- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-2193-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07005-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- A. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-14358-566/2025 pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pilnamečiam vaikui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. Ž., kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai po 500,00 Eur dydžio išlaikymą nuo šio ieškinio pateikimo dienos iki tol, kol išnyks objektyvios aplinkybės, dėl kurių išlaikymas yra reikalingas, nustatant, kad išlaikymas būtų mokamas periodinėmis išmokomis kartą per mėnesį; 2) priteisti iš atsakovo 9 811,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. vasario 4 d.; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad K. Č. (toliau – įstatyminė atstovė, globėja) ir V. Ž. (toliau – atsakovas) yra jos tėvai. Ieškovė gimė (duomenys neskelbtini) nuo gimimo jai nustatytas sunkus neįgalumas, todėl ji turi didelių specialiųjų poreikių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina ir priteistas išlaikymas po 600 Lt kas mėnesį periodinės išmokos iki tol, kol ji sulauks pilnametystės, bei 10 010 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuolat vengė prisiimti tiek finansines, tiek kitas pareigas, susijusias su jos priežiūra. Atsakovas nedalyvavo jos auklėjime, nesuteikė jokios pagalbos nei materialiai, nei emociškai, t. y. iš esmės nesirūpino ja. (duomenys neskelbtini) ieškovė sulaukė pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d, sprendimu buvo nuspręsta pilnametę mergaitę pripažinti neveiksnia asmens gebėjimui pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tiek turtiniuose, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse. Ieškovės globėja teismo sprendimu paskirta jos motina K. Č.. Ieškovė dėl savo neįgalumo negali pasirūpinti savimi, jai būtina nuolatinė priežiūra, globa ir specializuota sveikatos priežiūra. Šios priemonės užtikrina, kad ji galėtų gyventi kokybišką gyvenimą, atsižvelgiant į savo galimybių ribas. Ji dėl savo sveikatos būklės yra visiškai nedarbinga, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) sindromas, jai buvo nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), o 2012 m. – vidutinis (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2016 m. tapo sunkiu (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos būklės jai reikalinga ne tik finansinė parama (visiškas išlaikymas), bet ir kasdieninė priežiūra, kad būtų užtikrinti jos baziniai poreikiai ir gerovė. Dėl jos būklės jos motinos galimybės dirbti, turėti laisvalaikį ar skirti laiko asmeniniams pomėgiams yra ypatingai ribotos. Ieškovės priežiūra apima įvairias sritis: nuolatinę medicininę priežiūrą, reguliarų lankymąsi pas gydytojus, specialias terapijas bei konsultacijas su specialistais, kurie padeda užtikrinti kuo geresnę gyvenimo kokybę. Be to, jos fizinis aktyvumas taip pat turi būti pritaikytas jos sveikatos būklei, kas reikalauja specialių priemonių ir organizacijos. Sveikatos būklė yra nuolatinė ir nepakeičiama, todėl reikalinga ilgalaikė parama ir pastovus išlaikymas. Per mėnesį ieškovei reikalinga 1 000 Eur suma, iš kurių ½ dalį privalo skirti tėvas.
3. Taip pat prašo padengti ir išlaikymo įsiskolinimą. Ji yra nedarbinga dėl savo neįgalumo, kuris buvo nustatytas dar vaikui esant nepilnamečiu. Tai reiškia, kad tėvų pareiga teikti išlaikymą tęsiasi ir vaikui sulaukus pilnametystės. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas remiantis ieškovės poreikių vidutine mėnesine suma (610 Eur), iš kurios tėvas privalo padengti pusę, t. y. 305 Eur per mėnesį. Kadangi nuo jos pilnametystės iki šio ieškinio pateikimo momento praėjo 32 mėnesiai, įsiskolinimo suma sudaro 9 811 Eur. Dabartiniai jos poreikiai yra ženkliai didesni, tačiau jie skaičiuojami už kelerius metus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimo skaičiavimo pradžioje jie buvo mažesni nei šiuo metu, yra imamas vidurkis.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovo 200 Eur išlaikymą kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos. Kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nėra ginčo, kad atsakovo pilnametė dukra yra nedarbinga dėl neįgalumo, kuris jai dar nepilnametei nustatytas, todėl ji negali pati užsidirbti lėšų pragyvenimui. Taip pat nėra ginčo, kad abu tėvai net ir po pilnametystės turi skirti lėšas šio neįgalaus vaiko išlaikymui. Ginčas byloje yra tik dėl atsakovo teiktino išlaikymo dydžio bei dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
5. Atsakovas nurodo, kad sudėjus ieškovės ieškinio nurodytas išlaidų sumas išeitų 822 Eur mėnesinė suma, o ne 1 000 Eur. Atsakovas pripažįsta visus ieškinio 15 punkte nurodytus vaiko poreikių finansinius dydžius, išskyrus: 100 Eur dienpinigius į mokyklą / dienos centrą – atsakovo žiniomis ieškovė nemoka naudotis pinigais ir nesuvokia jų prasmės, todėl tokie dienpinigiai jai nėra skiriami. 900 Eur drabužių / avalynės išlaidos metams – atsakovo vertinimu, protingos šios srities išlaidos sudaro 500 Eur metams, t. y. 46 Eur / mėn. 90 Eur išlaidos buto komunalinėms paslaugoms – bute gyvena 4 asmenys, todėl ieškovei tenkanti komunalinių išlaidų dalis yra 22,50 Eur. 100 Eur atostogoms – dar 2013 m. sprendime teismas yra nurodęs, kad nėra įrodyta, kad egzistuoja vaiko išlaidų poreikis kelionėms prie jūros, nes vaikas leidžia atostogas pas senelius. 2025 m. ieškinyje tokių išlaidų egzistavimas irgi neįrodytas. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovės mėnesinius turtinius poreikius sudaro: 250 Eur išlaidos maistui; 107 Eur būsto kredito įmokos dalis; 46 Eur drabužiams; 70 Eur odontologui; 30 Eur higienai/ kirpyklai; iš viso: 503 Eur. Taigi, atsakovo vertinimu, vidutinius ieškovės finansinius mėnesio poreikius sudaro 503 Eur.
6. Atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki, nes jo valdyti verslai bankrutavo, o atsakovas buvo pripažintas asmeninėmis lėšomis atsakingu už verslo nesėkmes. Šiuo metu iš atsakovo yra išieškoma apie 800 000 Eur skolų. Dėl sugadintos reputacijos, didelių įsiskolinimų bei sveikatos problemų atsakovas neturi galimybės susirasti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje, todėl šiuo metu gyvena ir dirba Latvijoje. Atsakovo darbo užmokestis toje šalyje yra minimalaus dydžio, kas Latvijoje sudaro 740 Eur / mėn. prieš mokesčius. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkinti iš dalies: 1) priteisė ieškovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paramą (išlaikymą), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur nuo 2025 m. kovo 10 d. iki A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvos galvos, priteistos paramos (išlaikymo) sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisė ieškovei A. Ž. iš atsakovo V. Ž. 9 811 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) pilnamečiam vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną – įstatyminę globėją K. Č.; 4) nusprendė sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai; 5) kitoje dalyje ieškinį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad ieškovės poreikių suma sudaro 822 Eur kas mėnesį, t. y. 1) dienpinigiai į mokyklą / dienos centrą – 100 Eur / mėn.; 2) maistas namuose – 250 Eur / mėn.; 3) Būsto kreditas 430 Eur / mėn (- 107 Eur / asmeniui); 4) Atostogos (Lietuvoje ir užsienyje) – 1 200 Eur / metai (- 100 Eur mėn.); 5) drabužiai, batai (metmas) – 900 Eur / metai (75 Eur / mėn.); 6) Odontologijos paslaugos – 200-300 Eur / apsilankymas (vidutiniškai – 70 Eur per mėn.); 7) komunalinės paslaugos – 90 Eur / mėn.; 8) higienos, kirpyklos paslaugos – 35 Eur / mėn. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti poreikiai ir išlaidos jų patenkinimui yra protingos, realios, pagrįstos būtinumu ir ieškovės neįgalumu.
10. Teismas, įvertinęs ieškovės mėnesinius poreikius (822 Eur), ieškovės tėvų turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, galimybes dirbti bei atsižvelgdamas į abiejų tėvų pareigą išlaikyti neįgalią dukrą bei į priteisto laikino išlaikymo sumą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 400 Eur išlaikymą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos 2025 m. kovo 10 d. iki gyvos galvos.
11. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą teismas nurodė, kad ieškovės motina nuo mergaitės pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) teikė išlaikymą pilna apimtimi, todėl ieškovės tėvas, kuris neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, yra skolingas už savo dalį. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas remiantis vaiko poreikių vidutine mėnesine suma (610 Eur), iš kurios tėvas privalo padengti pusę, t. y. 305 Eur per mėnesį. Kadangi nuo vaiko pilnametystės šio ieškinio pateikimo momento praėjo 32 mėnesiai, įsiskolinimo suma sudaro 9 811 Eur. Dabartiniai vaiko poreikiai yra ženkliai didesni, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimo skaičiuojamas už ankstesnį periodą, kai ieškovės poreikiai buvo kiek mažesni (kainų prasme), yra imamas vidurkis. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimą dėl 9 811 Eur dydžio (305 x 32 mėnesius ir 5 dienas) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) V. Ž. prašo: 1) pakeisti 2025 m. birželio 12 d. sprendimą: priteisti ieškovei iš jo 200 Eur išlaikymą kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos; 2) kitoje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. ieškovės poreikio gauti išlaikymą neginčija, tačiau nesutinka su teismo nustatytu iš jo priteisto išlaikymo dydžiu, nes teismas, skaičiuodamas ieškovės tėvų mokėtinas sumas ieškovei kas mėnesį, neatsižvelgė ir neįskaičiavo valstybės ieškovei mokamas išmokas. Teismas spendimo 21 p. konstatavo, kad ieškovei yra mokama 868 Eur išmoka kas mėnesį (395 Eur - už priežiūrą, 473 Eur – neįgalumo išmoka). Ši suma turi būtu įvertinta apskaičiuojant tėvų ieškovei mokėtinas sumas kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinius poreikius sudaro 822 Eur suma kas mėnesį, o valstybė ieškovei išmoka 868 Eur kas mėnesį, nėra pagrindo priteisti iš jo 400 Eur išlaikymą kas mėnesį;
12.2. nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 9 811 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, nes teismas šioje sprendimo dalyje irgi neįvertino ieškovės gaunamų pajamų (išmokų) iš valstybės. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis pažeidė prievolę teikti paramą už laikotarpį iki ieškinio padavimo, nes ieškovės globėja tokio reikalavimo jam nebuvo pareiškusi ir nėra apie tokį poreikį jo informavusi;
12.3. reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikštas netinkamo ieškovo. Tokį reikalavimą galėtų reikšti nebent ieškovės globėja, jei paaiškėtų, kad ieškovė iki ieškinio padavimo turėjo turtinių poreikių, o ieškovė įvykdė šią prievolę už atsakovą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
13.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės globėja turi ir kitą mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir maksimalus dėmesys. Globėja iki 2027 sausio 22 d. yra vaiko priežiūros atostogose, o jos pajamas sudaro tik 770 Eur per mėnesį ir dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės gauti didesnes pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal vidutines šeimos pajamos, tenkančias vienam šeimos nariui (689,77 Eur) ieškovei A. Ž. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės globos skyrimo komisija priėmė sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo (siuntimas į (duomenys neskelbtini) globos bendriją „(duomenys neskelbtini)“). Ieškovės globėja (motina) siekia suteikti visas galimybes dukrai gyventi pilnavertį gyvenimą (neįgaliųjų savarankiškumo kasdienėje veikloje formavimas, socialinių įgūdžių stiprinimas ir saviraiškos formavimas);
13.2. atsakovas nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų apie jo sveikatos sutrikimus ar neįgalumą, todėl turi visas galimybės surasti daugiau apmokamą darbą. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas, negali nukentėti vaikų interesai;
13.3. teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo nustatytą paramos dydį ieškovei, nes kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Vertindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai;
13.4. atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad globėja jau yra patyrusi išlaidas, kurias teismas priteisė už mokėtiną išlaikymo dalį už laikotarpius iki ieškinio padavimo, todėl globėja yra tinkama ieškovė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas tuo laikotarpiu nevykdė pareigos teikti išlaikymą pilnametei ieškovei, kaip tai numatyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (ieškovė dėl neįgalumo atitinka straipsnyje numatytus reikalavimus), todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas lygus 9 811 Eur.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą įstatyminį ieškovės globėja K. Č. apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
14.1. būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad ieškovė A. Ž. nuo pat gimimo turi sunkų neįgalumą (sunkų (duomenys neskelbtini)) ir specialius poreikius (neturėjimas galimybės pačiai savimi pasirūpinti), bet ir atsakovo turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui. Atsakovas yra darbingas, neturintis kitų išlaikomų nepilnamečių vaikų, daug keliaujantis po užsienio valstybes, vairuojantis prabangų automobilį. Tačiau atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ieškovei išlaikymas nereikalingas, nes gauna pajamas (išmokas) iš valstybės. Tokiais veiksmais, ne tik pažeidžia pareigą išlaikyti sunkų neįgalumą turinčią dukrą, bet ir siekia šią prievolę perkelti valstybei. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, bet nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų (tik paminėta, kad dideli finansiniai įsiskolinimai, sąskaitų areštas). Būtina įvertinti tai, kad didelė tikimybė, jog sąskaitų areštai ar skolos susidarė dėl paties atsakovo netinkamo gyvenimo būdo, požiūrio į gyvenimą, materialinių vertybių vaikymosi, nenoro dėti pastangas sąžiningai ir sunkiai dirbti, gauti reguliarias pajamas bei grąžinti susidariusias skolas;
14.2. atsakovas nepagrįstai nurodo, kad reikalavimas dėl įsiskolinimo pareikštas netinkamo ieškovo. Pabrėžtina, kad abu tėvai privalo vykdyti pareigą materialiai pasirūpinti neįgalumą ir specialius poreikius turinčiu pilnamečiu vaiku. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo vengė pripažinti ieškovę savo dukra (pripažino tik po teismo paskirtos ekspertizės atlikimo), sąmoningai nevykdė pareigos teikti išlaikymą nepilnametei dukrai (buvo kreiptasi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo), o ieškovei tapus pilnametei iš viso siekia šios pareigos nevykdyti. Atsakovas žino dukters specialius poreikius ir ieškovės globėjos turtinę padėtį, nuolat didėjančias visų prekių ar paslaugų kainas, bet siekia šios pareigos išvengti, prisidengdamas turtine padėtimi, kuri susidarė dėl nerūpestingo gyvenimo būdo vedimo ir nuolatinio vengimo vykdyti pareigas;
14.3. įstatyminės ieškovės globėjos galimybė dirbti yra ribota, nes ieškovės A. Ž. priežiūra reikalauja nuolatinio dėmesio ir daug jėgų. Ieškovės negalima palikti be priežiūros nė akimirkai, nes ji sunkiai orientuojasi ir iškart pradeda jausti didelį nerimą. Taip pat reikalinga nuolatinė medicinos priežiūra, reguliarus lankymasis pas gydytojus, specialios terapijos, nuolatinė psichologinė parama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinis skundas atmetamas.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Nustatyta, kad ieškovė A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) yra K. Č. (globėjos) ir V. Ž. (atsakovo) dukra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1573-127/2013 buvo nustatyta A. Ž. gyvenamoji vieta su motina globėja K. Č., taip pat, priteistas iš atsakovo V. Ž. išlaikymas nepilnametei dukrai A. Ž. po 600 Lt (šešis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2012 m. gruodžio 31 d., iki kol dukra sulauks pilnametystės. A. Ž. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) Nuo vaikystės atsiradusios ligos sąlygojo ieškovei neįgalumą. Ieškovė gimė su (duomenys neskelbtini) sindromu, jai nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)). Mergaitei sutrikusi kalba, komunikacija, turi elgesio ypatumų. 2012 m. jai diagnozuotas vidutinis (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. konstatuojamas sunkus (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbingumo lygis yra 20 procentų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovė buvo pripažinta neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus teismo sprendime nurodytose srityse, jai buvo nustatyta globa ir globėja paskirta K. Č..
Dėl ginčo esmės
19. Byloje kilo ginčas dėl ieškovei (neįgaliam pilnamečiui asmeniui) priteistino išlaikymo (jo įsiskolinimo) dydžio.
20. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu 400 Eur išlaikymo dydžiu ir priteistu įsiskolinimu - 9 811 Eur (305 Eur x 32 mėnesiai ir 5 dienos). Savo nesutikimą grindžia tuo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas spendime konstatavo (21 p.), jog ieškovei yra mokama 868 Eur išmoka kas mėnesį (395 Eur - už priežiūrą, 473 Eur – neįgalumo išmoka), tačiau šios išmokos (-ų) neįvertino; 2) reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikštas netinkamo ieškovo.
21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
22. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.
23. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra nedarbinga dėl neįgalumo, o jos gyvenimo užtikrinimui būtinas ne tik būtinųjų (bendrųjų) jos poreikių tenkinimas, bet ir specialių poreikių tenkinimas.
24. Nustatyta, kad ieškovė gauna šalpos neįgalumo/negalios pensiją, kuri šiuo metu yra 473 Eur, ir slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri šiuo metu yra 395 Eur (1 t., b. l. 72, įstatyminės ieškovės globėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu).
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi šio įstatymo tikslas yra nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Taigi, ieškovei 473 Eur išmoka mokama tikslu užtikrinti jos, kaip negalią turinčio asmens, minimalias pajamas.
26. Lietuvos Respublikos Tikslinių kompensacijų įstatymo tikslas, nurodytas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, - reglamentuoti tikslines individualios pagalbos teikimo išlaidų ir lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas (toliau – tikslinės kompensacijos), padedančias užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą ir (ar) kompensuoti išlaidas, patirtas tenkinant asmenų su negalia individualiuosius poreikius, nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti tikslines kompensacijas, tikslinių kompensacijų dydžius, jų finansavimo šaltinį, skyrimo ir mokėjimo tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodoma, kad teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taigi, kaip matyti iš nurodyto reglamentavimo, ši išmoka mokama asmeniui su negalia, tam, kad jis galėtų kompensuoti individualios pagalbos teikimo išlaidas.
27. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovei valstybės mokamos išmokos (395 Eur ir 473 Eur) yra skirtos jos specialiesiems (papildomiems) poreikiams patenkinti. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, yra priteistas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas) bendriesiems ieškovės poreikiams tenkinti. Tai matyti iš ieškovės poreikių skaičiuotės: dienos išlaidos, maistas namuose, būsto kreditas, atostogos (Lietuvoje ir užsienyje), drabužiai, batai (metams), odontologijos paslaugos, komunalinės paslaugos, higienos, kirpyklos paslaugos. Taigi į ieškovės poreikiams tenkinti išlaidas nėra įskaičiuotos jokios išlaidos reikalingos tenkinti jos specialiuosius (papildomus) poreikius (buvimas Dienos priežiūros centre, nuolatinė medicininė priežiūra, reguliarus lankymąsi pas gydytojus, specialios terapijos ir kt.).
28. Pažymėtina, kad CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Taigi, nagrinėjamu atveju laikytina, jog tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino valstybės mokamas išmokas (pirmosios instancijos teismas sprendimo 21 punkte atkreipė dėmesį į šias išlaidas), kurios skirtos specialiesiems (papildomiems) ieškovės poreikiams tenkinti, ir jomis sumažino ieškovei reikalingo išlaikymo dydį, priteisiant tik bendriesiems poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors aiškiai sprendime neįvardino ir neargumentavo dėl ieškovei reikalingo išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) dydžio mažinimo minėtomis valstybės mokamomis išmokomis, tačiau aukščiau nurodyti motyvai, leidžia spręsti, jog yra paskaičiuotas ir priteistas tik išlaikymas, reikalingas tenkinti ieškovės būtinuosius poreikius, t. y. faktiškai iš ieškovės poreikių minusavus specialiųjų poreikių tenkinimui valstybės skirtinas sumas (taip iš esmės analogiška situacija įvertinta ir Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-649-894/2025, 27, 29 punktai).
30. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikštas netinkamo ieškovo. Apelianto manymu, tokį reikalavimą galėtų reikšti nebent ieškovės motina, jei paaiškėtų, kad ieškovė iki ieškinio padavimo turėjo turtinių poreikių, o ieškovė įvykdė šią prievolę už apeliantą (atsakovą).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš apelianto (jos tėvo) išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės motina, kuri viena išlaikė (išlaiko) ieškovę, nereiškia reikalavimo priteisti jai iš apelianto įsiskolinimą už ieškovei teiktą išlaikymą už apeliantą. Ieškovės motina sutinka su ieškovės reikalavimu ir prašo jį tenkinti, kas leidžia spręsti, kad ieškovės motina neteikė išlaikymo už apeliantą. Tai, kad ieškovės motina nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. vasario 4 d. (įsiskolinimo laikotarpis) viena išlaikė ieškovę, nereiškia, kad ieškovė gavo iš motinos ir išlaikymo dalį už apeliantą (to neteigia ir ieškovės motina), juo labiau, kad ieškovė turi didelių specialiųjų poreikių, kuriuos reikia tenkinti kasdien, o tai ribojo ieškovės motinos galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas bei kompensuoti apelianto neteikiamą išlaikymą. Neabejotina, kad ieškovės motina teikė išlaikymą ieškovei pagal savo galimybes, nenustatyta, kad ieškovės motinos turtinė padėtis buvo tokia gera, jog ji galėjo suteikti (ir teikė) ieškovei išlaikymą ir už apeliantą. Apeliantui tinkamai vykdant savo pareigas (teikti išlaikymą ieškovei), neabejotinai ieškovės gyvenimo kokybė būtų geresnė. Įrodymų, kad ieškovės motina teikė išlaikymą ieškovei už apeliantą, byloje nėra. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog ieškovė nėra tinkama ieškovė, siekiant prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą iš apelianto.
33. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius, jog šiuo atveju ieškovės motina yra tinkama ieškovė, apelianto padėtis niekaip nepasikeistų, išskyrus tai, kad išlaikymo įsiskolinimo suma būtų priteisiama ieškovės motinai (kaip įsiskolinimas).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisakė, yra nereikšmingi ir neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
35. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
36. Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) priteistinos ieškovės (ieškovės įstatyminės globėjos) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimas), kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, t. y. 726 Eur (mokėjimą patvirtinantis dokumentai – 2 t., b. l. 51-52, 61-63) (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės įstatyminei globėjai K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.