Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-05-19 · Civilinė byla Nr. 2S-460-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-19
Bylos Nr.
2S-460-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05222-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Kreditorius
Pakruojo ūkininkų
Pareiškėjas
R. V.
Kategorijos
  • 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-460-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05222-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 129.18.; 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. Š. ir išieškotojos Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-186-772/2014 pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 71-894/2010, kuriame prašė panaikinti antstolės 2013-07-10 patvarkymą areštuoti lėšas kaip neteisėtą ir pažeidžiantį jos teises ir teisėtus interesus. Taip pat sustabdyti vykdomąją bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolės atstovas 2013-07-10 atvykęs į parduotuvę, kur ji pagal Verslo pažymą vykdo ūkinę veiklą, Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos apskaitos operacijų ir išlaidų žurnale padarė įrašą, jog yra areštuojamos piniginės lėšos 72903,67 Lt sumai. Pareiškėja teigė, kad apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus jos atžvilgiu ji nebuvo informuota. Nurodė, jog atliekamas ir ikiteisminis tyrimas dėl galimai išieškotojo atstovų nusikalstamų veikų sudarant paskolos sutartis tarp pastarojo ir skolininkės ar jos artimųjų. Teigė, jog atlikus ikiteisminį tyrimą galbūt atsiras teisinis pagrindas peržiūrėti ir civilinę bylą, kurios pagrindu jos atžvilgiu yra atliekami vykdymo veiksmai. Todėl mano, kad vykdomoji byla jos atžvilgiu turi būti sustabdyta. Atskirai nurodė, kad antstolės veiksmai žlugdo jos verslą, nes kitų pajamų, apart gaunamų iš šio verslo, ji neturi. Nurodė, kad iš gaunamų pajamų teikia išlaikymą ir nepilnametei dukrai. Pripažino, jog 72903,67 Lt sumos ji neturi ir negali jos pervesti į antstolės sąskaitą.

Antstolė 2013-07-12 priėmė patvarkymą Nr. 71/10/894/2 skundo netenkinti ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui. Antstolė priimtame patvarkyme nurodė, kad jos kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Pakruojo raj. apylinkės teisme 2010-06-09 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 86800,36 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės R. V., išieškotojai Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Išieškotojos prašymu antstolė areštavo skolininkės, vykdančios individualią veiklą, parduotuvės kasoje esančias pinigines lėšas. Arešto fakto pagrindu buvo surašytas Turto arešto aktas ir priimtas patvarkymas. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra gauta informacijos, kurios pagrindu pagal CPK 626, 627 str. būtų pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą.

Atsiliepimas

Išieškotoja Pakruojo ūkininkų kredito unija pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu reikėtų sustabdyti vykdomąją bylą. Nurodė, kad išieškotoja CPK 689 str. pagrindu kreipėsi į antstolę su prašymu areštuoti skolininkės iš individualios veiklos gaunamas pinigines lėšas. Teigė, jog pradėtas ikiteisminis tyrinas pagal esamus duomenis nėra susijęs su atliekamu skolos išieškojimu. Dėl to prašė teismo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi visiškai tenkino pareiškėjos R. V. skundą ir antstolės V. Š. veiksmus 2013-07-10 vykdomojoje byloje Nr. 71-894/2010 pripažino neteisėtais, vykdant išieškojimą pagal išieškotojos Pakruojo ūkininkų kredito unijos pateiktą vykdomąjį raštą, išduotą 2010-06-09, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. V., panaikino antstolės V. Š. vykdomojoje byloje Nr. 71-894/2010 priimtus procesinius sprendimus: 2013-07-10 patvarkymą Nr. 0071/10/00894/2 Areštuoti lėšas, 2013-07-10 turto arešto aktą Nr. 0071/10/00894/2 ir 2013-07-12 patvarkymą Dėl atsisakymo patenkinti skundą.

Teismas nurodė, kad pagal 2013-07-10 turto arešto aktą buvo areštuotas ir tas skolininkės turtas, kuris jai tiesiogiai nepriklauso, tai yra kitam darbuotojui L. G. skirta atlyginimo dalis, bei pinigai, skirti privalomiems mokėjimams į valstybės ir Sodros biudžetą. Tuo pačiu, antstolės atstovas, veikdamas jos vardu ir turėdamas duomenis apie skolininkės nepilnametį vaiką, nesiėmė papildomų veiksmų, kad būtų apsaugoti ir šio asmens interesai. Pastaruosius antstolės ir jos atstovo veiksmus teismas laikė neatitinkančiais tiek taikytinų, tiek ir pasikeitusių vykdymo proceso nuostatų, kuomet turi būti realiai įvertintos visos su skolininko turto areštu susijusios aplinkybės (pvz. naujoji Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-11-18, Žin., 2011, Nr. 137-6495). Pažymėjo, kad kiekvienu atveju antstolė, pradėdama vykdymo veiksmus dėl skolininkei priklausančio turto arešto, turi siekti išsiaiškinti koks tai turtas ir kam jis priklauso. Todėl teismas sutiko su pareiškėjos skundo motyvais, kad antstolė, areštuodama jos turtą, pažeidė CPK 675 str., 677 str. nuostatas. Teismas taip pat konstatavo, kad antstolė netinkamai vykdė procesinius veiksmus, susijusius su skolininkei priklausančio turto nustatymu, jo aprašymu ir įregistravimu turto arešto aktų registre, todėl pripažino, kad egzistuoja teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir panaikinti antstolės 2013-07-10 patvarkymą dėl skolininkės piniginių lėšų arešto visa apimtimi.

Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir atidėjimo vykdymo procese teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui ar vykdymo veiksmų pagal pareiškėjos skundo motyvus atidėjimui. Be to, nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2014-01-10 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

Nors išieškotoja prašė teismo priimti atskirąją teismo nutartį dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. požymius, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl išieškotojos nurodytos nusikalstamos veikos. Be to, nurodė, kad teismas, įgyvendindamas teisingumą, gali priimti atskirąją nutartį, tačiau tik tuomet kai teisėtumo pažeidimas yra siejamas su viešojo intereso apsauga, o pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, todėl jis negali atskirosiomis nutartimis reaguoti į neesminius, neturinčius visuomeninės reikšmės teisės pažeidimus arba pažeidimus, susijusius su akivaizdžiai privačiais santykiais.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu antstolė V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014‑02-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos R. V. skundą atmesti. Skunde nurodo, kad pajamos, gautos iš individualios veiklos, nėra laikomos darbo užmokesčiui prilygintoms pajamoms ir nepatenka į CPK 737 straipsnio reglamentavimo sritį. Areštuojant pajamas, gautas iš individualios veiklos, buvo laikomasi nuostatos, kad tai yra skolininkės turtas, o ne darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, todėl buvo laikomasi CPK nuostatų dėl piniginių lėšų ir turto arešto, kurios nebuvo pažeistos. Atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkė R. V. neprašė antstolės leisti naudotis ar disponuoti iš individualios veiklos gaunamų pajamų dalimi, gavusi tokį skolininkės prašymą, antstolė jį būtų svarsčiusi ir priėmusi tam tikrą sprendimą, kurį būtų galima skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Mano, kad toks skolininkės nebendradarbiavimas su antstoliu, reikiamų dokumentų nepateikimas nereiškia, kad antstolė V. Š. negalėjo areštuoti pajamų, gaunamų iš individualios veiklos, todėl naikinti antstolės V. Š. priimtų procesinių dokumentų visa apimti nebuvo pagrindo.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Pakruojo ūkininkų kredito unija (išieškotoja) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos R. V. skundą atmesti. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad antstolė pažeidė CPK 675 str., 677 str. nuostatas, nes antstolė, vykdydama teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, turi teisę areštuoti skolininko turtą tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti – tai ir buvo padaryta, areštuojant pareiškėjos individualios veiklos lėšas, padarant įrašą kasos apskaitos operacijų ir išlaidų žurnale. Nurodo, kad realiai jokios piniginės lėšos iš skolininkės parduotuvės kasos nebuvo paimtos, todėl nei skolininkės darbuotojos teisė gauti darbo užmokestį, nei skolininkės nepilnamečio vaiko interesai, nei kiti skolininkės interesai šių antstolės veiksmų atlikimo momentu nebuvo pažeisti. Antstolė, areštuodama skolininkės individualios veiklos pajamas, pagrįstai darė prezumpciją, kad tai yra skolininkės turtas, individualios veiklos pajamos nėra tos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Tai, kad skolininkės veikla nėra labai pelninga, nėra pagrindas skolininkei nemokėti išieškotojui priteistos skolos, nėra pagrindas antstoliui nenukreipti išieškojimo į skolininkės gaunamas pajamas. Taip pat nurodo, kad skolininkės individuali veikla buvo vykdoma ir po individualios veiklos piniginių lėšų arešto, todėl neabejotinai buvo gaunamos pajamos, tačiau, nepaisant uždėto arešto, skolininkė nuo 2013 m. liepos 10 d. nei vieno lito nepervedė į antstolės depozitinę sąskaitą, todėl yra pagrindas manyti, kad jos veiksmuose yra BK 246 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Dėl to teismas turėjo informuoti prokuratūrą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo tenkinti antstolės V. Š. atskirąjį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos R. V. skundą atmesti.

Atsiliepime į atskiruosius skundus pareiškėja R. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliančių atskirųjų skundų netenkinti. Nurodo, kad ginčo atveju skolininkė yra ir darbuotojos L. G. darbdavė, kuri iš darbdavio už atliktą darbą gauna darbo užmokestį, iš skolininkės vardu gautų piniginių lėšų darbuotojai išmokamo darbo užmokesčio pagrindu yra apskaičiuojami ir sumokami privalomi mokėjimai į Sodros bei valstybės biudžetą. Taip pat pačiai skolininkei priklauso atitinkama pajamų dalis darbo užmokesčio pagrindu, tik į dalį šių lėšų gali būti nukreiptas išieškojimas. Be to, skolininkės gaunamos pajamos iš veiklos, sumokėjus darbo užmokestį ir kitus mokesčius darbuotojai, mokesčius už patalpų nuomą, yra mažesnės nei mažiau nei MMA.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje yra priimtas vykdyti išieškotojos Pakruojo ūkininkų kredito unijos pateiktas vykdomasis dokumentas – Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-06-09 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-439-284/2010 dėl 86800,36 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės R. V.. Antstolės V. Š. kontoroje 2013-07-05 buvo gautas išieškotojos prašymas areštuoti skolininkės R. V. pinigines lėšas, gaunamas iš individualios veiklos, o 2013-07-10 patvarkymu antstolė nusprendė areštuoti skolininkės pinigines lėšas, gautas iš individualios veiklos, todėl Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato operacijų ir išlaidų apskaitos žurnale buvo padarytas įrašas dėl 72903,67 Lt sumos arešto, tuo pačiu buvo priimtas ir turto arešto aktas dėl nurodytos sumos arešto, išsiųstas pranešimas dėl turto arešto įregistravimo Turto arešto registre. Skolininkė R. V. 2013-07-12 kreipėsi į antstolę dėl turto arešto panaikinimo, antstolė patvarkymu šio skundo netenkino ir persiuntė skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino antstolės V. Š. 2013-07-10 patvarkymą Nr. 0071/10/00894/2 Areštuoti lėšas bei 2013-07-10 turto arešto aktą Nr. 0071/10/00894/2. Ši savo sprendimą teismas grindė tuo, kad buvo areštuotas ir tas skolininkės turtas, kuris jai tiesiogiai nepriklauso, tai yra darbuotojui skirtas atlyginimas bei pinigai, skirti privalomiems mokėjimams į valstybės biudžetą, be to neatsižvelgta į skolininkės nepilnamečio vaiko interesus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirųjų skundų argumentus ir skundžiamą teismo nutartį, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, todėl nekartodamas pirmosios instancijos teismo iš esmės teisėtų ir pagrįstų motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.) su jais sutinka ir pasisako tik dėl esminių apeliančių atskirųjų skundų motyvų.

Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. Nr. IX-876) 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Nors įstatymas numato teisę antstoliui areštuoti skolininko turtą, bet kuriuo atveju antstolis, prieš atlikdamas tam tikrus veiksmus, privalo įvertinti tokių veiksmų įtaką visų vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, antstolė skundžiamu patvarkymu areštavo visą skolininkės individualios veiklos turtą, t. y. pagal kasos knygą esančias pinigines lėšas, nurodydama jas visas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, toks viso iš individualios veiklos gaunamo turto areštas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ir atitinkančiu vykdymo proceso tikslus bei bendruosius teisės principus. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirųjų skundų argumentais, jog individualios veiklos lėšos negali būti laikomos darbo užmokesčiu CPK 737 straipsnio prasme, tačiau individualios veiklos lėšos yra asmens pajamos, kurios turi būti naudojamos individualioje veikloje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas – mokami atlyginimai darbuotojams, privalomi mokėjimai valstybės biudžetui ir kt. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos visų individualios veiklos lėšų, esančių kasoje, areštas itin apsunkintų pareiškėjos ūkinę – komercinę veiklą, kadangi šiuo konkrečiu atveju pareiškėja netektų galimybės ne tik toliau vykdyti veiklą (pramoninių prekių pirkimas – pardavimas), bet ir atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis bei mokėti darbo užmokestį darbuotojams. Be to, nepaisant to, kad pareiškėjos iš individualios veiklos gaunamos pajamos nepriskirtinos darbo užmokesčiui ir joms netaikytinos CPK 733–736 straipsnių nuostatos, pažymėtina, kad tokios pajamos yra atlygis už darbą, ir, kaip jau minėta, ne tik pareiškėjai, bet ir jos samdomiems darbuotojams, todėl areštavus visas individualios veiklos pajamas būtų pažeista pareiškėjos ir kitų asmenų konstitucinė teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str.), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.), o taip pat ir vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-20 nutartį, kuria tenkintas pareiškėjos R. V. skundas dėl antstolio veiksmų, atskirųjų skundų motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė