Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 793,06 Eur įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.

Šalies argumentai

3.2. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė gavo ieškovės ieškinio ir jo priedų, kurie surašyti lietuvių kalba, patvirtintas kopijas. Atsakovė pati pateikė teismui 2022 m. spalio 7 d. prašymą dėl neįteiktų priedų ir 2022 m. spalio 10 d. prašymą dėl ieškinio vertimo, kuriuose nurodė, kad jos adresas korespondencijai gauti yra Lietuvoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad prašymai rašyti ir pasirašyti pačios atsakovės T. Ž. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė moka ir supranta lietuvių kalbą, kitaip ji nesugebėtų susipažinti su teismo siunčiamais dokumentais bei teikti teismui prašymų ir paaiškinimų lietuvių kalba. Šiuo atveju nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė nemoka valstybinės kalbos, todėl darytina išvada, jog nėra tikslinga versti atsakovei procesinius dokumentus ir byloje esančią medžiagą į rusų kalbą.

3.3. Atsakovė taip pat prašo informuoti apie priimtą procesinį sprendimą raštu per teismo langelį. Atsakovei išaiškintina, jog procesiniai dokumentai byloje įteikiami vadovaujantis CPK nustatyta tvarka, t. y. siunčiant juos asmeniui nurodytos gyvenamosios vietos adresu, šiuo atveju atsakovės nurodytu adresu korespondencijai. Atsakovei taip pat išaiškintina, jog ji gali atvykti į teismą ir susipažinti su procesiniais dokumentais pas teismo posėdžių sekretorę bei susipažinimo kambaryje pateikus prašymą.

4. Atskiruoju skundu atsakovė prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį; 2) įpareigoti Klaipėdos apylinkės teismą išversti procesinius dokumentus į atsakovės gimtąją (rusų) kalbą arba įpareigoti Klaipėdos apylinkės teismą grąžinti ieškinį ieškovei atgal ir palikti jos ieškinį nenagrinėtu; 3) atskirąjį skundą spręsti žodinio proceso tvarka; 4) priteisti atsakovės naudai iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo numatyta tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi nemotyvuotai atsisakė išversti procesinius dokumentus, kurie surašyti lietuvių kalba, į atsakovės gimtąją (rusų) kalbą, nurodant, kad atsakovės prašymai pasirašyti pačios atsakovės. Todėl padarė klaidingą, nepagrįstą išvadą, kad atsakovė moka ir supranta lietuvių kalbą. Teismo teiginys, kad atsakovė moka ir supranta lietuvių kalbą, kitaip ji nesugebėtų susipažinti su teismo siunčiamais dokumentais bei teikti teismui prašymų bei paaiškinimų lietuvių kalba, neįrodo kalbos žinojimo ar nežinojimo (supratimo ar nesupratimo), ar kokio nors kito asmens pagalbos.

4.2. Ieškovės teismui teikiami procesiniai dokumentai yra parengti profesionalių teisininkų, dėl ko šių dokumentų turinys net ir lietuvių kalba yra ir ateityje bus sudėtingos teisinės konstrukcijos. Dokumentų vertimai į gimtąją kalbą yra atliekami ne paprasta buitine kalba, o naudojant sudėtingas teisinės kalbos konstrukcijas. Lietuvių ir rusų kalbos teisinių sakinių struktūra yra labai skirtinga, dėl ko net ir rusų kalbos teisės profesionalui yra sunku skaityti ir suprasti teismo dokumentus, išverstus iš lietuvių į rusų kalbą, o ką jau kalbėti apie paprastą žmogų. Jeigu teismo procesiniai dokumentai būtų rengiami rusų kalba, o ne daromi vertimai iš lietuvių kalbos, tuomet tokių dokumentų rusų kalbos sakinių konstrukcija taptų paprastesnė ir galbūt atsakovei būtų labiau suprantama.

4.3. Kiti teismo nurodyti argumentai dėl to fakto, kad atsakovė esą supranta lietuvių kalbą tokiu lygiu, kad galėtų laisvai skaityti ir suprasti lietuvių teisine kalba surašytus procesinius dokumentus, nepatvirtina atsakovės teisės realizavimo, numatytos CPK 5, 11 straipsniuose.

4.4. Atsakovė Lietuvoje dalyvauja teisminiame procese, kuris yra labai jai jautrus, kur yra daug melo ir klastočių, dėl ko informaciją, kita nei gimtoji kalba, atsakovė gali suprasti klaidingai, būti apgauta ir dėl patiriamo streso. Todėl atsakovei itin svarbu procesinius dokumentus gauti savo gimtąja kalba.

4.5. Atsakovė savo norą gauti teisinius dokumentus gimtąja kalba dėl kalbos barjero yra išreiškusi iš karto, dar prieš pradėtą teismo procesą.

4.6. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimą, pateiktą 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr.C-384/14, nors ES Reglamentas įtvirtina spartesnes teismines procedūras teisminių ir neteisminių dokumentų perdavimui tarp valstybių, tačiau tai negali susilpninti adresatų teisės į gynybą, kylančios iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio l dalyje, įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Todėl niekaip negali būti ribojama Reglamento 8 straipsnyje įtvirtinta teisė atsisakyti priimti dokumentus, jeigu jie pateikti suinteresuotam asmeniui nesuprantama kalba. Atsižvelgiant į tai, ESTT minėtoje byloje išaiškino, kad kalbant konkrečiau, jeigu prieš pradedant dokumento įteikimo procedūrą bylą nagrinėjantis teismas atlieka pirminį adresato kalbinių žinių vertinimą, kad kartu su ieškovu nustatytų, ar būtina pateikti dokumento vertimą, sprendimas nereikalauti parengti tokio vertimo, neturi jokios įtakos nei adresato teisės atsisakyti priimti šį dokumentą buvimui, nei jos įgyvendinimui. Kitaip tariant, net jei šis teismas šiuo etapu jau įsitikino, kad adresatas nesupranta kalba, kuria parengtas dokumentas, todėl jo vertimas reikalingas, jis iš to negali daryti išvados, kad suinteresuotasis asmuo negalės teisėtai ginčyti įteikimo procedūros, ir taip neleisti jam pasinaudoti Reglamento 8 straipsnio l dalyje numatyta jo teise atsisakyti priimti šį dokumentą, nes kitaip būtų pažeista atsakovės teisė į gynybą. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje pažymima, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 6 straipsnio l dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. l 8986/06, par. 53). Teisė į teisingą teismą – Konvencijos saugoma vertybė. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis ir proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti savo gimtąja kalba, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą gimtąja kalba ir gintis savo gimtąja kalba (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkijq, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgarijq, peticijos Nr. 38840/08, par. 35).

4.7. Atsakovės lietuvių teisinės kalbos žinios nėra pakankamos suprasti procesinių dokumentų turinį ir įvertinus bylos medžiagą, todėl atsakovė neturi pagrindo sutikti su šia neteisinga teismo išvada 2022 m. spalio 11 d. nutartyje. Teisė būti informuotam apie teisminį procesą yra neatsiejamai susijusi su teise būti informuotam asmeniui suprantama kalba.

4.8. CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, ieškovės veiksmais teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į atsakovams suprantamą kalbą (CPK 11 straipsnis). Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į prašomą kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

4.9. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą, teisingą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018).

4.10. Aptartas teisinis reguliavimas bei nacionalinių ir tarptautinių teismų jurisprudencija teikia apeliacinės instancijos teismui pagrindą pripažinti, kad ieškinio turinio elementai, skirti užtikrinti tinkamą bylos šalių informavimo pareigą, yra būtinieji, o tokie ieškinio trūkumai, kurie neleidžia teismui šios pareigos įgyvendinti, yra esminiai, kliudantys vykti bylos procesui ir priimti joje sprendimą dėl ginčo esmės. Tik tuo atveju, kai šalis yra tinkamai informuojama apie prieš ją prasidėjusį procesą, toks procesas bus laikomas teisėtu. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tai reiškia, kad tik tinkamai ieškinyje nurodžius adresą bei pateikus reikalingus informavimo pareigai įvykdyti dokumentus (aktualios CPK nuostatos, susijusios su procesinių dokumentų kalba), būtų užtikrinta priešingos šalies teisė pagal įstatymą būti informuotai apie procesą ir, atitinkamai, jos teisė pateikti savo poziciją dėl ginčo esmės. Priešingu atveju atsakovė turi teisę pasinaudoti Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta teise atsisakyti priimti siunčiamus procesinius dokumentus lietuvių kalba. Šiuo atveju, būtina užtikrinti, kad siunčiami dokumentai atsakovei būtų išversti į jos gimtąją suprantamą kalbą.

4.11. Reglamentas atsakovei suteikia teisę pasirinkti, kuria kalba ji pageidautų gauti procesinius dokumentus – ar jai suprantama, ar valstybės kalba, kurioje turi būti įteikti dokumentai, oficialia kalba, juolab, kad valstybės oficiali ir suprantama atsakovei kalbos nebūtinai turi sutapti. Vadinasi, atsakovė pagrįstai reikalauja vertimo ir turi teisę pasinaudoti savo teise į vertimą, o jei teismas atsisako tai užtikrinti, turi teisę atsisakyti priimti dokumentus, kai dokumentai, kuriuos siekiama jai įteikti, nėra parengti jos gimtąja kalba (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-464/2018).