Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2014-02-20 · Civilinė byla Nr. 2-186-772/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
2-186-772/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05222-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
R. V.
Kreditorius
Pakruojo ūkininkų
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-186-772/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05222-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.;113.1.; 117.1.;128.11.;129.20.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei, Ramonai Subačienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. V. ir jos atstovėms adv. I. Petkienei ir R. V., suinteresuotam asmeniui antstolei V. Š., išieškotojo Pakruojo ūkininkų kredito unijos atstovei adv. D. Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) R. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, susijusių su skolininkės turto areštu, suinteresuoti asmenys: antstolė V. Š., išieškotojas Pakruojo ūkininkų kredito unija (PŪKU).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja iš pradžių 2013-07-12 pateikė skundą antstolei dėl pastarosios veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 71-894/2010. Antstolė 2013-07-12 priėmė patvarkymą Nr. 71/10/894/2 skundo netenkinti ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui.

Pareiškėja skunde prašė įvertinti antstolės V. Š. veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje teisėtumą, priimant 2013-07-10 patvarkymą Areštuoti lėšas, vykdant skolos išieškojimą iš skolininkės turto pagal išieškotojo pateiktą vykdytiną dokumentą. Bendra skolos suma yra 72 903,67 Lt.

Pareiškėja 2013-07-12 skunde nurodė, kad antstolės atstovas 2013-07-10 atvykęs į parduotuvę, kur ji pagal Verslo pažymą vykdo ūkinę veiklą, Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos apskaitos operacijų ir išlaidų žurnale padarė įrašą, jog yra areštuojamos piniginės lėšos 72 903,67 Lt sumai.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigė, kad apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus jos atžvilgiu ji nebuvo informuota. Nurodė, jog atliekamas ir ikiteisminis tyrimas dėl galimai išieškotojo atstovų nusikalstamų veikų sudarant paskolos sutartis tarp pastarojo ir skolininkės ar jos artimųjų. Teigė, jog atlikus ikiteisminį tyrimą gal būt atsiras teisinis pagrindas peržiūrėti ir civilinę bylą, kurios pagrindu jos atžvilgiu yra atliekami vykdymo veiksmai. Todėl mano, kad vykdomoji byla jos atžvilgiu turi būti sustabdyta. Atskirai nurodė, kad antstolės veiksmai žlugdo jos verslą, nes kitų pajamų ji neturi apart gaunamų iš šio verslo. Nurodė, kad iš gaunamų pajamų teikia išlaikymą ir nepilnametei dukrai. Pripažino, jog 72 903,67 Lt sumos ji neturi ir negali jos pervesti į antstolės sąskaitą

Vadovaujantis LR CPK 510 - 512, 626, 627, 703 straipsnių nuostatomis pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolės 2013-07-10 patvarkymą Areštuoti lėšas kaip neteisėtą ir pažeidžiantį jos teises ir teisėtus interesus. Taip pat sustabdyti vykdomąją bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą.

Antstolė 2013-07-12 patvarkyme nurodė, kad jos kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Pakruojo raj. apylinkės teisme 2010-06-09 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 86 800,36 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės R. V., išieškotojui Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Išieškotojo prašymu antstolė areštavo skolininkės vykdančios individualią veiklą parduotuvės kasoje esančias pinigines lėšas. Arešto fakto pagrindu buvo surašytas Turto arešto aktas ir priimtas patvarkymas. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra gauta informacijos, kurios pagrindu pagal CPK 626, 627 str. būtų pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą. Atskirai nurodė skolininkei, jog ji turi ne tik teises, bet ir pareigas, o viena iš tokių pareigų yra bendradarbiavimas su išieškotoju ir antstoliu. Dėl to skolininkė privalo domėtis ir vykdymo eiga. Antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, atmetė jos prašymą panaikinti 2013-07-10 procesinius sprendimus dėl lėšų arešto ir sustabdyti vykdomąją bylą, bei nusprendė vykdomąją bylą perduoti vietos apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Išieškotojas 2013-08-02 pateikė teismui atsiliepimą į bylą dėl pareiškėjos skundo ir nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Išieškotojas 2013-08-02 teismui į bylą pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu (CPK 626 - 627 str.) reikėtų sustabdyti vykdomąją bylą. Nurodė, kad išieškotojas CPK 689 str. pagrindu kreipėsi į antstolę su prašymu areštuoti skolininkės iš individualios veiklos gaunamas pinigines lėšas. Teigė, jog pradėtas ikiteisminis tyrinas pagal esamus duomenis nėra susijęs su atliekamu skolos išieškojimu. Dėl to prašė teismo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėja ir jos atstovės teismo posėdžio metu pakartojo skundo motyvus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti. Papildomai pareiškėją nurodė, kad iš pajamų gaunamų iš verslo ji atsiskaito su produkcijos ir prekių tiekėjais, sumoką komunalinių paslaugų ir nuomos mokestį, apmoką kitas išlaidas susijusias su verslu. Taip pat moka darbuotojai L. G. darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus pagal viešosios teisės nuostatas. Be to teikia išlaikymą nepilnametei dukrai ir patiria kitų išlaidų susijusių su gyvenamosios patalpos išlaikymu. Pripažino, kad dėl laiku neapmokėtų komunalinių paslaugų turi įsiskolinimų jų tiekėjams. Teigė, jog pagal metines pajamų deklaracijas jos iš verslo gaunamas pelnas yra labai nedidelis.

Išieškotojo PŪKU atstovė teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepimo argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti ir iš pastarosios priteisti išieškotojui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė teismo dėl pareiškėjos atsisakymo vykdyti antstolės reikalavimą dėl piniginių lėšų pervedimo į pastarosios depozitinę sąskaitą priimti atskirąją nutartį

Teismo posėdžio metu antstolė parodė, kad 2013-07-10 patvarkymu buvo areštuotos iš pareiškėjos individualios veiklos gautos piniginės lėšos, o duomenų, jog reikėtų sumažinti arešto dydį ar taikyti kokias jo išlygas nebuvo. Teigė, jog antstolės atstovo veiksmai buvo teisėti, kadangi jie atitinka CPK 675 str. nuostatas. Be to vykdymo procese jokių pinigų iš skolininkės nebuvo gauta. Kadangi antstolė veikė pagal CPK 675 str. nustatytus reikalavimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog jos 2013-07-10 patvarkymas yra neteisėtas ir jį panaikinti. Dėl to prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.

Dėl antstolės veiksmų areštuojant skolininko turtą.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Šiuos apribojimus nustato turtą areštuojantis organas. Jeigu turtas areštuojamas teismo nutarties pagrindu, teismo nutartyje nurodoma, kokie apribojimai turi būti taikomi areštuotam turtui. Antstolis, areštuodamas turtą, turi pats nustatyti šiuos apribojimus ir nurodyti juos turto arešto akte. Apribojimai nustatomi priklausomai nuo konkrečių vykdomosios bylos aplinkybių: turto pobūdžio, jo savybių, ūkinės reikšmės skolininkui ir pan.

Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

Areštuojant skolininko turtą, visais atvejais turi būti apribojama areštuoto turto savininko disponavimo turtu teisė. Priešingu atveju, turto areštas netenka prasmės. Skolininko teisė valdyti areštuotą turtą gali būti ribojama siekiant išsaugoti turtą, pavyzdžiui, uždraudžiant skolininkui areštuotą pastatą pertvarkyti ir pan. Gali būti apribojama skolininko teisė valdyti turtą ir tais atvejais, kai, naudojantis turtu, iš esmės mažėja jo vertė. Perduodant turtą saugoti kitiems asmenims, skolininkas visada netenka teisės naudotis areštuotu turtu.

Skolininko nuosavybės teisės į areštuotą turtą apribojamos laikinai: iki skolininkas pats geranoriškai sumokės skolą arba turtas bus realizuotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir tokiu būdu bus patenkinti išieškotojo reikalavimai.

Kaip jau minėta iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolės V. Š. kontoroje 2013-07-05 gautas išieškotojo PŪKU prašymas areštuoti skolininkės R. V. pinigines lėšas gaunamas iš individualios veiklos (v/b 71-894-2010; 86 b.l.). Antstolė tuo pat metu išsiaiškino ir skolininkės šeiminę padėtį, tai yra, jog ji augina nepilnametę dukrą, gimusią 2009-10-22 (minėta v/b; 87 b.l.). Antstolė atsižvelgiant į skolos sumą 2013-07-10 patvarkymu nusprendė areštuoti skolininkės pinigines lėšas gautas iš individualios veiklos (minėta v/b; 96 b.l.). Tęsdamas pradėtus vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės, antstolės atstovas, nuvyko į jos verslo veiklos vietą ir Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato operacijų ir išlaidų apskaitos žurnale padarė įrašą dėl 72 903,67 Lt sumos arešto (v/b; 97 b.l.). Tuo pačiu 2013-07-10 buvo priimtas ir turto arešto aktas dėl nurodytos sumos arešto (v/b; 92-95 b.l.). Taip pat 2013-07-10 išsiųstas pranešimas dėl turto arešto įregistravimo Turto arešto registre (v/b; 99 b.l.). Antstolės 2013-07-10 patvarkymas priimtas atsižvelgiant į tai, jog skolos dydis yra 72 903,67 Lt, dėl ko skolininkė gali turtą paslėpti, parduoti, perleisti arba dovanoti tretiesiems asmenims, o piniginės lėšos gali būti iššvaistytos. 2013-07-10 turto arešto akte nurodyta, kad skolininkei uždraudžiama areštuotu turtu disponuoti, neapribojant kitų jos teisių, susijusių su nuosavybe. Tačiau pastebėtina, jog pagal 2013-07-10 turto arešto aktą buvo areštuotas ir tas skolininkės turtas, kuris jai tiesiogiai nepriklauso, tai yra kitam darbuotojui L. G. skirtą atlyginimo dalis, bei pinigai skirti privalomiems mokėjimams į valstybės ir Sodros biudžetą (v/b; 92-95 b.l.). Tuo pat metu antstolės atstovas veikdamas jos vardu ir turėdamas duomenis apie skolininkės nepilnametį vaiką, nesiėmė papildomų veiksmų, kad būtų apsaugoti ir šio asmens interesai. Pastarieji antstolės ir jos atstovo veiksmai laikytini neatitinkančiais tiek taikytinų, tiek ir pasikeitusių vykdymo proceso nuostatų, kuomet turi būti realiai įvertintos visos su skolininko turto areštu, susijusios aplinkybės (pvz. Naujoji Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-11-18, Žin., 2011, Nr. 137-6495). Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolė pradėdama vykdymo veiksmus dėl skolininkei priklausančio turto arešto, turi siekti išsiaiškinti koks tai turtas ir kam jis priklauso. Todėl teismas sutinka su pareiškėjos skundo motyvais, kad antstolė areštuodama jos turtą pažeidė CPK 675 str., 677 str. nuostatas.

Turto areštas procesine prasme suprantamas kaip kelių procesinių veiksmų visuma: turto aprašymas; arešto akto paskelbimas skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, turto arešto akto įregistravimas turto arešto aktų registre; turto saugotojo paskyrimas.

Antstolio surašytas turto arešto aktas (turto aprašas) yra turto arešto aktų registro objektas (Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnis). Antstolė turto arešto aktą įregistravo Turto arešto aktų registre (v/b; 92-95 b.l.). Pastebėtina, kad pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 13 straipsnį turto arešto aktas bei jo pakeitimai išregistruojami Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Skolininko turtas paprastai areštuojamas dalyvaujant skolininkui. Tuo pačiu skolininkas supažindinamas su jo turto areštu. Ši aplinkybė svarbi nustatant turto arešto įsigaliojimo momentą. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto (turto aprašo) paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre. Turto arešto įregistravimas - tai turto arešto duomenų įrašymas į turto arešto aktų registrą.

Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Sutinkamai su Turto arešto aktų registrų įstatymo 5 straipsniu laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre.

Remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad antstolė netinkamai vykdė procesinius veiksmus, susijusius su skolininkei priklausančio turto nustatymu, jo aprašymu ir įregistravimu turto arešto aktų registre, todėl pripažintina, kad egzistuoja teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir panaikinti antstolės 2013-07-10 patvarkymą dėl skolininkės piniginių lėšų arešto visa apimtimi.

Iš vykdomojoje ir nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja R. V. pagal Pakruojo raj. apylinkės teismo 2010-06-09 išduotą vykdomąjį raštą išieškotojui buvo skolinga 86 368,36 Lt pagrindinės skolos. Išieškotojas 2010-10-25 kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės turto ar piniginių lėšų pateikdamas vykdomąjį raštą. Antstolis nustatęs, jog skolininkė vykdo individualią veiklą ir gauna iš jos atitinkamas pajamas, turėjo teisę atlikti vykdymo veiksmus ir dėl jai priklausančio turto ar piniginių lėšų arešto ir tuo pagrindu priimti patvarkymą. Tačiau tenka pastebėti, kad šis antstolės veiksmas kaip ir kiekviena teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos prasmę (teleologinis aiškinimo būdas). Kaip jau teismas yra pastebėjęs pirmiausia, nors įstatymas ir kalba apie antstolės teisę areštuoti skolininko turtą ar pinigus, tačiau ir tuomet atliekant piniginių lėšų areštą, būtina atsižvelgti, jog šioje pinigų sumoje yra ir piniginės lėšos apskaičiuojamos pagal asmeninio pobūdžio prievoles, tai yra kylančias iš darbo santykių. Tokiu atveju antstolis negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes nėra leidžiama kištis į trečiųjų asmenų sutartinius santykius (CK 6. 189 str.). Ginčo atveju skolininkė yra ir darbuotojos L. G. darbdavė, kuri iš darbdavio už atliktą darbą gauna darbo užmokestį. Antra, nors darbo užmokestis yra mokomas skirtingais terminais, tačiau jo atitinkama dalis gali būti apskaičiuojama kiekvieną dieną ar savaitę. Trečia, iš skolininkės vardu gautų piniginių lėšų darbuotojai išmokamo darbo užmokesčio pagrindu yra apskaičiuojami ir sumokami privalomi mokėjimai į Sodros bei valstybės biudžetą. Taip pat pačiai skolininkei irgi priklauso atitinkama pajamų dalis darbo užmokesčio pagrindu, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tik į dalį šių lėšų.

Teismas pažymi, kad antstolis pirmiausia, turėjo išsiaiškinti skolininkės vardu gautų pinigų paskirtį, o tik po to taikyti jų areštą visą apimtimi (v/b; 96 b.l.). Kaip teismas jau yra nurodęs ginčo atveju negalima remtis vien tik formaliu įstatymo aiškinimu, tai yra tiesmukiškai darant išvadą, kad antstolis turėdamas duomenis apie pareiškėjos nepilnametį vaiką, gali areštuoti ir visą jai priklausantį darbo užmokestį. Iš paminėto seka, kad antstolės atstovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kaip to iš jo yra reikalaujama, kuomet jis atlieka su skolininkės turto areštu, susijusius veiksmus. Be to antstolė gavusi pareiškėjos skundą jo netenkino formaliais motyvais, tai yra visiškai neįsigilinusi ne tik į faktines aplinkybes, bet ir jas ignoruodamas. Pareiškėja skunde nurodė, kad augina nepilnametį vaiką, tačiau antstolė į šį faktą nekreipė dėmesio ir paliko galioti visą apimtimi minėtu patvarkymu taikytą skolininkės pinigų areštą. Todėl tokie antstolės veiksmai pripažintini neteisėtais. Pirmiausia, išskaitų iš skolininkei priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies dydį nustato LR CPK 736 straipsnis. Išskaitų dydis diferencijuojamas priklausomai nuo vykdomojo dokumento pobūdžio, išmokų dydžio. LR CPK ir LR DK skirtingai reglamentuoja galimų išskaitų dydį. Vadovaujantis LR CPK 1 straipsnio 1 dalimi, vis dėlto taikytinos LR DK normos, pagal kurio 225 straipsnio 2 dalį, darant išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Išskaitų dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Antra, antstolė neįvertino ir tos aplinkybės, jog arešto atveju gali būti areštuota tik 50 proc. skolininkės gaunamo darbo užmokesčio dalies, o ne visas jai skirtas atlyginimas (darbo užmokestis). Trečia, pažymėtina, kad valstybė nėra suinteresuota, jog iš skolininko vykdymo procese būtų paimtas visas turtas, kadangi tokiu atveju pati valstybė vėl turės socialiai šelpti skolininkę ir jos šeimą. Todėl CPK nuostatos nustato ir imunitetus nuo išieškojimo tam tikram fizinių asmenų turtui. Skolininkui paliekamas turtas, kuris leidžia pačiam skolininkui ir jo šeimai išsaugoti pragyvenimui būtinas lėšas (CPK 668 str.).

Visuma aukščiau nurodytų faktų leidžia teismui daryti išvadą, jog antstolė minėtu patvarkymu pažeidė ne tik pareiškėjos, trečiojo asmens, bet ir skolininkės nepilnamečio vaiko interesus, kas visiškai nesiderina su CK 3.3 str. nuostatomis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus antstolės 2013-07-10 priimtas patvarkymas Dėl piniginių lėšų arešto, bei to pačios dienos data priimtas Turto arešto aktas, naikintini. Taip pat panaikintinas ir 2013-07-12 priimtas antstolės patvarkymas netenkinti pareiškėjos skundo. Teismui naikinant šiuos procesinius sprendimus tuo pačiu nėra paneigiama antstolės teisė areštuoti skolininkės gaunamas pinigines lėšas iš individualios veiklos, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į aukščiau paminėtas nuostatas.

Pažymėtina, kad teismo nutartyje pateikiamas teisės normos aiškinimas, kaip jau minėta remiasi iš dalies ir naujos redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos, įsigaliojusios nuo 2011-11-18 nuostatomis. Nors naujoji tvarką ginčo atveju netaikoma, tačiau teismas mato pagrindą pasiūlyti antstolei remtis pasikeitusia reglamentacija kuomet areštuojamos skolininkės piniginės lėšos, kadangi naujų vykdymo proceso formų pritaikymas areštuojant skolininkės pinigines lėšas, nekeičia ginčo atveju taikytinos pačios vykdymo tvarkos. Kaip jau minėta teismas tenkindamas pareiškėjos skundą nepaneigia antstolės teisės atlikti skolininkės iš verslo gaunamų pajamų arešto, tačiau visi su šiuo prievartiniu veiksmu susiję sprendimai, turi būti atitikti ne tik vykdymo proceso nuostatų reikalavimus, o tuo pačiu tikslinga atsižvelgti ir į jų pasikeitimus, bei į kitas teisės aktų nuostatas.

Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir atidėjimo vykdymo procese.

Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis LR CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Toks antstolio patvarkymas turi būti priimtas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (LR CPK 625 str. 2 d.). Tokio patvarkymo nuorašas išsiunčiamas vykdymo proceso šalims.

Priklausomai nuo aplinkybių, sudarančių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą, skiriamas privalomas ir fakultatyvusis vykdomosios bylos sustabdymas.

Privalomojo bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti LR CPK 626 straipsnyje. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiame straipsnyje nurodytais atvejais.

LR CPK 626 straipsnyje nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra išsamus. Antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (pvz., teismui atidėjus ar išdėsčius sprendimo vykdymą (LR CPK 284 str. 1 d.), sustabdžius kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymą (LR CPK 363 str.) ar sustabdžius nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (LR CPK 372 str. 2 d.) ir kt.

Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus ir CPK 627 str. nurodytais atvejais.

Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Sustabdžius vykdomąją bylą, jokie vykdymo veiksmai neatliekami. Antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.

Remiantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui ar atidėti vykdymo veiksmus pagal pareiškėjos skundo motyvus. Atskirai pastebėtina, kad atsižvelgiant į šalių teisinių santykių pasikeitimus ar į atsiradusias naujas aplinkybes, turinčias įtakos šalių teisiniams santykiams, pareiškėjai visada išlieka teisė kreiptis ir į antstolę dėl vykdomosios bylos sustabdymo įstatymo nustatytais pagrindais. Atskirai pastebėtina, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2014-01-10 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

Dėl išieškotojo prašymo.

Išieškotojas prašė teismo priimti atskirąją teismo nutartį dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. požymius. Įstatymas suteikia teismui teisė priimti tokias nutartis, tačiau tik tuomet kai yra nustatomi akivaizdūs teisės pažeidimai ir asmenys juos padarę. CPK 299 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kai teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos teismas negali padaryti vienareikšmės išvados dėl išieškotojo nurodytos nusikalstamos. Taip pat pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas teisingumą, gali priimti atskirąją nutartį, tačiau tik tuomet kai teisėtumo pažeidimas yra siejamas su viešojo intereso apsauga. Pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, todėl jis negali atskirosiomis nutartimis reaguoti į neesminius, neturinčius visuomeninės reikšmės teisės pažeidimus arba pažeidimus, susijusius su akivaizdžiai privačiais santykiais. Be to, vadovaujantis CPK 299 straipsniu, teisė spręsti apie atskirosios nutarties priėmimo byloje būtinybę suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl tokios nutarties priėmimo teismui nėra privalomas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išieškotojui yra galimybė asmeniškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad konkrečiai ginčo atveju antstolio veiksmai 2013-07-10 prieštaravo vykdymo proceso normoms ir principams, todėl jie pripažintini neteisėtais, dėl to teismui yra pagrindas visiškai tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292 str., 510, 512 straipsniais,

nutaria:

1. Tenkinti visiškai pareiškėjos R. V. (a/k (duomenys neskelbtini) skundą ir antstolės V. Š. veiksmus 2013-07-10 vykdomojoje byloje Nr. 71-894/2010 pripažinti neteisėtais, vykdant išieškojimą pagal išieškotojo Pakruojo ūkininkų kredito unijos (į/k 110067443) pateiktą vykdomąjį raštą, išduotą 2010-06-09, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. V. (a/k (duomenys neskelbtini)

2. Panaikinti antstolės V. Š. vykdomojoje byloje Nr. 71-894/2010 priimtus procesinius sprendimus: 2013-07-10 patvarkymą Nr. 0071/10/00894/2 Areštuoti lėšas, 2013-07-10 turto arešto aktą Nr. 0071/10/00894/2 ir 2013-07-12 patvarkymą Dėl atsisakymo patenkinti skundą.

3. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei vykdomąją bylas Nr. 71-894/2010.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys