- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-356-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- UAB „Žaidas“
- Atsakovas
- J. G., J.
- Trečiasis asmuo
- Kauno SĮ “Santakos butų ūkis”, Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Ina Kurauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Egidijaus Tamašausko,
išvadą duodančios institucijos Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnybos atstovei M. A. Č.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB “Žaidas” apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-749-475/2010 pagal ieškovės UAB “Žaidas” ieškinį atsakovui J. G., trečiajam asmeniui Kauno SĮ “Santakos butų ūkis”, Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 52-55) prašė priteisti iš atsakovo 281,49 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog ieškovė 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovas J. G. yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Žemės sklypas yra suteiktas naudotis daugiabučio namo gyventojams, todėl jie privalo mokėti už teritorijos tvarkymą. Iki 1996-09-17 Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 904 “Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ panaikinimo ir naujos Kauno miesto savivaldybės nustatytos tvarkos patvirtinimo, ieškovė rinko mokesčius už aplinkos tvarkymą savivaldybės nustatyta tvarka. 2008-11-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4109 sprendimas Nr. 904 nustojo galioti nuo 2009-03-01. Nustojus galioti buvusiai tvarkai, UAB „Žaidas“ neberenka jokių mokesčių. Nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo gyventojai patys siekia tvarkyti savo namo teritoriją, pageidavimo atsisakyti šios paslaugos atsakovas nepareiškė. Atsakovo įsiskolinimas už namo teritorijos priežiūrą laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2009-03-01 sudaro 281,49 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu (t. 3, b. l. 9-12) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 37,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, jog ginčas šioje byloje yra kilęs dėl mokesčio už teritorijos priežiūrą mokėjimo. Teismas nustatė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra sukurta namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, o ieškovė vykdė namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūrą. Ieškovė savo ieškinį grindžia norminiu aktu – 1996-09-17 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“. 2005-01-27 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-20 patvirtintose Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodyta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patys arba sudaro sutartis dėl tokių darbų atlikimo su kitais asmenimis, o įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija yra teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota VĮ Registrų centro Kauno filiale (2 punktas). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas prie namo (duomenys neskelbtini), neįregistruotas. Iš byloje pateikto valomos teritorijos plano nėra aišku, kuris plotas priskiriamas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), o kuris šalia esančiam namui (duomenys neskelbtini), koks sklypo plotas ir pan. 2007-07-19 (įsigaliojo 2007-08-24) Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr.T-397 papildė minėtą punktą sąvoka „faktiškai naudojama teritorija“, kurią apibrėžė kaip teritoriją, nurodytą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose, kurį 2008-01-17 Kauno apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-402/2008 pripažino prieštaraujančiu įvairiems įstatymams bei panaikino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-30 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Be to, 2008-11-13, po to, kai Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje 2007-12-04 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui teikimą, 1996-09-17 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr.904 buvo panaikintas. Teismas darė išvadą, kad gyventojų lėšomis turi būti prižiūrima gyvenamajam namui priskirta teritorija, tačiau šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodymų dėl namui (duomenys neskelbtini), priskirto žemės sklypo ploto nepateikė, o nesant įrodymų apie minėtam namui priskirto žemės sklypo dydį, nuo kurio skaičiuotinas mokestis už teritorijos valymą, negalima pripažinti, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo šį mokestį ir jį paskirstė proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (CPK 177, 178, 185 str.). Pagal 2006-05-26 Teritorijos tvarkymo ir priežiūros sutartį, tokia sutartis dėl teritorijos tvarkymo turėjo būti sudaryta su konkursą laimėjusia bendrove. SĮ „Santakos butų ūkis“ nebuvo laimėjusi konkurso, o Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu buvo pavesta savivaldybės butų ūkio įmonėms valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė ieškinį neįrodytą.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 17-20) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1. teismas sprendime nurodė, kad 2006-05-26 Teritorijos tvarkymo ir priežiūros sutartis (toliau - Sutartis) turėjo būti pasirašyta su konkursą laimėjusia bendrove, tačiau byloje trečiuoju asmeniu įtraukta SĮ „Santakos butų ūkis“ nebuvo laimėjusi konkurso. Minėta Sutartis buvo pasirašyta vykdant Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau - Kauno miesto administravimo nuostatai), patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-1492 4 p. bei minėtą Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimą Nr. 904. Sutarties preambulėje nurodyta, jog sutartis su SĮ „Santakos butų ūkis“ yra sudaroma laikotarpiu kol UAB „Žaidas“ baigs konkurso procedūras, o Kauno miesto savivaldybė patvirtins daugiabučiams gyvenamiesiems namams priskirtų teritorijų planus. Kauno miesto savivaldybė yra ieškovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, veiklą prižiūrinti institucija. Kauno miesto savivaldybė ne tik skyrė ieškovę daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratoriumi, bet ir vykdė nuolatinę ieškovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, veiklos priežiūrą bei kontrolę. Sudarydama Sutartį su SĮ „Santakos butų ūkis“, ieškovė privalėjo atsižvelgti į Kauno miesto savivaldybės padiktuotas Sutarties sudarymo sąlygas ir laikytis nustatytos tvarkos bei besąlygiškai vykdyti Kauno miesto savivaldybės priimtus nurodymus ir sprendimus, taip pat ir Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimą Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“ galiojusį iki 2009 m. vasario 28 d.;
Žemesnės instancijos teismas
2. teismas konstatavo, kad tvarkytojas privalo įgyvendinti pareigas, susijusias su tvarkymu tik tokio sklypo, kuris įstatymų nustatyta tvarka priskirtas tvarkytojui, o ne kitaip nustatytas ar priskirtas teritorijas. Teismas nustatė, kad informacija apie tvarkytojui priskirtą žemės sklypą turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino svarbiomis, todėl nusprendė ieškovės reikalavimą priteisti teritorijos priežiūros mokestį atmesti. Teismas privalėjo remtis teisės norminiu aktu galiojusiu bylai aktualiu laikotarpiu bei reguliavusiu teritorijos priežiūros bei apmokėjimo už šią paslaugą tvarką Kauno mieste. Namui priskirtų žemės sklypų naudojimo ir priežiūros reikalavimus Kauno mieste nuo 1996 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. kovo 1 d. reglamentavo Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“. Bendraturčiai faktiškai naudojasi teritorija, kurioje stovi daugiabutis gyvenamasis namas, neatsižvelgiant į tai ar teritorija yra priskirta ir įregistruota. Pareiga prižiūrėti naudojamą žemės sklypą ir mokėti su tuo susijusius mokesčius kyla ne detaliojo planavimo dokumento pagrindu, o teisės aktų, reguliuojančių daugiabučių namų priežiūrą, pagrindu. Ginčo atveju - tokia pareiga nustatyta Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904. Tai, kad kol bus suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka priskirti žemės sklypai daugiabučiams namams, Kauno miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu numatė nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotus išmatuoti vietoje, nepaneigia daugiabučių namų savininkų, kurie naudojasi valstybiniais žemės sklypais pareigos apmokėti tokių sklypų priežiūros išlaidas. Prižiūrima teritorija buvo nustatyta, atsakovas nei jos, nei jos dydžio neginčijo, neginčijo ir teikiamos paslaugos bei jos reikalingumo, kartu su kitais savininkais nesiekė ir to, kad namui būtų suformuotas ir priskirtas, o tiesiog pasyviu elgesiu pasirinko neatlygintiną naudojimąsi žemės sklypu. Negali būti pateisinamas pareigos rūpintis daugiabučių namų valdų priežiūra nevykdymas vien tuo, kad ginčo laikotarpiu žemės sklypas nebuvo suformuotas ir priskirtas taip, kaip to reikalauja įstatymas, nes tokiu aiškinimu paneigiama pati prievolės prižiūrėti namo savininkų naudojamą žemės sklypą esmė. Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 8 punkte buvo numatyta, kad visi daugiabučio namo savininkai ir nuomininkai, teisės aktų nustatyta tvarka priėmę sprendimą, kuriame taip pat turėjo būti nurodyti(as) atsakingi(as) asmenys(uo) už teritorijos aplinkos priežiūrą ir tvarkymą, turėjo teisę bet kada atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų teritorijos priežiūros paslaugų ir šiuos darbus atlikti patys. UAB „Žaidas“ pažymi, kad negavo jokių duomenų apie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų priimtus sprendimus, susijusios su minėtos teisės įgyvendinimu. Namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, tarp jų ir atsakovas, nebuvo suinteresuoti ir nesiekė patys savarankiškai tvarkyti namo, kuriame nuosavybės teise turi butus, aplinką ir teritoriją. Atsakovas visą mokesčio skaičiavimo laikotarpį užėmė pasyvią poziciją, t.y. nemokėjo mokesčių už faktiškai suteiktas paslaugas ir taip neva išreiškė savo nepritarimą skaičiuojamam mokesčiui. Atsakovas nesiėmė aukščiau paminėtų ir teisės aktuose numatytų veiksmų, savo teisių ir pareigų, susijusių su namo teritorijos priežiūra įgyvendinimui. Toks Atsakovo elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu teise;
3. teismas sprendime nurodė ir tai, kad 2001-11-16 Kauno apygardos administracinis teismas sprendimu pripažino Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 2 punktą -prieštaraujančiu 1995-10-04 Vyriausybės nutarimui Nr. 1300. 1995-10-04 Vyriausybės nutarimas Nr.1300, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, galiojo nuo 1996-01-01 iki 2002-06-01. Pažymėtina kad skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2007-12-01 iki 2009-03-01. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo pagrindinis argumentas yra susijęs su taikytino ir bylai aktualiu metu galiojusio teisės norminio akto prieštaravimu negaliojančiam teisės aktui, priimtas teismo sprendimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir dėl to neteisėtu;
4. teismas sprendime taip pat kvestionuoja 1996-09-17 Sprendimo Nr. 904 galiojimą bei netgi viršija savo įgaliojimus, teigdamas, kad minėtas sprendimas turėjo būti panaikintas. Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 buvo 2008 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4109 pripažintas netekusiu galios, tačiau akto pripažinimas netekusiu galios jokiu būdu nereiškia, kad teisės aktas yra pripažintas niekiniu, tai yra negaliojančiu nuo jo sudarymo. Darytina vienareikšmė išvada, kad mokestis už teritorijos priežiūrą, kuris buvo renkamas teisės akto, imperatyviai įpareigojusio tai daryti, galiojimo laikotarpiu, todėl buvo renkamas teisėtai ir pagrįstai. Nurodytas sprendimas galiojo visą laikotarpį nuo 1996 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. vasario 28 d. ir iki šiol nėra nuginčytas teismine tvarka. Teismas, nepateikdamas jokių motyvų, nukrypo nuo Kauno apygardos teismo formuojamos praktikos ginčuose dėl mokesčių už teritorijos priežiūrą priteisimo. 2010 m. gegužės 11 d. nutartyje Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2A-843-230/2010 apeliacine tvarka, konstatavo, kad „Kadangi nėra priimta administracinio teismo sprendimo dėl Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo teisėtumo, o pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus sprendimo ar jo dalies prieštaravimo jo taikymo laikotarpiu galiojusiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, darytina išvada, jog ieškovas, vykdydamas administravimo funkcijas, pagrįstai juo rėmėsi ir pagrįstai skaičiavo mokesčius už teritorijos tvarkymą“' Analogišką išvadą Kauno apygardos teismas padarė ir 2010 m. birželio 10 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-709-153/2010.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 27-29) prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Tretysis asmuo sutinka su apeliaciniu skundu šiais motyvais:
1. CK 4.84 str. 2 d. nurodo, jog administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo įgaliotas asmuo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-02 įsakymu Nr. A-787 UAB „Žaidas“ buvo paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų priežiūros administratoriumi. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau - pavyzdiniai nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 4 punkte, o taip pat Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (iki 2009 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija), patvirtintų 2005 m. kovo 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-788, 4 punkte nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat LR įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Pavyzdinių nuostatų 9 punkte nurodoma, jog mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, komunalinių atliekų išvežimą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis. Vadovaujantis Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 9.7 punktu, administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuodavo patalpų naudotojų mėnesinius mokesčius už šiukšlių ir buitinių atliekų išvežimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, patalpų valymą ir kitas suteiktas paslaugas. 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 pavesta savivaldybės butų ūkių įmonėms valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas ir prie jų esančias gatves, šaligatvius. Minėtu sprendimu nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių šaligatvių valymą ir priežiūrą. Faktinės išlaidos kiekvienai valdai turėjo būti skaičiuojamos proporcingai naudojamų patalpų plotui. Taip pat šio sprendimo 3 punkte, nurodoma, kad nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotą išmatuoti vietoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A-4109 minėtas valdybos sprendimas pripažintas netekęs galios, įsakymas įsigaliojo nuo 2009 m. kovo 1 d. Tačiau, akto pripažinimas netekusiu galios nereiškia, kad teisės aktas yra pripažintas niekiniu, t.y. negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, vadinasi, iki 2009 m. kovo 1 d. minėtas sprendimas buvo galiojantis, teisėtas, todėl juo buvo privaloma vadovautis ir atsakovui teritorijos tvarkymo mokestis buvo skaičiuojamas pagrįstai ir teisėtai;
2. 1996 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto valdybos sprendimas Nr. 904 įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas prieštaraujančiu ar neatitinkančiu įstatymams. Šiuo metu šis sprendimas yra negaliojantis, todėl negali būti nagrinėjamas ir nustatinėjamas klausimas dėl šio negaliojančio sprendimo atitikties kitiems teisės aktams. Atkreiptinas dėmesys, jog 1996 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 904 8 punkte buvo numatyta, jog visi daugiabučio namo butų savininkai, nuomininkai, negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai, pateikę visų pasirašytą raštą, turi teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų ir šiuos darbus gali atlikti patys. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas tokį rašytinį prašymą būtų pateikę, kaip ir nėra duomenų apie tai, kad atsakovas kada nors siekė pats tvarkyti aplinką, priskirtą jo gyvenamajam namui. Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog negavo jokių duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai siekė savarankiškai savo lėšomis tvarkyti savo namo aplinką ir teritoriją. Kadangi atsakovas nesiėmė aukščiau paminėtų ir teisės aktuose numatytų savo teisių ir pareigų, susijusių su namo teritorijos priežiūra, įgyvendinimu, t.y. neinicijavo namo teritorijos priežiūros perėmimo iš (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių žiniai, todėl laikytina, kad atsakovas bei kiti namo gyventojai iki 2009 m. kovo 1 d. privalėjo mokėti mokesčius už atliktus teritorijos priežiūros darbus;
3. sprendime nurodyta, jog ieškovės nurodoma skaičiavimo metodika remiantis 1996 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ yra ydinga ir prieštarauja įvairiems teisės aktams (t.y. LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai bei 26 straipsnio 1 dalies 1 punktui; LR žemės įstatymo 2 straipsnio 14 daliai bei 40 straipsnio 6 daliai, o taip pat LR Vyriausybės 2004 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 4 punktui). Ištyręs įrodymus, teismas nusprendė, kad joks žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka namui, esančiam (duomenys neskelbtini) nepriskirtas ir neįregistruotas registre, taip pat nėra parengta LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka aplink namą esančios teritorijos detalusis planas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas turėjo galimybę organizuoti detaliojo plano parengimą, tačiau šia teise nepasinaudojo;
Žemesnės instancijos teismas
4. skundžiamame sprendime Kauno miesto apylinkės teismas negalėjo tiesiogiai remtis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartimi Nr. A-438-1792/2008. Nurodytoje nutartyje nagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei želdinių tvarkymo priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo teisėtumo klausimas, tačiau pažymėtina, kad ieškovė veikė ne minėto akto, bet Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“ pagrindu. Todėl teismo argumentai, susiję su nurodyta nutartimi yra nereikšmingi ir nesusiję su byla.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 31-35) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
1. atsakovas nesutinka su argumentu, jog pareiga prižiūrėti naudojamą žemės sklypą ir mokėti su tuo susijusius mokesčius kyla ne detaliojo planavimo dokumento pagrindu, o teisės aktų, reguliuojančių daugiabučių namų priežiūrą, pagrindu. Atsakovui priskaičiuota skola už teritorijos priežiūrą laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2009 vasario mėn. Tuo metu fizinių ir juridinių asmenų pareiga prižiūrėti naudojamus žemės sklypus buvo nustatyta 2005-01-25 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nustato asmenų pareigą tvarkyti ir palaikyti švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patiems arba sudarant sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, pakeistų ir papildytų 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A-2914 ir 2006 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. A-3102, 9.7 punktas nustato, kad „administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (naudojamų patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja patalpų naudotojų mėnesinius mokesčius už namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, patalpų valymą ir kitas suteiktas paslaugas - pagal su paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarytose sutartyse nustatytus sutartinius tarifus“. Įrodymų, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), yra suformuotas žemės sklypas, kuris kaip daiktas įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centras, ieškovė teismui nepateikė;
2. byloje keliamas klausimas - ar laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. galiojo Kauno m. valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904. Valdybos sprendimo Nr. 904 pagrindas - Kauno miesto tarybos 1995 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 30 „Dėl miesto gatvių, šaligatvių, kiemų ir aikščių bei žaliųjų plotų priežiūros taisyklių patvirtinimo“ - buvo panaikintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 164 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių priežiūros ir apsaugos taisyklių patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos naujos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (1.1 punktas). Paprastai teisės akto galiojimas baigiasi, kai išleidžiamas norminis aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos pačius visuomeninus santykius. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. 164 vėliau taip pat buvo pakeistas 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-20, kuriuo buvo patvirtintos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai buvo ir yra aukštesnės galios aktai, nei valdybos sprendimai, todėl esant teisės aktų taikomi aukštesnės galios aktais. Todėl ieškovė neturėjo pagrindo vadovautis Kauno m. valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904;
3. ginčo laikotarpiu galiojo 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-20 patvirtintos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-07-19 sprendimu Nr. T-397 taisyklės buvo pakeistos ir buvo nustatyta pareiga asmenims tvarkyti faktiškai naudojamas teritorijas, kurį neteisėtu pripažino administraciniai teismai. 2008-10-30 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1792/2008 ir paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2008-01-17 sprendimą, kuriuo Kauno apygardos administracinis teismas pripažino Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkto naują redakciją, išdėstytą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-07-19 sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-01-25 sprendimo Nr.T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ 1.2 punkte, ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „asmenys tvarko ir palaiko švarą (...) faktiškai naudojamose teritorijose (...).Faktiškai naudojama teritorija - teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“ prieštaraujančią LR teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 36 d., LR žemės įstatymo 2 str. 11 ir 14 d., 40 str. 6 d., LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 str. 1 d. 1 p., LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktui, ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-07-19 sprendimą Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-01-25 sprendimo Nr.T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių pakeitimo“. Negali būti vykdomi teisės aktų reikalavimai, kurie yra pripažinti prieštaraujančiais įstatymams, jeigu jie nebuvo įvykdyti iki sprendimo pripažinti tesės aktą prieštaraujančiu įstatymams įsiteisėjimo;
4. atmestinas ieškovės teiginys, kad atsakovas visą mokesčio skaičiavimo laikotarpį užėmė pasyvią poziciją, pats netvarkė teritorijos, ir toks atsakovo elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu teise ir pagal LR CK 1.137 str. Kadangi atsakovui kilo abejonės dėl mokesčių už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei teritorijos tvarkymo apskaičiavimo, 2008-02-01, atsakydamas į ieškovės pretenziją, jis, be kitų klausimų, savo rašte išreiškė abejones dėl mokesčių už teritorijos priežiūrą skaičiavimo teisėtumo bei pagrįstumo, prašė ieškovę nurodyti, kokio ploto teritorija ir kokiu pagrindu yra priskirta daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau per 4 mėnesius negavo iš ieškovės jokio atsakymo. Atsakovas kreipėsi į ieškovę 2008-06-20 raštu. Pirmą atsakymą į savo prašymus išaiškinti mokesčių skaičiavimo pagrįstumą atsakovas gavo iš ieškovės tik 2008-07-23, praėjus net 7 mėnesiams nuo pirmojo kreipimosi dienos. Todėl akivaizdu, kad pasyviai elgėsi ir piktnaudžiavo teise ne atsakovas, o ieškovė;
5. nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad atsakovo atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už teritorijos priežiūrą sudarytų prielaidas atsakovo nepagrįstam praturtėjimui, kadangi ieškovė su paslaugos teikėju atsiskaitė. Iš teismui pateiktos 2006-05-26 teritorijos tvarkymo bei priežiūros sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ preambulės matyti, kad ieškovė turėjo pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija organizuoti daugiabučių namų aplinkos tvarkymo bei priežiūros paslaugų teikėjo konkursą, tačiau negalėjo tinkamai vykdyti tokio konkurso ir pasirašyti sutarties su konkursą laimėjusiu teikėju, kol Kauno miesto savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtins administruojamiems namams priskirtų teritorijų planus. Neturėdama atsakovo prašymo ar bendraturčių sprendimo dėl paslaugos organizavimo, ieškovė veikė savo rizika. Atsakovas savo 2008-02-01, 2008-06-20 raštuose išreiškė savo abejonės dėl paslaugos teikimo ir mokesčių už teritorijos priežiūrą skaičiavimo teisėtumo, informavo, kad sustabdo mokėjimus, kol jam nebus suteikta visa informacija, t.y. ar prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka suformuotas žemės sklypas. LR CK 6.230 str. 3 d. nustato, kad veiksmai, kuriuos asmuo atliko, sužinojęs, kad asmuo kurio interesais veikiama, šiems veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui jokių prievolių, nei tuos veiksmus atlikusiam asmeniui, nei tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog, vadovaujantis 1996-09-17 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 904 “Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“, ieškovė buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratoriumi, todėl privalėjo vykdyti Kauno miesto savivaldybės priimtus nurodymus ir sprendimus. Taigi, atsakovo pareigą mokėti mokesčius už teritorijos priežiūrą už laikotarpį iki 2009-04-30, ieškovė grindžia Kauno miesto valdybos sprendimu. Minėtu sprendimu Kauno miesto savivaldybė nusprendė apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių šaligatvių valymą ir priežiūrą. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste ieškovės argumentas dėl minėto savivaldybės institucijos sprendimo pagrindu renkamų mokesčių teisėtumo bei pagrįstumo, yra nevienareikšmis. Viena vertus, kolegija pritaria ieškovės nuostatai, kad ji savivaldybės institucijos buvo paskirta atlikti valymo ir aplinkos tvarkymo darbus bei privalėjo vykdyti Kauno miesto savivaldybės priimtus nurodymus. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu yra ir tai, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimu pripažino, jog Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 2 punktas, kuriuo buvo nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų savininkus ir nuomininkus už prie namų valdų esančių gatvių ir šaligatvių valymą ir priežiūrą, prieštarauja tuo metu galiojusiems norminiams aktams ir šio sprendimo 2 p. panaikino. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, jog teisės norminis aktas, t.y. pagrindas iš kurio yra kildinama atsakovo pareiga mokėti mokesčius, už namo aplinkos tvarkymo buvo pripažintas negaliojančiu.
Kitu apeliacinio skundo argumentu ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tvarkytojas privalo įgyvendinti pareigas, susijusias su tvarkymu tik to sklypo, kuris įstatymų nustatyta tvarka priskirtas tvarkytojui, ieškovė nesutiko su teismo nuomone, jog informacija apie tvarkytojui priskirtą žemės sklypą turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kolegija pažymi, jog ginčo laikotarpiu galiojo 2005-01-27 patvirtintos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Byloje yra pateikti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimas bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis, kuriais yra konstatuota, jog Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkto nauja redakcija, išdėstyta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-07-19 sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-01-25 sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ 1.2 punktas, ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „asmenys tvarko ir palaiko švarą (...) faktiškai naudojamose teritorijose (...). Faktiškai naudojama teritorija - teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“ prieštaraujančia Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 36 d., Žemės įstatymo 2 str. 11 ir 14 d., 40 str. 6 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 str. 1 d. 1 p., LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktui, ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-07-19 sprendimą Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-01-25 sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių pakeitimo“. Pažymėtina, jog mokesčių už aplinkos tvarkymo surinkimo teisėtumo klausimai ne kartą yra spręsti teismine tvarka ir yra konstatuota, jog pagrindų, kad neteisėtai buvo imamas mokestis už daugiabučio namo kiemo teritorijos tvarkymą dėl to, jog prie namo, nebuvo įstatymų nustatyta tvarka priskirtas žemės sklypas, nėra (Vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-21 nutartis Nr. A442-1505/2010), tačiau jau nuo 2001 m. (įsigaliojus 2001-05-31 Vyriausybės 2001-05-23 nutarimui Nr. 603) teisės aktai nustatė tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį daugiabučio gyvenamojo namo savininkams kilo pareiga tvarkyti tik įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtą žemės sklypą (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-01-29 sprendimas Nr. I-137-162/2009). Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-11-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-63-1789/2008, prieš nustatant mokesčio už daugiabučių namų teritorijos priežiūrą tarifus, t. y. priimant norminio pobūdžio teisės aktą (taisykles), reikalingas atitinkamas paruošiamasis darbas. Kiekvienam namui turi būti priskirta aiški teritorija bei atlikta jos teisinė registracija. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo pateikti teismui aiškias tvarkomo namo teritorijų ribas, detalią informaciją apie šioje teritorijoje atliktus darbus per ginčijamą laikotarpį. Toks teiginys grįstinas tuo, kad patalpų savininkai galėtų žinoti ne tik namui priskirtos teritorijos ribas, bet ir žinoti, koks namui priskirtas žemės sklypas yra administruojamas ir kaip paskirstomi patalpų savininkams tenkantys mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. Šiuo atveju byloje nėra pateiktos konkrečios gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirtos tvarkytinos teritorijos ribos. Iš to, kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė, įpareigodama juridinį asmenį atlikti gyvenamųjų namų aplinkos tvarkymo darbus, neorganizavo teritorijų planavimo dokumentų, kuriais daugiabučiams gyvenamiesiems namams būtų priskirti žemės sklypai, rengimo.
Kaip jau buvo minėta, ieškovė savo reikalavimą priteisti aplinkos tvarkymo išlaidas kildina iš Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valdymo“. CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog vykdė savo, kaip administratoriaus funkcijas, teikė atsakovui aplinkos tvarkymo paslaugas, atsakovas pasyviai tomis paslaugomis naudojosi, todėl nepagrįstai atsisako už jas sumokėti. Kolegija pažymi, kad šiems argumentams pagrįsti ieškovė privalėjo teismui pateikti visą jos veiklą per ginčijamą laikotarpį įrodančius duomenis, t.y. darbuotojų, dirbusių ginčijamoje teritorijoje, sąrašus, algalapius, kitų sąnaudų, turėtų dėl ginčijamos teritorijos tvarkymo, sąrašus bei kitus dokumentus, pagrindžiančius, jog atsakovui buvo teikiamos ieškovės nurodytos paslaugos, jos buvo teikiamos savalaikiai ir kokybiškai. Šiuo atveju byloje nėra pateikti tokie rašytiniai įrodymai, todėl teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog ieškovė pagrįstai reikalauja atlygio už teritorijos tvarkymą, ir, kad reikalaujamas dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Kolegija nesutinka ir su ieškovės argumentu, jog atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti mokestį už aplinkos tvarkymą, kai tuo tarpu naudojosi paslaugomis, elgėsi pasyviai, pats netvarkė teritorijos, ir toks atsakovo elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu teise ir pagal LR CK 1.137 str. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovui kilo abejonės dėl mokesčių už teritorijos tvarkymo apskaičiavimo teisėtumo, todėl šias abejones išdėstė ieškovei 2008-01-31 atsakymu į 2007-12-17 ieškovės pretenziją (t. 1, b. l. 40-41), 2008-06-16 atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti kokiu pagrindu namui, esančias (duomenys neskelbtini), yra skaičiuojami mokesčiai už namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos techninę priežiūrą bei namo teritorijos priežiūrą, atsakovas reikalavo pateikti duomenis apie tvarkomą prie namo teritoriją, jos duomenis (t. 1, b. l. 42-44), 2008-12-19 atsakovas vėl kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti visą informaciją apie skaičiuojamus mokesčius (t. 1, b. l. 45-46). Taigi, jau 2008 metais atsakovas kėlė ieškovei klausimus dėl skaičiuojamų mokesčių teisėtumo, todėl negalima teigti, jog atsakovas tik pasyviai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.