Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-824-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00518-2020-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.1.7.1.2; 3.1.11.1; 3.1.14.1; 3.1.14.8.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-3038-392/2020 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei advokatei D. J. dėl 150 000 Eur žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai, G. B., antstoliui R. S., Jungtinėms Tautoms, nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame išdėstė šiuos reikalavimus: 1.1. kad atsakovė advokatė D. J. pateiktų įrodymus, jog G. B. raštu ieškovei atsakė, kad jis saugo ieškovės daiktus ir yra pasiruošęs juos visus grąžinti; 1.2. kad atsakovė pateiktų teismui iškeldinimo video medžiagos įrodymus; 1.3. patraukti advokatę pagal CK 300 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn kartu su G. B. ir antstoliu R. S.; 1.4. advokatės tyčinio nekompetentingumo atveju įpareigoti, kad ji pati nuvažiuotų pas G. B. ir susodintų jam savo medžius, paklotų savo trinkeles ir sudėtų savo vartus, duris bei raudonmedžio laiptus, o ieškovė visus tuos daiktus paimtų iš G. B. ir sugrąžintų jai natūra, nes į juos sudėta daug šeimos narių darbo ir lėšų; 1.5. priimti išvadą, kad būstas būtų sugrąžintas iš neteisėto valdymo; 1.6. patraukti advokatę atsakomybėn už tyčia nekompetentingas išvadas ir šalinti iš kompetentingų advokatų gretų; 1.7. motyvuotai taikyti advokatei BK atsakomybę už esminį apgaulės mechanizmą. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsisakė priimti. 3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pateiktas dokumentas neatitinka CPK 111 straipsnyje nustatytų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų bei CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų ieškinio turiniui. Konstatavo, kad dokumente nurodyti ieškinio reikalavimai taip, kaip jie suformuluoti, nėra nagrinėtini teisme (įpareigoti pateikti įrodymus, nuvažiuoti atlikti tam tikrus veiksmus, iškelti baudžiamąsias bylas), visiškai nesuprantamas ieškinio pagrindas ir dalykas, nepridedami jokie įrodymai, patvirtinantys nurodytas aplinkybes, neaišku kaip ir kodėl ieškinys įkainuotas nurodyta suma, nėra nurodyta, kokia žala ir kokio turinio yra padaryta, nesumokėtas žyminis mokestis. 4. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad ieškovė nuo 2015 metų daugiau kaip 200 kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieškiniais. Teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimus, ne kartą išsamiai išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką. Nustatė, kad ieškovė ankstesnėse bylose buvo nurodžiusi, kad yra įgijusi teisinį išsilavinimą Sheffieldo universitete, todėl teismas sprendė, kad ieškovei žinomos teisminės gynybos sąlygos, tvarka ir reikalavimai, keliami procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi teisminės gynybos, tačiau jų ieškovė nevykdo. 5. Teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo savo teisėmis, taip pat ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis teismas gali atsisakyti jas ginti, atsisakant panaudoti ir ieškinio trūkumų šalinimo institutą. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo papildomai priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos dėl teismo nekompetentingų veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjęs teisėjas nematė pateiktų įrodymų, kad ieškovė reikalauja atgauti tai, kas yra jos pagal prisegtas sąskaitas – faktūras. Daiktai matomi kompiuteryje per Google Maps. 6.2. Savo teises gina pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Nors teismui nesuprantamas ieškinio dalykas ir pagrindas, nepridėti įrodymai, neaišku kaip ir kodėl ieškinys įkainotas nurodyta suma, nėra nurodyta kokia žala padaryta, nesumokėtas žyminis mokestis, tačiau viskas yra absoliučiai aišku, tik teisėjai nemato. Žyminį mokestį prašė atidėti. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). 10. Pažymėtina, kad visi teismui teikiami procesiniai dokumentai, nagrinėjamu atveju – ieškinys, turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesiniams dokumentams keliamus turinio ir formos reikalavimus, taip pat CPK 135 straipsnyje nustatytus specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Šiuo atveju apeliantės V. F. pateiktas ieškinys, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neatitiko nei CPK 111 straipsnyje nustatytų bendrųjų, nei CPK 135 straipsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų. 11. Ieškinį sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl ieškinį reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Taigi neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą. 12. Šiuo atveju iš apeliantės pateikto ieškinio turinio nėra aišku, kokio konkrečiai savo subjektinių teisių gynybos būdo ji siekia ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ieškinyje neaiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, neaišku kodėl ieškinys įkainotas 150 000 Eur suma, kuo pasireiškė 150 000 Eur žala, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės advokatės D. J., nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys prašomos priteisti žalos faktą ir dydį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės reikalavimai suformuluoti ydingai, t. y. reikalavimai įpareigoti pateikti įrodymus, iškelti baudžiamąsias bylas, įpareigoti nuvažiuoti atlikti tam tikrus veiksmus, priimti išvadas ir pan. nėra ir negali būti nagrinėtini teisme. Minėta, kad ieškovės pareiga tinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus yra susijusi ne tik su kitos proceso šalies (atsakovo) galimybėmis atsikirsti, tačiau ir su teismo galutinio sprendimo priėmimu. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi atitikti pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, ji turi būti išdėstyta aiškiai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl teismo galutinių išvadų, padarytų išnagrinėjus ginčą. Vadinasi, reiškiamas materialusis reikalavimas turi būti suformuluotas taip aiškiai, kad dėl jo priimtas galutinis teismo sprendimas atitiktų apibrėžtumo, vykdytinumo ir privalomumo reikalavimus. 13. Šiuo atveju V. F. pateiktas ieškinys, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neatitiko aukščiau paminėtų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, dėl ko skundžiama nutartimi, net netaikęs ieškinio trūkumų šalinimo instituto, teismas iškart atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantei tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose jau ne kartą buvo išvardinti reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti jos procesiniai dokumentai (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1173-516/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-72-178/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-107-186/2018; 2018 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-108-236/2018; 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-670-464/2020 ir kt.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad vien per šiuos 2020 metus Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta ir užregistruota keliasdešimt civilinių bylų pagal apeliantės atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti ar nutarta laikyti nepaduotais ieškinius dėl to, kad jie neatitiko procesiniams dokumentams keliamų turinio ir formos reikalavimų, nesumokėtas žyminis mokestis. Nepaisant to, apeliantė, nesilaikydama CPK nuostatų bei ignoruodama teismų išaiškinimus, ir toliau teikia ieškinius, atskiruosius skundus, neatitinkančius bendrųjų ir specialiųjų tokiems procesiniams dokumentams keliamų turinio reikalavimų. 15. Pažymėtina, kad šalys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti ir netoleruoti bet kokių procesinio įstatymo nesilaikymo atvejų. Priešingu atveju, jei asmuo aiškiai piktnaudžiauja subjektine teise, tai jis negali tikėtis savo teisių gynybos. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas tiesioginis draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama siekti savo teisių įgyvendinimo tokiu būdu bei priemonėmis, kurios prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, o tuo atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Apeliantės elgesys aiškiai neatitinka minėto įstatymo imperatyvo. 16. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad už ieškinį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, teigia, jog prašė pirmosios instancijos teismo jį atidėti. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pažymėtinas, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). Turtinę (finansinę) asmens padėtį galėtų įrodyti teismui pateikti duomenys apie gaunamas pajamas, bankuose turimas santaupas, taip pat išrašai iš Nekilnojamojo turto registro apie turimą nekilnojamąjį turtą ir kt. Šiuo atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė visiškai jokių savo sunkią finansinę (turtinę) padėtį pagrindžiančių duomenų, todėl ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnėse civilinėse bylose, kuriose buvo atsisakyta priimti V. F. ieškinius ar nutarta laikyti juos nepaduotais, ieškovei ne kartą buvo išaiškinta, kad už ieškinius turi būti sumokėtas žyminis mokestis, o tuo atveju, jei yra prašoma mokestį atidėti – pateikti teismui pakankamus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės sunkią turtinę padėtį. Nepaisant to, ieškovė, ignoruodama teismų išaiškinimus, ir toliau teikia teismui ieškinius, už kuriuos nesumoka reikiamos žyminio mokesčio sumos, o prašydama žyminį mokestį atidėti neteikia absoliučiai jokių savo turtinę (finansinę) padėtį pagrindžiančių įrodymų. 17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė kas kartą teikdama procesinius dokumentus, visiškai neatitinkančius nei bendrųjų, nei specialiųjų tokiems dokumentams keliamų turinio ir formos reikalavimų, nesumokėdama žyminio mokesčio, ignoruoja teismų išaiškinimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, todėl, apeliacinės instancijos teismo sprendimu, ji negali tikėtis, kad teismas toleruos tiek ilgai besitęsiantį netinkamą jos elgesį, akivaizdžiai liudijantį piktnaudžiavimą subjektine kreipimosi į teismą teise. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėja Rasa Gudžiūnienė