Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Admituras“ atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Admituras“, tretysis asmuo – UAB „Elotus“, dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. vasario 4 d. Telšių apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Gjensidige“ ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti iš atsakovės 628,10 Eur išmokėtą sumą, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 16 d. name esančiame (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio kanalizacijos stovo tarp IV ir V aukšto, buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo apdraustos ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu, draudimo apsauga galiojo ir įvykio metu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 628,10 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui. Remiantis ieškovės surinkta informacija už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius tinklus yra atsakingas namo administratorius UAB „Elotus“. Kuriam, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau UAB „Elotus“ geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.

2020 m. kovo 9 d. teisme buvo gautas ieškovės UAB „Gjensidige“ prašymas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, kuriuo prašoma netinkamą atsakovą UAB „Elotus“, pakeisti tinkamu – UAB „Admituru“.

2020 m. vasario 17 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog išmokėjusi įmokas nukentėjusiems asmenims, ieškovė įstojo į nukentėjusiųjų asmenų vietą, bei perėmė jų teises reikalauti žalos atlyginimo iš kaltininko. Nukentėjusiųjų turtą prisiėmė prižiūrėti ir tvarkyti būtent UAB „Admituras“, o tai kad atsakovė savo pareigoms atlikti pasisamdė trečiuosius asmenis yra atsakovės ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai. Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju už padarytą žalą dėl įvykusio užliejimo yra atsakinga ir kaltę turi prisiimti atsakovė. Ji kaip namo administratorius yra atsakinga už bendrąsias pastato inžinerines sistemas, nagrinėjamu atveju – bendrąjį kanalizacijos stovą. Atsakovė buvo nepakankamai apdairi ir nepakankamai vykdė savo pareigas, jokių veiksmų dėl kanalizacijos remonto darbų nesiėmė. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigų tinkamu neatlikimu. Atsakovė, kaip namo administratorius turėjo ne tik patikrinti namo kanalizacijos vamzdžio būklę, bet ir laiku jį suremontuoti, kad neįvyktų avarija. Šiuo atveju atsakovė neveikė pakankamai apdairiai, kaip priklauso verslo subjektui, kad būtų apsaugotas administruojamas turtas. Atsakovė, įgyvendindama namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su šios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimu, turėjo organizuoti namo bendrųjų vamzdžių priežiūros ir remonto darbus. Ji netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė avarinio gedimo, t. y. namo kanalizacijos vamzdžio, dėl ko jam trūkus buvo apgadintas nukentėjusiojo turtas. Taip pat pažymėjo tai, jog atsakovės pozicija nepagrįsta jokiais rašytinais įrodymais, nes ji nepateikė jokių jo tinkamą priežiūrą pagrindžiančių dokumentų.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Admituras“ atstovas A. B. nurodė, kad UAB „Admituras“ yra pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorius. Veikdamas kaip administratorius daro viską, kas numatyta jo darbo reglamentuose ir įstatymuose. Numatyti visų bendro naudojimo sistemų gedimų yra neįmanoma. Dėl avarijos žino tiek, jog buvo apipiltas butas. Avariją likvidavo UAB „Elotus“, kurį samdo pagal sutartį, apmokėta buvo iš namo kaupimo fondo. Gedimas įvyko ne dėl administratoriaus ar techninio prižiūrėtojo kaltės, o todėl kad susidėvėjo fasoninė detalė ir įvyko įvykis, kurio apžiūros metu nebuvo galima numatyti, kadangi įtrūkimas atsirado vietoje kuri yra užtaisyta, uždengta konstrukcijomis. Sprendimus dėl kapitalinio remonto ir kitų investicijų priima gyventojai. UAB „Elotus“ maždaug kas mėnesį apžiūri ir tikrina bendro naudojimo inžinerinius tinklus.

Liudytojas E. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Grįžus namo rado užlietą butą ir paskambino UAB „Elotus“ dispečerei, kurios telefoną rado skelbimų lentoje. Jis gyvena antrame aukšte, pagalba atvažiavo labai greitai, kol laukė, bėgo per kaimynus žiūrėti kas atsitiko. Paaiškėjo, jog nelaimė įvyko 5 aukšte, užpylė juos ir laiptinės sienas. Kiek žino kaltas ne gyventojas, o kanalizacija. Buvo atėjusi atstovė su klausimais apie vamzdynų keitimą, tačiau pinigai yra panaudoti laiptinės remontui, todėl nėra iš ko keisti vamzdynų. Yra sutarta, jog kai sukaups pakankamai, administratorė praneš ir bus keičiami vamzdžiai. Niekam priekaištų neturi, viskas padaryta laiku, greit atvažiavo pagalba, paaiškino kaip elgtis jei dar kartą taip nutiktų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 16 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp IV ir V aukštų trūko vandens stovas ir buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl buto užliejimo priežasties, nors 2020 m. kovo 20 d. pranešime apie įvykį kaip nustatytas ar numanomas įvykio kaltininkas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) butas, vėliau UAB „Elotus“ ir galiausiai UAB „Admituras“. Patalpos buvo apdraustos ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. GJELT Nr. 2710013), kurio draudimo apsauga galiojo įvykio metu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 628,10 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui E. Š.. Tokiu būdu, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius tinklus yra atsakingas namo administratorius UAB „Admituras“ ir jis privalėjo užtikrinti tinkamą vamzdžių funkcionavimą, todėl ieškinį dėl išmokėtų sumų gražinimo pareiškė būtent atsakovei UAB „Admituras“. Ieškovė, nurodydama, kad atsakovė yra įrenginio – trūkusio vandens stovo, dėl kurio trūkumų atsirado žala, valdytoja, atsakovės atsakomybę grindžia CK 6.266 straipsniu.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Taigi, pagal šią teisės normą griežtoji atsakomybė konkrečiam asmeniui gali būti taikoma tik jeigu asmuo yra statinio savininkas arba valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovei buvo perduota teisė savarankiškai valdyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus.

Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).

CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), 8 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Funkcijos, kurias atlieka administratorius įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, įtvirtintos Nuostatų 4 punkte. Pagal jį administratorius sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą (4.1 punktas), sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (4.2 punktas), organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (4.5 punktas), organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas), dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose (4.7 punktas), rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (4.8 punktas), šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus, atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę (4.9 punktas), apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą (4.10 punktas), vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (4.11 punktas), rengia metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą (4.12 punktas), skelbia informaciją apie savo veiklą (4.13 punktas), užtikrina valstybinės vėliavos iškėlimą (4.14 punktas). Nuostatų 7 punkte nustatomos administratoriaus pareigos įgyvendinant nurodytas funkcijas.

Nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti administratoriui suteiktos valdymo teisės turinį, išskirtinos tokios administratoriaus pareigos kaip pareiga Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas) ir pareiga pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, (7.7 punktas). Teismas, įvertinęs Nuostatuose įtvirtintas administratoriaus funkcijas ir su jų vykdymu siejamas pareigas, konstatuoja, kad administratoriui nesuteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, kadangi administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Visais kitais atvejais administratorius gali veikti tik įgyvendindamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovei deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu esant visoms kitoms tokios atsakomybės kilimo sąlygoms gali atsirasti tik nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo kilusi grėsmė bendro naudojimo objektų išlikimui, žmonėms ar aplinkai arba nustačius, kad atsakovė neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar atsakovei kyla atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti priežastis, nulėmusias ieškovės patirtos žalos atsiradimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-2812 atsakovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore (CK 4.84, 4.240 straipsniai). Taip pat pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatas, turi užtikrinti šio objekto priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Šiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nėra nuostatų apie tai, kad administratoriui bendro naudojimo objektai perduodami savarankiškai valdyti, priešingai – jame kalbama pagrinde apie techninės priežiūros organizavimą, ir nurodoma (kaip ir minėtose CK 4.82-4.85 straipsnių nuostatose), kad sprendimus dėl šio objekto keitimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo, modernizavimo ir pan. gali priimti ne administratorius (atsakovė), o tik daugiabučio namo butų ir kt. patalpų savininkai. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad atsakovei nurodytais teisės aktais buvo perduota ne minėto daugiabučio bendro naudojimo objektų savarankiško valdymo, o tik techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo (-ų) nurodymus funkcija, todėl atsakovė negali būti pripažinta bendrojo naudojimo objektų (tame tarpe ir name trūkusio kanalizacijos stovo) valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, kaip to reikalauja ieškovė. Aplinkybė, kad būtų kilusi grėsmė kanalizacijos stovo išlikimui, žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą atsakovei imtis veiksmų, nenustatyta. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu negalima ir ieškinys šiuo pagrindu atmestinas.

Ieškovė ieškinyje remiasi ir CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Todėl teismas mano, jog, atskleisdamas bylos esmę, turi pasisakyti ir dėl atsakovės atsakomybės bendrais pagrindais klausimo.

Pagal 6.263 CK straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis. Dėl žalos fakto ir dydžio byloje ginčo nėra.

Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos.

Ieškovė ieškinyje nenurodė kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, kokiais veiksmais kokių teisės aktų ir kokius reikalavimus pažeidė arba ko atsakovė neatliko, nors turėjo. Atvirkščiai, iš aptartų įrodymų visumos matyti, jog atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tinkamai užtikrino jai pavestas namo administratoriaus pareigas. Kaip matyti iš byloje esančio Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalo duomenų, pastato būklės apžiūros vyksta periodiškai, paskutinė apžiūra prieš 2019 m. kovo 16 d. draudiminį įvykį buvo 2019 m. vasario 28 d., kurios metu buvo pastebėti šie defektai: 1 laiptinėje 5 aukšte netvarkinga elektros instaliacija, 1 laiptinėje ir rūsyje elektros gedimas ir 1 laiptinėje netvarkingas šildymo stovas. Taip pat pateiktas 2019 m. kovo 14 d. statinio apžiūros aktas Nr. 88, patvirtina, jog buvo atlikta statinio apžiūra. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas laiko, jog byloje nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, o jiems nesant nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos apliejus butą. Ieškovei šių aplinkybių neįrodžius, teismas laiko, jog atsakovei deliktinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra visų būtinų jos taikymo sąlygų. Todėl ieškinys šiuo pagrindu atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.