- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 1-223-899/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37688-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- N. A.
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 258 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. A. neteisėtai nešiojo smogiamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinę teleskopinę lazdą, pagamintą pramoniniu būdu, ją vežiodamasis be specialaus dėklo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelėse iki tol, kol 2017-07-25 21.55 val., automobilio apžiūros metu metalinę teleskopinę lazdą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kaltinamasis N. A. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad liepos 25 dieną vyko į degalinę „Lukoil“. Pamatė iš priekio atvažiuojantį ekipažą, kuris apsisuko ir jį sustabdė degalinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sustabdė vakare apie dešimtą vakaro. Priėjo pareigūnas, paprašė dokumentų, juos pateikė sėdėdamas automobilyje. Pareigūnas nuėjo prie automobilio, grįžęs pasakė, kad nori apžiūrėti automobilį. Taip sakė G. B.. Pats išlipo, kitas pareigūnas atėjo prie keleivio pusės, o G. B. paklausė „ar turite neleistinų daiktų automobilyje?“. Durelės buvo atidarytos, pasakė, kad kaip ir leistinas, kaip neleistinas daiktas automobilyje yra teleskopinė lazda. Jis paklausė „kur?“. Kitas pareigūnas pasižiūrėjo, buvo atidaręs daiktadėžę, paėmė lazdą, liepė palaukti prie automobilio ir vyko į policijos komisariatą. Pareigūnai patikrino dokumentus, kitų pažeidimų tuo metu nepadarė. Jei būtų nepasakęs, jie lazdos nebūtų radę. Pripažįsta, kad turėjo lazdą, to neneigia. Pasakė apie lazdą. Durys atidarytos, pareigūnas į akis žiūri ir klausia, pagalvojo ar lazda iškrito, ar ji yra automobilyje, todėl pasakė turėtų būti. Jei būtų nesakęs, kodėl jie jį išleido. Pareigūnai sako, kad patys rado lazdą. Vasarą kraustėsi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Buvo pardavęs automobilį ir visokių daiktų vežiojosi automobilyje. Lazda buvo durelių daiktadėžėje, dugne. Ji padėta iš dėtuvės neišlenda, jos pamatyti nebūtų galima. Daiktadėžėje buvo dviratininko pirštinės, pirštinės pasikeisti ratui. Dar būna pridėta cigarečių pakelių. Tuo metu valgė „submariną“, buvo celofanas nuo jo, dar buvo visokių šiukšlių. Sudėti daiktai paimti lazdą trukdė. Turėjo išimti daiktus, išimti pirštines ir ją paimti. Vairuojant niekuomet negalėtų lazdos paimti, nes padarytų avariją. Lazdos išėmimo galimybės nebuvo iš mažo automobilio. Bėgiai yra junginėjamai su kaire ranka, o vairuojama - su dešine. Yra baustas už Kelių eismo pažeidimus: už greitį, kalbėjimą telefonu. Šis automobilis angliškas. „(duomenys neskelbtini)“ yra didelė mašina, vairas kairėje. Tiek dešine, tiek kaire gali naudotis. Su dešine ranka kalba telefonu, o angliškoje mašinoje dešine laiko vairą, o kaire jungia pavaras. Mieste naudoja 5 pavaras. Penktą pavarą jungia (duomenys neskelbtini) gatvėje. Lazdą paimant užtruktų nuo 30 sekundžių iki minutės. Sustojus automobiliui, užgesinus variklį, užtraukti rankinį, nusiėmus diržą, lazdą galima paimti per 30 sekundžių. Pareigūnai nurodė per sekundę. Nedelsiant galima paimti lapą. Durų neatidarius lazdos nepaims, reikia išlipti. Turi pilnai atidaryti duris. Iš karto paimti lazdos negali. Laiko tarpas paimant daiktus: cigarečių pakelį, popieriuką, pirštines priklauso ir nuo to, ar gerai miegojai ar ne, ar skauda nugarą ar ne. Reikėtų viską paimti ir pasiimti lazdą. Lazdos neatidarius durelių, neiškrausčius daiktų, pasiekti galimybės nebūtų. Trukdis ranką įkišti į daiktadėžę yra koja ir durelių rankena. Lazdos išskleidimas trunka sekundę, užsimojimas – sekundę. Pirmas smūgis niekada nebūna veiksnus, nes ji trumpa. Lazdą naudojo padangų atsukimui. Ja buvo daužomas balionraktis. Lazdą pirko prieš 10 metų (duomenys neskelbtini) turguje pažaisti, pasižiūrėti, kas per daiktas. Pirko dėl smalsumo, kainavo 10 litų. Tame automobilyje vežiojosi apie pusę metų. Nežinojo, kad lazdai reikalingas dėklas. Kai nusipirko, lazda buvo maišelyje su šniūreliu. Ją pardavinėjo ant prekystalio, ji pagaminta pramoniniu būdu, jai leidimo nereikia. Lazda visada buvo automobiliuose. Automobilis jo. Nežino, ar ji funkcionuodavo, seniai naudojo. Lazdos nenaudojo. Seniai ją buvo naudojęs, keičiant automobilio ratą, bet ne šio automobilio. Buvo (duomenys neskelbtini) automobilis. Nežino, kokia lazdos paskirtis. Ją naudojo ratui atsukti. Kirvis - didesnis ginklas. Turi specialias priemones keisti ratams, bet jos ne visada veiksmingos. Lazda buvo sulinkusi, defektuota, nes keičiant ratus buvo sulinkusi. Lazdą sudėtinga išskleisti. Kaip lazdą išskleisti, žinojo, matė per filmus, yra pats bandęs. Šiai dienai nežino, ar ji išsiskleidžia, ar funkcionuoja. Kiti asmenys būdavo, kad pasinaudoja jo automobiliu, per savaitę gal du kartus. Lazdos dėklas susidėvėjo, jis buvo medžiaginis, mėtėsi bagažinėje. Žino, kad ginklą reikia nešiotis dėkle. Apie D kategorijos ginklus nėra skaitęs. Yra matęs, kad tokias lazdas turi pareigūnai. Lazdą prieš dešimt metų buvo galima turėti. Turėjimo tikslas pagalbinis, persukti ratą. Pareigūnui G. B. pajuokaudamas pasakė „savigynai“. Yra nekonfliktiškas žmogus. Lazda su visais daiktais būdavo perkeliama iš automobilių. 2016 metais, gal 2017 metais keitė automobilį. Apie lazdą buvo pamiršęs. Suradę lazdą, daugiau apžiūros nebevykdė. Pareigūnai iki įvykio buvo nepažįstami asmenys. Jie galėjo ieškoti narkotikų. Paklausė „kodėl mane stabdote?“, sakė „jūs, anglai, mėgstate parūkyti“, jis sakė „prašome, važiuojame į narkologinį“. Nėra vartojantis. Lazda nėra baltos spalvos, yra nikeliuotas galas. Lazdos ilgio pasakyti negali. Sėdynė buvo viduriniu atstumu, sėdi teisingai. Atsilošęs negali sėdėti dėl stuburo. Jo ūgis 176 cm. Vairuojant kojų suglausti negali. Reikėtų vizualiai pažiūrėti. Mano, kad skleidžiant lazdą automobilyje išdužtų langai, ar būtų smūgis į panelę, nėra vietos ja užsimoti ir skleisti. Ji nėra tempimo būdu ištraukiama, jai būtinas mostas. Automobilyje iki lubų apie 6 cm. Lazda buvo suskleista, galas nikeliuotas, galas juodas. Pareigūnai jos nebandė išskleisti, nežiūrėjo, ar ji funkcionuoja. Pareigūnas nežino jos spalvos, nėra baltos spalvos. Dėl lazdos įsikišimo iš dėtuvės nėra galimybės, nes ji sunki. Dėtuvėje lazda įkritusi. Ji telpa paguldyta į dėtuvę. Turėjo lazdą, niekuomet nenaudojo, per užmaršumą ji liko mašinoje. Nežinojo, kad už laikymą yra baudžiamoji atsakomybė. Niekas nepasakė, kad lazdai reikalingas leidimas, registravo tik du ginklus, dabar jie yra paimti. Lazdą ginklų parduotuvėje gali nusipirkti, bet instrukcijų nėra. Lazdą galima šiai dienai nusipirkti, registruoti jos nereikia. Nežino, kaip lazdą transportuoti į namus. Per dešimt metų nežinojo apie įstatymo reikalavimą. Šiai dienai žino, kad negalima ir lazdos nesivežiotų. Gailėjosi, jog padarė nusikaltimą, nes turėjo lazdą. Atsakomybės nežino. Įstatymai keičiasi. Pripažįsta, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Dėl automobilio savitumo, neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nėra buvęs konflikte. Nežadėjo panaudoti nei žmogui, nei gyvūnui. Būtų žinojęs, kad negalima naudotis, būtų išmesta. Lazdai gauti nėra leidimų. Šaunamasis ginklas pavojingesnis. Automobilio raktas pagamintas iš metalo. Jį galima panaudoti sužalojant žmogų. Benzopjūklu, atsuktuvais, kirviais galima žmogų sužaloti. Atsuktuvas mažas, jais galima sužaloti žmones. Kirvių kotai yra ilgesni, trumpesni. Benzopjūklo grandinė ilginasi, trumpinasi. Nežino, ar galima daiktus pailginti vienu judesiu. Jo gaunamos pajamos - 200 eurų per mėnesį, dar padeda tėvai. Šiaulių apygardos teisme yra byla dėl turto prievartavimo. Toje byloje nėra minimas fizinis smurtas, naudojami įrankiai. Jie neturi jokių įrodymų, tik mato pagal telefono buvimo vietą, kad buvo tame rajone. Kaltinamajame akte nurodyta, kad bandė sulaikyti asmenį. Kad smurtavo, nenurodo, nes ten nebuvo.
Liudytojas G. B. teisme parodė, kad jo pareigos - Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vadas. Dubijos gatvėje, šalia degalinės „Lukoil“ sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ užsienietiškais registracijos numeriais, kurį vairavo N. A.. Patikrinus automobilį, rado teleskopinę lazdą, asmuo paaiškino, kad lazdą vežiojasi su savimi. Buvo liepos 25 dienos vakaras, dirbo ekipaže su vyriausiuoju patruliu A. B., tyrėja P. ir P.. Dar buvo šviesu. Buvo vakaras, ne naktis. Lazdą automobilyje rado vakare, vėliausiai 19.00 val., tikslaus laiko nepamena. Laikas, nurodytas tarnybiniame pranešime, yra teisingas. Automobilio apžiūroje nedalyvavo, fotonuotraukų nematė. Su kolega A. B. bendravo su asmeniu, moterys sėdėjo tarnybinio automobilio gale, jos iš automobilio išlipusios nebuvo. Tarnybinį automobilį vairavo A. B., jis pats pirmas nuėjo prie vairuotojo. Asmuo pasirodė įtartinas, buvo užsienietiški automobilio registracijos numeriai, su tokiais automobiliais dažnai daromi nusikaltimai. Automobilio vairas dešinėje pusėje. Pamatė teleskopinę lazdos dalį, ant jos buvo uždėtos pirštines. Asmens paprašė dokumentų, patikrino, paklausė, ar asmuo turi draudžiamų daiktų. Asmuo paaiškino, kad neturi draudžiamų daiktų. Apžiūrėjo automobilį. Matėsi daiktas, panašus į teleskopinę lazdą, ant jos uždėtos pirštinės. Matė pirštines ir iškilusį metalinės lazdos galą, N. A. sakė „tokie laikai, savigynai“. Kada ją įsigijo, neklausė. N. A. sakė, kad draudžiamų daiktų neturi, paaiškino, kad „tokie laikai, savigynai“. Negali pasakyti, ar klausė, kodėl jiems nesakė, kad turi lazdą. Asmuo pasakė, kad turi savigynai. Jis nenurodė, kad turi draudžiamų daiktų. Automobilis buvo keturiomis durimis, jas pradarė visas. Pats pradarė dureles. Pradarė vairuotojo dureles, jo paprašė išlipti. Vairuotojas išlipo, pats ėjo žiūrėti ir pirmu žiūrėjimu pamatė. Asmuo buvo išlipęs iš automobilio. Ant priekio buvo uždėtos dvi juodos spalvos pirštinės. Pirštinės vyriškos, ne darbinės, ne žieminės. Pirštines nukėlė ir pamatė lazdą. Lazda matėsi, tik įsitikinimui nuėmė pirštines. Lazda nebuvo nauja, matėsi, kad aptrankyta. Lazda vizualiai buvo panaudota. Ji buvo apibraižyta, nubraižyti galai. Ji buvo 30-40 cm ilgio, lazdos nebuvo išskleidę. Matė apie 10 cm lazdos galą. Lazdos galas blizgantis, spalvos pasakyti negali, pats galiukas baltas. Baltas buvo lazdos galas, kuris lenda lauk. Lazda buvo vairuotojo durelių daiktadėžėje. Pirštines matė, jos buvo uždėtos, jas atkėlė, o ar buvo kitų daiktų, pasakyti negali. Informavus budėtoją, kad rado lazdą, jis nurodė paimti lazdą ir pristatyti asmenį į komisariatą. Lazdą paėmė. Kolegai pasakė, kad rado lazdą. Jis sakė „vėliau apžiūrėsime, pabaikim apžiūrą“. Jis nematė, kiek lazda buvo išsikišusi. Lazdą paėmė paprastai, kliūčių jai paimti nebuvo, nukėlė pirštines ir paprastai paėmė. Durelės tuo metu buvo atidarytos. Mano, kad sėdint viduje lazdą paimti kliūčių nebūtų. Lazdos priekis buvo link automobilio priekio. Lazdos storesnis galas matėsi, o priekis uždengtas pirštinėmis. Daiktadėžėje lazda buvo įdėta per įkištą ranką, nepilno sprindžio, tiksliai pasakyti negali. Lazda yra storesnė nei tušinukas, kaip kokie 4-5 tušinukai. Lazda gulėjo durelėse, kurių daiktadėžė nėra siaura, ranką laisvai galima įkišti. Ji gulėjo ant dugno. Ji buvo daiktadėžės viduryje, sėdint automobilyje gali laisvai ją paimti. Sėdynės padėties nežiūrėjo, mano, kad per vidurį. Mano, kad lazda greitai būtų paimama. Tokių lazdų yra matęs, ji gali būti naudojama savigynos tikslams, gali būti užpuolimui. Lazda nebuvo įdėta specialiame dėkle. Lazdą dėkle galima pervežti. Tokiu atveju lazdos greitai nepanaudosi, nes reikėtų ištraukti iš dėklo, atsegti ir tai užtruktų laiko. Dėklų yra įvairių, jie gamykliniai, būna kartu su lazda. Šiuo atveju lazdą iš daiktadėžės galima ištraukti per sekundę – dvi. Akistatoje su asmeniu dalyvavo. Akistatą pamena nepilnai, po įvykio geriau atsiminė aplinkybes. Pirmi parodymai buvo tiksliausi. Kiek pamena, jis akistatoje aiškino, kad pats parodė lazdą, bet to nebuvo. Pats pamatė lazdą. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi. Fiksuoti pažeidimai dar buvo draudimas ir apžiūra. Asmuo automobilyje buvo vienas, kitų asmenų nenustatė. Nematė, ar asmuo bandė slėpti lazdą. Tai neregistruojamas daiktas. Lazdą galima nusipirkti, turėti galima, bet yra tam tikros taisyklės. Ji turi būti dėkle, nematoma pašaliniams asmenims. Nežino, ar asmenys perkant būna supažindinami su taisyklėmis. Lazdos funkcionalumo netikrino, bet ja sužaloti žmogų įmanoma. Lazdos neskleidė. Jis neaiškino kaip lazdą įsigijo. Paaiškino, kad jis neturi dėklo lazdai. Dėklų būna įvairių: medžiaginių, plastmasinių. Iš medžiaginio dėklo sunkiau ištraukti lazdą, iš plastikinio - greičiau. Ar dar daiktadėžėje buvo daiktų be lazdos, tiksliai pasakyti negali. Gal dar buvo kažkoks pakelis. Gal buvo tuščias cigarečių pakelis, tiksliai pasakyti negali. Kiek pakelių buvo, pasakyti negali. Kitų daiktų nebuvo, nereikėjo atkraustyti daiktų. Tuo metu automobilio durelėse tiek daiktų nebuvo. Asmens bendravimo stilius priešiškas nebuvo. Nepastebėjo, kad jis juokautų. Gal nesuprato, kad asmuo juokauja. Jis nesijuokė. Išėmus lazdą asmuo stovėjo lygiai jam šonu, iš dešinės pusės. Jis buvo šalia. Durelės buvo praviros, jis stovėjo jam šonu. Negali pasakyti, ar virš daiktadėžes yra rankena. Kliūčių išimti lazdą nebuvo. Automobilis nedidelis. Jame buvo erdvu, sėdėti dviese vietos užteko. Nepamena, ar keleivių durelėse daiktadėžė buvo. Jis tikrino vieną automobilio pusę. Sėdėjo keleivio pusėje, į dureles nesidairė. Sėdėdamas automobilyje, jos netraukė. Lazda įdėta šalia vairuotojo. Vairuotojas lengvai ją išsitrauktų, jei jam reikėtų. To nebandė įvertinti atsisėdęs. Lazda išimta stovint automobiliui, buvo iki galo atidarytos durelės. Jei durelės pilnai būtų atviros, lazda vairuotojui būtų nepasiekiama. Jei durelės uždarytos, ranką reiktų kišti į apačią. Reikėtų bandyti, bet atrodo, kad tai tik sekundžių reikalas. Mano, kad laiko atžvilgiu, ar uždarytos durelės ar ne, paimti lazdai tas pats. Dar skambino kolega, prašė, kad asmens nebaustų, kažkoks pažįstamas, paaiškino, kad nieko nebus. Su asmeniu daugiau nieko nebendravo. Apie įvykį informavo budėtoją ir asmenį pristatė į policijos komisariatą. Informavo budėtoją, paaiškino, ką rado. Budėtojo nurodymus vykdo. Jei asmuo nieko nebūtų paaiškinęs, būtų informavę budėtoją apie tokią situaciją ir klausę budėtojo. Nežino, ar asmens paaiškinimas - esminė aplinkybė.
Liudytojas A. B. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. Dirbo su kolega ir (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė važiuojantį angliškos registracijos automobilį. Buvo šviesu, tikslaus paros laiko pasakyti negali. Buvo diena. Nusprendė patikrinti automobilį. Automobilis buvo užsienietiškais numeriais, dažnai tokie automobiliai būna vogti, reikėjo patikrinti dokumentus. Ekipaže buvo G. B., dar mergaitė stažuotoja, jos vardo, pavardės nepamena. Moteris nedalyvavo apžiūrint transporto priemonę. Automobilį apžiūrėjo su kolega. Kolega apžiūrėjo iš vienos pusės, jis - iš kitos. Atliko dalinę apžiūrą: žiūrėjo saloną, dureles, bagažinę. Nieko išskirtinio nepastebėjo. Paklausus, ar asmuo turi draudžiamų daiktų, vairuotojas atsakė, kad draudžiamų daiktų neturi. Asmuo savanoriškai lazdos nepateikė, ją rado kolega apžiūros metu. Kolega G. B. dešinėje durelių daiktadėžėje rado teleskopinę lazdą. Vairuotojas pasakė, kad tai jo, jis ją vežiojasi savigynai. Lazda buvo durelių daiktadėžėje. Nematė, ar daiktadėžėje buvo kitų daiktų. Lazdą pamatė, kai ją paėmė kolega. Vairuotojas paaiškino, kad ją vežiojasi savigynai. Su vairuotoju bendravo G. B.. Pamatė, kai ištraukė iš daiktadėžės, pats buvo kitoje pusėje. Lazdą ištraukė gana lengvai, pats tuo metu buvo kitoje automobilio pusėje, keleivio pusėje prie priekinių durelių. Ištraukus lazdą, daiktadėžėje daiktų nebuvo, prieš traukimą nematė. Suprato, kad N. A. vežiojasi lazdą savigynai, tai reiškia jos neapkraus, jei savigynai. Negali įvardinti, ar buvo daiktadėžėje kitų daiktų. Yra matęs tokių lazdų. Neklausė, iš kur jis įsigijo lazdą, negirdėjo, ar klausė G. B.. Vežiotis savigynos tikslais teleskopinės lazdos negalima. Vežiojimosi priežasties nepateisina, kad ir savigynai. Lazdą galima laikyti namuose. Lazda nieko neišsiskyrė. Paprasta teleskopinė lazda. Fizinių defektų nepastebėjo, funkcionalumo netyrė. Lazda buvo be dėklo. Dėklų yra įvairių: užsegami, atviro tipo. N. A. apie dėklą nesakė nieko, kalbos nebuvo. Lazda - draudžiamas dalykas, įsiminė. Daiktas vairuotojui lengvai prieinamas. Mano, kad neatidarius durelių galima ištraukti lazdą ir ja naudotis. Jam, kaip vairuotojui, lazda būtų lengvai pasiekiama. Matė, kad kolega lengvai ištraukė lazdą, nesiknaisiojo, o įkišo ranką ir ištraukė lazdą. Matė kaip ją ištraukė, bet kaip daiktadėžėje ji gulėjo, nematė. Stebėjo, ką kolega darė ir tikrino, buvo atsisukęs. Buvo prasidaręs duris, pasilenkęs prie sėdynės ir matė, kai ištraukė. Gal buvo daiktadėžėje kokių šiukšlių, nepamena. Daiktadėžės prieinamumo vairuotojui netikrino. Daiktadėžė lengvai pasiekiama, neužrakinta. Daiktų nepamena, jų buvo. Lazdos prieinamumas būtų lengvai pasiekiamas. Visas automobilis buvo apžiūrėtas. Sakė, kad buvo kažkas užmesta ant lazdos. Kad rado lazdą, kolega pasakė prie automobilio. Daiktai lazdos paėmimo nesunkino. Automobilis nebuvo labai tvarkingas. Buvo šiukšlių vairuotojo durelių pusėje. Daiktadėžę, kur gulėjo teleskopinė lazda, matė, buvo priėjęs. Daiktadėžėje kažkokių šiukšlių buvo. Daiktai lazdos paėmimui netrukdė, lazda lengvai pasiekiama. Į automobilį nebuvo įsėdęs. Atrodo, kad automobilis buvo dviduris. Apžiūrėjo paviršutiniškai, matomas salono vietas. Gal pasilenkė pažiūrėti. Automobilis nedidelis. Su vairuotoju bendravimas buvo normalus. Juokaujama nebuvo. Informavo budėtoją ir asmenį pristatė į policijos komisariatą.
Liudytoja K. J. teisme parodė, kad šioje byloje įteikė pranešimą apie įtarimą, apklausė įtariamąjį, atliko automobilio apžiūrą, akistatą tarp įtariamojo ir pareigūno, apklausė liudytojus. Įtariamasis buvo apklaustas du kartus. Pirmą kartą įtariamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o antrą kartą neprisipažino. Pirmoje apklausoje advokatas nedalyvavo, jis advokato nepageidavo, buvo išaiškintos visos teisės. Antroje įteikus pranešimą, buvo gynėjas. Asmuo pasakojo viską savanoriškai. Asmuo protokolą perskaitė, pasirašė, pastabų neturėjo. Automobilio apžiūra buvo atlikta rudenį, gal dešimtą mėnesį. Buvo padarytos fotonuotraukos. Nėra ekspertė, negali atsakyti, ar galima, ar negalima būnant automobilyje greitai paimti lazdą. Buvo atsisėdusi į automobilį, ji ją galėtų paimti. Žiūrinėjo, buvo įlipusi, atsisėdusi. Turėtų pasisakyti ekspertas, ji galėtų lazdą paimti, gal nuo ūgio priklauso. Jos ūgis 167 cm, gal plaštaka, rankos vikrumas lemia. Pavyko įkišti ranką į automobilio dėtuvę. Buvo durelės ir atidarytos, ir uždarytos, abiem atvejais įkišti ranką į dėtuvę kliūčių nebuvo. Stambesnis žmogus gal ir negalėtų susisukti greitai, mažas automobilis. Daiktadėžė nėra gili. Daiktų buvo nedaug, daiktadėžė yra išilga. Matavo ilgį ir giliausioje vietoje. Lazda buvo šone, prie vairuotojo dešinėje pusėje. Ikiteisminio tyrimo metu tik ji apžiūrėjo automobilį. Tikrinimas su paimta lazda nebuvo atliktas. Bandė tik ranką įdėti į dėtuvę ir buvo atsisėdusi į automobilį. Lazdos neturėjo. Eksperimento neatliko. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nedidelis. Lazdos nematė gyvai, išskleistos nematė. Nepamena, kokio ilgio dėtuvė. Suskleistą lazdą, mano, tikrai galima paimti. Nežino, kiek lazda išsiskleidžia. Ar yra galimybė išskleisti 53 cm lazdą automobilio salone, nežino, gal atsitraukus kėdę. Ar galima vairuojant, nežino. Pasisukus šonu į keleivio pusę galima ją išskleisti. Nepamena, jei ir buvo apklausoje pasisakyta, ar kiti pareigūnai sakė, jog atliko eksperimentą. Viskas, kas buvo akistatos metu pasakyta, yra užfiksuota. Nepamena, ar pareigūnas nurodė akistatoje ką nors apie asmens reakciją.
Specialistas V. B. teisme paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnyboje, yra šaltųjų nešaunamųjų ginklų tyrimo specialistas, patirtis - 23 metai. Su tokiu daiktu, kaip tyrimo objektu, yra susidūręs nemažai. Specialisto išvadą tvirtina, naujų aplinkybių nėra. Šiuo atveju buvo tiriama metalinė teleskopinė lazda. Tai D kategorijos šaltasis ginklas. Ji priskiriama prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų. Lazda yra smūgiuojama į amortizuojamą paviršių, tai reiškia ant padangos padedama ir smūgiuojama. Jei lazda nesuyra, vadinasi, ji tinkama naudoti. Šiuo atveju lazda nesuirusi. Vadinasi, ji yra tinkama naudoti ir atlikti funkcijas, būtent smūgiuoti. Lazdos suvenyrui prilyginti negalima, nes ji pagaminta iš tvirtos medžiagos, kieto metalo. Ją galima ištraukti kaip anteną, kaip meškerę. Ji išsitraukia, puikiai veikia. Buvo mušama į sausą lentą. Automobilyje sėdint išskleisti lazdą būtų nepatogu, nesaugu. Automobilyje lazdą judesiu išskleisti nesaugu, galima išskleisti kaip teleskopinę meškerę. Lazdos naudojimo tikslai - ne jų kompetencija, tai šaltasis ginklas, iš bendrų - savigynai ar puolimui. Nemano, kad galėtų būti naudojama ratams atsukti. Lazdą galima išskleisti per sekundę, bet ji gali užstrigti. Ji išsiskleidžia maždaug per sekundę, bet reikėtų atlikti eksperimentą. Buvo daužyta iki dešimties kartų, bet eksperimentas nėra būtinas, nes lazda pagaminta pramoniniu būdu. Lazda buvo tinkama naudojimui. Viskas yra aprašyta.
Specialistas T. J. teisme paaiškino, kad yra Kriminalistinių tyrimų tarnybos antrojo skyriaus vyresnysis specialistas. Siekia įgyti nešaunamojo šaltojo ginklo leidimą atlikti savarankiškai tyrimus. Laboratorinio darbo stažas 19 metų. Nuotraukoje matosi, kad lazda yra ištraukta, tai reiškia ji veikia. Kas liečia dėl eksperimento metu liekančių deformacijų, tai gal nuo stipresnio smūgio ji gali pastrigti. Bet jei lazda sutraukta, tai ji funkcionuoja gerai, tvarkingai. Buvo ir prieš tai, ir vėliau daromi tyrimai. Jei būtų kas strigę ar užlinkę, tai būtų pažymėta. Reiškia šiuo atveju nebuvo. Specialisto išvadą tvirtina. Lazda skleidėsi atliekant eksperimentą ir buvo padaryta išvada, kad funkcionuojanti tinkamai.
Nors kaltinamasis N. A. tik iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 258 straipsnio 2 dalyje, jo kaltę įrodo liudytojų G. B., A. B. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojos K. J. teisme duoti parodymai, specialistų V. B. ir T. J. teisme duoti paaiškinimai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- akistatos protokolas tarp įtariamojo N. A. ir liudytojo G. B., kuriame užfiksuota, kad pastarieji pasiliko prie savo parodymų (b. l. 40-44);
- apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-39);
- savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad Šiaulių apskrities VPK PR 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vadas G. B. pateikė teleskopinę lazdą (b. l. 45-46);
- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tirti pateikta metalinė teleskopinė lazda yra pagaminta pramoniniu būdu ir priskiriama prie D kategorijos šaltųjų ginklų (b. l. 52-53).
Pagal LR BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę, ir nori veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 9 d. nustatyta, kad ginklas šio įstatymo prasme yra įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti. Minėto įstatymo 2 str. 12 d. apibrėžta, kad ginklo ir šaudmenų gabenimas - ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio). To paties įstatymo 2 str. 13 d. nurodoma, jog ginklo ir šaudmenų nešiojimasis yra ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai. Taigi, esminis ginklo nešiojimo ir gabenimo požymių skirtumas yra tai, kad nešiojantis ginklą jį galima panaudoti nedelsiant, o ginklą gabenant jį panaudoti nedelsiant nėra galimybės.
Aptartose normose nėra išskiriama ginklo rūšinė priklausomybė (pvz., šaunamasis, šaltasis, templinis ar pan.), t. y. ginklo nešiojimo ir gabenimo sąvokos apima ne tik šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, bet visus ginklus, nepriklausomai nuo ginklo rūšies.
Ginklo gabenimo sąvoka yra siejama su ginklo transportavimu, kurio metu turi būti užtikrinama, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant. Sąvoka „transportavimas“ sietina su ginklo buvimo, laikymo vietos pakeitimu, pervežimu, pernešimu iš vienos vietos į kitą. Taigi, tam, kad būtų galima pripažinti tai, jog ginklas buvo gabenamas, būtina nustatyti ne tik tai, kad ginklas buvo laikomas taip, kad jo nebūtų galima nedelsiant panaudoti, bet ir tai, kad jis buvo transportuojamas. Nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis). Įstatymas nenumato išimties iš šio draudimo ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklą.
Nors kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad N. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 258 straipsnio 2 dalyje, t. y. neteisėtai nešiojo smogiamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinę teleskopinę lazdą, pagamintą pramoniniu būdu, ją vežiodamasis be specialaus dėklo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelėse iki tol, kol 2017-07-25 21.55 val., automobilio apžiūros metu metalinę teleskopinę lazdą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad N. A. metalinę teleskopinę lazdą, kuri priskiriama prie D kategorijos šaltųjų nešaunamųjų ginklų, turėjo su savimi automobilyje, vairuotojo pusės durelių daiktų dėtuvėje. Šios aplinkybės teisiamajame posėdyje neneigė ir pats kaltinamasis. Tačiau N. A. tam tikros nurodytos aplinkybės akivaizdžiai nesutampa su neutralių asmenų procese - liudytojų G. B. ir A. B. duotais parodymais, t. y. kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad policijos pareigūnams paklausus, ar yra automobilyje neleistinų, draudžiamų daiktų, jis nurodė, jog turi teleskopinę lazdą. Tuo tarpu liudytojas G. B. teisme parodė, kad pamatė teleskopinę lazdos dalį, ant jos buvo uždėtos pirštinės; asmens paprašė dokumentų, patikrino, paklausė, ar asmuo turi draudžiamų daiktų; N. A. sakė, kad draudžiamų daiktų neturi; jis nenurodė, kad turi draudžiamų daiktų; pradarė vairuotojo dureles, jo paprašė išlipti; jis išlipo, pats ėjo žiūrėti ir pirmu žiūrėjimu pamatė. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas A. B., t. y. paklausus, ar asmuo turi draudžiamų daiktų, vairuotojas atsakė, kad draudžiamų daiktų neturi; asmuo savanoriškai lazdos nepateikė, ją rado kolega apžiūros metu; kolega G. B. dešinėje durelių daiktadėžėje rado teleskopinę lazdą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aukščiau minėtų liudytojų, t. y. G. B. ir A. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių visiškai sutampa, yra logiški, nuoseklūs, papildantys vieni kitus. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai asmeniškai būtų suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, todėl netikėti jų duotais parodymais nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismas, vertindamas N. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, atkreipia dėmesį į tai, kad jis 2017 m. liepos 26 d. apklausos metu dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai, teigė suprantantis, jog laikydamas teleskopinę lazdą padarė nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 91-92), tačiau jau 2017 m. spalio 26 d. apklausos metu savo poziciją pakeitė ir kaltu neprisipažino (b. l. 101-102). Teismas tokią pasikeitusią kaltinamojo poziciją vertina kritiškai ir traktuoja kaip akivaizdų siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybė, kad kaltinamasis pareigūnams nenurodė, jog automobilyje turi teleskopinę lazdą, leidžia pagrįstai manyti, kad N. A. suvokė, jog teleskopinė lazda yra draudžiamas nešiotis daiktas, dėl ko yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog teleskopinę lazdą vežiodavosi be dėžutės, bet tada uždėdavo dviratininko pirštines, kad lazda nebūtų akivaizdžiai matoma (b. l. 91), kas vėlgi iš esmės patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis žinojo, jog draudžiama teleskopinę lazdą vežiotis, todėl ją ir pridengdavo pirštinėmis. Byloje nustatyta, kad ginklas nebuvo laikomas specialiame dėkle ar kitaip specialiai supakuotas, ką patvirtino teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai bei pats kaltinamasis. Liudytojas G. B. parodė, kad lazda nebuvo įdėta specialiame dėkle, dėklų yra įvairių, jie gamykliniai, būna kartu su lazda. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas A. B., t. y., kad lazda buvo be dėklo; dėklų yra įvairių: užsegami, atviro tipo; N. A. apie dėklą nesakė nieko, kalbos nebuvo. Pats kaltinamasis N. A. teisme paaiškino, kad lazdos dėklas susidėvėjo, jis buvo medžiaginis; mėtėsi bagažinėje; žino, kad ginklą reikia nešiotis dėkle. Akivaizdu, kad N. A. žinojo ne tik tai, kad teleskopinė lazda yra uždraustas nešiotis daiktas, bet ir tokio daikto gabenimui keliamus reikalavimus, t. y. kad daiktas turi būti gabenamas specialiame dėkle. Sutiktina, jog įstatymas nedraudžia pervežti ginklo, tačiau jis reikalauja, kad pervežimo metu ginklas turi būti laikomas taip, jog jo nebūtų galima nedelsiant panaudoti. Tuo tarpu N. A. atveju teleskopinė lazda buvo tik įdėta į automobilio durelių dėtuvę, ji nebuvo supakuota į specialų dėklą, apsunkinant jos greitą panaudojimą, taigi, ši lazda, esant reikalui, be jokių didesnių trukdžių galėjo būti panaudota.
Kaltinamasis teisme nesutiko su aplinkybe, kad teleskopinė lazda jam buvo lengvai pasiekiama ir jis galėjo ją nedelsiant panaudoti. Savo nesutikimą grindė tuo, kad ant teleskopinės lazdos buvo uždėti tam tikri daiktai, t. y. lazda buvo durelių daiktadėžėje, dugne; ji padėta iš dėtuvės neišlenda, jos pamatyti nebūtų galima; daiktadėžėje buvo dviratininko pirštinės, pirštinės pasikeisti ratui; dar būna pridėta cigarečių pakelių; tuo metu valgė „submariną“, buvo celofanas nuo jo, dar buvo visokių šiukšlių; sudėti daiktai trukdė paimti lazdą; turėjo išimti daiktus, išimti pirštines ir ją paimti. Tokią kaltinamojo poziciją paneigia teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų duoti parodymai. Liudytojas G. B. parodė, kad matėsi daiktas, panašus į teleskopinę lazdą, ant jos uždėtos pirštinės; matė pirštines ir iškilusį metalinės lazdos galą; pirštines nukėlė ir pamatė lazdą; lazda matėsi, tik įsitikinimui nuėmė pirštines; lazda gulėjo durelėse, kurių daiktadėžė nėra siaura, ranką laisvai galima įkišti; ji gulėjo ant dugno; ji buvo daiktadėžės viduryje, sėdint automobilyje gali laisvai ją paimti; mano, kad lazda greitai būtų paimama; kliūčių išimti lazdą nebuvo; jis lengvai ją išsitrauktų, jei jam reikėtų; šiuo atveju lazdą iš daiktadėžės galima ištraukti per sekundę – dvi; gal dar buvo kažkoks pakelis; gal buvo tuščias cigarečių pakelis; kitų daiktų nebuvo, nereikėjo atkraustyti daiktų. Liudytojas A. B. parodė, kad daiktas vairuotojui lengvai prieinamas; mano, kad neatidarius durelių galima ištraukti lazdą ir ja naudotis; jam, kaip vairuotojui, lazda būtų lengvai pasiekiama; matė, kad kolega lengvai ištraukė lazdą, nesiknaisiojo, o įkišo ranką ir ištraukė lazdą; daiktai lazdos paėmimui netrukdė, lazda lengvai pasiekiama; daiktadėžė lengvai pasiekiama, neužrakinta; daiktų nepamena, jų buvo; lazdos prieinamumas būtų lengvai pasiekiamas; sakė, kad buvo kažkas užmesta ant lazdos; daiktai lazdos paėmimo nesunkino. Liudytoja K. J. taip pat parodė, kad suskleistą lazdą tikrai galima paimti; buvo atsisėdusi į automobilį, ji ją galėtų paimti; žiūrinėjo, buvo įlipusi, atsisėdusi; ji galėtų lazdą paimti, gal nuo ūgio priklauso; pavyko įkišti ranką į automobilio dėtuvę; buvo durelės ir atidarytos, ir uždarytos, abiem atvejais įkišti ranką į dėtuvę kliūčių nebuvo; daiktadėžė nėra gili; daiktų buvo nedaug, daiktadėžė yra išilga. Tokie liudytojų parodymai, kurie, kaip jau buvo minėta, yra nuoseklūs per visą procesą, atitinka tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 20-21, 27-28), neabejotinai paneigia kaltinamojo versiją, kad lazdos greitas panaudojimas buvo apsunkintas ant jos buvusiais daiktais, kas, teismo nuomone, yra kaltinamojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Be to, tai, kad lazda bet kada galėjo būti panaudota, įrodo ir kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas faktas, jog lazdą jis vežiojosi savigynos tikslais (b. l. 91), tai reiškia, kad jis šį ginklą laikė tokioje vietoje, kad, kilus pavojui, turėtų galimybę juo be didesnių trukdžių nedelsiant pasinaudoti. Nors pats kaltinamasis teisme paaiškino, kad sustabdytas jis pareigūnui G. B. tik juokaudamas pasakė, kad lazda jam reikalinga savigynai, tačiau šią kaltinamojo poziciją, kuri skiriasi nuo ankstesnės, išreikštos tyrimo metu, vėlgi paneigia liudytojais apklausti N. A. sustabdę policijos pareigūnai. Liudytojas G. B. parodė, kad N. A. dėl lazdos sakė „tokie laikai, savigynai“; asmuo pasakė, kad turi lazdą savigynai; asmens bendravimo stilius priešiškas nebuvo; nepastebėjo, kad jis juokautų; gal nesuprato, kad asmuo juokauja; jis nesijuokė. Iš esmės tokias pat aplinkybes parodė ir liudytojas A. B., t. y., kad su vairuotoju bendravimas buvo normalus; juokaujama nebuvo, kas vėlgi paneigia N. A. nurodytą versiją, jog jis tik juokaudamas pasakė, kad lazda reikalinga savigynai. Todėl ši aplinkybė dėl tariamo juokavimo vietoje aiškinantis įvykio aplinkybes teismo vertinama kritiškai, vėlgi siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės taikymo. Byloje yra tik duomenų, kad juokavimas galėjo vykti tik asmens pristatymo į policijos komisariatą metu (b. l. 42).
Byloje nenustatytas ir tas faktas, kad N. A. teleskopinę lazdą gabeno, tai yra transportavo iš vienos vietos į kitą. O ir pats kaltinamasis patvirtino, jog lazda nebuvo gabenama iš vienos vietos į kitą, t. y. N. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 91-92, 101-102), tiek teisme paaiškino, kad teleskopinę lazdą vežiojosi visada savo automobilyje vairuotojo pusės durelėse; jei pakeisdavo automobilį, tai ir teleskopinę lazdą persidėdavo į kitą automobilį (b. l. 91); lazdą pirko prieš 10 metų, tame automobilyje vežiojosi apie pusę metų; lazda visada buvo automobiliuose; automobilis jo; kiti asmenys būdavo, kad pasinaudoja automobiliu, per savaitę gal du kartus; seniai ją buvo naudojęs, keisdamas automobilio ratą, bet ne šio automobilio; buvo AUDI automobilis. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad lazda ilgą laiką (apie 10 metų) buvo vežiojama automobiliuose, t. y. kaltinamajam pakeitus seną automobilį nauju, teleskopinė lazda buvo perkeliama iš vieno automobilio į kitą ir toliau vežiojama. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad kaltinamasis pripažino, jog automobiliu naudodavosi ir kiti asmenys, t. y. jis neužtikrino, kad teleskopinė lazda būtų nematoma ir neprieinama kitiems asmenims. Be to, tai, jog kaltinamasis neturėjo tikslo jos panaudoti, kaip pats nurodė, kad nežadėjo panaudoti nei prieš žmogų, nei prieš gyvūną, nėra reikšminga jo padarytos veikos teisiniam vertinimui, kadangi, kaip jau buvo minėta, nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, atsakomybei atsirasti pasekmių nereikia.
N. A. teismo posėdyje paminėjo, kad įstatymai keičiasi, pripažįsta, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Su tokiu jo teiginiu visiškai sutiktina, kadangi toks imperatyvas įtvirtintas netgi konstituciniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis) ir turi būti taikomas visų asmenų atžvilgiu vienodai. Vadinasi, N. A. negali būti taikytina išimtis dėl įstatymo, reglamentuojančio reikalavimus ginklų disponavimui, nežinojimo. Tai, kad lazda buvo paimta iš gana nedidelio japoniško automobilio, vėlgi asmens kaltės neeliminuoja, atsižvelgiant tiek į aukščiau išdėstytą argumentaciją, tiek į nelogišką, akivaizdžiai gynybinę kaltinamojo poziciją, tiek realią galimybę tokiu ginklu naudotis nedelsiant, kilus atitinkamai konfliktinei situacijai.
Teismo vertinimu, padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė LR BK prasme. Tokias išvadas leidžia daryti tai, kad N. A., kaip pats pripažino, nešaunamuoju ginklu, t. y. teleskopine lazda, disponavo ilgą laiko tarpą (apie 10 metų), kaltinamasis šį ginklą turėjo su savimi tokiomis sąlygomis, kurios leido ginklu pasinaudoti nedelsiant ir tokia padaryta veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Be to, LR BK 37 str. nuostatos baudžiamųjų nusižengimų atžvilgiu netaikytinos.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad N. A. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai vežiojosi metalinę teleskopinę lazdą, kuri priskiriama prie D kategorijos šaltųjų ginklų, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada (b. l. 52-53) bei teismo posėdžio metu apklausti specialistai V. B. ir T. J., kurie aiškiai nurodė, kad iš N. A. paimta teleskopinė lazda buvo funkcionuojanti, tinkama naudojimui, taip pat specialistai pašalino ir abejones dėl daikto priklausomybės (2018 m. vasario 28 d. tarnybinis pranešimas, paaiškinimai, duoti teisminio nagrinėjimo metu). N. A. veika atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 258 straipsnio 2 dalyje.
Pastebėtina, kad iš esmės analogišką praktiką, kai teleskopinė lazda, t. y. nešaunamasis ginklas, neteisėtai nešiojama, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai, išskirtinai akcentuodami galimybę paimti ginklą ir juo pasinaudoti nedelsiant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015 (identiška situacija nagrinėjamai), Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-619/2011, Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-475-383/2010, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-809-579-2014, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-57-360/2014, 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-165-382/2015, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266-616/2016 ir kt.).
2018-03-15 Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje Gregurić v. Kroatija (peticijos Nr. 45611/13), kuriuo pripažino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą dėl to, kad nacionaliniai teismai, nesilaikydami suformuotos praktikos ir nenurodydami, kodėl nusprendė jos nesilaikyti, pažeidė teisinio stabilumo (legal certainty) principą. Nagrinėtinu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nukrypti nuo aukščiau paminėtos teisminės praktikos.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam N. A. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
N. A. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 12 str.). Nusikalstamą veiką, kuri neužtraukia asmeniui teistumo, padarė būdamas neteistas (b. l. 58-59). Atsakomybę lengvinančių (LR BK 59 str.) ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 60-68), nedirbantis (b. l. 69), registruotas darbo biržoje (b. l. 70). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus N. A., kaip iki tol neteistam asmeniui, už padarytą baudžiamąjį nusižengimą straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – baudą. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Baudos dydis nustatytinas pagal veikos padarymo metu galiojusio LR BK nuostatas (atsakomybė griežtėjo nuo 2017 m. spalio mėn.), atsižvelgiant į veikos padarymo metu nustatytą MGL dydį (37,66 Eur).
Baudos sumokėjimo terminas, atsižvelgus į kaltinamojo finansinę padėtį, nustatytinas kaip ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numatytas terminas baudai sumokėti.
N. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-111) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
- metalinė teleskopinė lazda, saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, - konfiskuotina ir perduotina sunaikinti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 12 MGL (451,92 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
N. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
- metalinę teleskopinę lazdą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, - konfiskuoti ir perduoti sunaikinti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.