- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2T-63-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00046-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Laima Ribokaitė, Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- OOO „FIRMA AKVAREL“
- Suinteresuotas asmuo
- T. N.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos OOO „FIRMA AKVAREL“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis, suinteresuotas asmuo – T. N. (T. N.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. liepos 5 d. gautas pareiškėjos OOO „FIRMA AKVAREL“ (toliau – ir pareiškėja) prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. priteista 39 653 177 Rusijos Federacijos rublių 40 kapeikų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo T. N. (buvęs vardas – T. A. N. N.) buvo Rusijos Federacijoje įsteigtos bendrovės OOO „MASARI“, kuriai 2019 metais buvo pradėta bankroto procedūra, vadovas. OOO „MASARI“ paskirtas bankroto administratorius Maskvos arbitražiniam teismui pateikė pareiškimą dėl suinteresuoto asmens T. N., taip pat P. A. J. ir kitos Rusijoje įsteigtos įmonės OOO „HZ BILD“ patraukimo subsidiariai atsakomybei už OOO „MASARI“ įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimu byloje Nr. ?40-8530/19 buvo atmestas minėtas OOO „MASARI“ bankroto administratoriaus pareiškimas, tačiau prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimu byloje Nr. A40-8530/19 (toliau – ir Sprendimas-1) buvo panaikinta Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo dalis dėl atsisakymo patraukti T. N. ir A. J. P. subsidiariai atsakomybei. Sprendimu-1 teismas pripažino T. N. ir A. J. P. subsidiariai atsakingais už OOO „MASARI“ prievoles.
4. Kitu prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu byloje Nr. A40-8530/19-183-15 (toliau – ir Sprendimas-2) Rusijos Federacijos teismas pakeitė išieškotoją OOO „MASARI“ pagal reikalavimus dėl patraukimo subsidiariai atsakomybei procesinio teisių perėmimo tvarka į pareiškėją OOO „FIRMA AKVAREL“.
5. Be to, Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimu byloje Nr. A40-8530/19-183-15 (toliau – ir Sprendimas-3) Rusijos Federacijos teismas nustatė suinteresuoto asmens šioje byloje T. N. subsidiarios atsakomybės dydį – 39 653 177 rublių 40 kapeikų.
6. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens T. N. bendraskolis A. J. P. nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir, tikėtina, Lietuvoje neturi turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, pareiškėja prašo Lietuvos apeliacinio teismo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje tik tas Rusijos Federacijos teismų sprendimų dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. priteista 39 653 177 rublių 40 kapeikų.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo T. N. atsiliepime prašo: atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis arba pareiškėjos prašymą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jam niekuomet nebuvo tinkamai pranešta apie vykusius teismo procesus, neįteikti jokie teismo dokumentai. Pareiškėja teismui nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad suinteresuotam asmeniui, nedalyvavusiam minėtuose procesuose, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Tik vieninteliame prašomame pripažinti ir vykdyti Sprendime-1 minima, kad suinteresuotas asmuo neva buvo atstovaujamas atstovo. Visgi, nors suinteresuotas asmuo iš tiesų buvo išdavęs generalinį įgaliojimą E. A. K., tačiau įgaliojimas buvo skirtas įmonės reikalams Rusijos Federacijoje tvarkyti; suinteresuotas asmuo niekuomet nedavė leidimo naudoti šį įgaliojimą Rusijos Federacijos teismų procesuose, asmeniškai atstovaujant suinteresuotam asmeniui OOO „MASARI“ bankroto procese. Rusijos Federacijoje vykusių teismo procesų metu suinteresuotas asmuo apskritai negyveno ir nebuvo Rusijos Federacijoje. Be to, Sprendimas-1, Sprendimas-2 ir Spredimas-3 nepripažintini ir neįvykdytini Lietuvos Respublikoje, nes nesukelia teisinių pasekmių. Analizuojant prašomų pripažinti ir vykdyti sprendimų turinį ir ypač jų rezoliucines dalis, matyti, kad nė viename iš prašomų pripažinti ir vykdyti sprendimų nėra dalių, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. priteista 39 653 177 Rusijos Federacijos rublių 40 kapeikų. Šie sprendimai yra procesinio pobūdžio, nėra aišku, kaip reikėtų juos vykdyti. Pareiškėja neatskleidė, kad ji ir A. J. P. susitarė sudaryti taikos sutartį būtent dėl sumų, kurių pareiškėja reikalauja šioje byloje ir iš suinteresuoto asmens. Taikos sutartimi A. J. P. su pareiškėja susitarė iš esmės sumažinti bendraskolių skolą. Prašomi pripažinti sprendimai prieštarauja viešajai tvarkai, kadangi Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija konstatavo, kad Rusijos Federacija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad prašomi pripažinti ir vykdyti sprendimai yra įsiteisėję.
Šalies argumentai
9. Pareiškėja OOO „FIRMA AKVAREL“ papildomai nurodo, kad kartu su prašymu pateiktas Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. išduotas vykdomasis raštas su vertimu į lietuvių kalbą patvirtina prašomų pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje teismų sprendimų įsiteisėjimo ir vykdytinumo faktą. Be to, sprendimų įsiteisėjimo faktą patvirtina ir esantys ant sprendimų atitinkami oficialūs Rusijos Federacijos teismų spaudai. Suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijoje pats asmeniškai skundė prašomą pripažinti ir leisti vykdyti 2020 m. spalio 7 d. Sprendimą-1 dėl jo patraukimo subsidiariai atsakomybei (teikė kasacinį skundą, kitus procesinius dokumentus), todėl apie teismo procesą jam neabejotinai buvo žinoma. Visi trys sprendimai yra susiję, priimti viename procese, kadangi visuose nurodytas tas pats bylos numeris. Dėl to nėra jokio pagrindo abejoti, kad suinteresuotam asmeniui buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą ir nėra jokio pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Rusijos teismų sprendimus. Įgaliojimas E. A. K. išduotas asmeniškai suinteresuoto asmens, jo galiojimas ir iki šiol nėra pasibaigęs. Įgaliojimu suinteresuotas asmuo suteikė teisę atlikti iš esmės bet kokius procesinius veiksmus jo vardu, taip pat ir atstovauti jam bet kokiose bylose Rusijos Federacijoje. Vien tas faktas, kad pagal prašomus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Rusijos teismo sprendimus buvo išduotas vykdomasis raštas, patvirtina, jog sprendimai yra dėl priteisimo, kurie sukelia teisines pasekmes, yra vykdytini ir suinteresuotas asmuo turi pareigą sumokėti sprendimuose nurodyto dydžio skolą. Pareiškėjos ir kito bendraskolio sudaryta taikos sutartis nesukuria jokių teisinių pasekmių suinteresuotam asmeniui ir jo įsipareigojimams pareiškėjai pagal priimtus sprendimus. Pareiškėja taikos sutartimi neatsisakė jokios savo reikalavimo į suinteresuotą asmenį dalies. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija, pripažįstant Rusijos Federaciją terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe, nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių nei Lietuvoje, nei Rusijoje, nepanaikina ir niekaip nepakeičia Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalės sutarties), ir juo labiau negali būti naudojama šių šalių piliečių ir įstaigų kaip pasiteisinimas nemokėti skolų ar išvengti atsakomybės už teisės pažeidimus pagal priimtus teismų sprendimus.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo T. N. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai, kuriais pareiškėja įrodinėja neva „aktyvų“ suinteresuoto asmens dalyvavimą Rusijos teismų procesuose ir kad suinteresuotam asmeniui neva buvo tinkamai pranešta apie civilinių bylų iškėlimą ar buvo sudarytos tinkamos procesinės gynybos galimybės, yra suklastoti. Tą patvirtina suinteresuoto asmens pasitelktas rašysenos teismo ekspertas. Sprendimas-1, neprašant kartu pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (ar jo dalies), nėra savarankiškas teismo sprendimas, o yra procesinio pobūdžio teismo sprendimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies galiojimo. Pareiškėja nepaneigė, kad Sprendime-2 tiesiog nuspręsta dėl teisių perėmimo pagal pateiktą atskirą prašymą. Suinteresuotas asmuo Sprendimo-2 rezoliucinėje dalyje apskritai neminimas. Be to, Sprendimas-2 neturi jokios vykdytinumo savybės. Pareiškėja taip pat nepaneigė, kad Sprendime-3 nėra dalies, kuria „iš suinteresuoto asmens T. N. priteista 39 653 177 Rusijos Federacijos rublių 40 kapeikų“. Sprendimas-3 tėra procesinis sprendimas, kuris nustato egzistuojant konkrečia suma apibrėžtą, subsidiarią atsakomybę ateityje, įgyvendinus subsidiarios atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju nėra įrodymų, ar buvo inicijuota kokia nors atskira civilinė byla prieš subsidiariai atsakingus asmenis. Vien subsidiariosios atsakomybės dydžio nustatymas materialiųjų teisinių pasekmių ir vykdytinumo, per se (savaime) nesukelia. Niekaip nepaneigta, kad pareiškėja prašymu siekia nepagrįstai praturtėti, t. y. gauti dvigubą atsakomybės atlyginimą, nes Sprendimu-3 priteistos sumos dalis jau buvo atlyginta kito bendraskolio – A. J. P. – taikos sutarties pagrindu. Tokiu būdu nepaneigta, kad Sprendimo-3 pripažinimas ir vykdymas prieštarautų viešajai tvarkai, nes įteisintų pareiškėjos nepagrįstą praturtėjimą. Sprendimų prieštaravimas viešajai tvarkai pasireiškia tiek per pareiškėjos į bylą naujai pateiktus suklastotus dokumentus, tiek per tai, kad pareiškėja siekia prisiteisti sumą, kurią jau gavo iš kito skolininko, tiek per 2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją ir Rusijos Federacijos teisinės sistemos prieštaravimą tarptautinei viešajai tvarkai. Pareiškėja nepateikė jokių Rusijos Federacijos teisės įrodymų ar paaiškinimų, kuriais būtų patvirtinta, kad teismo antspaudai yra tinkamas teismo sprendimų įsiteisėjimo įrodymas.
Šalies argumentai
11. Pareiškėja OOO „FIRMA AKVAREL“ papildomai nurodo, kad Rusijos teismas nesiuntė ir neprivalėjo siųsti suinteresuotam asmeniui informacijos apie Rusijos Federacijos arbitražiniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą, kadangi apie civilinę bylą suinteresuotas asmuo sužinojo dar iki teismui išsprendžiant bankroto administratorės prašymą ir išsiunčiant tokį pranešimą. Vien iš Sprendimo-1 suinteresuotam asmeniui turėjo būti akivaizdu, kad, nors teismas nustatė jo atsakomybės faktą pagal Rusijos teisę, procesas dėl jo atsakomybės dydžio yra sustabdomas tol, kol bankrutuojanti bendrovė atsiskaitys su kreditoriais ir bus aiškus jo subsidiarios atsakomybės dydis. Sprendimas-2 ir Sprendimas-3 buvo priimti ne savarankiškų ir ne atskirų teismo procesų metu, o to paties teismo proceso, kuris buvo sustabdytas teismui priėmus Sprendimą-1, metu. Jokie teisės aktai nenustato pareigos teismui, sustabdžius ir vėliau atnaujinus bylą, iš naujo informuoti proceso šalis apie bylos atnaujinimą kaip apie naują teismo procesą. Pateiktas rašysenos ekspertizės aktas nei patvirtina, nei paneigia to fakto, kad suinteresuotas asmuo asmeniškai dalyvavo Rusijos Federacijoje vykusiuose teismo procesuose ir teikė procesinius dokumentus. Labiau tikėtina, kad suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijoje sąmoningai naudojo kelis savo parašo pavyzdžius, be to, 2017 metais jis keitė pavardę ir asmens dokumentus, dėl ko galbūt keitėsi ir jo parašas.
12. Suinteresuotas asmuo T. N. papildomai pažymėjo, kad pareiškėja nepaneigė, jog suinteresuotam asmeniui niekada nebuvo tinkamai pranešta apie civilinių bylų Rusijos Federacijoje iškėlimą, nebuvo sudarytos tinkamos procesinės gynybos galimybės. Pareiškėja taip pat nepaneigė, kad Sprendimas-2 ir Sprendimas-3 priimti atskirų ir savarankiškų procesų pagrindu. Kaip matyti iš Sprendimo-3 turinio, bylos nagrinėjimas Rusijos teisme buvo atnaujintas 2021 m. birželio 15 d. teismo nutartimi. Šios nutarties nėra pateikta byloje ir nėra duomenų apie šios nutarties įteikimą suinteresuotam asmeniui, taigi, iš suinteresuoto asmens dar ir buvo atimta galimybė skųsti nutartį dėl atnaujinimo. Pareiškėja niekaip nepaneigė, kad kartu su pareiškėjos atsikirtimais pateikti papildomi argumentai ir įrodymai, kurie neva pagrindžia aktyvų suinteresuoto asmens dalyvavimą Rusijoje vykusiuose teismų procesuose, yra suklastoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
14. Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-4-381/2021; 2021 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-103-798/2021).
15. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. priteista 39 653 177 Rusijos Federacijos rublių 40 kapeikų. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualios Dvišalės sutarties nuostatos.
16. Pagal Dvišalės sutarties 50 straipsnio 1 dalį susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje susitariančioje šalyje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
17. Suinteresuotas asmuo T. N. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie Rusijos Federacijos teismuose vykusį procesą. Lietuvos apeliacinis teismas dar 2022 m. spalio 6 d. nutartimi konstatavo, kad duomenys apie tai, jog suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie Rusijos Federacijos arbitražiniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą, yra prieštaringi – objektyvių duomenų, kad Rusijos Federacijos arbitražinis teismas siuntė informacinius pranešimus T. N. byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas ir priimtas Sprendimas-3 (jeigu siuntė, tai kokio jie buvo turinio, kokia kalba buvo parengti), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti įrodymų, kurie leistų teismui, kurio prašoma pripažinti ir leisti vykdyti sprendimus, įsitikinti, kokiu adresu ir kokiu būdu teismas, kuris nagrinėjo bylą, siuntė suinteresuotam asmeniui (atsakovui) pranešimus bei informavo apie inicijuotą civilinį procesą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, konkrečias priemones, kurių teismas ėmėsi, kad suinteresuotas asmuo (atsakovas) būtų informuotas apie dėl jo priimtą teismo Sprendimą-3, ir įrodymų, pagrindžiančių, jog suinteresuotas asmuo (atsakovas) atsisakė savo teisės stoti prieš teismą ir gintis, taip pat ar nacionalinė Rusijos Federacijos teisė suteikė suinteresuotam asmeniui tinkamų priemonių naujam bylos nagrinėjimui, kuris atitiktų rungimosi principą, užsitikrinti. Vykdydama teismo nutartį, pareiškėja pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir įrodymus; atsikirtimus į šiuos paaiškinimus savo ruožtu pateikė ir suinteresuotas asmuo.
18. Teisės normos, pripažįstančiajam teismui nustatančios pareigą įsitikinti, ar atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, ar jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, yra skirtos tam, kad būtų užtikrinta derama pagarba atsakovo teisei į tinkamą procesą, o normos, nustatančios pareigą įsitikinti dėl sprendimo įsiteisėjimo, užtikrina, kad sprendimas neįgytų kitokios teisinės galios ir nesukeltų kitokių teisinių padarinių pripažįstančioje valstybėje, nei jis turi kilmės valstybėje. Tai reiškia, kad teisė į tinkamą procesą sudaro neatskiriamą Dvišalės sutarties ir iš jos išplaukiančių susitariančiųjų valstybių subjektams suteikiamų teisių garantijų dalį.
19. Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas, ar suinteresuotam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie Rusijos Federacijos teismuose vykstantį procesą, kuriame spręsta dėl žalos atlyginimo iš suinteresuoto asmens T. N. priteisimo. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotam asmeniui apie procesą buvo pranešta tinkamai, kadangi priimant Sprendimą-1 bylos nagrinėjime dalyvavo suinteresuoto asmens įgaliotas atstovas E. A. K.; Sprendimas-2 ir Sprendimas-3 priimti toje pačioje byloje, todėl nebuvo pagrindo apie procesą papildomai informuoti suinteresuotą asmenį; be to, suinteresuotas asmuo neabejotinai žinojo apie vykstantį procesą, nes pats asmeniškai skundė prašomą pripažinti ir leisti vykdyti Sprendimą-1 dėl jo patraukimo subsidiariai atsakomybei (teikė kasacinį skundą, kitus procesinius dokumentus). Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apie procesą nežinojo, civilinių bylų nagrinėjimo metu jis Rusijos Federacijoje nebegyveno, iš atitinkamų teismų nėra gavęs jokių procesinių dokumentų, įgaliojimą E. A. K. buvo suteikęs atstovauti įmonės, o ne asmeninius interesus, minėtose bylose nėra teikęs jokių skundų, o jo (suinteresuoto asmens) parašas yra suklastotas.
20. Dvišalės sutarties 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo, be kita ko, būtina pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Taigi Dvišalės sutarties nuostatos imperatyviai nustato, kad teismo sprendimas gali būti pripažįstamas ir leistas vykdyti tik tuomet, jei atsakovas dalyvavo teismo procese, o, jei nedalyvavo, jam nors kartą turėjo būti įteiktas šaukimas į teismą.
21. Kaip jau nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje byloje yra prašoma pripažinti tris skirtingus Rusijos Federacijos teismų sprendimus. Pareiškėja kartu su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Sprendimą-1 nepateikė informacijos, kad suinteresuotam asmeniui nors kartą įteiktas šaukimas į teismą, nes, pasak pareiškėjos, priimant Sprendimą-1 Rusijos Federacijos Devintajame arbitražiniame apeliaciniame teisme suinteresuotas asmuo dalyvavo, t. y. dalyvavo jo įgaliotas atstovas, be to, ir pats suinteresuotas asmuo aktyviai dalyvavo Rusijoje vykusiuose teismų procesuose, teikdamas procesinius dokumentus. Kitaip tariant, pareiškėja teigia, jog suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį arbitražinį procesą Rusijos Federacijoje, nors Rusijos teismas jo ir neinformavo apie tai pagal Dvišalę sutartį. Suinteresuotas asmuo neigia, kad įgaliojo E. A. K. asmeniškai atstovauti suinteresuotam asmeniui OOO „MASARI“ bankroto byloje, be to, jo vardu pasirašyti dokumentai, kuriais remiasi pareiškėja, yra suklastoti. Iš byloje pateikto 2019 m. spalio 19 d. notariškai patvirtinto įgaliojimo teksto matyti, kad įgaliotiniui E. A. K. suteikiama teisė atlikti bet kokius procesinius veiksmus suinteresuoto asmens vardu, tarp jų – ir atstovauti bet kokiose bylose Rusijos Federacijos teismuose, taigi, T. N. pasirašyto įgaliojimo turinio aiškinimas yra nepagrįstas.
22. Nepaisant įgaliojimo turinio, suinteresuotas asmuo pateikė rašysenos eksperto išvadą, kurios pareiškėja savo paaiškinimuose nepaneigė (iš esmės neginčijo) ir kurioje nustatyta, kad pareiškėjos teismui pateiktus dokumentus (tarp jų – 2017 m. lydraštis, kurį kaip pasirašytą T. N. akcentuoja pareiškėja savo papildomuose paaiškinimuose), pasirašė ne suinteresuotas asmuo T. N.. Šiuo atveju nesivadovauti objektyviu įrodymu – eksperto išvada, kuri abejonių šalims nekelia, nėra pagrindo, todėl pareiškėjos subjektyvūs samprotavimai dėl parašų vaizdinio skirtumo (galimo skirtumo dėl to, kad suinteresuotas asmuo keitė pavardę) atmestini kaip nepagrįsti.
23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodo suinteresuoto asmens dalyvavimo (taip pat ir Rusijos teismo dokumentų įteikimo bei gavimo) byloje, kurioje buvo priimtas Sprendimas-1, nei asmeniškai (aktyviais veiksmais, pasirašant procesinius dokumentus), nei per tariamą atstovą. Tuo atveju, jei, nepaisant pirmiau aptartų aplinkybių, vis dėlto formaliai laikyti, kad suinteresuotas asmuo buvo atstovaujamas procese, kuriame priimtas Sprendimas-1, suinteresuotas asmuo nedalyvavo ir nebuvo atstovaujamas procesuose, kuriuose buvo priimti Sprendimas-2 ir Sprendimas-3.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė dar vieną aplinkybę, t. y., kad labiau tikėtina, jog suinteresuotas asmuo apie bylą sužinojo iš kito bendraskolio byloje – A. J. P., tačiau šiuo atveju tik Dvišalėje sutartyje numatyti informavimo būdai laikytini tinkamomis informavimo priemonėmis – nei tariamas sužinojimas apie teismo procesą iš A. J. P., nei tariamas viešas paskelbimas, kai asmuo toje šalyje negyvena, nėra tinkami informavimo būdai.
25. Sprendžiant, ar suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie procesus, kurių metu buvo priimti Sprendimas-2 ir Sprendimas-3, būtina išsiaiškinti šių procesų pobūdį bei tokį procesą reglamentuojančias teisės normas. Prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2020 m. spalio 7 d. Sprendimu-1 Rusijos Federacijos Devintasis arbitražinis teismas nustatė, kad įrodyta, jog yra pagrindas bendrai patraukti T. N. ir A. J. P. subsidiariai atsakomybei už OOO „MASARI“ prievoles. Tuo pačiu teismas sustabdė prievolės dydžio nustatymo procesą iki atsiskaitymų su kreditoriais OOO „MASARI“ bankroto byloje pabaigos.
26. Prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. Sprendimu-2 Rusijos Federacijos teismas pakeitė išieškotoją OOO „MASARI“ pagal reikalavimus dėl patraukimo subsidiariai atsakomybei procesinio teisių perėmimo tvarka į pareiškėją OOO „Firma Akvarel“ ir Maskvos miesto Rusijos federalinę mokesčių tarnybą Nr. 22. Šis Sprendimas-2 priimtas, vadovaujantis Rusijos Federacijos Arbitražinio proceso kodekso (toliau – ir RFAPK) 48 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja procesinių teisių perėmimą. Pažymėtina, kad minėtame sprendime nėra aptariama, kokiu būdu proceso šalys buvo informuotos apie vykusį procesą. Ir nors RFAPK 48 straipsnio nuostatos įsakmiai nenurodo, jog apie posėdį, kurio metu bus sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas, šalys turėtų būti atskirai informuojamos, iš to, jog pagal RFAPK 48 straipsnio 2 dalį nutartis dėl procesinių teisių perėmimo gali būti skundžiama, darytina išvada, kad šalių informavimas apie tokį procesinį veiksmą yra būtinas. Tuo tarpu duomenų, jog suinteresuotam asmeniui (ar jo atstovui) būtų siųsti pranešimai apie numatomą teismo posėdį, byloje nėra. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir apie Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. Sprendimo-2 kopijos išsiuntimą suinteresuotam asmeniui.
27. Prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. liepos 29 d. Sprendimu-3 Rusijos Federacijos teismas nustatė T. N. ir A. J. P. subsidiarios atsakomybės dydį - 39 653 177 rublių 40 kapeikų. Sprendime-3, be kita ko, nustatyta, kad Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi procesas dėl subsidiarios atsakomybės dydžio buvo atnaujintas pagal bankroto administratoriaus prašymą. Pagal RFAPK 147 straipsnio 1 dalį arbitražo teismas, nusprendęs sustabdyti ar atnaujinti procedūras, byloje priima nutartį. Šios nutarties kopijos išsiunčiamos byloje dalyvaujantiems asmenims. Pažymėtina, kad byloje nėra informacijos, jog minėta nutartis dėl bylos procedūrų atnaujinimo būtų siųsta suinteresuotam asmeniui ar jo atstovui. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad suinteresuotas asmuo (asmeniškai ar per atstovą) būtų informuotas apie teismo posėdį, kurio metu buvo priimtas Sprendimas-3, nors pačiame sprendimo tekste nurodyta, kad apie teismo posėdį šalys informuotos RFAPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat viešai oficialioje Rusijos arbitražinio teismo svetainėje. Taigi, Rusijos teismas pripažino pareigą informuoti bylos šalis ir būtent informuoti jas apie atnaujintą procesą, tačiau nusprendė tokį informavimą atlikti tiesiog viešai, paskelbiant informaciją viešoje svetainėje.
28. Šiuo atveju, nors ir sutiktina, kad visi prašomi pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismų sprendimai buvo formaliai priimti toje pačioje byloje, visgi kiekvienas sprendimas vertintinas kaip atskiras procesinis sprendimas, sukeliantis skirtingas teisines pasekmes, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuotas asmuo (ar jo atstovas) turėjo būti informuotas apie kiekvieną procesinį veiksmą, kurių pagrindu ir buvo priimti prašomi pripažinti sprendimai. Tuo tarpu iš byloje esančios informacijos, netgi jei būtų daroma išvada, kad suinteresuotas asmuo galimai buvo informuotas apie procesą, kurio metu priimtas Sprendimas-1, jo atstovo E. A. K. dalyvavimas 2019 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje, kuriame priimtas Sprendimas-1, nėra ir negali būti įrodymu apie tinkamą suinteresuoto asmens informavimą apie bylos atnaujinimą ir Rusijos teismo posėdį, kuris įvyko po dvejų metų, t. y. atnaujinus procesą (2021 m. liepos 28 d.) ir kurio pagrindu priimtas Sprendimas-3.
29. Kadangi procesinių dokumentų įteikimo reikalavimu ir atitinkamu nepripažinimo pagrindu saugoma teisė į tinkamą procesą, toliau reikia vertinti, ar duomenų apie vykstantį teismo procesą ir tinkamą informavimą nebuvimas gali lemti suinteresuoto asmens teisės į tinkamą procesą pažeidimą ir sudaro pagrindą atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtus Maskvos arbitražinio teismo sprendimus.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 16 punktas).
31. EŽTT yra nurodęs, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos kaip atsisakiusios savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).
32. Rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principai yra pagrindiniai sąžiningo proceso sąvokos, kaip ji apibrėžta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, komponentai. Jie reikalauja teisingos pusiausvyros tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta galimybė pateikti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kurios nesukuria jai esminės nelygybės oponento atžvilgiu. Šie principai, apimantys visus susitariančiųjų valstybių proceso teisės aspektus, taip pat taikomi specifinėje teisminių dokumentų įteikimo šalims srityje, nors 6 straipsnio 1 dalis ir negali būti aiškinama kaip nustatanti konkrečią dokumentų įteikimo formą (žr. EŽTT 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 119 punktą ir nurodomą EŽTT jurisprudenciją).
33. EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad ginčuose, kurių baigtis turi lemiamą reikšmę civilinėms teisėms, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis taikoma vykdant užsienio šalių galutinius sprendimus (žr. EŽTT 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Saccoccia prieš Austriją, peticijos Nr. 69917/01; 2012 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Sholokhov prieš Armėniją bei Moldovą, peticijos Nr. 40358/05). Sprendimas leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą negali būti laikomas suderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jis buvo priimtas nesuteikus pralaimėjusiai šaliai jokios galimybės veiksmingai pareikšti skundą dėl proceso nesąžiningumo teismo sprendimo kilmės valstybėje arba valstybėje, į kurią kreipiamasi (EŽTT 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 98 punktas).
34. Dvišalėje sutartyje nustatyta, jog Lietuvos teismas gali atsisakyti pripažinti Rusijos Federacijos teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą. Vadinasi, prieš priimdamas sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti susitariančiosios šalies teismo sprendimą, teismas turėtų įsitikinti, kad pralaimėjusiai šaliai ar jos įgaliotiniui buvo suteikta galimybė veiksmingai pareikšti skundą dėl proceso nesąžiningumo teismo sprendimo kilmės valstybėje arba valstybėje, į kurią kreipiamasi.
35. Šiuo atveju nustačius, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie procesus, kuomet buvo sprendžiama dėl procesinių teisinių perėmimo bei subsidiariosios civilinės atsakomybės suinteresuoto asmens atžvilgiu dydžio, konstatuotina, jog suinteresuotam asmeniui nebuvo suteikta galimybė pareikšti skundus dėl priimtų sprendimų ir taip apginti savo galimai pažeidžiamas teises. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje egzistuoja pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis.
36. CPK 809 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Nereikalauja pripažinimo įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilinės būklės akto registravimo pagrindas ar kitokių teisių registravimo viešame registre pagrindas (CPK 809 straipsnio 2 dalis). Prašymo dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo tikslas – galimybė jo materialiuosius padarinius (suinteresuotiems asmenims nustatytas materialiąsias teises ir pareigas) įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Sprendimu-1 iš esmės yra nustatyta dalis suinteresuoto asmens civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau vien šis sprendimas (be Sprendimo-2 ir Sprendimo-3) nesukuria suinteresuotam asmeniui jokių materialiųjų teisių ir pareigų. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimas byloje Nr. A40-8530/19 (Sprendimas-1) nereikalauja pripažinimo.
37. Papildomai pažymėtina, kad Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu byloje Nr. A40-8530/19-183-15 (Sprendimas-2) Rusijos Federacijos teismas pakeitė išieškotoją OOO „MASARI“ pagal reikalavimus dėl patraukimo subsidiariai atsakomybei procesinio teisių perėmimo tvarka į pareiškėją OOO „FIRMA AKVAREL“ ir Maskvos miesto Rusijos federalinę mokesčių tarnybą Nr. 22. Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimu byloje Nr. A40-8530/19-183-15 (Sprendimas-3) Rusijos Federacijos teismas nustatė suinteresuoto asmens šioje byloje ir A. J. P. subsidiarios atsakomybės dydį – 39 653 177 rublių 40 kapeikų. Vykdomajame rašte nurodyta, kad Sprendimu-3 nuspręsta nustatyti T. N., A. J. P. subsidiarios atsakomybės dydį 39 653 177 rublių 40 kapeikų sumoje; išieškoti solidariai iš T. N., A. J. P. pareiškėjos naudai 37 134 216 rublių, 99 kapeikas. Pareiškėja prašo pripažinti sprendimų dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. priteista 39 653 177 Rusijos Federacijos rublių 40 kapeikų. Pareiškėja iš esmės pripažįsta, kad jai Sprendimu-3 iš suinteresuoto asmens priteista mažesnė suma, t. y. 37 134 216 rublių 99 kapeikos. Nors pareiškėjos reikalavimo teisė yra daugiau nei dviem milijonais rublių mažesnė, pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Sprendimą-3 dalyje dėl 39 653 177 rublių 40 kapeikų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas šiuo atveju negalėtų būti tenkinamas ir dėl to, kad prašoma pripažinti Sprendimą-3 dalyje, kuri nesukels pareiškėjai jokių materialiųjų teisių ir pareigų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nepaneigė, jog suinteresuotam asmeniui T. N. nebuvo tinkamai pranešta apie civilinių bylų Rusijos Federacijoje iškėlimą, nebuvo sudarytos tinkamos procesinės gynybos galimybės, todėl Lietuvos apeliacinis teismas turi pareigą atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimus Lietuvos Respublikoje, dėl to pareiškėjos OOO „FIRMA AKVAREL“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis atmetamas (CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktas; Dvišalės sutarties 56 straipsnio 1 dalis).
39. Atmetus prašymą, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai OOO „FIRMA AKVAREL“ neatlyginamos. Nors suinteresuotas asmuo T. N. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės į bylą nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos OOO „FIRMA AKVAREL“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.