- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-340-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09427-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- P. M., S. M., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-340-253/2012
2012 m. sausio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens P. M. (P. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nutarties civilinėje byloje pagal antstolės V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M. (skolininkė), P. M. (išieškotojas), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl baudos skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama už teismo sprendimo nevykdymą skirti S. M. baudą išieškotojo P. M. naudai. Pareiškėja nurodė, kad S. M. nevykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1260-512 pagrindu išduoto vykdomojo rašto dėl P. M. bendravimo su dukra P. M., nesuteikė P. M. galimybės bendrauti su dukra trečią kartą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-16 nutartimi antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino. Teismas nustatė, kad S. M. teismo nutarties nevykdė dėl vaiko sveikatos būklės, be to, Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs S. M. skundą civilinėje byloje N2-1260-512/2011 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas santuokos nutraukimo byloje laikiną bendravimo tvarką su vaiku kaip laikinąją apsaugos priemonę, pritaikė priemonę, kurios įstatymas apskritai nenumato ir minėtą laikinąją apsaugos priemonę panaikino. Teismas darė išvadą, kad vykdymo metu nebuvo surasta abiejų šalių interesų pusiausvyra, nebuvo atsižvelgta į vaiko interesus, kurių turi būti paisoma pirmiausiai. Teismas, įvertinęs visus pateiktus įrodymus konstatavo, kad teismo sprendimo nevykdymas buvo formalus, o baudos skyrimas suinteresuotam asmeniui – vaiko motinai, išieškotojo – vaiko tėvo naudai, už teismo sprendimo, kuris jau yra panaikintas, nevykdymą pažeistų vaiko interesus, bei teisingumo ir protingumo principus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu išieškotojas P. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nutartį ir patenkinti antstolės pareiškimą, skiriant S. M. maksimalią baudą. Apeliantas nurodo, kad galiojant teismo nutarčiai, kuriai nustatytas skubus vykdymas, S. M. piktybiškai jau trečią kartą nevykdė teismo nutarties ir ignoruoja apelianto teisę matytis su dukra bei jo dukters teisę matytis su tėvu. Nurodo, kad šiais veiksmais S. M. siekia izoliuoti dukrą nuo tėvo, kad turėtų motyvą vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje. Pažymi, kad teismas skundžiamą nutartį grindė tik S. M. paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti įrodymais ir neatsižvelgė į išieškotojo paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. M. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad nutartis pagal kurią turėjo būti atliekami antstolės vykdymo veiksmai yra panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-27 nutartimi. Nurodo, kad tėvui P. M. visada yra suteikiama teisė matytis su vaiku, bendrauti su ja mamos akivaizdoje jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, todėl tėvo valdžia vaikui nėra ribojama. Taip pat nurodo, kad 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1260-512/2011 nustatyta kita apelianto bendravimo su vaiku tvarka, kurią pasiūlė pats apeliantas, todėl atskirasis skundas šiuo klausimu yra perteklinis. Taip pat pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1745-253/2010 konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu vaiko interesus atitiktų laikinosios apsaugos priemonės – gyvenamosios vietos nustatymo su Vilniuje gyvenančiu tėvu – taikymo būtinybę. Nurodo, kad dėl šių aplinkybių nėra būtinumo jai taikyti procesines prievartos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta skolininkei S. M. skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Byloje nustatyta, kad antstolė V. D. priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-1260-512/2011 ir užvedė vykdomąją bylą dėl išieškotojo P. M. bendravimo su dukra P. M.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-05 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė kad P. M. turi teisę kiekvieno mėnesio trečiąjį ketvirtadienį 12 val. pasiimti dukrą P. M. iš jos dabartinės gyvenamosios vietos ir grąžinti sekantį sekmadienį 18 val. į jos gyvenamąją vietą, tačiau S. M. nesuteikė galimybės jam bendrauti su dukra, nors apie atvykimą pasiimti dukters prieš nustatytą pasimatymo laiką jis pranešė telefonu. 2011-07-21 antstolė V. D., kartu su išieškotoju nuvykusi į skolininkės gyvenamąją vietą, surašė aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Lygiateisiškumo principas reikalauja, jog kiekvienas iš tėvų turėtų lygias galimybės bendrauti su vaiku (LR CK 3.156 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tiek skolininkė, tiek išieškotojas turi siekti, kad teismo sprendimas būtų vykdomas, tačiau ypatingai šeimos santykių kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi būtina siekti, kad vaiko interesai bei teisės nebūtų pažeidžiamos, o šalys spręsdamos tarpusavio nesutarimus turėtų imtis visų įmanomų priemonių, siekdami apsaugoti vaiką nuo neigiamų pasekmių jo fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.
Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 nutartis, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškotojo bendravimo su dukra tvarkos nustatymas – yra panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-27 nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad S. M. iš savanaudiškų paskatų piktybiškai neleidžia apeliantui matytis su dukra. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų tinkamai nustatė, kad apelianto duktė sunkiai serga, jai buvo skirtas chirurginis gydymas, reikalinga speciali dieta. Aplinkybė, kad tarp vaiko tėvų vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos turi daryti kiek įmanoma mažiau įtakos nepilnamečio vaiko nusistovėjusiam gyvenimo būdui, aplinkai, kuri neturėtų būti staigiai keičiama, o jei keičiama – tik dėl ypatingai svarbių aplinkybių. Nustatyta, kad apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini), tuo tarpu suinteresuotas asmuo S. M. su jų dukra gyvena (duomenys neskelbtini), apeliantui apie dukters ligą ir gydymą yra žinoma. Suinteresuotas asmuo S. M. nurodė, kad nedraudžia apeliantui matytis su dukra jos gyvenamojoje vietoje. Duomenų, kad apeliantui nebūtų leidžiama bendrauti su dukra neišvežant jos iš motinos gyvenamosios vietos apeliantas nepateikė.
LR CPK 771 str. 5 d. nustato teismui teisę, nustačius, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai. Visapusiškai įvertinus nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes nustatyta, kad skolininkė S. M. teismo sprendimo nevykdė dėl priežasčių, kurios konkrečių bylos aplinkybių kontekste yra pripažintinos pateisinamomis būtina prioritetine vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga šiame vykdymo procese. Nustačius paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog baudos skyrimas suinteresuotam asmeniui S. M. šiuo konkrečiu atveju, nevykdytam teismo sprendimui esant panaikintam kaip neatitinkančiam vaiko interesų, pažeistų teisingumo ir protingumo principus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir visapusiškai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai atsižvelgė į konkrečios bylos aplinkybes bei vaiko interesus, todėl iš esmės teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nutartį palikti nepakeistą.