- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2-56-1069/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01472-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- D. G.
- Advokatai
- Rimvidas Valančius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. ieškovė D. G. 2019-08-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. l. 1-3), prašydama: 1) pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-2878-733/2017 ir iš atsakovo A. S. priteisti išlaikymą sūnui P. S. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, visą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) P. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę D. G.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu nutraukta jos ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo sutarta, kad atsakovas mokės išlaikymą sūnui P. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-09-18 iki jo pilnametystės. Nuo išlaikymo priteisimo dienos praėjo beveik du metai, per tą laiką stipriai išaugo kainos. Nuo 2017 metų minimali mėnesinė alga Lietuvoje išaugo nuo 380 Eur iki 555 Eur. Be to, atsakovas išlaikymo priteisimo dieną niekur nedirbo, o dabar yra sukūręs savo verslą, t. y. (duomenys neskelbtini), kurios yra vienintelis akcininkas bei direktorius. Teismo sprendimo priėmimo momentu sūnus dar nelankė mokyklos, o dabar eina į pirmą klasę, todėl jo poreikiai šiai dienai yra išaugę. Norint maksimaliai patenkinti sūnaus poreikius ir interesus per mėnesį yra reikalinga didesnė nei 1 000 Eur suma. Vien sūnaus maitinimui, siekdama patenkinti visapusišką sūnaus fiziologinį vystymąsi, išleidžia mažiausiai po 10 Eur per dieną, kas sudaro 300-310 Eur per mėnesį. Lavinimo priemonėms (knygoms, žurnalams ir t.t.), kompiuteriniams ir kitokiems žaidimams, pramogoms išleidžia per mėnesį apie 150 Eur. Sūnaus rūbams bei avalynei, kurie užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo, per mėnesį yra reikalinga apie 80 Eur. Jo higienos priemonėms, patalynei, rankšluosčiams – apie 20 Eur. Kirpyklai - 28 Eur. Sūnus yra tokio amžiaus, kad labai dažnai serga peršalimo ligomis. Tam, kad stiprėtų sūnaus imuninė sistema, jam reikia vitaminų, kai serga reikia vaistų, kas per mėnesį kainuoja 20 Eur. Nenumatytoms išlaidoms (draugų sveikinimai ir pan.), per mėnesį išleidžia apie 50 Eur. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti savo erdvę, būstas turėtų komunalinius patogumus. Tokias išlaidas sudaro išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Už buto nuomą ir mokesčius per mėnesį moka 1 200 Eur. Kadangi gyvena trise, todėl visi šie mokesčiai dalinami į tris dalis, ir sūnui tenkanti mokesčių dalis sudaro 400 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko sodyba, kurioje jis dabar ir gyvena, ir dirba, jam nereikia nuomotis patalpų, tuo tarpu ji nuosavo būsto neturi ir buvo priversta išvykti iš Lietuvos į Švediją, kur nuomojasi būstą ir dirba, kad galėtų išlaikyti vaiką. Visi rūpesčiai dėl sūnaus auklėjimo, lavinimo, priežiūros slegia tik ją, todėl atsakovas privalo bent finansiškai daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas sutikdamas, kad jo sūnus išvyktų su mama gyventi į Švediją, prisiėmė finansinę atsakomybę išlaikyti sūnų gyvenantį aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje. Per dvejus metus, nuo tada kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, atsakovo finansinė padėtis ženkliai pasikeitė. Santuokos nutraukimo metu atsakovas buvo bedarbis, o šiuo metu yra įkūręs įmonę, kuriai ir vadovauja, taip pat užsiima fotografija, fotografuoja renginius, asmenines fotosesijas, už ką gauna atlyginimą. Vaiko poreikiai taip pat išaugo, jis pradėjo lankyti mokyklą, už kurią kas mėnesį reikia mokėti po 90 Eur. Atsakovas visiškai nebendrauja su savo sūnumi, nesveikina jo su gimtadieniu, kitų švenčių proga. Sūnui grįžus į Lietuvą jis nesistengia susitikti su juo. Akivaizdu, kad atsakovas nepatiria jokių kitų su vaiko išlaikymu patiriamų išlaidų. Šiai dienai yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas apie 2 000 Eur. Ieškovė dirba valytoja, mėnesinės pajamos yra apie 1 685 Eur. Atsakovas vengia rodyti pajamas, turguje prekiauja sugyventinės vardu, taip siekia neparodyti savo realių pajamų, vengia įsigyti kasos aparatą, suteikiantį galimybę plėsti savo veiklą. Jis yra jauno amžiaus darbingas asmuo, turintis visas sąlygas dirbti užsidirbti.
II. Atsakovo procesinė pozicija
3. Atsakovas A. S. atsiliepime (el. b. l. 36-38) ir teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovė išlaikymo padidinimą motyvuoja tuo, kad iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis bei padidėjo sūnaus poreikiai žymiai išaugus kainoms. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovas pradėjo dirbti, užsiima savo verslu, todėl jo finansinės pajamos padidėjo. Faktas, kad jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba rodo, kad jo turtinė padėtis nepasikeitė, o ta aplinkybė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) akcininkas neįrodo turtinės padėties pagerėjimo. Jo valdoma įmonė kol kas jokių didelių pajamų neduoda. Nesutinka su teiginiu, kad smarkiai išaugo kainos juolab, kad pagal oficialią statistiką vartotojų kainų indeksas nuo 2015 metų iki 2019 metų rugsėjo mėnesio sudarė 2,3 procentai, o ieškovė prašo išlaikymą padidinti daugiau nei du kartus, t. y. 150 procentų, tai visiškai neatitinka realaus kainų padidėjimo. Minimalus darbo užmokestis padidėjo tik nuo 2019 m. kai pasikeitė mokesčių politika, t. y. realus minimalios algos padidėjimas lygus 50 Eur nuo 2017 metų, kas sudaro tik 13 procentų, o ne 150 procentų, kaip nurodo ieškovė. Be to minimalios algos padidėjimas niekaip neįtakoja nei kainų, nei išlaikymo dydžio. Priteistas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nesuprantamos išlaidos, nurodytos ieškinyje. Pavyzdžiui tai, kad vaikui kas mėnesį reikia skirti kirpyklai 28 Eur. Tokio amžiau vaiką reikia kirpti kas mėnesį po vieną kartą, tam išleidžiant tikrai ne daugiau nei 6 Eur. Vaikui kiekvieną mėnesį nereikia pirkti batų ir rūbų, juo labiau tiek batai tiek rūbai nekainuoja tiek brangiai, kaip nurodo ieškovė. Nesuprantamas ieškovės nurodytas higienos priemonių patalynės ir rankšluosčių kainos, nebent ieškovė neturi skalbimo mašinos, ir kiekvieną kartą perka vaikui vis naują patalynę, rankšluosčius, higienos priemones. Kasdien maistui išleidžiamos sumos neginčija, tačiau dažniausiai mokykloje vaikams pietūs duodami nemokamai, pusryčius ir vakarienę jei juos darant pačiam, galima žymiai už mažesnę sumą padaryti, todėl nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad būtent tiek ieškovė per dieną išleidžia vaiko maitinimui. Ieškovė nepagrindė vaiko lavinimui - knygoms, žurnalams, kompiuteriniams žaidimams išleidžiamos 150 Eur sumos. Knygas galima paimti bibliotekoje nemokamai, ten pat galima rasti ir žurnalus. Kompiuteriniai žaidimai tikrai nekainuoja brangiai. Jam nežinoma kokie kompiuteriniai žaidimai yra perkami ieškovės, bet pvz. dėvėto kompiuterinio žaidimo personaliniam kompiuteriui kaina neviršija 10 Eur. Mažąją bendriją steigė už skolintas lėšas, gavo paramą iš Darbo biržos. Darbo biržai jis yra įsipareigojęs tris metus vykdyti veiklą. Įmonė verčiasi duonos kepinių gamyba, pristato savo produkciją į kelias vietines Šilutės parduotuves, bei prekiauja Šilutės turguje. Iki šiol nepavyksta gauti pelno iš šios veiklos. Atlyginimas jam iš mažosios bendrijos taip pat nėra mokamas. Plėsti veiklą jam nėra apyvartinių lėšų. Fotografija yra jo hobis, išplatinta reklama nedavė naudos ir iš to taip pat negauna pajamų. Sodybą, kuri jam atiteko po santuokos nutraukimo, nupirkta už jo tėvų ir senelių lėšas, todėl ieškovė nepretendavo į ją. Šios sodybos būklė yra labai prasta. Su sūnumi jis nebendrauja, ne dėl to, kad nenori. Kai ieškovė buvo grįžusi į Lietuvą jam nepranešė. Jis norėtų bendrauti su vaiku, tačiau neturi galimybės, ieškovė aiškindavo, kad vaikas yra uždaro būdo ir nepratęs bendrauti telefonu. Dovanų vaikui nedovanoja dėl sunkios finansinės padėties.
4. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2017 m. nei kiek nepasikeitė. Jis turi skolų, kurios nuolat auga, o pajamos nedidėja. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis gerokai pagerėjo. Vaiko poreikių išaugimą ieškovė grindžia gyvenimu Švedijoje, kur brangus pragyvenimas, brangiai kainuoja būsto nuoma. Tačiau Švedijoje yra galimybė kreiptis dėl socialinio būsto skyrimo ir tai kainuotų ženkliai pigiau nei nuoma. Prašoma priteisti suma, nurodyti vaiko kasmėnesiniai poreikiai yra neprotingo dydžio, dirbtinai išdidinti. Didžiąją dalį vaiko išlaikymui būtinų lėšų sudaro būsto nuoma, todėl atsakovui neturėtų dėl to kilti finansinė našta, nes ieškovė tame būste gyvena kartu su sugyventiniu. Ieškovė taip pat nesiėmė priemonių dėl pigesnio būsto išsinuomojimo, ar dėl socialinio būsto gavimo. Atsakovas pagal šiuo metu esančias galimybes sutiktų išlaikymo dydį padidinti nuo 200 Eur iki 250 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
5. Nustatyta, kad P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. G. (iki santuokos nutraukimo turėta pavardė – Sudeikienė) ir atsakovo A. S. sūnūs.
6. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2878-733/2017 šalių santuoka buvo nutraukta bendru šalių sutarimu, o iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 150 Eur mokamas kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovė kreipėsi į teismą, su reikalavimu padidinti mokamo išlaikymo sumą iki 350 Eur ir tokį poreikį motyvuodama iš esmės pagerėjusia atsakovo finansine padėtimi bei padidėjusiais (išaugusiais) nepilnamečio sūnaus poreikiais.
Dėl išlaikymo padidinimo
7. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio teismo sprendimo“) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio į dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir / ar pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis). Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.
8. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus įstatyme įtvirtintus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustato ir vertina, kaip nuo šalių santuokos nutraukimo (2017-10-05) iki ieškinio teismui pareiškimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir šalių nepilnamečio vaiko poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).
9. Iš teismo 2017-10-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-2878-733/2017 nustatyta, kad nutraukiant santuoką šalys patvirtino, kad išlaikymo viena kitai nereikalauja (4 punktas), kas leidžia spręsti apie tai, jog abi šalys santuokos nutraukimo metu buvo sveikos ir darbingos; kreditorinių įsipareigojimų santuokos nutraukimo būdu taip pat neturėjo (5 punktas); santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas (sodyba) asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui A. S. (6.1 punktas), o ieškovė už tai jokios kompensacijos nereikalavo (6.2 punktas). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ši sodyba buvo nupirkta už jo tėvų ir senelių lėšas, todėl ieškovė nepretendavo į ją. Be to, šios sodybos būklė yra labai prasta, jai taikomas areštas.
10. Šiuo metu ieškovė dirba užsienyje (Švedijoje) valytoja, jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 685 Eur. Tuo tarpu atsakovas verčiasi konditerijos veikla, yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, tačiau jo teigimu ši veikla reikalauja didelių kaštų, todėl nėra pelninga, apie ką leidžia spręsti atsakovo teikiamos metinės mokesčių deklaracijos. Kita atsakovo vystomo veikla – fotografijos paslaugos, anot atsakovo, kol kas yra tik jo hobis, todėl taip pat nėra pelninga. Apie atsakovo viešai deklaruojamą finansinę padėtį (ir jos sunkumą) liudija ir ta aplinkybė, kad būtent dėl sunkios turtinės padėties šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu tiek atsakovas 100 proc. apimtimi buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, jam teikiama antrinė teisinė pagalba.
11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvų turtinės padėties vertinimo, yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba (nagrinėjamos bylos atveju – neuždirba), pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
12. Todėl apibendrinant pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad iš esmės šiuo metu abiejų ginčo šalių galimybės gauti pajamas yra pakankamai panašios. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovo turtinės padėties sudėtingumas, susijęs nepelninga (duomenys neskelbtini) veikla, yra laikino pobūdžio, kadangi atsakovui, esant sveikam, darbingo amžiaus vyrui privalu dėti pastangas įsidarbinti ir (ar) šiuo tikslu įgyti naujų darbo įgūdžių bei gauti pajamas savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti.
13. Teismų praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl vien tai, kad vaikas didesnis nesuponuoja išvados, kad ir jo poreikiai didesni (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
14. Sprendžiant, kaip po 2017-10-05 pasikeitė šalių vaiko poreikiai (ar jie išaugo), pastebėtina, kad nuo šalių santuokos nutraukimo praėjo tik kiek daugiau kaip dveji metai. Tačiau atsakovė nurodė, kad esminis vaiko pokyčių pasikeitimas yra susiėjęs su tuo, kad jų sūnus pradėjo lankyti mokyklą. Ieškovė, detalizuodama vaiko poreikius, nurodė, kad 7 metų amžiaus vaikui išlaikyti aks mėnesį išleidžia: 300 Eur maistui; 80 Eur rūbams ir avalynei; 20 Eur higienai; 400 Eur mokesčiams; 28 Eur kirpyklai; 20 Eur vaistams ir vitaminams; 150 Eur pramogoms, žaislams ir lavinimo priemonėms; 95 Eur mokyklos išlaidoms ir 50 Eur skiria nenumarytoms išlaidoms. Taigi ieškovė suskaičiavo, kad mėnesiui vaikui reikalinga suma yra 1 143 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu išsakė abejones dėl sumų, susijusių su vaiko poreikiais, dydžio.
15. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius visuma, sprendžia, kad po šalių santuokos nutraukimo vaiko poreikiai, pradėjus lankyti mokyklą, išaugo ir teismo 2017-10-05 sprendimu atsakovui tenkanti išlaikymo dalis (150 Eur) vaikui jau nėra nepakankama tokių poreikių patenkinimui, t. y. vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga kur didesnė suma, nei 300 Eur (jeigu tėvai išlaikymą teiktų lygiomis dalimis (150 x 2)), nes dėl vaiko amžiaus ir ugdymo įstaigos lankymo išaugo išlaidos tiek būtinosioms prekėms (maistui, aprangai), tiek mokslui, laisvalaikiui.
16. Kita vertus, pati ieškovė sutiko, kad jos suskaičiuotą mėnesinių vaiko išlaidų dydį (1 143 Eur) iš esmės apsprendžia tai, kad ieškovė su sūnumi gyvena užsienyje (Švedijoje), kur visos paslaugos kainuoja daugiau nei Lietuvoje.
17. Kasacinis teismas yra suformulavęs ir nuosekliai laikosi teisės aiškinimo taisyklės, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 27 punktą).
18. Todėl teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad aplinkybė, jog šalių sūnus kartu su mama jos iniciatyva išvyko gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jo poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui.
19. Šiuo atveju, įvertinus ieškovės nurodytus būtinuosius, realius ir protingus nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantis išlaikymo dydis yra artimas minimaliai mėnesio algai. Todėl pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 7 metai, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio) poreikiams patenkinti per mėnesį nepakanka 150 Eur ir yra reikalinga apie 500 Eur (CPK 185 straipsnis). Dėl to yra pagrindas pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu iš atsakovo priteistą 150 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui sumą ją padidinant iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, būtent toks išlaikymo vaikui dydis visiškai proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, o taip pat nepažeidžia socialinio teisingumo ir užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Dėl to didesnis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo 2019-08-26, t. y. nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Šioje byloje atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. apimtimi buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-09-23 sprendimo pagrindu.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis to straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
23. Ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį, padidinant išmokymo sumą iki 350 Eur buvo patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur. Tokiu atveju laikytina, kad patenkinta 71 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė duomenis, 2019-07-25 sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu, advokatei už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimo teisme paslaugas buvo sumokėta 700 Eur suma (2019-07-25 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 3, 2020-01-02 sąskaita už teisines paslaugas Nr.1 ir 2019-08-16, 2020-01-03 išrašai iš sąskaitos) ir 132 Eur už dokumentų vertimo paslaugas (2019-12-18 sąskaita ir 2019-12-26 mokėjimo nurodymas). Konstatavus, kad šioje byloje buvo patenkinta 71 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 590 Eur (832Eur x 71 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).
24. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
25. Byloje taip pat pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-01-14 pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl šioje byloje už atsakovui suteistas teisinio atstovavimo paslaugas valstybė patyrė 156 Eur išlaidas. Tokiu atveju ieškovei, kurios reikalavimą teismas patenkino iš dalies, kyla pareiga sumokėti į valstybės biudžetą valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestai jos ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 45 Eur (156 Eur x 29 proc.) sumą (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
26. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto minimalaus valstybei priteistino šių išlaidų dydžio, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2878-733/2017 priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui – P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui – P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 590 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš ieškovės D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, nurodytą sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.