikų laisvalaikio ir dengdavo vaikų ugdymo ikimokyklinėse įstaigose išlaidas. Ieškovė rūpinosi visa bendra šeimos buitimi ir poreikiais. Šalių tarpusavio santykiai ėmė blogėti. Atsakovas nors ir rūpinosi buitimi ir vaikų poreikiais, moralinės pagalbos ir palaikymo ieškovei, kaip sutuoktinei, ir šeimai nebeteikė. Šeimoje tvyrojo įtampa ir dėl šeimos finansų stabilumo. Negaudamas pakankamai pajamų iš savo valdomos ir vadovaujamos įmonės UAB „Energita“, 2017 m. sausio 26 d. atsakovas penkerių metų laikotarpiui (paskolos terminas baigiasi 2022 m. sausio 25 d.) pasiskolino 7 900 Eur iš kredito unijos „Taupkasė“, už paskolos grąžinimą paprašęs laiduoti ieškovę, kuri pasirašė 4 vekselius iš viso 10 500 Eur sumai. Šios paskolos dalį, atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, buvo priversta grąžinti ieškovė. Atsakovui vis dažniau ėmus vartoti alkoholį ir naudoti psichologinį spaudimą prieš ieškovę, ieškovė nebegalėjo toliau toleruoti susidariusios situacijos. Atsakovas ne tik nedėjo veiksmingų pastangų išsaugoti sutuoktinių ryšį, toliau vartojo alkoholį ir taikė psichologinį smurtą. Išsiskyrus šalių požiūriui į bendro gyvenimo organizavimą ir interesus, tolimesnis šalių gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Visos pastangos išsaugoti šeimą tikslo nepasiekė. Santuoka faktiškai iširo, todėl 2019 m. sausio mėnesį ieškovė kartu su mažamečiais vaikais visam laikui išsikraustė iš šeimos namų.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė netenkinti priešieškinio.

Šalies argumentai

4. Atsakovas priešieškiniu prašė:

1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. B. ir Ž. B. gyvenamąją vietą su ieškove;

2) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką:

1. Atsakovas turi teisę susitikti ir tiesiogiai bendrauti su nepilnamečiais vaikais ne rečiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis be nakvynių konkretų bendravimo laiką, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką tėvams sutarus el. paštu arba trumposiomis SMS žinutėmis likus ne mažiau nei 2 dienoms iki numatyto bendravimo pradžios, atsižvelgiant į tėvų darbo grafikus;

2. Atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus penktadienį 18 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;

3. Atsakovas turi teisę su vaikais atostogauti ne mažiau kaip dvi savaites per metus jų vasaros ar žiemos atostogų metu. Apie ketinimą atostogauti atsakovas informuoja ieškovę tik sužinojęs darbovietės atostogų grafiką. Atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima pirmosios savo atostogų dienos 10 val. ir grąžina paskutinės atostogų dienos 19 val.;

4. Kiekvienų porinių metų Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse, 17 val. atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus Šv. Velykų pirmąją dieną į jų gyvenamąją vietą iki 15 val. Kiekvienų neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną atsakovas pasiima vaikus 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.;

5. Kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) rytą 10 val. atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus Šv. Kalėdų (gruodžio 25 d.) dieną į jų gyvenamąją vietą iki 15 val. Kiekvienų porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) atsakovas pasiima vaikus 15 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val.;

6. Kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dieną atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekančių metų sausio mėn. 1 d. 19 val.;

7. Atsakovas turi teisę pasiimti vaikus ir juos išsivežti į užsienį (Šengeno erdvės ir ne Šengeno erdvės valstybes) atostogų metu be ieškovės rašytinio sutikimo. Atsakovui informavus ieškovę apie ketinimus su vaikais išvykti į užsienį, ieškovė perduoda atsakovui galiojančius vaikų asmens dokumentus - pasus ar asmens tapatybės korteles, kurie grąžinami kartu parvežus vaikus;

8. Atsakovas pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos kiekvienų neporinių metų dukters gimtadienio dieną (gegužės 18 d.) ir kiekvienų porinių metų sūnaus gimtadienio dieną (rugpjūčio 1 d.), priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena - 10 val., o jeigu darbo diena - po vaikų mokslų dienos pabaigos mokykloje, ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;

9. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) atsakovas pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val., jeigu diena nesutampa su atsakovo bendravimo su vaikais bendru grafiku;

10. Atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos savo gimimo dieną (birželio 30 d.), priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena - 10 val., o jeigu darbo diena - po vaikų mokslų dienos pabaigos mokykloje ir grąžinti vaikus į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.;

11. Esant objektyvioms kliūtims atsakovui susitikti su nepilnamečiais vaikais (liga, išvykos ir ekskursijos bei kitos aplinkybės) ieškovė apie tai ne vėliau nei likus 24 val. informuoja atsakovą SMS žinute ar telefoniniu skambučiu;

12. Esant objektyvioms kliūtims atsakovui su nepilnamečiais vaikais (liga, komandiruotė bei kitos aplinkybės) atsakovas apie tai ne vėliau nei likus 24 val. informuoja ieškovę SMS žinute ar telefoniniu skambučiu.

3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka (atsižvelgiant į infliaciją), pavedė uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti ieškovei;

4) po santuokos nutraukimo prievolę AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 0350718092111-15 palikti solidaria šalių prievole, kurią šalys išmokės lygiomis dalimis;

5) po santuokos nutraukimo prievolę Kredito unijai „Taupkasė“ pagal paskolos sutartį Nr. P17/00038 palikti solidaria šalių prievole, kurią šalys išmokės lygiomis dalimis;

6) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant 2 200 Eur kompensaciją; po santuokos nutraukimo UAB „Energita“ akcijas priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, ieškovei priteisiant 1 448 Eur kompensaciją; atlikus tarpusavio kompensacijų įskaitymą - į ieškovės turimą 2 200 Eur įsiskolinimą atsakovui įskaičius ieškovės naudai iš atsakovo priteistiną 1 448 Eur kompensaciją, ir iš ieškovės atsakovui priteisti 752 Eur kompensaciją, už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį;

7) po santuokos nutraukimo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti šalims natūra po ½ dalį;

8) iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. 2021 m. lapkričio 9 d. atsakovas patikslino priešieškinį, kuriame pakeitė dalį priešieškinio reikalavimų ir prašė:

1) atlikti solidarių skolininkų įvykdytos prievolės kreditoriui Lietuvos centrinei kredito unijai tarpusavio įskaitymą ir iš atsakovo ieškovei priteisti 693,16 Eur kompensaciją;

2) po santuokos nutraukimo iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 1 750 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytą ir parduotą transporto priemonę Ford Focus;

3) padalinti santuokos metu įgytas UAB „Energita“ akcijas, jas priteisiant ieškovei, o atsakovui priteisiant 5 000 Eur piniginę kompensaciją;

4) priteisti atsakovui iš ieškovės 13 008,09 Eur santuokos metu sukauptų santaupų;

5) priteisti iš ieškovės 4 946,37 Eur atsakovo sumokėtų kredito įmokų kreditoriui AB SEB bankui nuo sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžios, šią sumą įskaitant į išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas patikslintame priešieškinyje prašė ieškinį atmesti ir patenkinti jo priešieškinį.

7. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais. Atsakovas sudarė visas sąlygas ieškovei auginti vaikus, vėliau - daryti karjerą. Ieškovė ėmė dirbti vis daugiau, daugėjo budėjimų, atsirado dieninis darbas su studentais, komandiruotės, seminarai, konferencijos Lietuvoje ir užsienyje. Dėl šių priežasčių ieškovas atsisakė savo karjeros ir pradėjo dirbti ieškovės močiutės vaistinėje. Tačiau viskas pasikeitė ieškovei grįžus į darbą - ieškovė išsikėlė gyventi į atskirą kambarį, į atsakovo klausimus neatsakinėdavo. Jokių skandalų, barnių ar kitokio smurto (fizinio ar psichologinio), kaip teigia ieškovė, šalims gyvenant šeimoje nebuvo. Atsakovas alkoholiu niekuomet nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja iki šiol, o ieškovės pateikti įrodymai, neva tai patvirtinantys apie alkoholio vartojimą ir psichologinį smurtą kaip skyrybų priežastis yra nepagrindžiantys jos nurodomų aplinkybių. Atsakovas negalvojo inicijuoti santuokos nutraukimo, nes vertina šeimą ir jos vertybes, norėjo, kad vaikai užaugtų pilnavertiškoje šeimoje. Šalių bendram gyvenimui didelę įtaką darė ieškovės motina. Ji nuolat kišdavosi į šalių šeimyninį gyvenimą. Ieškovė buvo nelojali šeimai, klausė pašalinių asmenų nuomonės, o ne veikė savo šeimos interesais. Atsakovo nuomone, santuokos metu abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas būti lojaliems, gerbti vienas kitą, remti moraliai ir materialiai, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; šalių santuoką, sudarytą 2007 m. rugpjūčio 11 d. Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1757) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „B. ”, atsakovui paliko pavardę „B. “; nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. sausio 1 d.; nustatė nepilnamečių vaikų A. M. B. ir Ž. B. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:

2. Atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus penktadienį 18 val. ir gražindamas juos į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;

3. Kiekvienų porinių metų Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse, 17 val. atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus Šv. Velykų pirmąją dieną į jų gyvenamąją vietą iki 15 val. Kiekvienų neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną atsakovas pasiima vaikus 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.;

4. Kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) rytą 10 val. atsakovas pasiima vaikus, iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus Šv. Kalėdų (gruodžio 25 d.) dieną į jų gyvenamąją vietą iki 15 val. Kiekvienų porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) atsakovas pasiima vaikus 15 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val.;

5. Kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dieną atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekančių metų sausio mėn. 1 d. 19 val.;

6. Atsakovas turi teisę su vaikais, atostogauti ne mažiau kaip dvi savaites per metus jų vasaros ar žiemos atostogų metu. Apie ketinimą atostogauti atsakovas informuoja ieškovę tik sužinojęs darbovietės atostogų grafiką. Atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima pirmosios savo atostogų dienos 10 val. ir grąžina paskutinės atostogų dienos 19 val.;

7. Atsakovas, norėdamas išvykti atostogų (kai jų trukmė ne trumpesnė nei 3 kalendorinės dienos) į kitą miestą, su ieškove prieš 1 savaitę suderina atostogų datą, buvimo trukmę ir konkrečią vietą, o atostogų užsienyje atveju atostogų datą, trukmę ir konkrečią vietą suderina su ieškove prieš 1 mėnesį. Šalys susitaria dėti maksimalias pastangas susitarti dėl konkrečių atostogų savaičių iki kalendorinių metų vasario 1 dienos.

8. Atsakovui informavus ieškovę apie ketinimus su vaikais išvykti į užsienį, ieškovė perduoda Atsakovui galiojančius vaikų asmens dokumentus - pasus ar asmens tapatybės korteles, kurie grąžinami kartu parvežus vaikus;

9. Atsakovas pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos kiekvienų neporinių metų dukters gimtadienio dieną (gegužės 18 d.) ir kiekvienų porinių metų sūnaus gimtadienio dieną (rugpjūčio 1 d.), priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena - 10 val., o jeigu darbo diena - po vaikų mokslų dienos pabaigos mokykloje, ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;

10. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) atsakovas pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val., jeigu diena nesutampa su G. B. bendravimo su vaikais bendru grafiku;

11. Atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos savo gimimo dieną (birželio 30d.), priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena - 10 val., o jeigu darbo diena - po vaikų mokslų dienos pabaigos mokykloje ir grąžinti vaikus į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.;

12. Esant objektyvioms kliūtims atsakovui susitikti su nepilnamečiais vaikais (liga, išvykos ir ekskursijos bei kitos aplinkybės) ieškovė apie tai ne vėliau nei likus 24 val. informuoja atsakovą SMS žinute ar telefoniniu skambučiu;

13. Esant objektyvioms kliūtims atsakovui susitikti su nepilnamečiais vaikais (liga, komandiruotė bei kitos aplinkybės) atsakovas apie tai ne vėliau nei likus 24 val. informuoja ieškovę SMS žinute ar telefoniniu skambučiu.

14. Tuo atveju, jei tėvo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., tėvas privalo užtikrinti visapusišką vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse;

15. Šalys apie negalėjimą vykdyti sutartą bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute;

16. Bendravimo tvarka gali būti keičiama bendru šalių sutarimu, sutarus elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute;

17. Bendraudamas su Ieškove dėl bendravimo su vaikais Atsakovas turi laikytis bendrųjų moralės nuostatų ir teisės bei apsiriboti išimtinai klausimais, susijusiais su nepilnamečių vaikų priežiūra ir jų auklėjimu.

priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki vaikai sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pinigines lėšas vaikų išlaikymui pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią SEB banke arba į kitą ieškovės nurodytą sąskaitą; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 4 750 Eur kiekvienam vaikui; vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovei;

pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine šalių sutuoktinių nuosavybe;

padalino šalims santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą:

ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise: UAB „Energita“, juridinio asmens kodas 302313185, 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 2 896 Eur vertės;

nustatė, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 0350718092111-15, yra asmeninė ieškovės prievolė, kurią po santuokos nutraukimo bankui ieškovė vykdo asmeniškai;

priteisė iš ieškovės atsakovui 76 545,48 Eur kompensaciją; iš ieškovės atsakovui priteistos 76 545,48 Eur kompensacijos sumokėjimą išdėstė ir nustatė jos sumokėjimą tokia tvarka: ieškovė 40 000 Eur kompensaciją atsakovui privalo išmokėti per vieną mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo, o likusią dalį kuri sudaro 36 545,48 Eur, privalo būti mokama per 3 metų (36 mėnesių) laikotarpį: 35 mėnesius mokant kas mėnesį po 1 000 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 1 545,48 Eur;

kitus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetė;

priteisė iš atsakovo ieškovei 5 110,68 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo 1 274 Eur žyminį mokestį valstybei.

9. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2007 m. rugpjūčio 11 d. Šalys kaip sutuoktiniai kartu nustojo gyventi 2019 m. sausio 1 d., kai ieškovė išėjo iš bendrų namų. Šalims santuokoje gimė nepilnamečiai vaikai A. M. B. , gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. B. , gim. (duomenys neskelbtini)

10. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs ieškovės įrodymus ir šalių paaiškinimus sprendė, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą. Abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam. Teismas nenustatė, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti abu sutuoktiniai. Teismo vertinimu byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio, priešingai abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai. Teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. sausio 1 d.

11. Dėl turtinės žalos priteisimo. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 18 000 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Nurodė, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

12. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas vaikų gyvenamą vietą nustatė su ieškove. Teismas nurodė, kad ieškovė rūpinasi vaikais, tarp motinos ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys. Be to, ir valstybės institucija teikianti išvadą byloje taip pat sutiko su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove.

13. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktas atsakovo bendravimu su vaikais tvarkas, atsižvelgdamas į tai, kad galimi tėvų nesutarimai ir bendravimo tvarkos klausimais, sugretinęs abiejų šalių siūlomą bendravimo tvarką, remdamasis institucijos išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka nėra visiškai konkreti, sprendė, kad tikslinga nustatyti abiejų šalių siūlomą bendravimo tvarką su tam tikrais pakeitimais, lyginant abiejų šalių pateiktus bendravimo tvarkos variantus.

14. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų amžių (14 metų, 10 metų), šalių turtinę padėtį, būtinųjų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti dydį, tėvų galimybes teikti išlaikymą vaiko poreikių atžvilgiu, konstatavo, kad 250 Eur/mėn. išlaikymas vienam vaikui yra protingas ir užtikrina nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius.

15. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti 13 793 Eur išlaikymo įsiskolinimą abiem vaikams, t. y. už 19 mėn. (nuo 2019 m sausio mėn. iki ieškinio teismui padavimo dienos 2020 m. rugpjūčio mėn.), per mėnesį skaičiuojant, kad vaikų poreikiams buvo reikalinga – dukrai 388 Eur suma, o 359 Eur sūnui. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas taikant didesnę nei 250 Eur/mėn. sumą vienam vaikui. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai bei šalių paaiškinimai neleidžia tiksliai ir patikimai apskaičiuoti, kokią konkrečiai sumą ieškovė išleido vaikų išlaikymui ginčo laikotarpiu ir kokią konkrečią sumą vaikų išlaikymui skyrė atsakovas. Teismas padarė išvadą, kad iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 19 mėn., vienam vaikui per mėnesį skaičiuojant po 250 Eur (abiem 500 Eur), kiekvienam vaikui priteisiant po 4 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

16. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nekilnojamojo turto vertės, jo padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo 2011 m. pagamintą automobilį Ford Focus, gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), kuris yra registruotas atsakovo vardu ir stovi atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas). Ginčo sklypas atsakovo įsigytas iki santuokos sudarymo. Ginčo namui ir sklypui nustatyta hipoteka. Ieškovė prašė ginčo sklypą pripažinti bendrąja šalių jungtine nuosavybe ir kartu su namu natūra priteisti ieškovei, o atsakovas prašė ginčo namą padalinti šalims natūra po ½ dalį.

17. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir ginčo žemės sklypą pripažino bendrąja šalių jungtine nuosavybe. Teismas sutiko su ieškove, kad žemės sklypas ne tik buvo įgytas prieš pat santuokos sudarymą šeimos poreikiams tenkinti, bet ir visą laiką buvo naudojamas kaip šeimos turtas. Ginčo sklypas buvo įkeistas kreditui gauti, kuris buvo panaudotas šalių ginčo namui pastatyti. Teismas vertino labiau esant tikėtina, kad 2006 m. šalims ketinant susituokti, 2006 m. lapkričio 20 d. atsakovui pardavus savo būstą ir apsigyvenus ieškovės būste, 2006 m. lapkričio 28 d. įgytas ginčo žemės sklypas, kuriame buvo statomas šeimos būstas, panaudojus šalių asmenines ir 2007 m. gegužės 10 d. pasiskolintas lėšas. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas ne tik buvo įsigytas su tikslu kurti bendrąją nuosavybę, bet buvo iš esmės pagerintas santuokos metu. Teismas pripažino, kad ginčo žemės sklypas yra įgytas kaip bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo sutuoktinių nuosavybė.

18. Teismas sprendė, kad šalių santuokoje įgytas turtas negali būti dalijamas natūra, nes toks padalijimas negalimas ir dėl konkretaus turto savybių, ir yra neprotingas, nes ženkliai mažina turto vertę, ir yra nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių interesų apsaugą. Teismas atsižvelgė į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, todėl ieškovei nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas) priteistinas asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteistina kompensacija pinigais.

19. Spręsdamas tarpusavio kompensacijų išmokėjimo klausimą, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sąlygotų būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl apskaičiuodamas kompensaciją, teismas laikė, kad šalių dalys turte yra lygios. Nustatydamas turto vertę, teismas rėmėsi teismo paskyrimu atliktos ekspertizės aktu Nr. EKZ-03/2021, pagal kurią ginčo namo ir ginčo žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu 2021 m. rugsėjo 28 d. yra 217 000 Eur, iš kurių ginčo namo su garažu vertė yra 183 000 Eur, o žemės sklypo – 34 000 Eur.

20. Teismas nurodė, kad kompensacija atsakovui turi būti skaičiuojama taip: iš turto vertės turi būti atimama įsipareigojimų suma ir likusi suma padalinama pusiau. Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 4 d. AB SEB bankui neišmokėto kredito dalis sudaro 93 333,96 Eur.

21. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo ir dėl to – kokia likusi skaičiuotina suma bankui pagal kredito sutartį, ar ji skaičiuotina su palūkanomis ar be palūkanų. Ieškovė nurodė, kad grąžintina bankui suma turi būti skaičiuojama su palūkanomis, nes palūkanos yra solidarus skolinis šalių įsipareigojimas, kuris yra neatsiejamai susietas su įsipareigojimu grąžinti paskolą. Atsakovas nesutiko su tokiu ieškovės vertinimu. Teismas laikė, kad įsipareigojimų suma kreditoriui bylos išnagrinėjimo dieną (2022 m. gegužės 26 d.) pagal kredito grąžinimo grafiką (2022 m. gegužės -10 d.) sudaro 92 730,55 Eur ir ši suma turi būti minusuojama iš turto vertės. Kadangi nekilnojamojo turto vertė – 217 000 Eur, skola kreditoriui 92 730,55 Eur, todėl ½ turto dalies vertė yra 62 134,72 Eur (217 000 Eur – 92 730,55 Eur /2). Kadangi santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų išmokėta dalis kredito, kas sudaro 23 406,72 (116 137,27 Eur - 92 730,55 Eur), šią sumą padalijus per pusę yra 11 703,36 Eur, o susumavus grynosios turto vertės ½ dalį bei išmokėto kredito ½ dalį (62 134,72 +11 703,36) kompensacija mokėtina ieškovės atsakovo naudai yra 73 838,08 Eur.

22. Dėl kilnojamojo turto vertės, jo padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Teismas nustatė, kad parduotos transporto priemonės Ford Focus vertė yra 3 500 Eur, todėl kompensacija atsakovui yra 1 750 Eur (3500/2). Tačiau ieškovei pateikus duomenis apie jos patirtas 1 988,64 Eur transporto priemonės remonto išlaidas, teismas šią išlaidų sumą padalijo abiem sutuoktiniams (1988,64/2) ir gauta 994,32 Eur suma, sumažino atsakovui priteistinos kompensacijos sumą iki 755,68 Eur (1750 - 994,32).

23. Dėl UAB „Energita“ akcijų padalijimo. Teismas nustatė, kad UAB „Energita“ įregistruota šalių santuokos metu, t. y. 2009 m. kovo 12 d. UAB „Energita“ vienos vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 28,96 Eur, akcijų skaičius 100 vnt., įstatinio kapitalo dydis 2 896 Eur. Teismas sprendė, kad UAB „Energita“ akcijos turi būti priteistos atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteista 1 448 Eur kompensacija.

24. Dėl santaupų padalijimo. Teismas nustatė, kad bendro šalių gyvenimo skyrium pabaigoje ieškovė santuokos metu buvo sukaupsi 26 016,17 Eur. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 13 008,09 Eur, santuokos metu sukauptų santaupų. Teismas nustatė, kad ieškovės sąskaitoje yra 17 420,16 Eur (4248,33+13171,83 Eur gautos (sukauptos) lėšos). Teismas sprendė, kad ieškovės iki santuokos sudarymo turėtos 9 236 Eur santaupos ir 8 598,95 Eur (4298,83+4297,12) draudimo lėšos nedalintinos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl atsakovui iš ieškovės turi būti priteista kompensacija lygi pusei ieškovės santaupų lėšų dalies, t. y. 4 092,08 Eur (26 016,11-8595,95-9236=8184,16 Eur/2), o kitoje dalyje atsakovo reikalavimas atmetamas.

25. Dėl kitų turtinių ir neturtinių reikalavimų. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 127,5 Eur kompensaciją už lėšas, kurias atsakovas panaudojo asmeninei nuosavybei, t. y. automobiliui Volvo XC 90 įsigyti. Teismas nurodė, kad šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovė į turto balansą įtraukia ne atsakovo pajamas, o iš šių pajamų pagal sutartį BRC Finance UAB sumokėtas įmokas pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. automobilio išperkamosios nuomos sutartį. Teismas konstatavo, kad iš darbinės veiklos gautos pajamos, panaudotos įmokoms pagal lizingo sutartį, yra išlaidos konkrečiam turtui ateityje įsigyti nuosavybėn tam tikromis sąlygomis, kurių neįvykdžius ir dėl šio neįvykdymo pasekmių lizingo gavėjui sudarius sutartį su lizingo davėju dėl sutarties dalyku buvusio turto gražinimo, lizingo gavėjo turtinė teisė įsigyti lizingo dalyką sutartimi nustatytomis sąlygomis pasibaigia. Teismo vertinimu įmokos negali būti įtrauktos į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą.

Šalies argumentai

26. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 22 482,50 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausančio turto iššvaistymo arba, alternatyviai, 22 482,50 Eur suma sumažinti atsakovo dalį iš bendro turto dalinant turtą tarp sutuoktinių, nukrypstant nuo lygių dalių principo.

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 22 482,50 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto iššvaistymo. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovas išvaistė šeimos lėšas. Nurodė, kad sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl priešingai nei teigė ieškovė, atsakovo gautos bei paskolintos lėšos, pajamos iš UAB „Energita“ veiklos buvo naudojamos šeimos poreikiams. Atskirti, konkretizuoti kokia lėšų dalis yra kaip bendrovės pelnas ar nuostoliai, galima būtų tik nustačius bendrovės vertę. Tokių įrodymų šalys neteikė, pašymų neformulavo.

28. Dėl įpareigojimo atsakovui išsikelti iš ginčo namo. Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. šalys kartu negyvena, ieškovė gyvena nuomojamame bute, o ginčo namas yra priteisiamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise teismo sprendimu, todėl tik po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė taptų ginčo namo savininke asmeninės nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad tokios ieškovės teisės galimai bus pažeidžiamos ateityje ir atsakovas iš gyvenamojo namo neišsikels. Šios aplinkybės paaiškės tik atsiradus tam tikroms sąlygoms, t. y. įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismas negali priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo (CPK 267 straipsnis), todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

29. Dėl kreditorinių įsipareigojimų ir prievolių padalijimo. Teismas nustatė, kad pagal tarp šalių ir AB SEB banko sudarytą 2007 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 0350718092111-15 šalys gavo 116 137,27 Eur kreditą, kurį turi grąžinti per 40 metų. Negrąžinto kredito likutis sudaro 92 730,55 Eur. Ieškovė reikalauja modifikuoti solidarią šalių prievolę AB SEB bankui į jos asmeninę prievolę. AB SEB bankas sutiko su prievolės pakeitimu iš solidarios į ieškovės asmeninę, jeigu ginčo namas ir ginčo sklypas būtų priteisti ieškovei. Teismas, atsižvelgęs į tokią banko poziciją ir į tai, kad ginčo turtas priteistas ieškovei, todėl pripažino, kad visi esami ir būsimi įsipareigojimai, kylantys pagal 2007 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 0350718092111-15 su AB SEB banku, tampa asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

30. Teismas nurodė, kad dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 4 946,37 Eur atsakovo sumokėtų kredito įmokų kreditoriui AB SEB bankui nuo sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžios, pasisakyta ir reikalavimas išspręstas sprendimo 89 punkte, todėl papildomai nepasisakoma.

31. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 26 d. su Kredito unija „Taupkasė“ atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. P17/00038, kurios pagrindu buvo suteikta 7 900 Eur vartojimo paskola. Atsakovas, užtikrindamas šios paskolos grąžinimą, išdavė paprastuosius 4 neprotestuotinus vekselius. Ieškovė pasirašė šiuos vekselius kaip laiduotoja. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 422,32 Eur kompensaciją už atsakovo įsiskolinimo Lietuvos centrinei kredito unijai padengimą pagal 2017 m. sausio 26 d. Paskolos sutartį Nr. P17/00038, laikydamasi pozicijos, kad visa prievolė yra asmeninė ir tik atsakovas turi ją atlyginti pilna apimtimi. Teismas nustatė, kad atsakovas kredito unijai „Taupkasė“ atskirais laikotarpiais yra sumokėjęs 3 036 Eur sumą. Teismas nesutiko su ieškove, kad ši paskola yra sudaryta išimtinai atsakovo poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog įvykdė visą sutuoktinių bendrą prievolę Lietuvos centrinei kredito unijai, sumokėdama 4 422,32 Eur, todėl sprendė, kad atsakovo pareiga yra kompensuoti ½ dalį šios sumos, t. y. 2 211,26 Eur. Kadangi teismas nustatė, kad atsakovas kreditoriui yra taip pat sumokėjęs 3 036 Eur, vadinasi iš viso sutuoktiniai sumokėjo 7 458,32 Eur kreditoriui (4422,32+3036). Sutuoktinių lygios dalys šioje prievolėje sudarytų 3 729,16 (7458,32/2) Eur. Atlikus solidarių skolininkų įvykdytos prievolės kreditoriui tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 693,16 Eur kompensacija (4422,32-3729,16).

32. Dėl visos mokėtinos kompensacijos dydžio ir sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovui turėtų sumokėti iš viso 78 686,64 Eur (73 838,08 +755,68+4092,88), o atsakovas turėtų sumokėti ieškovei 2 141,16 Eur (1448+693,16), todėl ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijos suma sudaro 76 545,48 Eur (78 686,64 Eur - 2141,16 Eur). Ieškovė prašė atsakovui priteistos 76 545,48 Eur kompensacijos mokėjimą, 40 000 Eur viršijančią kompensacijos sumos dalį išmokėti atsakovui lygiomis dalimis per 5 metus nuo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovės pajamos pakankamos, bei į tai, kad po santuokos nutraukimo jai tenka pareiga mokėti įmokas bankui pagal šalių būsto kredito sutartį, nustatė, kad 40 000 Eur kompensaciją ieškovė atsakovui turi išmokėti per vieną mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo, o likusią 36 545,48 Eur (76 545,48-40 000) dalį išmokėti per 3 metų (36 mėnesių) laikotarpį. Teismo vertinimu, toks kompensacijos mokėjimas užtikrins abiejų šalių turtines teises ir interesus.

33. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį, apimtį bei pobūdį (santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės o kiti šalių reikalavimai tenkinti iš dalies), padarė išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis patenkinti apie 50 proc. Teismas nustatė, kad už ieškinį ieškovė sumokėjo 2 337 Eur žyminį mokestį, už priešieškinį atsakovas sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, o 2 050 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 2 337 Eur žyminis mokestis, 11 069,37 Eur atstovavimo išlaidos, 300 Eur už ekspertizės atlikimą, iš viso – 13 706,37 Eur. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 200 Eur žyminis mokestis, 300 Eur už ekspertizės atlikimą ir 2 985 Eur pagrįstos atstovavimo išlaidos, iš viso 3 485 Eur. Teismas nurodė, kad iš ieškovės atsakovui turi būti priteista 6 853,18 Eur (13 706,37 x 50%), o iš atsakovo ieškovei 50 proc., t. y. 1 742,50 Eur (3485 x 50%) bylinėjimosi išlaidos. Po tarpusavio reikalavimų įskaitymo – iš atsakovo ieškovei priteistina 5 110,68 Eur (6853,18 - 1 742,50) bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybei turi būti priteistas 925 Eur (2250 x50 proc. – 200) žyminis mokestis už patenkintus priešieškinio reikalavimus ir 349 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 1274 Eur.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

34. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl 76 545,48 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės atsakovui ir sumažinti priteistą kompensaciją 32 792,29 Eur suma (21 088,93 Eur suma dėl netinkamai apskaičiuotos ½ namo ir žemės sklypo dalies vertės dėl iš vertės neatimtos palūkanų sumos ir 11 703,36 Eur suma dėl nepagrįstai pridėtos sumos, lygios ½ bendromis sutuoktinių lėšomis išmokėto kredito) ir šią dalį išdėstyti taip: priteisti iš ieškovės atsakovui 43 753,19 Eur dydžio kompensaciją; 2) pakeisti sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 22 482,50 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto iššvaistymo arba, alternatyviai, 22 482,50 Eur suma sumažinti atsakovo dalį iš bendro turto dalinant turtą tarp sutuoktinių, nukrypstant nuo lygių dalių principo ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 22 482,50 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausančio turto iššvaistymo arba, alternatyviai, 22 482,50 Eur suma sumažinti atsakovo dalį iš bendro turto dalinant turtą tarp sutuoktinių, nukrypstant nuo lygių dalių principo (atitinkamai pakeičiant sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovui priteistos kompensacijos sumos, šią sumą papildomai sumažinant 22 482,50 Eur suma); 3) pakeisti sprendimo dalį, kurioje netenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą išsikelti iš gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti atsakovą išsikelti iš gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas pažeidė CK 3.118 str. 2 d., 3.127 str. 3 d. ir 6.37 str., nes spręsdamas dėl atsakovui mokėtinos kompensacijos dydžio, iš turto vertės atėmė ne visą įsipareigojimų sumą, nepagrįstai spręsdamas, kad šiuo atveju iš turto vertės nereikia atimti pagal Kredito sutartį bankui mokėtinų palūkanų, kurios bylos išnagrinėjimo dieną sudarė 42 177,28 Eur. Prievolė grąžinti ne tik kredito sumą, bet ir sumokėti palūkanas, yra solidarus skolinis ieškovės ir atsakovo įsipareigojimas, kuris kyla tiek iš sutarties, tiek iš įstatymo. Neegzistuoja joks teisinis pagrindas taikant CK 3.118 str. 2 d. kredito gavėjų mokėtinas palūkanas eliminuoti iš solidariųjų prievolių sumos;

1.2. Prievolei esant solidariai teismas pagrindinę prievolę transformuoja į paprastą prievolę, tai paskui pagrindinę prievolę seka ir prievolė mokėti palūkanas. Teismui pripažinus, kad pareiga grąžinti likusią paskolos dalį yra asmeninė ieškovės prievolė, atsakovas nebėra šios prievolės subjektas, taigi, jis nebėra ir šalutinės prievolės – prievolės mokėti palūkanas, subjektas. Teismas atsakovą „išlaisvino“ nuo abiejų prievolių, perkeldamas jas abi ieškovei. Neatėmus iš kompensacijos sumos ieškovės mokėtinų palūkanų, atsakovas nepagrįstai sutaupytų (CK 6.242 str.);

1.3. Teismas sprendimą nepagrįstai grindė aplinkybe, kad įkeisto turto pardavimo atveju palūkanos bankui nebeturėtų būti mokamos ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Bankui įkeistas turtas (namas ir žemės sklypas) nėra pardavinėjamas. Teismas šioje dalyje savo sprendimą grindė niekuo nepagrįstomis prielaidomis, o tą draudžia CPK 263 str. Sprendimas eliminuoti solidarų įsipareigojimą dėl palūkanų bankui mokėjimo kaip tik prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, nes toks sprendimas lemia, kad ieškovei vienasmeniškai perkėlus visus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį atsakovas nebeturės pareigos solidariai vykdyti prievolių. Atsakovo finansinė nauda – nepagrįstas sutaupymas ir kompensacija – iš viso 141 292,28 Eur. Ieškovė, kurios naudai priteisiamas 217 000 Eur vertės įkeistas turtas (namas ir žemės sklypas), turės iš viso bankui sumokėti 134 908,41 Eur kredito sumos ir palūkanų, o atsakovui sumokėti 73 838,08 Eur kompensaciją, iš viso 208 746,49 Eur;

1.4. Nepakeitus sprendimo šioje dalyje būtų įteisintas nepagrįstas atsakovo praturtėjimas ieškovės sąskaita, nes atsakovas nepagrįstai gautų 21 088,93 Eur kompensaciją;

1.5. Nusprendęs skaičiuojant kompensaciją neatsižvelgti į 42 177,28 Eur palūkanų pagal Kredito sutartį mokėjimo solidarią prievolę ir šios sumos neeliminuoti iš turto vertės, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo. Dėl to atsakovui priskirta turto dalis yra lygi 62 134,72 Eur, o ieškovei tenkanti turto dalis iš turto vertės (217 000 Eur) atėmus visų įsipareigojimų sumą ir atsakovui priskirtos turto vertės sumą yra lygi 19 956,87 Eur (217 000 Eur - 134 908,41 Eur - 62 134,72 Eur;

1.6. Toks nepagrįstas kompensacijos skaičiavimas, neatsižvelgiant į bankui mokėtinas palūkanas, pažeidžia ir nepilnamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, interesus;

1.7. Teismas pažeidė CK 3.127 str., nes skaičiuodamas kompensaciją už ieškovei priteistą turtą nepagrįstai nusprendė kompensaciją padidinti ½ sumos, lygios bendromis sutuoktinių lėšomis išmokėto kredito, t. y. 11 703,36 Eur suma;

1.8. Šiuo atveju išlaidos įmokoms pagal Kredito sutartį dengti buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, byloje nebuvo nustatyta ir atsakovas neįrodinėjo, kad įmokos būtų buvusios mokėtos iš atsakovo asmeninių lėšų, todėl neegzistuoja joks teisinis pagrindas nurodyta 11 703,36 Eur suma padidinti atsakovui priteistiną kompensaciją už ieškovei priteistą turtą;

1.9. Atsakovui priteista kompensacija iš viso turi būti sumažinta 32 792,29 Eur suma: 21 088,93 Eur suma dėl netinkamai apskaičiuotos ½ namo ir žemės sklypo dalies vertės (62 134,72 Eur - 41 045,79 Eur) dėl iš vertės neatimtos palūkanų sumos ir 11 703,36 Eur suma dėl nepagrįstai pridėtos sumos, lygios ½ bendromis sutuoktinių lėšomis išmokėto kredito;

1.10. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei konstatavęs, kad ieškovės reikalavimas priteisti 22 482,50 Eur kompensaciją arba nurodyta suma sumažinti atsakovo turto dalį bendrame turte yra neįrodytas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš UAB „Energita“ sąskaitos į atsakovo sąskaitą buvo pervestos ne tik atsakovo paskolintos lėšos, bet ir papildoma 60 214,17 Eur lėšų suma. Teismas šiuos į bylą pateiktus įrodymus vertino ignoruodamas ieškovės prašymą taikyti contra spoliatorem taisyklę, remiantis kuria įrodymų nepateikimas turi būti vertinamas įrodymų be pateisinamos priežasties nepateikusios šalies nenaudai. Atsakovas 60 214,17 Eur paskolos nebuvo suteikęs UAB „Energita“. Atsakovas neįrodė ir net neįrodinėjo priešingai. Ši suma laikytina ne paskolos grąžinimu, o atsakovo gautomis pajamomis, kurios buvo nuslėptos nuo šeimos sutuoktiniams gyvenant kartu ir atsakovo panaudotos jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas turi būti įpareigotas pusę 44 965 Eur sumos kompensuoti ieškovei;

1.11. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą išsikelti iš ieškovei priteisto gyvenamojo namo. Tokio ieškovės reikalavimo tenkinimas nereikštų sąlyginio sprendimo priėmimo, nes teismas turi teisę tenkinti tokį reikalavimą pagal analogiją taikant CK 3.71 str. nuostatas. Teismui pripažinus, kad namas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, atsakovo teisė gyventi name pasibaigė, todėl atsakovas sprendimui įsiteisėjus, nebeturės nei nuosavybės, nei jokios kitos teisės į namą, ir dėl to privalo būti įpareigotas išsikelti.

35. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo būdo bei žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jas išdėstyti taip: atmesti ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir patenkinti priešieškinio dalį bei padalinti santuokoje įgytą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip: atsakovui nuosavybės teise priteisti ½ gyvenamojo namo, ieškovei nuosavybės teise priteisti ½ gyvenamojo namo, palikti šalis solidariais skolininkais pagal prievoles AB SEB bankui, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; netenkinus apeliacinio skundo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo, pakeisti teismo sprendimą ir atmesti ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir pasirėmė vien tik ieškovės teiginiais, atmetė atsakovo argumentus, grįstus teismų praktika. Teismo išvada, kad žemės sklype pastačius šalims priklausantį gyvenamąjį namą iš esmės pasikeitė žemės sklypo paskirtis, yra nepagrįsta. Pagal į bylą pateiktus dokumentus matyti, kad tiek įgyjant, tiek įkeičiant, tiek santuokos pabaigoje žemės paskirtis buvo gyvenamoji ir liko nepakitusi. Tai, kad gyvenvietei plečiantis, savivaldybė skyrė lėšų ir rekonstravo kelią Giraitė-Vijūkai, taip pagerino gyventojų susisiekimo su Kauno miestu sąlygas, neįrodo, jog sklypas buvo pagerintas sutuoktinių lėšomis;

2.2. Dėl turto padalijimo būdo. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą padalinti turtą natūra, nesilaikė savo cituojamų teismų praktikos suformuluotų taisyklių ir vertino išimtinai tik ieškovės pageidavimus. Teismas neatsižvelgė, jog namas pakankamai didelis, namui galima nustatyti naudojimosi tvarką ir juo naudotis dviem šeimom. Natūra turtas turėjo būti padalijamas ir dėl to, kad ieškovė neturi galimybės išmokėti visos kompensacijos iš karto, o kompensacijos išdėstymas pažeidžia atsakovo interesus, nes jis, neturėdamas kito gyvenamojo ploto, bus priverstas išsikraustyti. Teismo sprendimas prasilenkia su teisingumu, nes dėl kylančių nekilnojamojo turto kainų rinkoje atsakovo galimybės įsigyti gyvenamąjį būstą mažės, o kompensacija priteisti pinigai nuvertės. Dėl to tikėtina nukentės ir nepilnamečių vaikų interesai, nes atsakovas negalės pilnavertiškai bendrauti su vaikais, neturėdamas tam tinkamo gyvenamojo ploto;

2.3. Dėl teismo sprendimo išdėstymo. Sprendimo vykdymo išdėstymas trejiems metams, nepaliekant atsakovui teisės gyventi įgytame turte bei nekompensuojant dėl infliacijos prarandamus pinigus, nepagrįstai pablogins atsakovo padėtį. Atsakovui turėjo būti palikta teisė gyventi name iki ieškovės kompensacijos sumokėjimo.

Atsiliepimas

36. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

3.1. Teismas pagrįstai pripažino žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe;

3.2. Atsakovas neturi nei darbo, nei pajamų, nei santaupų, todėl yra nepajėgus vykdyti įsipareigojimų pagal Kredito sutartį. Atsakovo reikalavimas turtą padalinti natūra yra nesąžiningas, nes ieškovė viena turėtų vykdyti įsipareigojimus bankui už namą, kuriame liks gyventi atsakovas;

3.3. Nepilnamečių vaikų interesai gali būti užtikrinti tik palikus teismo sprendimą šioje dalyje nepakeistą;

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Teismo sprendimu šioje dalyje geriausiai užtikrinti ne tik šalių, nepilnamečių vaikų, bet ir kreditoriaus interesai, sumažinta po teismo sprendimo galinčių kilti ginčų rizika. Atsakovas gaus 73 838,08 Eur kompensaciją, todėl galės savo nuožiūra nuomotis butą;

3.5. Kompensacijos mokėjimo išdėstymas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir atitinka teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Atsiliepimas

37. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti; ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui priteisimo (89 sprendimo punktas), priteisiant atsakovui 4 946,37 Eur vietoje 11 703,36 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovė prašo padalinti palūkanas, kurios bus priskaičiuotos ateityje, jei skolininkas toliau naudosis pinigais. Ieškovės teiginį dėl palūkanų paneigia kreditoriaus išduota pažyma apie skolą santuokos nutraukimo dieną, kurią kreditorius palūkanų nebuvo priskaičiavęs (ir negalėjo).

4.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sprendimas prieštarauja CK 3.188 straipsnio 2 daliai , nes ieškovė savo reikalavimu siekia padalinti būsimą prievolę, ir jos dalimi sumažinti atsakovui mokėtiną priteistą kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Teismas šioje sprendimo dalyje tinkamai taikė įstatymą;

4.3. Nesutiktina, kad nepadalinus tarp sutuoktinių būsimų sąlyginių palūkanų, atsakovas nepagrįstai sutaupytų. Priešingai, jei ieškovės mokėtina kompensacija būtų sumažinta būsimomis palūkanomis, nepagrįstai praturtėtų ieškovė, jei ji parduotų turtą ir atsiskaitytų su kreditoriumi, kuris, kaip matyti iš byloje esančios pažymos, būsimų palūkanų iš skolininko nereikalauja;

4.4. Atsakovas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo dalimi dėl atsakovui mokėtinos kompensaciją padidinimo 11 703,36 Eur suma nepagrįstumo. Šioje dalyje skaičiuodamas kompensaciją, teismas suklydo ir vietoje atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti jam nuo šalių gyvenimo skyriumi sumokėtą kredito dalį, padalino nuo santuokos sudarymo sumokėtą kredito dalį. Atsakovas priešieškiniu prašė nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios 2019 m. sausio 1 d. kreditoriui AB SEB bankui pagal paskolos sutartį sumokėtų įmokų už 9 892,74 Eur, ½ dalį šios sumos, kas sudaro 4 946,37 Eur, priteisti atsakovui iš ieškovės, šią sumą įskaitant į išlaikymo įsiskolinimo sumą. Teismas suklydo ir tenkinęs atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 4 946,37 Eur atsakovo sumokėtų kredito įmokų (nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios), vietoje to, prie atsakovui mokėtinos kompensacijos pridėjo kredito įmokas, sumokėtas iš bendrų santuokinių lėšų, t. y. 11 703,36 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismo klaida taisytina ir mokėtina atsakovui kompensacija vietoje teismo nurodytų 11 703,36 Eur - didinama 4 946,37 Eur;

4.5. Ieškovė pati turėjo įrodyti kokios kilmės, kokio dydžio lėšas iššvaistė atsakovas, o ne remtis tik prielaidomis, į kurias atsakovas negalėjo atsikirsti. Pinigų judėjimas tarp atsakovo asmeninių sąskaitų ir UAB „Energita“ sąskaitų yra byloje. Atsakovas pateikė sutartį apie lėšų kilmę, sutartį, pagal kurią jis, kaip bendrovės akcininkas, įnešė šiuos pinigus į bendrovę. Šiuo atveju ieškovei tenka našta įrodinėti, kokį konkretų turtą atsakovas sumažino;

4.6. Iškeldinimo institutas naudojamas tik konstatavus savininko teisių pažeidimą, įrodžius, kad asmuo gyvenamąja patalpa naudojasi neteisėtai. Tokio pobūdžio bylos turi savo atskirą procesą, todėl toks reikalavimas santuokos nutraukimo byloje iš principo negalėjo būti reiškiamas, ne tik dėl to, kad pareikštas dėl neegzistuojančio teisės pažeidimo, tačiau ir dėl to, kad tai pažeistų iškeldinimo ikiteisminio proceso reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

39. Ieškovė su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 2006 m. spalio 30 d. G. B. elektroninį laišką; svetainės aruodas.lt informaciją dėl butų pardavimo kainų Kaune; svetainės aruodas.lt informaciją dėl butų nuomos kainų Kaune; 2006 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (dokumento numeris DOK-101367 priedai). 2022 m. lapkričio 28 d. ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašo pridėti prie bylos 2022 m. spalio 18 d. paklausimą dėl informacijos apie vykdomųjų bylų eigą; 2022 m. spalio 21 d. antstolės R. G. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-90-21066 (dokumento numeris DOK-27396 priedai).

40. Spręsdama dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

41. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės teikiami dokumentai (2006 m. spalio 30 d. G. B. elektroninis laiškas; 2006 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis) yra susiję su nagrinėjamu ginču, jie yra žinomi kitai šaliai, todėl siekiant visapusiškai išsiaiškinti ginčo aplinkybes, minėti įrodymai priimami. Ieškovė nurodo, kad butų nuomos ir pardavimo kainos nuolat kinta, todėl ji teikia įrodymus, kokios šios kainos yra atsiliepimo teikimo metu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su dokumento numeris DOK-101367 priedais Nr. 2 ir Nr. 3 pažymi, kad iš minėtų įrodymų turinio nėra galimybės nustatyti skelbimų patalpinimo ir (ar) galiojimo datos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pagrindė būtinybę pridėti prie bylos naujus įrodymus – svetainės aruodas.lt informaciją dėl butų nuomos ir pardavimo kainų Kaune. Atsižvelgiant į tai, minėti įrodymai prie bylos nepridedami.

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2022 m. lapkričio 8 d. ieškovės atstovės pateikti įrodymai – 2022 m. spalio 18 d. paklausimas dėl informacijos apie vykdomųjų bylų eigą ir 2022 m. spalio 21 d. antstolės R. G. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-90-21066 yra sukurti jau po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, yra susiję su byla, todėl šie įrodymai priimami (dokumento numeris DOK-27396 priedai).

Dėl apeliacinių skundų

43. Nagrinėjamoje byloje abi šalys pateikė apeliacinius skundus ginčydami 2022 m. birželio 15 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis spręsti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nekilnojamojo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) padalinimo, kompensacijos priteisimo bei jos išmokėjimo išdėstymo ir įpareigojimo išsikelti iš gyvenamojo namo klausimai, kompensacijos už sutuoktinių bendro turto iššvaistymą klausimas. Taigi, apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padalintas šalių nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas su garažu, adresu (duomenys neskelbtini)) ir išspręsti su tuo susiję išvestiniai reikalavimai, bei sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už sutuoktinių bendro turto iššvaistymą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokio turto vertės nustatymo ir padalijimo

44. Atsakovas G. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo žemės sklypas) pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl šio žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

45. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

46. Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kitų sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013).

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 87 979,61 Eur (303 776 Lt). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad iš šių asmeninių lėšų atsakovas 2006 m. lapkričio 28 d. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovo G. B. asmeninė nuosavybė.

48. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine N. B. ir G. B. sutuoktinių nuosavybe.

49. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nesant pareikšto ieškovės reikalavimo dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline N. B. ir G. B. nuosavybe, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, reglamentuojančia nesusituokusių asmenų bendro turto kūrimą jungtinės veiklos sutarties (partnerystės) pagrindu. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo sprendžiama dėl ieškinio reikalavimo, pripažinti ginčo sklypą šalių bendrąja jungtine nuosavybe, (ne)pagrįstumo.

50. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnis 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių nurodydamas, jog faktą, kad sutuoktinių bendromis lėšomis arba ieškovės asmeninėmis lėšomis ar darbu yra prisidėjusi prie atsakovo asmeninio turto (ginčo žemės sklypo) pagerinimo, turi įrodyti tai teigianti ieškovė.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė, esant tam CK 3.90 straipsnyje nustatytam pagrindui, žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklausiusį vienam iš sutuoktinių, pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 25 punktą).

52. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

53. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad viena iš aplinkybių, patvirtinančių žemės sklypo esminį pagerinimą yra ta, kad pastačius šalims priklausantį gyvenamąjį namą, pasikeitė žemės sklypo paskirtis. Teisėjų kolegija su tokiu teismo argumentu neturi pagrindo sutikti. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2006 m. lapkričio 28 d. ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Šios sutarties 2.2. punktas patvirtina aplinkybę, kad 2006 m. lapkričio 28 d. ginčo žemės sklypo paskirtis buvo „kita“, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (dokumento numeris DOK-101367 priedai). Byloje esančio ekspertizės akto III priede 2021 m. spalio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko bazės išraše ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta „kita“, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Aptarti įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypo paskirtis nuo jo įsigijimo momento nėra pasikeitusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo žemės sklypo esminio pagerinimo buvimo, netinkamai vertino ieškovės pateiktą įrodymą – Kauno rajono savivaldybės informaciją (2021 m. lapkričio 5 d.dokumentas numeris DOK-140793). Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad savivaldybės lėšomis ir /ar iniciatyva yra gerinama (duomenys neskelbtini) esanti infrastruktūra, įskaitant ir kelių rekonstrukciją, negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu po šalių santuokos sudarymo atliktą ginčo žemės sklypo esminį pagerinimą ieškovės lėšomis ir (ar) darbu ar bendromis sutuoktinių lėšomis.

54. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

55. Ginčijamame teismo sprendime teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, padarė išvadą, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas, kadangi jis buvo aptvertas, sutvarkyta jo aplinka, pasodinta veja, paklotos trinkelės, įveisti daugiamečiai augalai. Byloje esančio ekspertizės akto II priede pateiktos ginčo žemės sklypo nuotraukos. Teisėjų kolegija iš šių nuotraukų nustatė, kad žemės sklypas yra aptvertas medinių skydų tvora. Greta pastato iš betoninių trinkelių yra įrengtos dvi aikštelės, auga pavieniai medžiai ir krūmai, pasodinta veja. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ginčo žemės sklypo vertę iki minėtų pagerinimų atlikimo ir jo vertę po šių pagerinimų atlikimo. Nesant šių duomenų, o taip pat objektyvių duomenų, pagrindžiančių, iš kokių lėšų (sutuoktinių bendromis lėšomis, ieškovės lėšomis ar darbu) minėti pagerinimai buvo atlikti, nėra galimybės nustatyti tikrosios atsakovo asmeninio turto (ginčo žemės sklypo) vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Atitinkamai nėra galimybės nustatyti, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus.

56. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelių) pastatymo bei sklypo apželdinimo kaštais, nevertino atliktų pagerinimų apimties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu bylos įrodymų viseto analize, pirmosios instancijos teismas nepagrindė sprendime padarytos išvados, kad santuokos metu ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba ieškovės lėšomis ir darbu.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė šios nutarties 54 punkte detaliai aptartų aplinkybių, susijusių su ginčo žemės sklypo po šalių santuokos sudarymo buvusių pagerinimų apimtimi, nenustatė šio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykio. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nėra pagrindo spręsti, jog buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas.

58. Pažymėtina, kad jeigu nagrinėjant bylą iš naujo būtų nustatyta, jog žemės sklypas nebuvo iš esmės pagerintas, tai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už žemės sklypo atliktus neesminius pagerinimus (jeigu tokie būtų nustatyti) priteisimo ieškovei.

59. Ieškovė, be kita ko, apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovui mokėtina kompensacija už ieškovei priteistą nekilnojamąjį turtą. Taip pat ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą išsikelti iš jai natūra priteisto gyvenamojo namo per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas natūra padalinti gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant kiekvienai iš šalių po ½ dalį šio turto. Atsakovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta jam priteistos kompensacijos už ieškovei natūra priteistą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir namą) dalies sumokėjimą išdėstyti trejų metų laikotarpiui.

60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik išsprendus šalių ginčą dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (ne)pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe, bus galima sudaryti sutuoktinių turto balansą, nustatant sutuoktinių bendrą ir jų asmeninį turtą. Nustačius sutuoktinių turto balansą, atsižvelgiant į individualias bylos faktines aplinkybes, bus galima parinkti tinkamiausią šiuo konkrečiu atveju turto padalijimo būdą. Tik parinkus šalių bendro turto padalijimo būdą, bus sprendžiama dėl kompensacijos (ne)priteisimo, šios kompensacijos dydžio ir išmokėjimo tvarkos. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą išsikelti iš gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per 30 dienų nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-476-1026/2021 įsiteisėjimo dienos, yra betarpiškai susijęs su šalių bendro turto padalijimo būdu. Todėl, šis reikalavimas gali būti sprendžiamas tik po to, kai bus nuspręsta dėl ginčo nekilnojamojo turto padalinimo būdo. Nuo parinkto šalių bendro turto padalijimo būdo, priklausys ir prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal 2007 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 0350718092111-15 (ne)modifikavimas iš solidariosios prievolės į asmeninę. Apeliacinio proceso metu paaiškėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo asmenine nuosavybe valdomo žemės sklypo priskyrimo bendrajai jungtinei šalių nuosavybei, netinkamai vertino įrodymus, nesilaikė šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl liko neatskleista bylos esmė, t. y. nenustatyta sklype esančių inžinerinių statinių ir želdinių vertė, nenustatyta daikto vertė, buvusi iki ir po atliktų pagerinimų. Todėl nenustačius šių ginčo išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, nėra galimybės teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo bei kitų išvestinių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas dėl 59 punkte nurodytų šalių apeliacinių skundų reikalavimų, plačiau nepasisako.

Dėl kompensacijos už sutuoktinių bendro turto iššvaistymą

61. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti ginčijamo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už sutuoktinių bendro turto iššvaistymą, ir priteisti nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. atsakovo išgrynintų ir iššvaistytų pinigų sumos (44 965 Eur) ½ dalį, t. y. 22 482,50 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto iššvaistymo arba, alternatyviai, 22 482,50 Eur suma sumažinti atsakovo dalį bendrame turte dalinant turtą tarp sutuoktinių, nukrypstant nuo lygių dalių principo (atitinkamai pakeičiant sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovui priteistos kompensacijos sumos, šią sumą papildomai sumažinant 22 482,50 Eur suma).

62. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 22 482,50 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausančio turto iššvaistymo yra neįrodytas. Teismas sprendė, jog ieškovės išskaičiuotas piniginių lėšų judėjimas tėra tarp atsakovo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) UAB „Energita“ vykęs paskolos teikimas ir jos grąžinimas iš atsakovo asmeninių lėšų. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovas iššvaistė šeimos lėšas.

63. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. išsigrynino iš savo banko sąskaitos 44 965 Eur, šias šeimos pajamas slėpė ir jas iššvaistė, todėl ieškovė prašo priteisti pusę šios sumos (22 482,50 Eur). Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad per nurodytą laikotarpį iš savo banko sąskaitos išsigrynino 44 965 Eur. Atsakovas įrodinėjo, kad iš jo prašomos priteisti lėšos tėra atsakovo, kaip UAB „Energita“ akcininko ir šios įmonės paskolos sutarties vykdymo pasekmė. Atsakovas 2022 m. kovo 24 d. į bylą pateikė 2008 m. vasario 22 d. notarinę sutartį, kuria tarp buvusių sutuoktinių R. B. ir G. B. buvo pasidalintas buvusiems sutuoktiniams priklausantis turtas (UAB „Femina bona“ ir UAB „Amonita“ akcijos). Minėta sutartimi atsakovas įrodinėjo, kad ginčo laikotarpiu jis UAB „Energita“ skolino savo asmenines, o ne šalių bendras lėšas (dokumento numeris DOK-38436 priedas). Minėtos sutarties 2.1.2. punkte įrašyta, jog G. B. patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo 480 000 Lt kompensaciją iš Rasos B. s gavo pavedimu į Nordea Bank Finland Plc esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, iš atsakovo 2022 m. vasario 22 d. į bylą pateiktos SEB banko pažymos matyti, kad atsakovo lėšų pavedimai į UAB „Energita“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo atliekami iš G. B. SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento numeris DOK-23276 priedai). Teisėjų kolegija pažymi, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, kad į minėtas SEB banke turėtas sąskaitas G. B. 2008 m. vasario 22 d. notarinės sutarties pagrindu gautas lėšas (480 000 Lt) buvo pervedęs iš Nordea Bank Finland Plc esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą taip pat nėra pateikta Nordea Bank Finland Plc turėtos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas turto pasidalinimo su buvusia sutuoktine R. B. dienai (2008 m. vasario 22 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant teisingai išnagrinėti šalių ginčą, minėti byloje esančių įrodymų prieštaravimai turėtų būti pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo siekiama 22 482,50 Eur kompensacijos už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, visų pirma, turėtų nustatyti, ar atsakovo iš savo banko sąskaitos išgryninta pinigų suma (44 965 Eur), kurios ½ dalį prašo priteisti ieškovė, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Taigi šis klausimas byloje turi būti sprendžiamas kompleksiškai sudarant ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstant sutuoktinių turto balansą.

64. Į bylą pateikta 2009 m. birželio 30 d. atsakovo ir UAB „Energita“ paskolos sutartis (dokumento numeris DOK -17882 priedas). Šioje sutartyje nurodyta, kad UAB „Energita“ atstovaujama direktoriaus G. B. (skolininkas) iš UAB „Energita“ vienintelio akcininko G. B. pasiskolino 450 000 Lt (130 329 Eur) neribotam laikotarpiui įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti. Į bylą pateikta 2022 m. vasario 15 d. SEB banko Pažyma, iš kurios matyti, kad nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2009 m. birželio 19 d., t. y. iki 2009 m. birželio 30 d. paskolos sutarties sudarymo, buvo atliktos operacijos, pagal kurias G. B. į UAB „Energita“ sąskaitą penkiais pavedimais pervedė lėšas bendrai 85 000 Lt (24 617, 70 Eur) sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „akcininko paskola įmonei“ (dokumento numeris DOK-23276 priedas). Šiai sumai pagrindimo (paskolos sutarčių) į bylą nėra pateikta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje liko neišsiaiškintos aplinkybės, iš kokių lėšų (atsakovo asmeninių, ar sutuoktinių bendrų lėšų) UAB „Energita“ buvo atlikti šiame punkte nurodyti bankiniai pervedimai. Atsakovas į bylą pateikė Suteiktų paskolų žiniaraštį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., iš kurio matyti, kad už laikotarpį iki 2019 m. sausio 1 d. atsakovas savo įmonei UAB „Energita“ yra suteikęs paskolų (dokumento numeris DOK-46838 priedai). Į bylą nėra pateikta pirminių dokumentų – paskolos sutarčių ir (ar) banko sąskaitos išrašų už šį laikotarpį. Byloje nebuvo nustatinėjama, ar faktiškai šios paskolos buvo suteiktos, jeigu suteiktos, tai kieno lėšomis ir kokį santykį šios paskolos turi su prašoma priteisti 22 482,50 Eur kompensacija už atsakovo iš savo banko sąskaitos išgrynintas lėšas. Todėl bylos dalį nagrinėjant iš naujo šios aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos.

65. Nenustačius 63-64 punktuose nurodytų ginčo išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, nėra galimybės teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl 22 482,50 Eur kompensacijos, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto iššvaistymo, priteisimo. Be to, minėta, šis klausimas byloje turi būti sprendžiamas kompleksiškai sudarant ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstant sutuoktinių turto balansą. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti 22 482,50 Eur kompensaciją, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, neatskleidė bylos esmės. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti 22 482,50 Eur kompensaciją, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto iššvaistymo, naikintina, perduodant šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas dėl su šiuo reikalavimu susijusių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų plačiau nepasisako.

Dėl neišspręsto priešieškinio reikalavimo

66. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė CK 3.127 straipsnį, nes skaičiuodamas atsakovui kompensaciją už ieškovei priteistą turtą nepagrįstai nusprendė kompensaciją padidinti ½ sumos, lygios bendromis sutuoktinių lėšomis išmokėto kredito, t. y. 11 703,36 Eur suma. Nurodoma, kad išlaidos įmokoms pagal kredito sutartį dengti buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, byloje nebuvo nustatyta ir atsakovas neįrodinėjo, kad įmokos būtų buvusios mokėtos iš atsakovo asmeninių lėšų, todėl neegzistuoja joks teisinis pagrindas nurodyta 11 703,36 Eur suma padidinti atsakovui priteistiną kompensaciją už ieškovei priteistą turtą. Atsakovui priteista kompensacija turi būti sumažinta 11 703,36 Eur suma dėl nepagrįstai pridėtos sumos, lygios ½ bendromis sutuoktinių lėšomis išmokėto kredito.

67. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui priteisimo (89 sprendimo punktas), priteisiant atsakovui 4 946,37 Eur vietoje 11 703,36 Eur. Atsakovas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovui mokėtinos kompensacijos padidinimo 11 703,36 Eur suma nepagrįstumo. Atsakovo teigimu, šioje dalyje skaičiuodamas kompensaciją teismas suklydo ir vietoje atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti jam nuo šalių gyvenimo skyriumi sumokėtą kredito dalį, padalino nuo santuokos sudarymo sumokėtą kredito dalį. Atsakovas priešieškiniu prašė nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios 2019 m. sausio 1 d. kreditoriui AB SEB bankui pagal paskolos sutartį sumokėtų 9 892,74 Eur įmokų ½ dalį, kas sudaro 4 946,37 Eur, priteisti atsakovui iš ieškovės, šią sumą įskaitant į išlaikymo įsiskolinimo sumą. Teismas suklydo ir tenkinęs atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 4 946,37 Eur atsakovo sumokėtų kredito įmokų (nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios), vietoje to, prie atsakovui mokėtinos kompensacijos pridėjo kredito įmokas, sumokėtas iš bendrų santuokinių lėšų, t. y. 11 703,36 Eur.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018, 28 punktas). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas).

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo teismo sprendimo turinį, nesutinka su atsakovo argumentu, jog sistemiškai aiškinant ginčijamo sprendimo 89 ir 121 punktus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti jam iš ieškovės nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios atsakovo sumokėtų kredito įmokų ½ dalį, t. y. 4 946,37 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo 89 punkto turinį, sprendžia, kad šiame punkte nurodyti motyvai niekaip nėra susiję su byloje pareikštu priešieškinio reikalavimu priteisti atsakovui iš ieškovės nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios atsakovo sumokėtų kredito įmokų ½ dalį, t. y. 4 946,37 Eur. Šiame punkte pirmosios instancijos teismo atlikti skaičiavimai yra išskirtinai susiję su santuokoje, t. y. iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios (2019 m. sausio 1 d.) iš bendrų sutuoktinių lėšų (o ne atsakovo asmeninių lėšų) išmokėta kredito dalimi. Ginčijamo teismo sprendimo 121 punkte nurodoma: „Atsakovas be kita ko prašė priteisti iš N. B. 4 946,37 Eur G. B. sumokėtų kredito įmokų kreditoriui AB SEB bankas nuo sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžios. Teismas dėl šio reikalavimo pasisakė ir išsprendė sprendimo 89 punkte, todėl papildomai nepasisako“. Taigi, ir šiame teismo sprendimo punkte nebuvo sprendžiamas priešieškinio reikalavimas dėl 4 946,37 Eur priteisimo atsakovui iš ieškovės.

70. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis tuo, kas nurodyta 68-69 punktuose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus ir priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai nepasisakė dėl patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 4 946,37 Eur atsakovo sumokėtų kredito įmokų kreditoriui AB SEB bankui nuo sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžios, šią sumą įskaitant į išlaikymo įsiskolinimo sumą, t. y. civilinėje byloje neišsprendė visų pareikštų reikalavimų.

71. Pagal CPK 327 straipsnio 2 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Jeigu neišspręsto reikalavimo negalima išskirti, atvejis, kai pirmos instancijos teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

72. Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo neišspręsti reikalavimai gali būti išskirti ir nagrinėjami atskirai nuo kitų byloje pareikštų reikalavimų, todėl šioje dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu suteikiant galimybę šalims pasinaudoti teise į apeliaciją.

Dėl bylos procesinės baigties

73. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės bei neišsprendus vieno iš byloje pareikštų reikalavimų, skundžiama sprendimo dalis, susijusi su ginčo žemės sklypo pripažinimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo su garažu) padalinimo būdu, prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal 2007 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 0350718092111-15 modifikavimu, kompensacijos už ieškovei priteistą nekilnojamąjį turtą atsakovui priteisimu, atsakovo įpareigojimu išsikelti iš gyvenamojo namo, 22 482,50 Eur kompensacijos, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto iššvaistymo, priteisimu, taip pat sprendimo dalis, kuria nebuvo išspręstas priešieškinio reikalavimas dėl 4 946,37 Eur iš ieškovės priteisimo, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Tai sudaro pagrindą šalių apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, panaikinti aukščiau nurodytą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šią dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama didele apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. Teisėjų kolegija, panaikinusi 73 punkte nurodytą teismo sprendimo dalį, naikina ir teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, nes jų paskirstymas priklauso nuo to, kaip bus išnagrinėti reikalavimai dėl nekilnojamojo turto pripažinimo sutuoktinių jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, su tuo susiję išvestiniai reikalavimai, o taip pat reikalavimas dėl kompensacijos už bendrų lėšų iššvaistymą. Šalys pateikė prašymus priteisti apeliaciniame procese jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (dokumentų numeris DOK-92521, DOK-27850 priedai). Kadangi bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria spręsti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nekilnojamojo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),) padalinimo ir kompensacijos priteisimo bei jos dalies mokėjimo išdėstymo, prievolės kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankas pagal 2007 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 0350718092111-15 modifikavimo, atsakovo G. B. įpareigojimo išsikelti iš gyvenamojo namo, 22 482,50 Eur kompensacijos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto iššvaistymo priteisimo klausimai, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei sprendimo dalį, kuria neišspręstas patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl atsakovo G. B. nuo sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžios kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankas sumokėtų 4 946,37 Eur kredito įmokų priteisimo iš ieškovės N. B. , šią sumą įskaitant į išlaikymo įsiskolinimo sumą, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė