Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-689-622/2012

Teisėjas Egidijus Mickevičius Proceso Nr. 2-06-3-09427-2010-6

2012 m. gegužės 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. M. (P. M.) ir atsakovės S. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei S. M., trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės S. M. priešieškinį ieškovui P. M., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsižvelgęs į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, bei į nepilnametės dukros interesus, į tai, kad šiuo metu vaikas gyvena su motina, nepilnametės dukros P. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą teismas nustatė su atsakove S. M..

Priteisė iš P. M. išlaikymą nepilnametei dukrai P. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-06-16 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas pažymėjo, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis, tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį, todėl įvertinęs bylos duomenis, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikėtų skirti 800 Lt, bei atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, iš ieškovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nustatė ieškovo P. M. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: iki dukra pradės lankyti mokyklą, P. M. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrąją savaitę nuo antradienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. P. M. turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais: nuo lapkričio 5 d. 12.00 val. iki lapkričio 9 d. 18.00 val., kai dukra pradės lankyti mokyklą, P. M. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. P. M. turi teisę papildomai bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais savaitgalį, einantį po dukros gimtadienio penktadienio nuo 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nepriklausomai nuo to, ar dukra lankys darželį ar mokyklą, P. M. turi teisę bendrauti su dukra: kiekvienais metais vasaros atostogų metu 14 dienų. Apie šį bendravimo laikotarpį P. M. turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki sausio 2 d. 18.00 val., kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykų išeigines dienas (nuo pirmosios išeiginės dienos 12.00 val. iki paskutinės išeiginės dienos 18.00 val.). Teismas darė išvadą, kad tokia bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nepažeis vaiko interesų.

Padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovui P. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei S. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė: televizorių ,,Samsung“, nagų priauginimo lempą, vaikišką lovytę, vaikišką kėdutę, vaikišką vežimėlį, vaikišką automobilinę kėdutę; prievolę pagal 2010-02-08 kreditavimo sutartį Nr. 2409-2010-9921 ir 2011-09-12 susitarimą Nr. 2409-2010-59921/1 su AB DnB NORD banku vykdys ieškovas P. M.; prievolę AB Ūkio bankui pagal 2008-01-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 2008/08-0032 vykdys P. M. ir S. M. solidariai. Teismas nustatė, kad ieškovas 2011-09-12 su AB DnB NORD banku pasirašė susitarimą prie 2010-02-08 kredito sutarties Nr. 2409-2010-59921, pagal kurį susitarė, kad bendraskolė S. M. išstoja iš bendraskolių sąrašo, atsakovė S. M. nėra solidari skolininkė pagal 2010-02-08 kredito sutartį Nr. 2409-2010-59921, todėl teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas. Kadangi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, daiktus, skirtus nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti: vaikišką lovytę, vaikišką kėdutę, vaikišką vežimėlį, vaikišką automobilinę kėdutę, priteisė atsakovei. Nagų priauginimo lempą teismas laikė asmeniniu atsakovės daiktu, todėl ją priteisė atsakovei. Ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį priteisimo atmetė.

Dėl sutuoktinių prievolių teismas pažymėjo, jog bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės, todėl atsižvelgęs, kad vartojimo kredito sutartis su AB Ūkio banku dėl kredito gavimo sudarė abu sutuoktiniai, ji buvo vykdoma iš bendrų sutuoktinių pajamų, teismas konstatavo, kad šalys po santuokos nutraukimo prievolę AB Ūkio bankui pagal 2008-01-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 2008/08-0032 vykdys solidariai.

Dėl ieškovo prašomos priteisti iš atsakovės 3307,81 Lt kompensacijos, kadangi šią sumą jis sumokėjo už atsakovę pagal 2008-01-28 vartojimo kredito sutartį su AB Ūkio banku, 897,70 Lt kompensacijos, kurią sumokėjo už atsakovę pagal 2010-02-22 gyvybės draudimo sutartį Nr. 302:0003079, bei 600 Lt kompensacijos už 2010-02-08 kreditavimo sutarties Nr. 2409-2010-9921 su AB DnB NORD banku pakeitimą teismas nurodė, jog draudimo sutarčiai bei vartojimo kredito sutarčiai vykdyti buvo panaudotos šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios lėšos, todėl ieškovo reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo atmetė.

Teismas, pripažinęs, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kadangi šalys neginčija sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo dydžio priteisimo, pavardžių nustatymo po santuokos nutraukimo bei prievolės vykdymo AB DnB NORD bankui, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako ir patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Dėl santuokos nutraukimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-05-24 šalys sudarė santuoką. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės.

Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, teigdamas, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nurodė, kad atsakovė vengė rūpintis šeimos gerove ir dukra, vakarais išeidavo linksmintis, vartojo alkoholį, psichotropinius vaistus, tačiau byloje nebuvo pateikta neginčijamų duomenų, įrodančių ieškovo nurodomas aplinkybes. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai konfliktuodavo, atsakovė su dukra išsikėlė iš šeimos buto, todėl darytina išvada, kad abi šalys neieškojo bendro sutarimo, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos, todėl teisėjų kolegija sutinka, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 2 d., CPK 185 str.).

Dėl bendravimo su vaiku nustatymo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė pasiūlymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovė savo tvarkos nepateikė, pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovo pasiūlytą tvarką. Šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaiko interesams tiek auklėjimo, tiek priežiūros aspektu, todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti teismo nustatytos tvarkos (CK 3.165 str., 3.175 str., CPK 185 str.). Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nepateikė konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodė tik, kad tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su dukra su mama iš anksto sutartu laiku, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokia atsakovės nurodoma bendravimo su vaiku tvarka neužtikrins tinkamo bei sistemingo vaiko bendravimo su tėvu ir ateityje gali sukelti tarp nepilnamečio vaiko tėvų konfliktines situacijas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 str. reikalavimais. CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas, ir išsprendžiamas bendro turto padalijimo klausimas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: televizorių ,,Samsung“, nagų priauginimo lempą, vaikišką lovytę, vaikišką kėdutę, vaikišką vežimėlį, vaikišką automobilinę kėdutę. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nepilnamečio vaiko daiktai, skirti nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti į dalytiną turtą neįtrauktini, o atitenka sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, nagų priauginimo lempą pripažino asmeniniu atsakovės daiktu, televizorių „Samsung“ priteisė atsakovei. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka, jog nagų priauginimo lempa priskiriama prie asmeninių atsakovės daiktų. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagų priauginimo lempa yra asmeninis atsakovės daiktas, kadangi naudojama išskirtinai jos asmeniniams poreikiams. Taip pat apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad neaišku, kodėl jam nepriteista kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovei buvo priteistas tik televizorius „Samsung“, tačiau byloje nėra konkrečių duomenų, kada šis daiktas buvo įsigytas, kokia jo tikroji vertė, atsakovė nurodė, kad televizorių dovanojo jos tėvai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas leido išsivežti atsakovei televizorių, kai ji su dukra išsikėlė į Klaipėdą, į tai, kad reikalavimą dėl televizoriaus ieškovas pareiškė tik bylos eigoje, bei į tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kada televizorius buvo įsigytas, kad nebuvo dovanotas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei televizorių nepriteisiant ieškovui kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Dėl sutuoktinių prievolių bei piniginių kompensacijų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (CK 3.92 str. 3.109 str.) Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-01-11 tarp AB Ūkio banko ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, sutarties laiduotojas ieškovas. Ieškovas prašė pripažinti, kad prievolę bankui po santuokos nutraukimo vykdys atsakovė, taip pat prašė priteisti iš atsakovės 3 307,81 Lt kompensaciją už sumokėtą kredito dalį pagal minėtą vartojimo kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo bei nustatė, kad prievolę bankui buvę sutuoktiniai vykdys solidariai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atkreipia dėmesį, jog nors vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, tačiau sutartį sudarė abu sutuoktiniai, byloje nebuvo pateikta duomenų, jog kreditas buvo suteiktas asmeniniams atsakovės, o ne šeimos interesams tenkinti, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditą dengė abu sutuoktiniai, be to, nėra duomenų, kad ieškovas kredito dengimui naudojo savo asmenines lėšas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog prievolė yra solidari ir buvo vykdoma iš bendrų sutuoktinių lėšų (CK 3.109 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Taip pat ieškovas prašė priteisti 897,70 Lt kompensaciją už gyvybės draudimo įmokas už atsakovę ir 600 Lt kompensaciją už 2010-02-08 kredito sutarties su AB DnB NORD banku pakeitimą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovas byloje nepateikė duomenų, kad mokėdamas įmokas naudojo savo asmenines lėšas, todėl teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokėjimams buvo panaudotos šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios lėšos ir nėra pagrindo tenkinti tokio ieškovo reikalavimo.

Dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodomų teiginių, kad teismas nemotyvavo ir nepagrįstai nepriteisė šalių bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, todėl teismas pagrįstai nepriteisė viena kitai bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir apeliacinių skundų motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.