- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- e2YT-21340-842/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15985-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- T. N.
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. N. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, OOO „Firma Akvarel“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjas (skolininkas) T. N. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriame prašo panaikinti: 1) 2023-09-21 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-8-35484; 2) 2023-09-21 patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto S-23-8-35608; 3) 2023-09-21 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-23-8-35609; 4) 2023-09-21 turto arešto aktą Nr. S-23-8-35611; 5) 2023-09-21 patvarkymą dėl turto arešto raginimo termino metu Nr. S-23-8-35613; 6) 2023-09-21 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-8-35615; 7) 2023-09-21 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-8-35617; 8) 2023-10-11 patvarkymą dėl skolos Išieškojimo Nr. S-23-8-38261; 9) 2023-10-11 patvarkymą dėl skolos Išieškojimo Nr. S-23-8-38262; 10) 2023-10-11 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš individualios veiklos pajamų Nr. S-23-8-38264; 11) 2023-10-11 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-8-38265; 12) 2023-10-11 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-8-38266; 13) 2023-10-11 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-23-8-38283; 14) 2023-10-11 patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo Nr. S-23-8-38286 (toliau – ir patvarkymai).
2. Skunde nurodė, kad OOO „Firma Akvarel“ 2022-07-05 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos federacijos Devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020-10-07 nutarimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražinio teismo 2020-12-28 sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15, Maskvos arbitražinio teismo 2021-07-29 sprendimo byloje Nr. E40-8530-19-183-15 dalis. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-63-467/2022 atmetė OOO „Firma Akvarel“ prašymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-943/2022 nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022-11-22 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-09-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-44-934/2023 nutarė pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijoje priimtus 2020-10-07 nutarimą byloje Nr. A40-8530/19, 2020-12-28 sprendimą Nr. A40-8590/19-183-15, 2021-07-29 sprendimo byloje Nr. A4-8530/19-18-15 dalis (toliau – ir sprendimai). Lietuvos apeliacinis teismas išdavė OOO „Firma Akvarel“ vykdomąjį rašą pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje teismų sprendimus, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami antstolio sprendimai. Pareiškėjas su minėta Lietuvos apeliacinio skundo nutartimi nesutinka, pateikė kasacinį skundą, taip pat nesutinka ir su šios nutarties pagrindu priimtais antstolio sprendimais (patvarkymais). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022-05-10 vienbalsiai priėmė rezoliuciją ,,Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir Specialiojo Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“ Nr. XIV-1070, kuria konstatavo, kad Rusijos Federacija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė. Taip pat Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2022-03-15 nusprendė, kad Rusijos Federacija privalo būti nedelsiant pašalinta iš Europos Tarybos, tokį patį sprendimą 2022 m. kovo 16 d. vienbalsiai priėmė ir Europos Tarybos Ministrų komitetas. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2022-10-13 taip pat priėmė rezoliuciją „Tolimesnis Rusijos Federacijos agresijos eskalavimas prieš Ukrainą“, kurioje Rusijos Federaciją pripažino teroristine valstybe. Pareiškėjas pažymėjo, kad nepaisant priimtų rezoliucijų kai kurie Lietuvos Respublikos teismai pripažįsta ir vykdo teroristinės valstybės teismų sprendimus, kai teroristinė valstybė ir teismas apskritai yra nesuderinami ir vienas kitą neigiantys institutai. Teroristiniais metodais ir mafijos principais veikiančios grupuotės valdomos valstybės teismų, kurie savo ,,sprendimais“ įteisina bei pateisina tiek kitų valstybių teritorijų okupaciją, tiek savo ir kitų valstybių piliečių žudymą, kankinimą, neteisėtą jų laisvės suvaržymą ir kitų elementarių žmogaus teisių pažeidimus, sprendimų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje yra nesuderinama nei su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Būtent taip pareiškėjas vertina Lietuvos apeliacinio teismo 2023-09-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-44-934/2023, kuria teismas pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos sprendimus. Teismas tokią nutartį priėmė nepaisant to, kad minėtų rezoliucijų ir Rusijos Federacijos pašalinimo iš Europos Tarybos organizacijos už žmogaus teisių pažeidimus, ir netgi nepaisant fakto, kad vienas iš išieškotojų pagal patvirtintą teismo sprendimą yra Rusijos Federacijos valstybinė mokesčių inspekcija, kas reiškia, kad pagal teismo sprendimą išieškoti pinigais yra tiesiogiai finansuojama Rusijos Federacijos vykdoma karinė invazija į Ukrainos Respubliką. Lietuvos apeliacinis teismas rėmėsi tuo, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pareiškėja būtų įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (ar) kitaip būtų glaudžiai susijusi su subjektais, kuriems taikomos sankcijos, be to, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992-07-21 sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sutartis nepanaikinta (nenutraukta). Pareiškėjo atstovo įsitikinimu ši dvišalė sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi yra sudaryta su teroristine valstybe, todėl pripažindama tokius teismų sprendimus ir juos vykdydama Lietuvos Respublika tampa teroristinės valstybės bendrininke. Pareiškėjo vertinimu, teismas privalėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl dvišalės sutarties su Rusijos Federacija atitikimo Konstitucijai įvertinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl Rusijos ir Baltarusijos teismų sprendimų pripažinimo yra nenuosekli ir prieštaringa. Vienose bylose teismas pripažįsta, kad vien ta aplinkybė, kad diktatorius skiria teisėjus sprendusius bylą, bei aplinkybė, kad jis savo įgaliojimų kontekste gali daryti įtaką juridiniam asmeniui, yra pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti Baltarusijos ar Rusijos teismo sprendimą Lietuvoje (žr. 2023-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-8-881/2023), kitose atsisako vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad išieškotojas yra bendrovė mokanti mokesčius į Rusijos biudžetą ir taip prisidedanti prie karo Ukrainoje, kas yra pakankamas pagrindas nepripažinti Rusijos teismų sprendimų (žr. 2023-09-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-44-934/2023). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju formuojama jau visiškai priešinga praktika, kur teismas nurodo, kad dvišalė sutartis yra nepanaikinta ir dėl to teismas neva privalo pripažinti ir vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą, kai išieškotojai pagal minėtus sprendimus yra ne tik Rusijos Federacijos įmonės, bet ir Rusijos Federacijos institucijos, o atitinkamą sprendimą priėmė diktatoriui ir karo nusikaltėliui V. P. lojalus teisėjas (kitokių teisėjų Rusijos Federacijoje nėra). Apie Lietuvos apeliacinio teismų praktikos nenuoseklumą bylose dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo jau yra pasisakome ir teisės doktrinoje (žr. Dr. Rimanto Daujoto ir Sauliaus Klevecko publikaciją ,,Rusijos ir Baltarusijos teismų pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje – nuoseklios praktikos belaukiant“). Tačiau tai yra ne tik prieštaringos teismų praktikos problema. Suinteresuotas asmuo yra Rusijos Federacijos subjektas, kuris ten sėkmingai vykdo ūkinę veiklą, kai Rusijos Federacijos valdžios institucijų nurodymu ir (ar) su jų žinia vykdomos hibridinės atakos ir provokacijos prieš Lietuvos Respubliką, kai kyla grėsmė Lietuvos Respublikos suverenitetui, saugumui, pagrindiniams Lietuvos Respublikos įstatymų principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Antstolio vykdomas išieškojimo procesas turės įtakos Rusijos Federacijos finansinei ar (ir) ekonominei padėčiai, kadangi suinteresuotas asmuo, jo akcininkai ir naudos gavėjas yra tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su Rusijos Federacijos atliekamais veiksmais, nes tai yra Rusijos mokesčių mokėtojai, kurie didina valstybės agresorės biudžetą ir tokių subjektų finansavimas prieštarauja viešajai tvarkai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023-09-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-49-798/2023). Asmenų prieš savo valią Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais vertimas tapti teroristinių valstybių bendrininkais, vykdyti jų valią ir finansuoti jų nusikalstamus veiksmus, pakerta asmenų pasitikėjimą teismu, jis negerbia tokio teismo ir atitinkamai nevykdo tokio sprendimo. Pareiškėjas kaip pavyzdį pateikė Armino Naujokaičio patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Jorūnės Pukinskienės 2023-04-04 sprendimą tokius antstolio veiksmus pripažino pagrįstais (žr. teisminį procesą Nr. 2-68-3-19294-2022-0).
3. Antstolis Irmantas Gaidelis 2023-10-30 patvarkymu Nr. S-23-8-41196 nusprendė: 1) atsisakyti atnaujinti terminą skundui dėl 2023-09-21 procesinių veiksmų paduoti; 2) atmesti skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų; 3) skundą dalyje dėl 2023-10-10 procesinių veiksmų ir patvarkymą kartu su el. vykdomosios bylos kopija pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (per EPP); 4) nestabdyti vykdomosios bylos; 5) grąžinti skundo dalį dėl 2023-09-21 procesinių veiksmų skolininkui ir išaiškinti, kad antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas Vilniaus m. apylinkės teismui per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatytą terminą. Antstolis nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojama praktika (2019-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019), akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad išieškotojas yra Rusijos Federacijos įmonė, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėjo, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad išieškotojas ir/ar jį kontroliuojantys asmenys yra įtraukti į tarptautiniu mastu sankcionuotų asmenų sąrašą, o lėšų pervedimo išieškotojui klausimas šiuo metu vykdymo procese nesprendžiamas. Su skundu nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų antstolių atliktų veiksmų neteisėtumą, antstolio procesiniai veiksmai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl skolininko skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
4. Suinteresuotas asmuo OOO „Firma Akvarel“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, prašo atmesti. Suinteresuoto asmens vertinimu skundu yra paduotas dėl 2023-10-10 veiksmų tik tam, kad tuo pačiu būtų priimtas skundas ir dėl antstolio 2023-09-21 veiksmų, kurių apskundimo terminas yra suėjęs. Pateiktame skunde nėra nurodyti visiškai jokie teisiniai motyvai dėl antstolio 2023-10-10 veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės yra deklaratyvios, nesusietos su konkrečia nagrinėjama byla. Visi pateiktame skunde nurodyti argumentai (tame tarpe ir dėl Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia valstybe, dėl Rusijos Federacijos pasitraukimo iš Europos Tarybos ir pan.) jau buvo pareiškėjo keliami nagrinėtoje byloje ir buvo teismo vertinti priimant šiuo metu vykdomą nutartį. Suinteresuotas asmuo atkreipė teismo dėmesį, kad Lietuvoje pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos teismų sprendimai buvo priimti konstatuojant pareiškėjo subsidiarią atsakomybę už jo vadovaujamus Rusijoje įsteigtos bendrovės OOO “MASARI” skolas. Pareiškėjas net ir po 2014 metų, kai buvo įvestos sankcijos Rusijos atžvilgiu, ne tik gyveno Rusijoje, bet ir mokėjo mokesčius ir vystė verslą būdamas Rusijoje įsteigtos bendrovės vadovu ir akcininku, todėl šiuo metu pareiškėjo dėstomi argumentai, kad pareiškėjas laiko skolos grąžinimą Rusijoje įsteigtai bendrovei terorizmo finansavimu, prieštarauja paties pareiškėjo veiksmams turint ir vystant verslą Rusijoje. Kreditoriaus atsiradimą lėmė paties pareiškėjo veiksmai. Pažymėjo, kad skunde keliami argumentai dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties teisėtumo turi būti keliami kasaciniame skunde, o ne skunde dėl antstolio veiksmų. Nei antstolis, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas ar bet koks kitas Lietuvos teismas, išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, negali vertinti pareiškėjo skunde nurodomų motyvų dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, antstolis vykdo ne tik tas Rusijos teismų sprendimų dalis, kurios yra pripažintos ir leistinos vykdyti Lietuvos Respublikoje ir tik suinteresuoto asmens OOO „Firma Akvarel“, o ne Rusijos Federacijos valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai. Be to, nei antstolis, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad OOO „Firma Akvarel“ būtų įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (ar) kitaip būtų glaudžiais susijusi su subjektais, kuriems taikomos sankcijos. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų valdybos išvadoje nurodoma, kad suinteresuotas asmuo šioje byloje ar jos akcininkams nėra taikomos tokios sankcijos ar šis asmuo būtų kontroliuojamas į sankcijų sąrašą įrašytų asmenų. Vien faktas, kad prašymą vykdyti vykdomąjį dokumentą pateikė Rusijos subjektas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą ir atsisakyti antstoliui priimti teikiamą vykdomąjį dokumentą vykdyti ar priimti kitus patvarkymus vykdymo procese. Juolab, kad visi skundo argumentai susiję su vykdomojo dokumento pateikimu vykdyti, o skundo dalis šioje dalyje buvo grąžinta pareiškėjui, todėl yra neaktualūs. Visi antstolio 2023-10-10 veiksmai yra numatyti CPK, antstolis ne tik turėjo, bet ir privalėjo juos atlikti. Pareiškėjas ne tik nevykdo priimtų sprendimų, tačiau ir ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas jo išvengti, o būtent, tą pačią dieną, kai buvo paskelbta šiuo metu vykdoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, pareiškėjas perleido savo vienintelį tuo metu turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje (žemės sklypus) tretiesiems asmenims (tame tarpe galimai savo motinai), mainais pagal sandorį negaudamas jokio atlygio ir taip siekdamas nepalankios teismo nutarties vykdymo ir galimo išieškojimo. Dėl šio santorio šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19727-994/2023. Nurodyti pareiškėjo aktyvūs veiksmai aiškiai paneigia nurodomus argumentus dėl negalimumo vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Perleisdamas turtą pareiškėjas pats aiškiai patvirtino, kad supranta, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis gali būti ir bus vykdoma. Be to, tokiais veiksmais parodo, kad pareiškėjas negerbia Lietuvos teismo sprendimo, sudaro kliūtis jam vykdyti, išreiškia nepagarbą Lietuvos teismams ir jų priimamiems sprendimams. Tokie veiksmai ne tik parodo pareiškėjo nesąžiningumą ir negali būti pagrindu tenkinti pareiškėjo skundą, bet ir gali turėti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požymių.
5. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).
6. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0008/23/01666 medžiagos matyti, kad antstolis Irmantas Gaidelis 2023-09-21 patvarkymu Nr. S-23-8-35484 priėmė vykdyti 2023-09-19 Lietuvos apeliacinio teismo vykdomąjį raštą išduotą civilinėje byloje Nr. e2T-44-934/2023 dėl 373 372,79 Eur skolos ir 7 487 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo OOO „FIRMA AKVAREL“, įmonės kodas 1037739204800, naudai.
7. Antstolis Irmantas Gaidelis, vykdomojoje byloje atlikdamas procesinius veiksmus, priėmė patvarkymus: 1) 2023-09-21 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-8-35484; 2) 2023-09-21 patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto S-23-8-35608; 3) 2023-09-21 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-23-8-35609; 4) 2023-09-21 turto arešto aktą Nr. S-23-8-35611; 5) 2023-09-21 patvarkymą dėl turto arešto raginimo termino metu Nr. S-23-8-35613; 6) 2023-09-21 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-8-35615; 7) 2023-09-21 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-8-35617; 8) 2023-10-11 patvarkymą dėl skolos Išieškojimo Nr. S-23-8-38261; 9) 2023-10-11 patvarkymą dėl skolos Išieškojimo Nr. S-23-8-38262; 10) 2023-10-11 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš individualios veiklos pajamų Nr. S-23-8-38264; 11) 2023-10-11 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-8-38265; 12) 2023-10-11 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-8-38266; 13) 2023-10-11 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-23-8-38283; 14) 2023-10-11 patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo Nr. S-23-8-38286, su kuriais pareiškėjas (skolininkas) nesutinka, prašo juos panaikinti.
8. Pareiškėjo teigimu, vykdomi Rusijos Federacijoje priimti sprendimai yra priimti teroristinės valstybės teismų, turės įtakos Rusijos Federacijos finansinei ar (ir) ekonominei padėčiai, asmenys, prieš savo valią vykdydami Lietuvos apeliacinio teismo sprendimus, yra verčiami tapti teroristinių valstybių bendrininkais, o sprendimų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje yra nesuderinami nei su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, todėl antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2023-09-19 vykdomąjį raštą Nr. e2T-44-934/2023.
9. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
10. CPK 809 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.
11. Nagrinėjamu atveju rašytinė bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0008/23/01666 yra vykdomi Lietuvos apeliacinio teismo 2023-09-14 nutartimi pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020-10-07 nutarimas byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražo teismo 2020-12-28 sprendimas byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražo teismo 2021-07-29 sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. (T. N.) priteista 39 653 177 Rusijos Federacijos rublių ir 40 kapeikų, pareiškėjos OOO ,,Firma Akvarel“ reikalavimo dalyje – 37 134 216 Rusijos Federacijos rublių 99 kapeikų bei priteisė iš T. N. OOO ,,Firma Akvarel“ naudai 7 487 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Nors pareiškėjas pateiktu skundu neigia galimybę dėl šioje nutartyje nurodytų priežasčių vykdyti pripažintus sprendimus ir nutartį Lietuvoje, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas dar priimdamas 2023-09-14 nutartį, kurioje be kita ko rėmėsi 2023-07-28 Finansinių nusikaltimų tyrimų institucijos išvada, kurioje nurodyta, kad nei OOO ,,Masari“ ar jų akcininkams bei Maskvos miesto Rusijos federacijos mokesčių tarnybai Nr. 22 nėra taikomos Europos Sąjungos nustatytos ribojamosios priemonės (sankcijos). Taip pat, nenustatė, kad OOO „Firma Akvarel“ ar OOO ,,Masari“ būtų kontroliuojamos į sankcijų sąrašą įrašytų asmenų, tačiau atkreipė dėmesį, jog Federalinė mokesčių tarnyba yra pavaldi Rusijos Federacijos finansų ministerijai, kurios valdymą vykdo Rusijos Federacijos Vyriausybė, kurios nariams yra taikomos Europos Sąjungos nustatytos ribojamosios priemonės, konstatavo, kad neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, remiantis T. N. pateiktu subjektyviu situacijos vertinimu, daryti išvados, kad pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismų priimtus teismo procesinius sprendimus, būtų sudarytos prielaidos pakenkti Lietuvos Respublikos suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad OOO „Firma Akvarel“ būtų įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (ar) kitaip būtų glaudžiai susijusi su subjektais, kuriems taikomos sankcijos, be to, dvišalė sutartis nepanaikinta (nenutraukta), todėl pats faktas, kad pareiškimą dėl nutarimo ir sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, pateikė Rusijos subjektas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas laikė neįrodytomis aplinkybes, kad teismo procesinio sprendimo pripažinimas sudarytų prielaidas pažeisti viešąją tvarką, kadangi T. N. samprotavimai apie pareiškėjo, jo savininko sąsajas su sankcionuotais asmenimis, išimtinai paremti prielaidomis, tačiau jų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.
13. Nors, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikto kasacinio skundo priėmimo klausimas ir nėra išspęstas, tačiau 2023-09-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2T-44-934/2023 yra įsiteisėjusi, todėl yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims (tame tarpe ir antstoliui) ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad suabejojęs vykdomojo rašto teisėtumu, antstolis turi išaiškinti šalims teisę ginčyti vykdomąjį dokumentą, tačiau pats atsisakyti jį vykdyti, kol jis nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, neturi teisės.
14. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia antstolio Irmanto Gaidelio 2023-10-30 patvarkymas Nr. S-23-8-41196, kuriuo antstolis, atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl 2023-09-21 procesinių veiksmų paduoti, bei skundą dalyje dėl 2023-10-10 veiksmų, o būtent 2023-10-11 patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-8-38261, 2023-10-11 patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-8-38262, 2023-10-11 patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš individualios veiklos pajamų Nr. S-23-8-38264, 2023-10-11 nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-8-38265, 2023-10-11 Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-23-8-38266, 2023-10-11 nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-23-8-38283, 2023-10-11 patvarkymo dėl informacijos apie turtą pateikimo Nr. S-23-8-38286, persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
15. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
16. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas pateiktu skundu nesutinka su 2023-10-11 antstolio priimtais patvarkymais, tačiau konkrečių antstolio veiksmuose esančių neteisėtų veiksmų (išskyrus priėmimą vykdomąjį raštą vykdyti) nenurodo bei neįrodinėja (CPK 178, 185 straipsniai),
17. CPK 645 straipsnio 1 dalis nustato skolininkui pareigą antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, o kai raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas, antstolis turi teisę įpareigoti skolininką CPK 645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą (CPK 658 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023-09-21 raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjui buvo įteiktas 2023-09-23, todėl antstolis pagrįstai 2023-10-10 priėmė patvarkymą Nr. S-23-8-38286, kuriuo įpareigojo pareiškėją dėl informacijos apie turtą pateikimo.
18. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos nenustatyta faktinių aplinkybių, jog suinteresuotas asmuo (išieškotojas) OOO "Firma Akvarel" būtų raštu nurodęs antstoliui iš kokio pareiškėjo turto ar pajamų išieškoti pirmiausia, todėl antstolis pagrįstai, nesant hipotekos ir įkeisto turto, išieškojimą nukreipė į antrosios eilės turtą – pinigines lėšas, esančias visose sąskaitose (2023-10-10 patvarkymas Nr. S-23-8-38265 ir 2023-10-10 patvarkymas Nr. S-23-8-38283), individualios veiklos pajamas (2023-10-10 patvarkymas Nr. S-23-8-38264), darbo užmokestį ar kitas jam prilyginamas išmokas (2023-10-10 patvarkymas Nr. S-23-8-38262 ir Nr. S-23-8-38261) (CPK 662 straipsnio 1, 3 dalys, 664 straipsnis). Patvarkymais nustatyti išskaitų iš darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų dydžiai neviršija CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalyje nustatytus maksimalus išskaitų dydžius. Nenustatyta aplinkybių, kad išieškojimas buvo nukreiptas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima (CPK 739 straipsnis).
19. Vadovaujantis CPK nuostatomis antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Nagrinėjamos bylos atveju skolininkas sprendimų ir nutarties neįvykdė nei gera valia, nei per antstolio raginime nustatytą terminą. Apie tai, kokius teisinius padarinius sukelia sprendimo neįvykdymas per raginime nustatytą terminą, skolininkas žinojo, nes jie yra nurodomi 2023-09-21 raginime įvykdyti sprendimą (CPK 656 straipsnio 4, 5 punktai). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad antstolis 2023-10-10 patvarkymu Nr. S-23-8-38266 pagrįstai paskaičiavo atlygį antstoliui, vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir papildomas išlaidas.
20. Atsižvelgdamas į pateiktus išaiškinimus ir šios konkrečios bylos aplinkybes, nenustačius duomenų, jog antstolis, priimdamas 2023-10-10 patvarkymus, nesilaikė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų reikalavimų, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta antstolio neteisėtų veiksmų. Nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo T. N. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.