Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-04-15 · Civilinė byla Nr. e2-412-892/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-15
Bylos Nr.
e2-412-892/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03110-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Ieškovas
I. S.
Atsakovas
V. C., M. S.
Advokatai
Darius Karvelis, Asta Astrauskienė
Kategorijos
  • 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-412-892/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03110-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.6.7.; 2.6.8.11.1.; 2.6.11.16.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovei I. S.

ieškovės atstovei advokatei Astai Astrauskieneiatsakovo V. C. atstovui advokatui Dariui Karveliui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, ieškovės I. S. reikalavimą atsakovams M. S., V. C. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo V. C. priešieškinį dėl įpareigojimo grąžinti automobilį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė pateiktu ieškiniu atsakovui M. S. prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę – L., atsakovui palikti pavardę – S., priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pripažinti 2020 m. gegužės 14 d. Susitarimą dėl nekilnojamojo turto padalinimo santuokos nutraukimo atveju negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, pripažinti pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė 2020 m. gruodžio 31 d., Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4791. Bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl atsakovo netinkamo elgesio, dėl ko ieškovė 2021 m. liepos 23 d. buvo priversta išsikelti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo ir apsigyventi Krizių centre. Teigė, kad santuoka yra visiškai iširusi, nes atsakovas iš esmės pažeidė jo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Pažymėjo, kad sutuoktiniai artimai pradėjo bendrauti maždaug 2020 m. rugsėjo mėnesį, o santuoką sudarė vos po 3 mėnesių draugystės. Ieškovė atsakovą pažinojo kaip dirbantį statybų srityje nuomininką, gyvenusį jos tėvams priklausiusiame bute, (duomenys neskelbtini). Ieškovė, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškodama statybininkų, galinčių atlikti statybos darbus jos įsigytame name, kreipėsi į atsakovą. Kadangi atsakovas buvo įsiskolinęs už nuomą, ieškovė pasiūlė jam atlikti remonto darbus jos įsigytame name už skolas. Atsakovas sutiko. Šalys bendraudamos namo remonto klausimais ėmė artimai bendrauti, santykiai greitai vystėsi ir pora susituokė. Dar iki santuokos sudarymo ieškovė apmokėjo atsakovo antstolių kontorose išieškomas skolas, žinojo, kad atsakovas tuo metu niekur oficialiai nedirbo, dėl blogos kredito istorijos jis negalėjo savo vardu įsigyti net telefono, tačiau tuo metu toks atsakovo gyvenimo būdas jai nesukėlė įtarimų. Netrukus po santuokos sudarymo pradėjo ryškėti atsakovo neadekvatus, konfliktiškas ir agresyvus elgesys, noras kontroliuoti sutuoktinę ir jos sprendimus, galiausiai ir žalingas elgesys sutuoktinės turto atžvilgiu. Ieškovė taip pat pastebėjo, kad atsakovas iš esmės gyveno ieškovės sąskaita, jis niekuomet neturėdavo pinigų ir nuolatos jų prašydavo pas ieškovę. Ieškovė taip pat rūpinosi, kad šeima turėtų gyvenamąjį būstą. Iš pradžių šeima apsigyveno jos parduotame bute (duomenys neskelbtini), vėliau ji išnuomojo butą (duomenys neskelbtini), galiausiai liepos mėnesį persikėlė gyventi į jai nuosavybės teise priklausantį namą Vilniaus rajone, Šakiškių k. Kanto g. 12. Ieškovė mokėjo visas šeimos sąskaitas. Pradėjus bendrą gyvenimą atsakovas ėmė reikšti ieškovei pretenzijas visais gyvenimo klausimais. Jis buvo nepatenkintas, kad remontuoja namą, kurio nuosavybės teisės priklauso tik ieškovei, kad ieškovė pernelyg dažnai bendrauja su jos dukros tėvu, ragino ieškovę kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš vaiko tėvo priteisimo. Atsakovui nepatiko, kad ieškovė dirba darbą, kuris jo manymu jai netiko ir jame ji per mažai uždirbanti, kad ieškovė bendrauja su draugėmis ir visais būdais siekė riboti jos bendravimą. Visi priekaištai pasiekdavo tokį konflikto lygį, kuris peraugdavo į fizinį ir psichologinį smurtą bei grasinimus. Namuose kartu gyveno ir ieškovės mažametė dukra. Agresyvus atsakovo elgesys, kėlė vaikui baimę. Ieškovė dėl sutuoktinio nuolatinio spaudimo ir grasinimų buvo priversta ikiteisminio tyrimo metu neigti konfliktus šeimoje, nes namuose, vėl grįžus smurtautojui (nors jam ir buvo draudžiama ikiteisminio tyrimo metu artintis prie ieškovės), ieškovė suprato, kad jai niekas nepadės. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, atsakovas siekdamas paveikti ieškovę, kad ši tyrimo metu duotų jam palankius parodymus, grasindamas jai kenkti, 2021 m. gegužės 5 d. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Atsakovas nuo pat santuokos pradžios ėmė priekaištauti, jog jo manymu yra visiškai neteisinga, kad namas, kuriame gyvena sutuoktiniai nuosavybės teise priklauso tik ieškovei, dėl ko jis čia nesijaučia šeimininkas. Ieškovei argumentuojant, kad tai jos lėšomis įgytas ir renovuojamas turtas ir ji neketina šio turto dalies dovanoti atsakovui, jis ėmė reikalauti jam sumokėtų už jo darbus. Ieškovė už atliktus remonto darbus su atsakovu atsiskaitė. Konfliktai dėl namo peraugdavo į grasinimus ir psichinio smurto prieš atsakovę naudojimą, tai yra, kad jeigu ji namo dalies jam nepadovanos, jis padarys taip, kad to namo neturėtų nei ji, nei jis. Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui atsakovas taip pat ėmė psichologiškai spausti ieškovę, kad ji pasirašytų sutartį, kuria ji neva savo noru sutinka neatlygintinai perleisti dalį nekilnojamojo turto sutuoktiniams išsituokus arba susilaukus bendro vaiko. Susitarimas dėl nekilnojamojo turto padalinimo santuokos nutraukimo atveju buvo pasirašytas 2020 m. gegužės 14 d. Tokio sandorio sudarymas, kai įsipareigojama sutuoktiniui, su kuriuo santuokoje gyvenama vos 4,5 mėnesio, neatlygintinai perleisti asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris įgytas ir renovuotas ieškovės lėšomis, neatitiko nei galiojančios teisės, nei jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Tai indikuoja ir sutarties preambulės tekstas, kuriame aprašytos priežastys, kurios neva paskatino šalis sudaryti tokį sandorį. Sutarties tekstas niekaip nepaaiškina, dėl kokių gi priežasčių ieškovė turi prisiimti įsipareigojimą ateityje perleisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovui. Sutartyje nurodoma, kad tokį šalių susitarimą paskatino tai, kad šalims gyvenant santuokoje vis sparčiau pradėjo ryškėti esminiai kultūriniai skirtumai, skirtingi požiūriai į šeiminį gyvenimą, jo planavimą, vertybes ir interesus, dėl ko pradėjo kilti nesutarimai. Akivaizdu, kad nesutarimai šeimoje ir išsiskiriantis požiūris į vertybes kartu gyvenančiai vos 4,5 mėnesio šeimai nėra pagrindas ar protinga priežastis, kuri leistų pateisinti vienos iš šalių jaučiamą pareigą neatlygintinai perleisti 1/3 asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį ištuokos atveju, o gimus bendram vaikui – ½ tokio turto dalį. Ieškovė nuolat patyrė grasinimus iš atsakovo, kad atsisakius pasirašyti tokį sandorį jis sudegins ieškovės gyvenamąjį namą. Ieškovės teigimu, vertinant šalių sudarytą sutartį kaip povedybinę sutartį, tokia sutartis yra negaliojanti, kadangi ji neatitinka šioms sutartims keliamų formos reikalavimų. Tai, kad sutartis sudaryta vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje, tai, kad derinant sutarties pasirašymą, tuo pačiu metu atsakovas kenkė ieškovei ir veikė priešingai jos interesais, t. y. pateikė skundą Inspekcijai dėl ieškovės vykdomų nelegalių statybos darbų, patvirtina, kad ieškovė patyrė spaudimą, garsinimus, dėl ko ji pasirašė šį akivaizdžiai jai nenaudingą sandorį, kuris neatitiko tikrosios jos valios. 2021 m. liepos 22 d. atsakovas sukėlė eilinį ginčą namuose, kad ieškovė jo manymu turėtų mesti darbą, nes ji per mažai ten uždirba, dėl ko jis pareiškė, kad daugiau jai neduos mašinos. Galiausiai konfliktas peraugo į fizinį ir psichologinį smurtą apie kurį ieškovės vaikas pranešė tėvui, o šis iškvietė policiją. Po šio konflikto ieškovė paliko namus ir išsikėlė gyventi į Krizių centrą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą atsakovui buvo taikytas draudimas artintis prie ieškovės ir ieškoti kontaktų, tačiau atsakovas 2021 m. liepos 23 d. tik išėjęs iš policijos atvyko pas ieškovę į darbą ir reikalavo jam perduoti santuokoje įgytą automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau ne kartą siuntė ieškovei žinutes ir nuotraukas, kuriomis grasinama nusižudyti ir kaltinama ieškovė dėl iširusios santuokos. Tokiais veiksmais atsakovas bandė paveikti ieškovės sprendimą su juo skirtis ir tikisi su ja susitaikyti. Galiausiai, atsakovas įgyvendino savo grasinimus sugadinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir apie tai pats pranešė ieškovei. Nuvykusi apžiūrėti namo, ieškovė rado jį suniokotą, nupjautais vandentiekio vamzdžiais, išardytu namo šiltinimu ir elektros instaliacija. Dėl šių atsakovą veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32146-21. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nepaisė abipusės pagarbos pareigos - atsakovo smurtinis elgesys ir nuolatiniai grasinimai, įskaitant ir mažamečio vaiko akivaizdoje, kenkėjiškas, žalojantis elgesys nukreiptas prieš sutuoktinę ir šeimos turtą yra priežastis dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė teigė, kad atsakovo netinkamas elgesys santuokoje sukėlė fizines ir psichologines kančias ne tik jai, bet ir jos mažametei dukrai. Dėl tokio netinkamo elgesio ieškovė su dukra buvo priverstos gyventi ne savo namuose, bet Krizių centre, grįžti į savo namus ieškovė šiuo metu negali, nes atsakovas juos suniokojo. Nuolatinė baimė ir įtampa dėl nenuspėjamo atsakovo elgesio, nuolatinė įtampa, kad kenčia ne ir jos dukra, padarė didžiulę neigiamą įtaką ieškovės gyvenimo kokybei. Nuolatinis stresas bei nerimas pablogino ieškovės miego kokybę, psichologinę būklę, ieškovę ėmė varginti nuolatiniai galvos skausmai ir nemiga. Minėtus išgyvenimus ieškovė prilygino 1 000 Eur neturtinei žalai. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 11 000 Eur. Tokią sumą buvo sutarta su pardavėju, tačiau ieškovės žiniomis transporto priemonę registruojant VĮ „Regitra“ pirkimo pardavimo sutartyje atsakovas yra nurodęs 9 000 Eur sumą. Po santuokos nutraukimo automobilį JEEP GRAND CHEROKEE ieškovė prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise atsižvelgiant į tai, kad šis turtas buvo įgytas išimtinai tik ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, gautomis pagal 2021 m. kovo 12 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, pardavus tėvų nekilnojamąjį turtą. Ieškovė vadovaudamasi tuo, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo įsigytas panaudojant asmenines jos, kaip sutuoktinės lėšas (CK 3.98 straipsnis), turi teisę į kompensaciją, šiuo atveju prašo priteisti turtą - automobilį JEEP GRAND CHEROKEE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be kompensacijos. Toks ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas neturi nei pajamų nei turto, kurie leistų užtikrinti, kad tokią kompensaciją atsakovas galėtų sumokėti.

3. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovams M. S. ir V. C., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2021 m. spalio 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria M. S. perleido V. C. automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas 1C4RJFCM5CC231355.

4. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. liepos 22 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą M. S. buvo taikytas draudimas artintis prie ieškovės ir neieškoti kontaktų, tačiau atsakovas 2021 m. liepos 23 d. tik išėjęs iš policijos atvyko tiesiai pas ieškovę į darbą ir reikalavo jam perduoti santuokoje įgytą automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nors atsakovas naudojosi savo asmeniniu iki santuokos įgytu automobiliu). Ieškovė teigė, kad santuokos metu šalys jokio turto neįgijo išskyrus automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo automobilį JEEP GRAND CHEROKEE ieškovė pateiktu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-10242-892/2021 prašo priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad šis turtas buvo įgytas išimtinai tik ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, t. y. gautomis pagal 2021 m. kovo 12 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, pardavus tėvų nekilnojamąjį turtą. Ieškovė vadovaudamasi tuo, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo įsigytas panaudojant asmenines jos, kaip sutuoktinės lėšas (CK 3.98 straipsnis), turi teisę į kompensaciją, tačiau šiuo atveju ji prašo priteisti turtą - automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be kompensacijos. Toks ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas M. S. neturi nei pajamų nei turto, kurie leistų užtikrinti, kad tokią kompensaciją jis galėtų sumokėti, jeigu jam būtų perduota transporto priemonė. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pateikimo dieną 2021 m. spalio 11 d. ji pasigedo automobilio, tai yra po nakties ji kieme neberado automobilio JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ji kreipėsi į policiją. Pažymėjo, kad tiek abu raktų komplektai, tiek ir techninis automobilio pasas visą laiką buvo ir yra pas ieškovę. Įvykis registruotas policijoje Nr. M-1-01-54743-21, ROIK 0121000655116. Policijos pareigūnei, atliekančiai tyrimą, M. S. pripažino, kad jis nakties metu paėmė automobilį ir išvežė jį į Panevėžio miestą. Kartu su automobiliu be kitų daiktų buvo išgabentas ir tretiesiems asmenims priklausantis turtas, kuris buvo automobilyje, tai yra išsinuomota įranga, kuri 2021 m. spalio 11 d. turėjo būti grąžinta savininkui. Kadangi ieškovei atsakovas M. S. ne kartą grasino, kad jis sužalos visą jos turtą ir jau tokius pažadus vykdė, ieškovė automobilyje buvo įrengusi palydovinio stebėjimo sistemą, todėl tą pačią dieną ji nuvyko į Panevėžį ir pagal GPS duomenis suradusi automobilį su juo grįžo į Vilnių ir paliko garaže, kuriame jis saugomas iki šiol. Tačiau 2021 m. spalio 15 d. ieškovė iš sutuoktinio draugo V. C. per Messinger programėlę gavo žinutę, kad jis neva tai įsigijo sutuoktinių nuosavybės teise valdomą automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prašo jį jam perduoti. Kaip šio fakto įrodymą, jis pateikė V. C. vardu 2021 m. spalio 14 d. išduotą automobilio JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės registracijos pažymėjimą. Iš VĮ „Regitra“ ieškovė gavo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad automobilis buvo parduotas už 1 000 Eur atsiskaitant grynaisiais pinigais, taip pat nurodant, kad transporto priemonė turi greičio dėžės defektą. Ieškovės teigimu, M. S., siekdamas išvengti turto pasidalinimo santuokos nutraukimo byloje, ir turėdamas tikslą, prisidengiant pirkimo pardavimo sandoriu užvaldyti santuokos metu įgytą turtą - automobilį, su draugu sudarė tariamą pirkimo pardavimo sutartį, už absoliučiai rinkos neatitinkančią kainą. Atsakovai 2021 m. spalio 13 d. sudarė automobilio pirkimo pardavimo sutartį, tačiau sandorio sudarymo metu pardavėjas M. S. nevaldė transporto priemonės, nes dar 2021 m. spalio 11 d. ieškovė automobilį iš Panevėžio miesto pargabeno į Vilnių ir automobilis yra ieškovės saugomas garaže iki šiol. Atsakovas M. S. nedisponavo automobilio raktais nei sandorio sudarymo metu, nei slapta užvaldant ir išgabenant automobilį į Panevėžio miestą. Transporto priemonės registracijos pažymėjimas taip visą laiką buvo ir yra pas ieškovę. Tai, kad M. S. sandorio sudarymo metu nevaldė transporto priemonės ir jiems nebuvo prieinami tikslūs ridos duomenys, patvirtina faktas, kad pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta rida skiriasi nuo tikrosios ridos. Tai leidžia teigti, kad V. C. tėra formalus automobilio pirkėjas, kuris sudarė pirkimo pardavimo sutartį net neapžiūrėjęs automobilio. Ieškovė nurodė, kad automobilis sutuoktinių buvo įsigytas vos prieš pusę metų, už jį buvo mokėta 11 000 eurų, šiuo metu analogiškų automobilių vidutinė rinkos vertė nėra pakitusi, todėl net 11 kartų mažesnė nei rinkos parduodamo automobilio kaina, leidžia pagrįstai teigti, kad ir šiuo aspektu pirkimo - pardavimo sandoris yra sudarytas tik „dėl akių", siekiant išvengti turto pasidalinimo. Tikroji atsakovų valia nebuvo parduoti ar pirkti automobilį, pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta formaliai, atsakovas V. C. įgijo automobilį jo neapžiūrėjęs, už neadekvačiai mažą, rinkos sąlygų neatitinkančią kainą, jam sudarius sandorį automobilis nebuvo perduotas. Iš šių šalių veiksmų darytina išvada, kad pirkėjas nesiekė perimti automobilio realų valdymą bei jo naudojimą. Pirkimo - pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (sutartą) kainą. Daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Nagrinėjamu atveju V. C. negali būti laikomas teisėtais automobilių savininku, nes automobilis atsakovui nebuvo perduotas. Iš atsakovų veiksmų darytina išvada, kad M. S. nesiekė parduoti automobilį, o V. C. nesiekė perimti jo realų valdymą bei naudojimą, t. y. nebuvo įvykdytos visos pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos, todėl minėtas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip tariamas sandoris. Ieškovė pažymėjo, kad sandoriai, ginčo sutartis buvo sudaryta be jos sutikimo, ieškovė tokio sandorio niekada nepatvirtino, priešingai tik sužinojusi apie tokio sandorio sudarymo faktą tą pačią dieną kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudžiant šia transporto priemone perleisti tretiesiems asmenims. Sandorio sudarymo metu automobiliu disponavo ieškovė, automobilio raktai ir dokumentai buvo jos žinioje, pirkėjas šios priemonės net neturėjo galimybės apžiūrėti. Apie automobilio pardavimą sutuoktiniai niekuomet nesitarė. Todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu remiantis CK 3.96 straipsnio 1 dalimi. V. C. įsigijo iš M. S. turtą už gerokai mažesnę kainą nei reali šio turto rinkos vertė, todėl laikytina, kad jis nebuvo pakankamai apdairus, ir šiuo atveju ši vertės neatitiktis jam galėjo būti žinoma, todėl jis negali būti pripažintas sąžiningu turto įgijėju. Vadovaujantis aukščiau aptartais faktais ir įrodymais, sandoris yra naikintinas vadovaujantis tuo, kad jis buvo sudarytas be sutuoktinio sutikimo, o jį sudariusios šalys buvo nesąžiningos (CK 3.96 straipsnio 1 dalis).

5. Atsakovas V. C. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui V. C. kaip teisėtam savininkui transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal 2021 m. spalio 13 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį už 1 000 Eur įsigijo transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S.. Pagal ieškovės prašymą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10445-341/2021 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (iš dalies pakeistos 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, patikslintos 2022 m. vasario 2 d. nutartimi) areštuojant V. C. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šią transporto priemonę iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, įpareigojant atsakovą V. C. saugoti šią transporto priemonę. Šiuo metu transporto priemonė yra pas ieškovę ir ji atsisako ją grąžinti. Tai patvirtino pati ieškovė 2022 m. vasario 9 d. parengiamajame teismo posėdyje, nurodžiusi, kad transporto priemonė yra jos garaže.

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko, nurodė, kad M. S. nėra teisėtas savininkas ir jam niekada neperėjo nuosavybės teisė į ginčo sandorio automobilį, kadangi automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu automobilio nevaldė nei jo pardavėjas M. S., o ir jis niekada nebuvo perduotas atsakovui V. C., ką patvirtinta ir atsakovas V. C. savo priešieškiniu. Ginčo sandorio automobilio niekada neperdavus V. C.. Priešieškinys, remiantis tiek logika, tiek teisiniu reglamentavimu, turėjo būti reiškiamas M. S., kuris ne tik neturėjo teisės jo perleisti, bet niekada automobilio ir neperdavė.

Ieškovės reikavimai tenkintini visiškai, priešieškinys netenkintinas

Motyvuojamoji dalis

7. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 4791.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos

8. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas nebuvo lojalus, negerbė sutuoktinės, naudojo prieš ją smurtą, sunaikino ieškovės turtą, teikė skundą prieš ieškovę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. 2021 m. spalio 1 d. elektroniniame laiške Vilniaus apskrities Vilniaus rajono PK tyrėja į klausimą dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų pagal I. S. pareiškimus M. S. atžvilgiu nurodo, kad 2021 m. liepos 23 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24753-21 pagal BK 140 straipsnio 2 d., 2021 m. rugsėjo 16 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-32146-21 pagal BK 145 straipsnio 2 d. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto krizių centro pažymoje nurodyta, kad ieškovei ir jos dukrai buvo skirtos socialinės priežiūros (apgyvendinimo) paslaugos Vilniaus miesto krizių centre dėl galimai patirto psichologinio ir fizinio smurto nuo sutuoktinio. 2021 m. rugsėjo mėnesio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato rašte ieškovei nurodyta, kad pagal jos pranešimą buvo pravestas profilaktinis pokalbis su sutuoktiniu M. S. dėl netinkamo elgesio bei išaiškinta atsakomybė pagal BK 140 ir 145 straipsnius. 2021 m. spalio 12 d. teikdama parodymus ikiteisminio tyrimo institucijoje ieškovė nurodė, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 13 d. suniokojo namą, nuosavybės teise priklausantį ieškovei (suniokojo elektros instaliaciją, supjaustė vamzdyną, kolektorius, sugręžiojo grindis, sugadino namo šildymo sistemą, išplėšė namo dalinę apdailą, išlaužė garažo vartus).

10. Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai, rašytiniai įrodymai pakankamai patvirtina, kad atsakovas gyvenant su ieškove santuokoje nebuvo jai lojalus, negerbė sutuoktinės, jai grasino, naudojo prieš ją smurtą, šeima nesirūpino, jos neišlaikė, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnio 2 dalis).

11. Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama ikisantuokinė pavardė „L“, atsakovui – pavardė „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė.

12. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

13. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad gyvendama santuokoje dėl atsakovo elgesio ieškovė nuolat jautė įtampą, baimę, beviltiškumą, jai buvo gėda apie šeimoje vykstančius įvykius prisipažinti artimiesiems, ieškovė buvo kamuojama nemigos. Minėti ieškovės atstovės paaiškinimai nėra neįtikinimai, juos pakankamai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, Vilniaus miesto krizių centro pažyma, SMS žinutės). Atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Todėl, atsakovui nepateikus jokių argumentų, paneigiančių ieškovės paaiškinimus, kitus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178,185 straipsniai).

Dėl 2021 m. gegužės 14 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu

14. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. gegužės 14 d. šalys sudarė susitarimą dėl nekilnojamo turto pasidalinimo santuokos nutraukimo atveju. Juo susitarta, kad santuokos nutraukimo atveju I. S. įsipareigoja neatlygintinai perleisti M. S. 1/3 jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, šalims susilaukus vaiko – ¼ minėto turto dalį. Atlikus minėtus veiksmus, atsakovui nėra suteikiama teisė neatlygintinai perleistą turto dalį perleisti (parduoti, dovanoti) ar nuomoti tretiesiems asmenims (susitarimo 1.1, 1.2 punktai). Neatlygintinai perleista Nekilnojamo turto dalis gali būti naudojama tik asmeniniam gyvenimui joje (susitarimo 1.3 punktas). Ieškovei suteikiama teisė išpirkti atsakovui perleistą turto dalį (susitarimo 1.4 punktas). Susitarime nurodyta, kad jis sudarytas dėl to, kad gyvenant santuokoje pradėjo ryškėti esminiai kultūriniai skirtumai, skirtingi požiūriai į šeimyninį gyvenimą, jo planavimą, vertybes, interesus dėl ko pradėjo kilti nesutarimai (įžangos C dalis), šalys susitardamos supranta, kad toks turto padalijimo būdas turės būti patvirtintas teismo sprendimu byloje dėl santuokos nutraukimo (susitarimo 2.1 punktas).

15. Ieškovė prašė minėtą susitarimą pripažinti negaliojančiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorio, turinčio valios trūkumų, t. y. sudaryto dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo pripažinimas negaliojančiu. Kasacinio teismo nurodoma, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Smurto ar grasinimo atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015, 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016).

16. Ieškovė paaiškino, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl atsakovo panaudoto smurto atsakovas ėmė psichologiškai spausti ieškovę, kad ji pasirašytų sutartį, kuria savanoriškai perleidžia dalį turto atsakovui šalims išsituokus arba susilaukus bendro vaiko. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamas 2021 m. gegužės 14 d. susitarimas buvo pasirašytas praėjus 4,5 mėnesio po santuokos sudarymo. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad sudarius santuoką ieškovė išlaikė sutuoktinį, pervesdavo jam lėšas, tame tarpe už namo statybos remonto darbus. Ginčijamo susitarimo pradžioje nurodoma, kad jis sudaromas ėmus ryškėti esminiams kultūriniams skirtumams tarp šalių, atsiradus skirtingiems požiūriams į šeimyninį gyvenimą, jo planavimą, vertybes, prasidėjus nesutarimams šeimoje. Sutiktina su ieškove, kad atsakovas nepateikė jokio logiško paaiškinimo, dėl ko, praėjus vos 4,5 mėnesio po santuokos sudarymo, ieškovei santuokos metu išlaikant atsakovą, pervedant jam lėšas, vien dėl to, kad tarp šalių prasidėjo nesutarimai, ieškovė galėjo savo valia įsipareigoti nutraukus santuoką neatlygintinai perleisti atsakovui dalį jai priklausančio nekilnojamo turto. Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu ieškovė patyrė iš atsakovo grasinimus, smurtą. Dėl to įtikinami ieškovės argumentai, kad ji 2021 m. gegužės 14 d. susitarimą pasirašė patirdama atsakovo grasinimus ir smurtą, iš baimės. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovės reikalavimas pripažinti minėtą sandorį negaliojančiu remiantis CK 1.91 straipsniu yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad ginčijamu susitarimu šalys susitarė dėl dalies asmeninio turto perleidimo po santuokos nutraukimo, todėl minėtas sutarimas turi vedybinės sutarties požymių. Pagal CK 3.103 straipsnio 1 dalies nuostatas vedybinei sutarčiai privaloma notarinė forma. Todėl egzistuoja pagrindas pripažinti 2021 m. gegužės 14 d. susitarimą negaliojančiu ir remiantis CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu.

17. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašais nustatyta, kad ieškovės vardu 2020 m. rugsėjo 9 d. Pirkimo – pardavimo sutarties bei 2020 m. rugsėjo 15 d. Perdavimo – priėmimo akto pagrindu registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą – sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Pripažinus šalių sudarytą 2021 m. gegužės 14 d. negaliojančiu, įvertinus tai, kad žemės sklypą ir sodo pastatą ieškovė įgijo iki santuokos, jis pripažintinas asmeniniu ieškovės turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalis).

Dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, automobilio priteisimo

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo automobilį Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN 1CRJFGCM5CC231335. Automobilis buvo įgytas 2021 m. balandžio mėn. 23 d. iš UAB „Optitias“ už 8 500 Eur. Ieškovė teigė, kad buvo perdavusi atsakovui 11 000 Eur minėto automobilio įgijimui. Byloje esantys autoplius.lt duomenys patvirtina, kad panašių automobilių kaina siekia apie 11 000 Eur. Ieškovė teigė, kad automobilis buvo įgytas iš jos asmeninių lėšų, gautų pardavus tėvų butą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 12 d. gavo 52 000 Eur. Atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovės argumentus, nepateikė, neįrodinėjo, kad automobilis buvo įgytas iš bendrų lėšų (CPK 178 straipsnis).

19. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 13 d. atsakovas pardavė V. C. automobilį JEEP GRAND CHEROKEE už 1 000 Eur. Sutartyje skiltyje apie įvykius ir trūkumus nurodyta:“Salinoidas, greičio dėžės defektas“.

20. Ieškovė prašė minėtą sandorį pripažinti negaliojančiu. Teigė, kad transporto priemonė parduota jos neapžiūrint, jos neturint, už neadekvačią kainą, transporto priemonės ieškovė parduoti neketino, nesitarė dėl to su atsakovais, todėl nuosavybės teisė atsakovui V. C. į automobilį niekada nebuvo perėjusi. Ieškovės teigimu, atsakovai elgėsi nesąžiningai, iš anksto susitarę, atkreipė dėmesį, kad atsakovas V. C., sudaręs sandorį su M. S. pastarojo neprašė perduoti automobilį, tokią žinutę nusiuntė ieškovei, kuri niekada nesitarė ir neketino perleisti automobilio.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad automobilis JEEP GRAND CHEROKEE buvo pirktas ieškovei, kuri juo naudojosi, sutuoktinis naudojosi kitu, senu automobiliu. 2021 m. spalio 11 d. atsakovas be ieškovės žinios paėmė automobilį, rakteliai ir dokumentai buvo pas ieškovę, kuri pastebėjusi automobilio dingimo faktą, nuvykusi į Panevėžį jį pasiėmė, todėl 2021 m. spalio 13 d. sudarant ginčijamą sandorį automobilis buvo ieškovės žinioje.

22. Atsakovo V. C. atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas atlikinėjo darbus ieškovės name, už kuriuos atsakovas M. S. jam neapmokėjo, be to, atsakovas M. S. buvo pasiskolinęs iš V. C. 1 400 Eur, mažesnę kainą taip pat lėmė defektas, nurodytas sutartyje. Teigė, kad buvo sutarta automobilio pardavimo kaina 6 000 Eur, tačiau faktiškai sumokėta tik 1 000 Eur, likusia dalimi įskaityta skola. Atsakovas V. C. turėjo nuvaryti automobilį į autoservisą, įvertinti jo būklę ir tik tada atsiskaityti. Teigė, kad V. C. išbandė automobilį 2021 m. spalio 9 d., nuvarė automobilį į (duomenys neskelbtini), nes bijojo, kad automobilį atsiims. Vėliau sužinojo, kad ieškovė automobilį atsiėmė ir paslėpė. Teigė, kad susitarė su atsakovu M. S. dėl automobilio pardavimo, o sutartį pasirašė vėliau. Žinojo apie nesutarimus atsakovo M. S. šeimoje, tačiau jų nesureikšmino.

23. Nors atsakovo V. C. atstovas paaiškino, kad atsakovas V. C. turėjo automobilį nuvežti į autoservisą, įvertinti jo būklę, pagal tai turėjo būti nustatyta automobilio kaina, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad minėti veiksmai buvo atlikti. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybių dėl skolų užskaitymo atsakovas V. C. nenurodė priešieškinyje, jas atsakovo atstovas paaiškino tik teismo posėdyje. Toks procesinis elgesys pagrįstai kelia abejonių dėl aplinkybių, susijusių su automobilio pardavimu, patikimumu. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad sudarant ginčijamą sandorį atsakovas M. S. neturėjo automobilio ir jo atsakovui V. C. neperdavė. Atsakovas V. C. nusiuntė ieškovei žinutę nurodydamas, kad atsakovas M. S. jam pardavė automobilį, klausė, kur ir kada galėtų automobilį atsiimti. Tačiau atsakovas V. C. nepateikė įrodymų, kad ieškovė buvo sutikusi parduoti jam automobilį ir turėjo pareigą jį parduoti. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad automobilis buvo nuvarytas į Panevėžį bijant, kad ieškovė automobilį atsiims. Minėti paaiškinimai įrodo atsakovus žinojus, kad ieškovė nesutinka perleisti automobilio. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. balandžio mėn. 23 d. automobilis buvo įgytas už 8 500 Eur, panašių automobilių kaina yra apie 11 000 Eur, todėl pakankamai įtikinami ieškovės argumentai, jog automobilis buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kaina. Sutartyje nurodyta automobilio kaina – 1 000 Eur. Atsakovo V. C. atstovas teigė, kad sutarta kaina buvo 6 000 Eur, faktiškai sumokėta 1 000 Eur, likusi dalis užskaityta kaip skola, tačiau konkrečių argumentų ir įrodymų, kokiu pagrindu, kaip buvo paskaičiuota skola (už kokius konkrečiai darbus ir pan.) nepateikė. 2021 m. balandžio 23 d. sutartyje automobilio rida nurodyta 250 000 km., 2021 m. spalio 13 d. sutartyje – 240 000 km. Taigi, sudarant ginčijamą sandorį spalio mėnesį automobilio rida buvo nurodyta mažesnė nei prieš jį įgyjant, birželio mėnesį.

24. Aukščiau paminėtų duomenų visuma (sandorio sudarymas neturint automobilio, nekonkretizavus/nepagrindus kriterijų dėl jo kainos nustatymo, automobilio slėpimas ir kt.) sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovai V. C. ir M. S. susitarė sudaryti ir sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį siekdami išvengti, kad jis atitektų/liktų ieškovės nuosavybėje. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti 2021 m. spalio 13 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsnis). Atsakovas V. C. nepaneigė ieškovės argumentų, kad automobilis buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kaina, sandoris sudarytas realiai neperduodant automobilio, žinant, kad jis ieškovės žinioje, ieškovė nesutinka perleisti automobilio, todėl nėra pagrindo pripažinti V. C. sąžiningu įgijėju. Todėl pagrįsti ieškovės argumentai, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindu.

25. Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).

26. Ieškovė nurodė, kad automobilis JEEP GRAND CHEROKKE buvo įgytas iš jos asmeninių lėšų, gautų pardavus butą, automobilis buvo įgytas jos asmeniniam naudojimui, dėl užimtumo darbe ieškovė negalėjo vykti sudaryti automobilio įgijimo sutartį, tai padarė atsakovas, ieškovė jam buvo perdavusi asmeninius pinigus automobilio įgijimui. Atsakovas M. S. minėtų aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė santuokos metu nuolat pervesdavo atsakovui M. S. lėšas. Įrodymų, kad iki santuokos sudarymo atsakovas M. S. buvo sukaupęs lėšas, iš kurių įgytų automobilį, nepateikta. Todėl pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, automobilis priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 7 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Priešieškinio reikalavimas dėl automobilio grąžinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 1 000 Eur automobilio kaina. Teismo posėdyje atsakovo V. C. atstovas patvirtino, kad faktiškai atsakovas V. C. sumokėjo atsakovui M. S. 1 000 Eur. Atsakovas M. S. minėtų aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Todėl pripažinus sandorį negaliojančiu iš atsakovo M. S. atsakovui V. C. priteistina 1 000 Eur (CK 1.81 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidos

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29. Ieškovė į bylą pateikė patirtų teisinės pagalbos paslaugų detalizacijas (sąskaitas) ir įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 395 Eur žyminio mokesčio (2021 m. spalio 11 mokėjimo nurodymas), 271 Eur žyminio mokesčio (2021 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymas) santuokos nutraukimo byloje, 71 Eur žyminio mokesčio byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (2021 m. spalio 14 d. mokėjimas), patyrė 689,70 Eur advokato pagalbos išlaidų už ieškinio dėl santuokos nutraukimo parengimą, 689,70 Eur už ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu parengimą, 574,75 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu parengimą, 632,23 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (2022 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas, 2022 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymas, 2022 m. vasario 8 d., mokėjimo nurodymas, 2021 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymas), taip pat patyrė 215 Eur išlaidų antstoliui už dokumentų įteikimą atsakovui M. S. (2021 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymas) ir 1,45 Eur išlaidų VĮ Regitra už sandorio kopijos išdavimą. Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, ieškovės I. S. prašymu jai priteistina iš atsakovo V. C. 1 282,52 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, susijusi su reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsiliepimo į priešieškinį rengimu, tuo tarpu iš atsakovo M. S. - 2 221 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, susijusi tiek su santuokos nutraukimo reikalavimais, tiek su reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra 36,76 Eur, todėl tenkinus visus ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu reikalavimus, patirtos pašto išlaidos priteistinos atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų skaičių (5 reikalavimai atsakovo M. S. atžvilgiu ir 1 reikalavimas atsakovo V. C. atžvilgiu), pašto išlaidos priteistinos tokia proporcija: iš atsakovo M. S. valstybės naudai priteistina 33,08 pašto išlaidų (90 procentai), tuo tarpu iš atsakovo V. C. valstybės naudai priteistina 3,68 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės I. S. reikalavimus tenkinti visiškai.

Priešieškinio netenkinti.

Nutraukti ieškovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 4791, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „L.“, atsakovui pavardę „S.“.

Priteisti ieškovei I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos.

Pripažinti 2020 m. gegužės 14 d. Susitarimą dėl nekilnojamojo turto padalinimo santuokos nutraukimo atveju negaliojančiu.

Pripažinti, kad pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. S. asmeninė nuosavybė.

Pripažinti 2021 m. spalio 13 d. automobilio JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. S. ir V. C. negaliojančia.

Priteisti ieškovei I. S. asmeninės nuosavybės teise automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas 1C4RJFCM5CC231355.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Priteisti iš atsakovo V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 282,52 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 221 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,08 Eur (šešiolika eurų 70 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,68 Eur (tris eurus 68 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti šalis, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (teismo pašto išlaidų įmokos kodas - 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė