Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme (bausmė atlikta 2023 m. rugsėjo 11 d.);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 46 straipsnio 7 dalimi, 8 mėnesių viešųjų darbų bausmės likusi neatlikta dalis pakeista į 3 mėnesių ir 6 dienų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimu šiam laikotarpiui: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bausmė atlikta 2025 m. kovo 10 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir fiziniu smurtu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: jis 2025 m. kovo 24 d., apie 12 val., būdamas prekybos centre Gedimino 9, Vilniuje, viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje, pažįstamai moteriai parodžius ranka į nukentėjusįjį S. V., puolė nukentėjusįjį S. V. ir kumščiais sudavė nukentėjusiajam S. V. daugiau nei tris smūgius į veido, galvos sritis, sugriebęs už striukės atlapų įstūmė nukentėjusįjį S. V. į kampą, po ko pirštais spaudė nukentėjusiajam S. V. akis, tokiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam S. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, taigi, viešoje vietoje, tyčiniais, akivaizdžiai agresyviais, įžūliais, smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam S. V. fizinį skausmą ir taip pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis V. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino, nurodė, kad įvykio metu jis su pažįstama sėdėjo kavinukėje, gėrė kavą, prie jų priėjo nukentėjusysis, kuris buvo girtas ir pradėjo jiems grasinti. Jis (V. K.) sakė nukentėjusiajam pasišalinti, bet kai šis ėmė grasinti, jis (V. K.) nukentėjusįjį nustūmė, jie susistumdė. Jis sudavė nukentėjusiajam smūgius, kurie nurodyti kaltinime, taip pat spaudė jam akis. Viskas vyko kavinukėje, aplink buvo žmonių, aplinkiniai ėmė kviesti policiją, jis (V. K.) kažkam agresyviai atsakė ir buvo iškviesta policija. Jis (V. K.) sutinka, kad pasikarščiavo, savo poelgį vertina kritiškai, turėjo suprasti, kad nukentėjusysis yra išgėręs, siekti, kad jis pasišalintų gražiai. Kaltinamojo duoti parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, išskyrus aplinkybes dėl konflikto pradžios. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis S. V. nurodė, kad, bylai aktualiu laiku ir vietoje, jis pamatė, kad prie vieno iš staliukų sėdi jam žinoma moteris vardu I. su kita jam nepažįstama moterimi ir nepažįstamu vyriškiu. Jis priėjo prie jų, I. nepažįstamam vyriškiui ranka parodė į jį ir tas vyriškis jį iškart puolė. Vyriškis pradėjo jį stumdyti, trenkė kumščiais į veidą nemažiau nei tris kartus (tiksliai kiek, negali pasakyti), pradėjo jam (S. V.) badyti abi akis pirštais Vyriškis jį tempė už rūbų iki išėjimo durų ir vis daužė, o jis (S. V.) vyriškio nelietė, nesudavė nė vieno smūgio. Visi aplinkui žmonės filmavo, kaip jis (S. V.) viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje buvo mušamas. Kadangi minėtus veiksmus abu kaltinamieji pripažino, teismas šioje dalyje neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymais. Taigi, kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiojo S. V. duoti parodymai sutampa dėl esminių įvykio aplinkybių – kaltinamojo atliktų veiksmų, tačiau skiriasi jų nurodytos aplinkybės dėl to, kaip prasidėjo konfliktas. Kaltinamasis V. K. teigia, kad nukentėjusysis, priėjęs prie jo ir kitų sėdinčių asmenų, buvo agresyvus, grasino jiems. Tuo tarpu nukentėjusysis S. V. nurodė, kad, jam priėjus prie staliuko, moteris, kurią jis pažinojo (I. K.) parodė ranka į jį ir tada kaltinamasis jį iškart puolė. Teismo vertinimu, kaltinamojo nurodyta įvykių versija šiuo atveju nėra patvirtinta byloje surinktais įrodymais. Nors liudytoja I. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nukentėjusysis, priėjęs prie jų, iš jos reikalavo skolos, grasindamas jai necenzūriniais žodžiais, tačiau jos nurodytos aplinkybes nesutampa su liudytojos L. N.-Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji nurodė, kad nukentėjusysis paklausė I. K., kada ši jam grąžins pinigus, tačiau negirdėjo to, kad nukentėjusysis ją keiktų. Anot liudytojos, iškart po to kaltinamasis V. K. puolė nukentėjusįjį S. V.. Nagrinėjamu atveju asmenų veiksmai yra užfiksuoti vaizdo įraše, kuris buvo apžiūrėtas 2025 m. balandžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prie staliuko sėdinti I. K. kaltinamajam V. K. ranka parodo į atėjusį ir netoliese stovintį S. V., V. K. atsisuka į S. V. ir kažką šiam sako, kuris tuomet prieina prie staliuko ir po trumpo, tik tris sekundes trukusio bendravimo, V. K. atsistoja ir pradeda naudoti smurtą prieš S. V.. Kadangi vaizdo įrašas yra be garso, teismas neturi galimybės objektyviai patikrinti, ką asmenys vieni kitiems sakė, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad S. V. jokių agresyvių veiksmų kaltinamojo ar kitų prie staliuko buvusių asmenų atžvilgiu neatliko, kaltinamasis jį užpuolė pirmas. Kaip jau minėta, aplinkybę, kad nukentėjusysis kitų asmenų atžvilgiu išsakė kokius nors grasinimus ar vartojo necenzūrinius žodžius, patvirtino ne visi įvykį matę liudytojai. Be to, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2025 m. balandžio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad pagal I. K. pranešimą ir pradėta administracinė teisena S. V. atžvilgiu dėl nedidelio viešos tvarkos pažeidimo buvo nutraukta, kadangi nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kad S. V. keikėsi necenzūriniais žodžiais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ir šioje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo parodymus, neva nukentėjusysis S. V. elgėsi agresyviai ir grasino įvykio dalyviams, todėl kaltinamojo teiginiai, jog jis buvo išprovokuotas nukentėjusiojo veiksmų, vertintini kritiškai kaip gynybinė versija, kuria siekiama sušvelninti savo atsakomybę. Tačiau, kaip jau minėta, kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl esminių įvykio faktinių aplinkybių, t.y. kad viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys: liudytojų I. K. ir L. N.-Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, S. V. pareiškimas, įvykio vietos bei kitų objektų (vaizdo bei garso įrašų) apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo abejoti.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. viešoje vietoje atlikti kaltinime aprašyti veiksmai – fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje – buvo įžūlūs veiksmai, kuriais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, konfliktą matė kiti asmenys, tuo metu buvę viešoje vietoje – prekybos centro patalpose, kurie pasijuto šokiruoti, buvo sutrikdytas jų poilsis arba darbas, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Tokiu būdu kaltinamasis dėl savo atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio viešoje vietoje pažeidė viešose vietose priimtiną, įstatymais ginamą žmonių elgesio ir bendravimo tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (jo veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkretiems konflikto dalyviams, bet ir aplinkiniams bei aplinkai), todėl jo veiksmai pagrįstai vertintini kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Teismo vertinimu, kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, aplink esant kitiems žmonėms, bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta dėl tokių jo veiksmų, nors ir nesukonkretino, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, tokiu būdu jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį teismų praktikoje iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiųjų sveikatai sukėlus būtent tokius padarinius kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam S. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl kaltinamojo veikia teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. K. – aktualiais SODROS duomenimis dirbantis (vykdantis individualią veiklą), praeityje teistas 3 kartus, be kita ko, ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (1 t. b. l. 101-108), daug kartų baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 126-170), byloje nėra duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose nustatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už laisvės apribojimo bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismas vertina, kad būtent tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus, bei nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Kartu su laisvės apribojimo bausme, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina trečdaliu.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. V. pareiškė 3 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos. Ieškinyje nurodo, kad dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo jis patyrė moralinį, materialinį, dvasinį, fizinį skausmus, iki šios dienos jam peršti dešinioji akis, abi akys dažniau ašaroja, jam buvo sutinusi kairė veido pusė, visą savaitę ledu iš šaldytuvo gydė kairįjį skruostą. Jis pirko lašiukus akims, taip pat tabletes Paracetamol nuo galvos skausmo, nežinia, kiek kartų dar pirks šiuos vaistus Minėta žala yra akivaizdi, įvykį matė žmonės, jis buvo užfiksuotas kameromis, dėl ko jis patyrė kančią, skausmą buvo sutryptas jo privatumas.

Jis (V. K.) nesutinka, kad nukentėjusiajam padarė 3000 Eur žalą, nori paklausti, kodėl nėra ekspertizės, nukentėjusysis turėjo padaryti ekspertizes, šiuo atveju nėra jokio gydytojų išrašo, ta suma yra per didelė. Moralinė žala buvo padaryta jam (V. K.) ir jo draugei, o fizinę žalą jis (V. K.) nukentėjusiajam sukėlė, bet ne tiek, kad šis būtų luošas ar invalidas, kad negalėtų normaliai gyventi, tai sutiktų jam sumokėti 100 eurų, bet ne 3000 eurų.

Neturtinė žala pagal yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnis). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Nagrinėjamu atveju, teismas nustatydamas nukentėjusiajam S. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, veikiant neapibrėžta tyčia, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nors konkretūs sužalojimai nagrinėjamu atveju užfiksuoti nebuvo. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo smurtinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis S. V.. patyrė fizinį skausmą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kur galėjo nukentėti ir kiti asmenys, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusysis po tokių viešoje vietoje atliktų veiksmų jautėsi nemaloniai, patyrė baimę, stresą ir pažeminimą.

Nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, be CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytų aplinkybių, atsižvelgtina ir į analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką. Išanalizavus nagrinėjamu atveju aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose dėl BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, matyti, kad nukentėjusiesiems, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.). Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad nukentėjusiajam S. V.dėl neteisėtų V. K.veiksmų buvo ne nežymiai sutrikdyta sveikata, o sukeltas fizinis skausmas. Be to, pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tačiau, nors šiuo atveju nukentėjusysis teigė, kad dėl įvykio patyrė ilgalaikių pasekmių – suprastėjusią regą, dėl ko iki šiol vartoja vaistus, tačiau jis teismui nepateikė duomenų, neabejotinai pagrindžiančių šias aplinkybes, tokių duomenų nėra ir byloje. Pats nukentėjusysis nurodė, kad jis nešiojo akinius ir vartojo vaistus regėjimui dar iki įvykio, o aplinkybė, kad po įvykio jo rega suprastėjo, nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais duomenimis, išskyrus paties nukentėjusiojo žodžius. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šis įvykis nukentėjusiajam sukėlė išskirtinai didelių nepatogumų ar trunkamųjų neigiamų pasekmių, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam S. V. nustatytinas 300 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokios sumos priteisimas neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamojo V. K. padarytos veikos pavojingumą, intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, saugoma voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. K. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. K. 300 Eur nukentėjusiojo S. V. naudai patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.