Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2021-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-852-729/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
II-852-729/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01207-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-852-729/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01207-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 21 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9699-2021 (ROIK: 21142392626).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. spalio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9699-2021 (ROIK: 21142392626) A. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 15 d., 17:45 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, rajoniniame kelyje (privažiuojamajame kelyje prie II-osios perkėlos), 1,00 kilometre, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tai yra aplenkdama sustojusių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo sukeldama pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 3 priedo I skyriaus 1.3 punktą, 4, 5 ir 9 punktus. Nutarimu A. P. paskirta nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjos A. P. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę nusižengimo teiseną nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, kad su tokia veiksmų kvalifikacija nesutinka, nes pareiškėja niekam nesukėlė jokių kliūčių, nesukėlė jokio pavojaus ir neturėjo jokių chuliganiškų paskatų pažeisti viešąją tvarką. 2021 m. rugpjūčio 15 d. 17.54 val. A. P., vairuodama automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atvažiavo nuo Smiltynės pusės privažiuojamuoju keliu prie II-osios perkėlos ir pamatė, kad prie kelto stovi didelė eilė transporto priemonių, kurios užėmė abi važiuojamąsias juostas, o trečioji juosta, kuria į keltą važiuoja automobiliai turintys pirmumo teisę, buvo dar ganėtinai laisva. Ji kaip Smiltynės gyventoja turi leidimą važiuoti į keltą be eilės. Matė, kad nuokalnėje stovėjo policijos automobilis, todėl įjungė avarinį signalą, o policijos automobilyje užsidegė-mėlyni signalai, todėl suprato, kad ji gali privažiuoti į eilę, kurioje stovėjo automobiliai turintys leidimus ir, įsitikinusi, kad priešpriešiais niekas nevažiuoja ir niekam nesukels grėsmės, kadangi keltas dar nebuvo atplaukęs, su įjungtais avariniais signalais išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę juostą ir saugiai nuvažiavo iki stovinčių pirmenybinėje eilėje automobilių. Atplaukus keltui, ji įvažiavo į keltą ir išplaukė į Klaipėdą. Policijos pareigūnai jos nestabdė ir neturėjo jai priekaištų, todėl ji labai nustebo, kai buvo iškviesta į Klaipėdos AVPK, kur jai surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė sprendimą skirti nuobaudą už chuliganišką vairavimą. Ji labai dažnai važinėja šiuo maršrutu ir yra mačiusi, kaip policijos pareigūnai tokiu pat būdu parodo autobusų vairuotojams, kad jie gali aplenkti susidariusias spūstis ir važiuoti į pirmenybinę eilę, kurioje visada būna vietos. Ji tikrai nebūtų kirtusi dvigubos ištisinės juostos, jei nebūtų gavusi leidimo iš stovėjusių policijos pareigūnų, o jei jie jai nebūtų leidę, tai neabejoja, kad butų ją sustabdę ir nubaudę.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. P. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2021 m. spalio 20 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad įrodymai (pranešėjos paaiškinimas, fotonuotrauka), kad A. P. padarė jai inkriminuotą veiką, surinkti ir pateikti į administracinio nusižengimo bylą. A. P. padarė labai grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – aplenkdama sustojusių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo sukeldama pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nemano, kad tokie veiksmai, kuriuos padarė A. P., galėtų būti pripažinti chuliganiškais. Tuo metu keltas nebuvo atplaukęs, nebuvo judėjimo nei į priekį, nei atgal. Tai matyti ir iš nuotraukos, kad priešpriešinio eismo juosta, į kurią pareiškėja įvažiavo, buvo tuščia ir pareiškėja į ją įvažiuodama ir pavažiuodama keliasdešimt metrų, niekam nesukliudė. Važiavimo lėtai, įsijungus avarinę signalizaciją (tokiu būdu perspėjant kitus vairuotojus, kad jeigu kas įvyktų, kad ji važiuoja), negalima laikyti chuliganišku. Policijos automobilis stovėjo kalno apačioje, netoli kelto, vairuotojos regėjimo zonoje, nuotraukoje to nesimato, nufotografuota tik tada, kai pareiškėja jau buvo įvažiavusi į pirmenybinę juostą, nėra taip, kad važiavo ja 300 metrų. Ten nėra jokio atitvaro, išvažiavo dar kalno viršuje, nes iki tol stovėjo eilėje, pamatė laisvą juostą ir norėjo į ją pervažiuoti. Jeigu tai būtų buvęs chuliganiškas vairavimas, tai policijos pareigūnai, be abejonės, būtų A. P. sustabdę ir surašė protokolą vietoje, nes pažeidimas daromas jų akivaizdoje, bet jie to nedarė, vadinasi, pareiškėjos elgesys nebuvo chuliganiškas, nenustatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Nesutinka, kad pareiškėjos paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, ji nemeluoja, kad buvo policijos automobilis, šią aplinkybę nurodo ir pranešėja. Institucijos atstovė teigia, kad pareiškėja negalėjo matyti, kad prioritetinė eilė tuščia, tačiau iš nuotraukos matyti, kad eilė matosi iš toli, nes prieš akis buvo nuokalnė su posūkiu. Vairuotojų kurie stovėjo eilėje neturėdami leidimo važiuoti be eilės, tame tarpe ir nufotografavusio pareiškėją asmens piktinimasis nėra pagrįstas ir įrodantis pareiškėjos viršenybės demonstravimą. KET nenumato avarinės šviesos įjungimo tokiais atvejais, tačiau žinoma iš praktikos kaip tas signalas naudojamas, pavyzdžiui, naudojama išreikšti padėką, dėl to niekas nebaudžia vairuotojo. Šiuo atveju signalo įjungimas ir buvo atsiprašymas visų, kurie turi laukti ilgoje eilėje. Pareiškėja nesukėlė grėsmės nei sau, nei kitiems vairuotojams, fotonuotraukoje matyti, kad priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo kitų transporto priemonių. Prašo nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra galimybės nustatyti ekipažą, kuris tuo metu galėjo būti įvykio vietoje, nes įvykis įvyko vasaros sezono metu, toje vietoje galėjo būti ir ne Klaipėdos AVPK pareigūnai. Kelia abejonių pareiškėjos versija, nes jeigu ten ir buvo policijos ekipažas, nesutiktina, kad pareigūnų jai buvo duodamas leidimas važiuoti į prioritetinę eilę, kertant ištisinę dvigubą liniją. Įspėjamųjų švyturėlių naudojimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais. Pareiškėjos teiginys, kad įjungus švyturėlius buvo leidžiama asmeniui daryti grubius KET pažeidimus, neatitinka tikrovės. A. P. veika buvo kvalifikuota kaip chuliganiškas vairavimas, nes sekmadienio vakarą esant transporto priemonių spūsčiai (tai matoma fotonuotraukoje), daug vairuotojų laukė savo eilės persikelti keltu, visi skubėjo, o A. P. nelaukė bendroje eilėje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirto dvigubą ištisinę liniją ir, įsijungusi avarines šviesas, nuvažiavo iki prioritetinės juostos. Vairuotojai turi laikytis savitarpio atsargumo ir pagarbos reikalavimų, nepažeisti KET, iki prioritetinės juostos privažiuoti bendroje eilėje, todėl A. P. paaiškinimas turi būti vertinamas kritiškai, nes jos kaip vairuotojos elgesys be abejonės sukėlė kitų transporto priemonių vairuotojų, kurie laikėsi KET taisyklių, laukė spūstyje įvažiuoti į keltą, pasipiktinimą, vairuotoja save priešpastatė prieš kitus, tokiais veiksmais parodė nepagarbą kitiems vairuotojams. Tokie veiksmai sukėlė ir pranešėjos pasipiktinimą. Avarinių šviesų naudojimas reglamentuotas KET 91 punkte, šioje normoje nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju nebuvo, A. P. avarines šviesas įjungė norėdama parodyti, kad turi pirmumo teisę, kad yra išskirtinis eismo dalyvis, tačiau neturėjo tam teisėto pagrindo. Teismų praktikoje konstatuota, kad dėmesingas vairuotojas negali elgtis savanaudiškai, klaidinti kitų eismo dalyvių, signalizuodamas avarinės šviesos žibintais, o matydamas pažeidžiantį Kelių eismo taisykles vairuotoją ir besielgiantį kitaip nei dauguma, tokius jo veiksmus supras kaip chuliganiškus, net jei pats vairuotojas nenorės, kad apie jį taip būtų manoma. Pareiškėja gyvena Smiltynėje, buvo sekmadienio vakaras, ji, žinodama, kad būna spūstys, galėjo pasiplanuoti laiką, atsižvelgiant į tai, kad prie kelto susidaro didelės eilės, tačiau ir keltai kursuoja daug dažniau, visi sulaukia savo eilės persikelti į Klaipėdą. Nesutinka, kad visi vairuotojai stovėję spūstyje neturėjo leidimų, tiesiog jie laikėsi KET, ir tie, kurie turėjo tokius leidimus, laukė bendroje eilėje, kol galėjo tvarkingai įvažiuoti į prioritetinę juostą. Institucija prašo netenkinti skundo ir palikti galioti nutarimą nepakeistą.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad pats įvykio aplinkybių nefiksavo, pagal gautą pranešimą su fotografija surašė administracinio nusižengimo protokolą užfiksuoto darančio pažeidimą automobilio savininkui, kuris po to atvykęs nurodė, kad tada šį automobilį vairavo A. P.. Buvo įvertinta byloje esanti medžiaga ir jai buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, o nesumokėjus administracinio nurodymo - priimtas nutarimas. A. P. pripažino, kad pati vairavo automobilį, važiavo į prioritetinę juostą, nes yra Smiltynės gyventoja, tačiau į tą juostą reikia važiuoti iš bendros eilės, nekertant dvigubos ištisinės linijos, nevažiuojant priešpriešine eismo juosta, nesukeliant kitų vairuotojų nepasitenkinimo. Todėl ir buvo gauta nuotrauka, nes sukeltas žmonių pyktis, kad vairuotoja taip pasielgė vairuodama.

Panašiai parodė ir liudytoja I. M., gavusi užduotį pagal pranešėjos pranešimą ir fotonuotrauką dėl fiksuoto KET pažeidimo prie Smiltynės perkėlos. Automobilis buvo fiksuotas įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, taip sukeldamas grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pagal pateiktą informaciją transporto priemonės savininkui N. P. buvo išsiuntusi šaukimą atvykti į kelių policiją pateikti paaiškinimą. Jis buvo atvykęs 2021 m. rugsėjo 17 d. ir nurodė, kad pažeidimo dieną vairavo automobilį A. P.. Jos veiksmus kvalifikavo kaip chuliganišką vairavimą, nes buvo kirsta linija, įvažiuota į priešpriešinio eismo juostą, lenkta automobilių kolona, sukelta grėsmė savo ir kitų vairuotojų saugumui, parodant nepagarbą, išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, paeiliui padaryti du KET pažeidimai.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai (b. l. 12) prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jos dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, teismo posėdyje pareiškėją atstovavo jos atstovas. Atsižvelgiant į visa tai byla išnagrinėta pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. P. nubausta nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. P. pažeidė KET 3 priedo I skyriaus 1.3 punktą, 4, 5 ir 9 punktus.

KET 8 punkte, be kita ko, numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 3 priedo I skyriaus 1.3 punkte, apibūdinančiame horizontalaus kelių ženklinimo režimą ir tvarką, nustatyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis (KET 5 punktas). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas).

KET 117 punkte numatyta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik KET 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

A. P. neginčija, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. 17:45 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, rajoniniame kelyje (privažiuojamajame kelyje prie II-osios perkėlos) vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir su įjungta avarine šviesos signalizacija išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, bei nuvažiavo iki stovinčių pirmenybinėje eilėje automobilių. Tačiau A. P. nesutinka, kad jos padaryta veika kvalifikuotina kaip chuliganiškas vairavimas, nes ji jokio pavojaus nesukėlė, vairuodama chuliganiškų paskatų neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Fotonuotraukoje užfiksuota transporto priemonių spūstis bei automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priešpriešinėje eismo juostoje, kuri atskirta dviguba ištisine kelio ženklinimo linija. Pranešėja E. N., kuri pateikė fotonuotrauką, nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 18.00 val. prie kelto (iš Smiltynės pusės) fotonuotraukoje matomas automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas su įjungta avarine šviesos signalizacija, kirto dvigubą ištisinę liniją, liko nepastebėtas policijos ir nuvažiavo į prioritetinę eilę.

Taigi, byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad A. P. veiksmais paeiliui padaryti keli KET pažeidimai – dvigubos ištisinės linijos kirtimas, važiavimas priešpriešine eismo juosta ne pagal KET reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad prioritetinė juosta nuo priešpriešinės eismo juostos atskirta dviguba ištisine linija, todėl A. P., rikiuodamasi iš priešpriešinės eismo juostos, į kurią įvažiavo, į prioritetinę eismo juostą, turėjo pakartotinai kirsti dvigubą ištisinę liniją.

Nagrinėjamu atveju vertinant veikos pavojingumo laipsnį pirmiausia atsižvelgtina į eismo intensyvumą – A. P. atliko manevrą esant intensyviam eismui, kelyje esant susidarius automobilių spūsčiai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuo vietos, kurioje A. P. vairuojamas automobilis užfiksuotas išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, iki prioritetinės juostos buvo likęs gana didelis atstumas ir tam, kad įvažiuotų į prioritetinę juostą A. P. turėjo apvažiuoti bent kelias transporto priemones, stovinčias spūstyje. Vertinant veikos pavojingumo laipsnį taip pat atsižvelgtina ir į veikos padarymo vietą – fotonuotraukoje matyti, kad A. P. vairuojamas automobilis užfiksuotas išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą prieš kelio vingį, tai yra A. P. važiavo priešpriešinio eismo juostoje atkarpoje, kurioje matomumas yra ribotas (šioje kelio atkarpoje važiuojančiam vairuotojui dėl pakelėje augančių medžių neįmanoma matyti to kas vyksta už kelio vingio, tai yra ar priešpriešine eismo juosta važiuoja kitos transporto priemonės, kelyje yra kitų eismo dalyvių ar kliūčių). Fotonuotraukoje matyti, kad kelio vingis atitinkamai pažymėtas įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 147 „Posūkio kryptis į kairę“, be kita ko, žyminčio važiavimo kryptį ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje. Sutiktina su pareiškėjos atstovu, kad juosta į kurią įvažiavo A. P., buvo tuščia (kiek tai matoma fotonuotraukoje), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atstumas iki perkėlos buvo dar gana didelis ir, kaip minėta prieš tai, važiuojant aptariama kelio atkarpa matomumas yra ribotas, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad transporto priemonių, važiuojančių priešinga kryptimi, nebuvo ir negalėjo netikėtai atsirasti ir kad A. P., atlikdama manevrą, galėjo būti dėl to tikra. Vairuotojas įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą gali tik KET nustatytais atvejais, nepažeisdamas KET reikalavimų; vairuotojas negali atlikti tokio manevro remdamasis subjektyviu situacijos vertinimu, kad įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, nors ir pažeidžiant KET reikalavimus, bus saugus. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad A. P. padaryti KET pažeidimai sukėlė pavojų eismo saugumui.

Atsižvelgiant į teismų praktiką A. P. nesaugus manevravimas turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie jos tyčios ir paskatų turinį. Bylos nekilo ginčas dėl to, kad A. P. gyvena Smiltynėje ir turi leidimą važiuoti į keltą prioritetine juosta. Pareiškėja šią aplinkybę vertina kaip pateisinančią jos neteisėtą elgesį ir rodančią nebuvimą chuliganiškų paskatų jos veiksmuose, tačiau teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Leidimo turėjimas nėra pagrindas daryti teisės pažeidimus. Pareiškėja šioje situacijoje elgdamasi pagal protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartus, norėdama įvažiuoti į prioritetinę eismo juostą, turėjo vadovautis KET ir važiuoti automobilių kolonoje iki kol galės teisėtai įvažiuoti į prioritetinę eismo juostą ir tokiu būdu pasinaudoti jai teisės aktais suteikta privilegija, o ne rinktis teisei priešingą elgesio variantą – apvažiuoti susidariusį transporto priemonių kamštį priešpriešinio eismo juosta. Pareiškėja savo interesus (piko metu patekti į prioritetinę eismo juostą, vedančią į keltą, ir tokiu būdu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodama saugaus eismo reikalavimus, keldama grėsmę eismo saugumui. Tokie A. P. veiksmai, be kita ko, rodo jos kaip vairuotojos nekantrumą ir neatsakingumą priimant sprendimus dalyvaujant eisme. A. P. KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, ir šie pažeidimai sukėlė mažiausiai vienos transporto priemonės vairuotojos (pranešėjos E. N.) pasipiktinimą. A. P. tokiais savo iššaukiančiais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindama elementarias elgesio kelyje normas. A. P. mažareikšmę dingstį (leidimo įvažiuoti į prioritetinę juostą turėjimą) panaudojo kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams. Atsižvelgiant į visa tai toks A. P. vairavimas vertintinas ne tik kaip paprastas KET pažeidimas, bet ir kaip chuliganiškas vairavimas.

Skunde nurodoma, kad vertinant padarytą veiką turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad nuokalnėje stovėjo policijos automobilis, kuris įjungė avarinį signalą bei policijos automobilyje užsidegė mėlyni signalai, todėl pareiškėja suprato, kad ji gali privažiuoti į eilę, kurioje stovėjo automobiliai turintys leidimus. Teismo vertinimu, byloje yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad įvykio vietoje buvo policijos automobilis (šią aplinkybę nurodė tiek pareiškėja, tiek pranešėja), tačiau nenustatyta, kad policijos automobilyje buvo įjungtas avarinis signalas bei mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai. Kita vertus, net jeigu ši aplinkybė būtų nustatyta administracinio nusižengimo byloje, tokia signalizacija negalėtų būti vertinama kaip policijos leidimas vairuotojui daryti KET pažeidimą. KET 186 punkte numatyta, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytus saugomus asmenis. KET 187 punkte numatyta, kad siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai be specialiųjų garso signalų. Taigi, KET ne tik nenumato tokio mėlynų švyturėlių naudojimo, kokį nurodo pareiškėja, bet jį ir draudžia, nes tokiu būdu juos naudojant būtų sudaromos sąlygos daryti KET pažeidimus ir keliama grėsmė eismo saugumui. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja, būdama vairuotoja, privalo mokėti KET ir jų laikytis (KET 5 punktas) ir aptariamoje situacijoje negalėjo policijos automobilyje įjungiamų mėlynų švyturėlių subjektyviai interpretuoti kaip leidimo būtent jai važiuoti į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus. Tokie pareiškėjos teiginiai apie policijos duotą leidimą laikytini jos gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Skunde taip pat nurodoma, kad vertinant pareiškėjos padarytą veiką turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad ji važiuodama priešpriešine eismo juosta įjungė avarinę signalizaciją. Ta aplinkybė, kad pareiškėja važiuodama priešpriešine eismo juosta įjungė avarinę signalizaciją, yra nustatyta nagrinėjamoje byloje (šią aplinkybę nurodė tiek pareiškėja, tiek pranešėja, tai matoma ir fotonuotraukoje). KET 81 punkte numatyta, kad įspėjamieji signalai, be kita ko yra avarinės šviesos signalizacijos. Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių (KET 86 punktas). KET 91 punktas numato atvejus, kada privaloma įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta. Teismo vertinimu, avarinės signalizacijos naudojimas siekiant patekti į prioritetinę eismo juostą, prieš tai išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, tai yra, nesant avarinės signalizacijos įjungimo būtinybės, ne tik, kad nešalina vairuotojo atsakomybės už daromą KET pažeidimą, tačiau ir klaidina kitus vairuotojus, dalyvaujančius eisme.

Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad A. P. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėtį.

Skundžiamu nutarimu, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. P. paskirta administracinė nuobauda – minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliam dvylikos mėnesių terminui. Taigi, nutarimu paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos, tai yra administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9699-2021 (ROIK: 21142392626) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti ar keisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9699-2021 (ROIK: 21142392626) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė