Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-128-856/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-05
Bylos Nr.: e2A-128-856/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09299-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: R. K. R.
Atsakovas: mažosios bendrijos „Euro road“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Solvaras“, „Tetna“

Kategorijos

1.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-128-856/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09299-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.16; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. R. ir atsakovės mažosios bendrijos „Euro road“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-416-868/2024 pagal ieškovės R. K. R. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Euro road“ dėl rangovo pareigos sugrąžinti užsakovui pinigų sumą, viršijančią rangovo iki vartojimo statybos rangos sutarties nutraukimo atliktų darbų kainą, tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Solvaras“ ir „Tetna“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. K. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, vėliau ieškinį patikslino, paskutiniu patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Euro road“ 15305,76 Eur už darbą sumokėtos kainos, 3 302,86 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, 2 500 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės MB „Euro road“ 8 779,13 Eur už darbą sumokėtos kainos, 2 643,85 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 11 422,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės R. K. R. naudai; priteisė iš ieškovės 447,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 73,29 Eur dokumentų siuntimo išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 86,46 Eur dokumentų siuntimo išlaidas.

3. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas T. M. ekspertizės akte nurodė, jog vadovaujantis į bylą pateiktais dokumentais (atsakovės atliktų darbų aktais, specialistų ataskaitomis, antstolio protokolu, fotonuotraukomis, kadastrinių matavimų byla ir kt.) nustatyta, kad rangovo (Euro road, MB) atliktų statybos (remonto) darbų bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), apimtis yra ši (pagrindiniai darbai): grindų ardymas 56,23 m², palangių ardymas 3 vnt., pertvarų ardymas 1 m³, durų varčių išėmimas 6 vnt., durų į laiptinę keitimas 1 vnt., radiatorių demontavimas 3 vnt., santechnikos prietaisų nuėmimas 5 vnt., plytelių ardymas 17,87 m², šiukšlių valymas ir išvežimas 4 t, perkraustymas 12 žm. val. ir 4 maš. val., pianino pervežimas 300 kg/2 maš. val., langų iš klijuotos medienos įsigijimas 13,5 m², grindų paruošimas, vatos klojimas, armavimas, betonavimas 60 m², lubų valymas, gruntavimas 60 m², lubų atskirų vietų tinkavimas 17,4 m², sienų valymas, gruntavimas 285 m², sienų atskirų vietų tinkavimas 82,6 m², sienų mūras 0,12 m³, vamzdynų privedimas prie prietaisų vietų gyvatukui, voniai, plautuvei, praustuvui, unitazui, skalbyklei ir indaplovei, laidų tiesimas 200 m, vagų iškirtimas ir užtaisymas 25 m, skydelių montavimas 2 vnt. Vidutinė aukščiau išvardintų ir kitų smulkesnių darbų rinkos kaina 2021 m. II ketvirčio kainomis sudaro 14 533,31 Eur.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė iš viso atsakovei pervedė 23 312,44 Eur. Dėl šios sumos ginčo tarp šalių nėra. Atitinkamai yra pagrindas iš atsakovės priteisti 8 779,13 Eur už darbą sumokėtos kainos (23312,44 – 14 533,31 = 8 779,13 Eur).

5. Teismas nurodė, kad šiuose santykiuose ieškovė buvo vartotoja, ji negavo iš atsakovės jokios aiškios darbų kainų sąmatos, todėl šiuo atveju teismas sprendė, jog darbų kaina nustatytina pagal teismo eksperto akte nurodytas vidutines rinkos kainas. Teismas pažymėjo, kad pakartotinos ar papildomos teismo ekspertizės šalys nepageidavo, todėl teismas sprendė, jog iš esmės ir ieškovė, ir atsakovė su ekspertizės išvadomis dėl vidutinės rinkos darbų kainos sutiko.

6. Teismas nurodė, kad atlikus teismo ekspertizę, teismo ekspertas T. M. nustatė, jog defektų šalinimo vidutinė rinkos kaina yra 2 643,85 Eur (1 853,72 + 790,13 = 2 643,85 Eur). Atitinkamai yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 2 643,85 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimą.

7. Teismas iš bylos faktinių aplinkybių nustatė, kad ieškovė bute (duomenys neskelbtini), negyvena, butas buvo remontuojamas su tikslu, kad jame gyvens jos dukros. Todėl teismas sprendė, kad dėl to, jog butas nebuvo suremontuotas iki rugsėjo 1 d., ne ieškovė, o galimai jos dukros patyrė nepatogumus. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė buto remonto darbus įsipareigojo atlikti iki rugsėjo 1 d. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, remonto darbų apimtis buvo pakankamai didelė. Rašytinės sutarties šalys nesudarė, todėl teismas negali konstatuoti, kad atsakovė pavėlavo laiku atlikti remonto darbus, dėl ko ieškovė galėjo patirti dvasinius išgyvenimus. Į bylą ieškovė taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad dėl jos manymu užsitęsusio remonto jai pablogėjo sveikata, todėl nėra pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisti neturinę žalą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. R. prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl už darbą sumokėtos kainos ir priteisti iš atsakovės MB „Euro road“ 12 264,07 Eur už darbą sumokėtos kainos ieškovės R. K. R. naudai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš atsakovės 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės naudai; priteisti iš atsakovės apeliantei jos patirtas išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo nagrinėjimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Sąmatos sudarytos neatsižvelgiant į darbų atlikimo kokybę (2024-02-23 Teismo ekspertizės akto 22 psl.), t. y. tiek galėtų vidutiniškai kainuoti darbai, jei jie būtų atlikti kokybiškai ir pagal sutartį. Ekspertas visiškai nepagrįstai šioje sąmatoje priskaičiuoja darbus „Lubos“ - 630 Eur, kadangi šiuos darbus dėl jų broko ieškovė buvo priversta slėpti pakabinamomis lubomis, kurioms išleido dar 300 Eur ir kurių ieškovė visiškai nenorėjo užsakydama buto remontą.

Atsiliepimas

8.2. Teismo ekspertas nurodė, kad kokybė nevertinama darbui, kurio pati atsakovė pripažįsta neatlikusi: sienų, lubų lyginimas (ekspertizės akto 47 psl.). Ieškovė savo atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl 2022-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje peržiūrėjimo buvo nurodžiusi, kad pakabinamų lubų ji iš viso nenorėjo, jai patinka iš esmės aukštos lubos. Tik po eksperto išvadų (MB „Statinių diagnostika“ 2021-10-09 Apžiūros defektiniame akte 4 pav.) ieškovė sužinojo, kad dėl atsakovės broko nėra kitos išeities – tik pakabinamos lubos ar gipso kartonas. Gipso kartonas brangesnis nei pakabinamos lubos, todėl pasirinko šias. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad eksperto sąmatoje (ekspertizės akto 70 psl.) neturi būti įtraukta suma už lubas - 762,30 Eur (630 Eur + 21 procentas PVM).

8.3. Nesutiktina su eksperto išvada, kad apžiūros defektiniame akte teiginys dėl panaudotos netinkamos vatos grindyse negali būti priskirtas prie pagrįsto defekto (ekspertizės akto 58 psl.). Atsakovė nevykdė savo pareigos ir ieškovei nebuvo pateikta nei būtina, nei, kaip paaiškėjo, teisinga informacija apie darbus, jų rūšis, kainą (CK 6.674 straipsnis). Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad apie darbo kokybę ir tinkamumą turi būti sprendžiama tik normatyvinių dokumentų aspektu, tačiau ir sutarties – šalių teisių ir pareigų aspektu. Kaip nurodoma defektiniame akte, garso izoliacijai panaudota ne ta medžiaga, tam visiškai pritarė byloje liudytojais apklausti L. V. ir D. D.. Ieškovės butas buvo tinkamas gyventi be jokio remonto, o užsakydama buto remonto darbus ieškovė siekė suteikti butui naują, geresnę kokybę ir bet kuriuo atveju jos teisė būti informuotai turėjo būti gerbiama, tačiau šiuo atveju atsakovė, pažeisdama bendradarbiavimo ir informavimo pareigą, pasirinko medžiagas, kurios ieškovės ir statybos specialistų vertinamos kaip netinkamos nepaisant to, kad normatyvinis dokumentas taikomas tik kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos, o ne paprastojo remonto atveju. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad eksperto sąmatoje (ekspertizės akto 70 psl.) neturi būti įtraukta suma už grindis – 1 292,28 Eur (1 068 Eur + 21 procentas PVM).

8.4. Ekspertas į sąmatą įtraukė ir vidaus paviršių tinkavimą rankiniu būdu ruošiant skiedinius (70 psl. 5 Sienos, 3 p.) – 1 182,12 Eur. Ekspertas, pasisakydamas dėl nekokybiškai atliktų darbų (defektuoti): (47 psl.), nurodė, kad pertvaros tarp vonios ir koridoriaus išardymas, sienų mūras (projekte griautina vonios-koridoriaus neperstatyta, bet nutinkuota ir aktuojama pertvara), unitazo rėmo sumontavimas, skalbimo mašinos taško įrengimas, lubų šveitimas, kreidos, kalkių valymas ir gruntavimas, sienų didesnių nelygumų lyginimas, tinkavimas. Defektų atsiradimo priežastis – technologijos pažeidimai ir dizainerės projekto nesilaikymas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad eksperto sąmatoje (ekspertizės akto 70 psl.) neturi būti įtraukta suma už vidaus paviršių viensluoksnį tinkavimą rankiniu būdu – 1 430,36 Eur (1 182 Eur + 21 procento PVM).

8.5. Ekspertas sąmatoje nurodė, kad durys su įstatymu (70 psl.) – 1 149 Eur, tačiau kaip matosi iš kartu su ieškovės ieškiniu atsakovė buvo atsiuntusi ir su ieškove suderinusi durų kainą (su pakeitimu) už 1010 Eur, todėl sąmata turėjo būti sumažinta 139 Eur.

8.6. Ieškovė pati gyvendama ir dirbdama Austrijoje turėjo skubiai ieškoti pagalbos suremontuojant butą ir šalinant atsakovės broką per kuo trumpesnį laiką, kad jame galėtų gyventi ieškovės dukros. Atsakovė nesilaikė įsipareigojimo tinkamai ir laiku atlikti darbus, dėl ko ieškovė turėjo ieškoti laikino savo vaikų apgyvendinimo, ir jos dukros negalėjo daugiau kaip pusę metų grįžti į butą, kadangi ieškovė turėjo užbaigti remonto darbus ir pašalinti atsakovo broką. Tai sukėlė didelį stresą, nepatogumus ir pergyvenimus ir ieškovei, ne tik jos dukroms, kadangi ieškovė stipriai pergyveno dėl dukrų gyvenimo sąlygų pablogėjimo ir jų emocinės savijautos bei sveikatos (dukros prasidėjus mokslo metams buvo priverstos 9 mėnesius gyventi bendrabučio tipo vieno kambario bute, neturėjo galimybės izoliuotis susirgus Covid-19, t. y. sirgo ir mokėsi viename kambaryje). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Šalies argumentai

8.7. Ieškovė labai aiškiai nuo pat ieškinio pareiškimo buvo nurodžiusi, kad buto remonto terminas iki rugsėjo 1 d. jai buvo esminė sąlyga. Atsakovė nenurodė jokių kitų aplinkybių, kad darbų atlikimo pabaiga buvo sutarta kitu terminu.

Motyvuojamoji dalis

8.8. Teismo nurodytas argumentas dėl rašytinės sutarties nebuvimo, nėra ir negali būti laikomas pagrįstu, kadangi net ir esant rašytinei sutarčiai, jos aiškinimo taisyklės įpareigoja sutartį aiškinti sąžiningai, pirmiausia nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus.

8.9. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad tik rašytiniu įrodymu gali būti grindžiamas neturtinės žalos reikalavimas, laikytinas nepagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė MB „Euro Road“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškovė klaidina apeliacinės instancijos teismą teigdama, kad esą 630 Eur + PVM dydžio suma – tai paskaičiuota kaina už nekokybiškai atliktus visus lubų remonto darbus. Lubų remontą atsakovė tik buvo pradėjusi atlikti ir šio darbo iki galo nebaigė, ieškovei neperdavė ir pinigų iš ieškovės net už atliktą darbo dalį negavo. Ekspertas pagrįstai paskaičiavo kainą už konkrečiai atliktus lubų remonto darbus. Duomenų, kad būtent ši lubų remonto dalis būtų atlikta nekokybiškai, byloje nebuvo pateikta. Tai, kad vėliau ieškovė pasirinko įrengti įtempiamas lubas, nereiškia, jog pradiniai lubų įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai. Be to, net jeigu šis darbas ir būtų atliktas nekokybiškai, ieškovė neturėtų teisės reikalauti ir sumažinti už šį darbą mokėtiną kainą (už lubų remonto darbus atsakovė apskritai nemokėjo) ir kartu reikalauti ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

9.2. Vertindamas grindų įrengimo kokybę teismo ekspertas aiškiai pasisakė, kad specialistų dokumentuose minimas tik minkštos vatos panaudojimas grindų konstrukcijoje defektu nelaikytinas. Duomenų/įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė būtų nurodžiusi atsakovei, kokiu būdu/naudojant kokias medžiagas turi būti įrengtos grindys, byloje nebuvo pateikta. Prieš užsakydama buto remonto darbus ieškovė jokio darbų projekto ar tikslių nurodymų dėl darbų atlikimo nepateikė, todėl jos pozicija, kad esą grindys buvo įrengtos nekokybiškai, yra nesuprantama ir nepagrįsta. Be to, nei vienas iš ieškovės minimų liudytojų (specialistų), pasisakiusių dėl esą netinkamos darbų kokybės, net negalėjo teismui paaiškinti, kokiu teisės norminiu aktu jie remiasi darydami tokią išvadą. Tuo tarpu teismo ekspertas, teikdamas paaiškinimus byloje, aiškiai nurodė ir paaiškino, kokiais argumentais remiantis jis padarė išvadą, kad grindys ieškovės bute yra įrengtos tinkamai ir kokybiškai. Ieškovė jokių grindų defektų šalinimo darbų neatliko ir naudojasi atsakovo sukurtu darbo rezultatu, taigi, akivaizdu, kad atsakovės atliktų darbų rezultatas ją tenkina.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Teismo ekspertas pažymėjo, jog šie ieškovės nurodyti trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti priimant darbų rezultatą: sienų paviršiaus nelygumai, vonios durų angos aukštis per mažas, kitų aukščiai skirtingi, trūkinėjantis ir dėmėtas lubų paviršius, netinkami atstumai tarp sieninių šviestuvų, neįrengta elektros instaliacija, nesumontuotos palangės, radiatoriai, nuotekų sistema vonioje. Net jeigu šis darbas ir būtų atliktas nekokybiškai, ieškovė neturėtų teisės reikalauti ir sumažinti už šį darbą mokėtiną kainą (už sienų remonto darbus atsakovė taip pat apskritai nemokėjo) ir kartu reikalauti ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

9.4. Teismo ekspertas pagrįstai įvertino ne tik pačią durų kainą, bet ir jų staktos įstatymą (keitimą), durų apvadų įrengimą.

9.5. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos ieškovei padarymo faktui konstatuoti. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Ieškovės patirti nepatogumai (jei jie buvo) buvo sąlygoti būtent jos pačios veiksmų ir reikalavimų, kurie apskritai pripažintini neproporcingais prievolių pažeidimui ir sukelsiančiais neadekvačias teisines pasekmes. Ieškovė nuo pat pradžių tinkamai neiškomunikavo atsakovei apie atliktinų darbų pobūdį ir apimtį, gyvendama užsienyje kelis mėnesius apskritai nesilankė bute, kuriame vyko remonto darbai, o atvykusi ir pradėjusi reikšti atsakovei pretenzijas dėl darbų trūkumų, net nesuteikė galimybės juos pašalinti. Be to, ieškovė apskritai nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji apskritai šalino atsakovės atliktų darbų trūkumus ir/ar kad šie darbai užtruko net 6 mėnesius.

9.6. Pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų ieškovė atsakovei pradėjo reikšti dar 2021 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, o į teismą su ieškiniu, reikalaudama priteisti jai iš atsakovės dalį už darbus sumokėtos kainos, kreipėsi 2022 m. balandžio mėn. Reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jį pagrindžiančių įrodymų, išskyrus savo pačios subjektyvius paaiškinimus, ieškovė į bylą nepateikė. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo apskritai buvo iškeltas tik ieškovei patikslinus ieškinį, todėl akivaizdu, kad tokį reikalavimą ieškovė pareiškė siekdama tiesiog pasinaudoti tokia įstatymo suteikiama teise ir pasipelnyti, o ne dėl to, kad iš tikrųjų būtų patyrusi neturtinę žalą.

10. Atsakovė MB „Euro Road“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta iš dalies tenkinti ieškinį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą byloje priėmė remdamasis vieninteliu įrodymu – teismo eksperto išvada, visiškai netirdamas ir nevertindamas bei nepasisakydamas dėl kitų byloje pateiktų įrodymų, inter alia, rašytinių įrodymų (pvz. į bylą pateiktų priėmimo-perdavimo aktų, sąskaitų ir jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, šalių tarpusavio susirašinėjimo ir pan.).

10.2. Teismas aplinkybių, susijusių su tuo, ar ir kokiu būdu šalys susitarė dėl rangos darbų kainos, kokiu būdu, kokiu pagrindu ir kokiu metu ieškovė atsiskaitė su atsakove už faktiškai atliktus rangos darbus, taip pat aplinkybių, susijusių su atliktų rangos darbų trūkumais ir jų nustatymo momentu, apskritai nevertino, o tik formaliai sprendė, kad atsakovė turi grąžinti ieškovei dalį už darbus sumokėtos kainos, nes esą ta kaina, kurią sumokėjo ieškovė, yra didesnė nei vidutinė tokių darbų rinkos kainą, kurią nustatė teismo ekspertas.

10.3. Teismas nepagrįstai suabsoliutino teismo eksperto išvadą ir jos įrodomąją galią byloje ir sprendimą dėl už atsakovės ieškovės bute atliktus darbus mokėtinos kainos priėmė iš esmės vadovaudamasis tik eksperto nurodyta vidutine darbų rinkos kaina, o ne sutartine darbų kaina, kurią sutiko mokėti ir faktiškai sumokėjo ieškovė, taip pat nepagrįstai nevertino konkrečiai tarp šalių susiklosčiusių santykių ir šalių veiksmų, patvirtinusių, kad ieškovė už darbus sutiko ir faktiškai sumokėjo šalių sutartą kainą, kuri buvo didesnė, nei teismo eksperto nustatyta vidutinė rinkos kaina. Priimdamas sprendimą dėl teismo ekspertizės akte nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo teismas netyrė ir nevertino, ar atsakovė, priėmusi darbus ir už juos sumokėjusi, apskritai turi teisę reikalauti, kad būtų atlygintos jų trūkumų šalinimo išlaidos, ir neatsižvelgė į tai, kad už šiuos darbus ieškovė apskritai atsakovui nieko nemokėjo. Ekspertizės aktas turėjo būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Tokiu būdu teismas iš esmės pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

10.4. Tarp šalių susiklostė sutartiniai rangos santykiai, atsakovei atlikus dalį rangos darbų, ieškovė juos priėmė ir už juos sumokėjo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog darbų kaina nustatytina pagal teismo eksperto akte nurodytas vidutines rinkos kainas. Tam, kad nustatyti ieškovės mokėtiną kainą už darbus, teismas privalėjo tirti ir įvertinti, dėl kokios darbų kainos buvo susitarusios šalys, ir kokią kainą už darbus ne tik sutiko, bet ir faktiškai sumokėjo ieškovė. Juolab, kad teismo ekspertas, atsakydamas į jam iškeltą klausimą – „Kokia yra laikotarpiu nuo 2021-06-15 iki 2021-08-20 d. objekte – bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini) – rangovo (Euro road, MB) atliktų statybos (remonto) darbų sutartinė kaina?, atsakė, kad „remiantis skirtingomis šalių byloje išsakytomis pozicijomis ir susitarimą patvirtinančių dokumentų nebuvimo faktu, manytina, kad užduotas klausimas yra įrodinėjimo dalykas, teisinio pobūdžio problematika, todėl išvada dėl sutartinės kainos nustatymo nepatenka į eksperto specialiųjų žinių ribas“.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Teismas, atmesdamas ir nevertindamas atsakovės argumentų apie tai, kad dalį darbų ieškovė priėmė pagal pateiktus jai atliktų darbų aktus bei už atliktus darbus pagal aktus sumokėjo atsakovui, tik formaliai pasisakė, jog esą šiuose santykiuose ieškovė buvo vartotoja, ji negavo iš atsakovės jokios aiškios darbų kainų sąmatos, todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad darbų kaina nustatytina pagal teismo eksperto akte nurodytas vidutines rinkos kainas.

10.6. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, neatsižvelgė į itin svarbų aspektą, t. y. vertinant ieškovės reikalavimų ir argumentų pagrįstumą, teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog ieškovė reikalauja grąžinti dalį kainos už kokybiškai atliktus darbus, kuriuos priėmė ir už kuriuos apmokėjo, nereikšdama jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų ir kainos.

10.7. Tai, kad dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai ar nebaigta vykdyti dėl to, jog pati ieškovė darbus nutraukė, jokiu būdu nereiškia, kad tokiu atveju ieškovė įgijo teisę reikalauti ir atlyginti tokių darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir dar sumažinti jau sumokėtą kainą už visus (tame tarpe ir kokybiškai atliktus) rangos darbus. Bet kokias pretenzijas dėl darbų kainos (jos pagrįstumo) ieškovė turėjo ir galėjo reikšti iki tol, kol faktiškai kainą sumokėjo. O pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ieškovė turėtų teisę reikšti tik tuo atveju, jeigu darbai būtų atlikti, kai perduoti ir už juos ji būtų su atsakove atsiskaičiusi ir dar su sąlyga, kad tokių trūkumų nebūtų buvę galima pastebėti darbų priėmimo-pardavimo metu.

10.8. Ieškovė, prieš atsiskaitydama už faktiškai atliktus darbus pagal jai pateiktus darbų aktus, puikiai matė, kokia yra kiekvieno darbų etapo/darbo kaina ir apmokėdama šių aktų pagrindu jai išrašytas sąskaitas, patvirtino, kad jai tokia nurodyta darbų/darbo etapo kaina yra priimtina ir kad jis sutinka ją sumokėti. Tai, kad vėliau ieškovė apsigalvojo ir nusprendė, kad per daug sumokėjo už atliktus darbus, nereiškia, jog ji gali reikalauti peržiūrėti tą kainą, dėl kurios jau buvo sutikusi ir kurią sumokėjo. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis ne aktuose ir sąskaitose nurodyta rangos darbų kaina, o teismo eksperto nurodyta vidutine rinkos kaina.

10.9. Tuo atveju, jeigu tikroji priežastis, dėl ko ieškovė siekė, kad jai būtų grąžinta dalis už darbus jau sumokėtos kainos – darbų kokybės problemos, tokiu atveju ieškovė turėjo pasirinkti tik vieną iš galimų savo interesų gynimo būdų, t. y. arba reikalauti sumažinti darbų kainą, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, bet nereikalauti abiejų.

Žemesnės instancijos teismas

10.10. Teismas, remdamasis teismo eksperto išvada, priteisė 2 643,85 Eur deklaratyviai nurodydamas, kad „atlikus teismo ekspertizę, teismo ekspertas T. M. nustatė, kad defektų šalinimo vidutinė rinkos kaina yra 2 643,85 Eur (1 853,72 + 790,13 = 2 643,85 Eur)“. Tačiau teismas visiškai nevertino, ar ieškovė apskritai pagrįstai reikalavo atlyginti jai rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

10.11. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad faktiškai ieškovė net nebuvo sumokėjusi atsakovei už dalį tų darbų, kuriuos ekspertas nurodė kaip atliktus su trūkumais, ir kurių trūkumų šalinimo išlaidų reikalavo ieškovė, t. y. kaip matyti iš teismo eksperto išvados, į šią sumą ekspertas įskaičiavo, inter alia, tokius trūkumų šalinimo darbus: įtempiamų lubų montavimas, sutrūkinėjusių lubų taisymui; grunto kaina nustatytų nelygių sienų pertinkavimo/lyginimo darbams; nustatytų nelygių sienų valymas ir lyginimas. Tačiau būtent šių darbų atsakovė nespėjo pilnai atlikti ir perduoti ieškovei, todėl ieškovė už juos net nemokėjo. Trūkumų šalinimo išlaidas priteisus iš atsakovės faktiškai susidarė situacija, kad atsakovė ne tik negavo atlygio už atliktą darbą, bet dar ir turi finansuoti dalį ieškovės tolimesnių remonto darbų, kuriuos jau vykdė kitas rangovas.

10.12. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės nurodytą argumentą, kad dalis trūkumų buvo akivaizdus ir ieškovė turėjo ir galėjo juos pastebėti darbų priėmimo metu.

10.13. Byloje nėra duomenų, kad darbų priėmimo metu ieškovė būtų apžiūrėjusi perduodamus darbus ir, kaip teigia ieškovė, ji negalėjo to padaryti, nes esą gyvena ir darbų priėmimo – perdavimo metu fiziškai buvo užsienyje. Tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovei būtų nesudarytos sąlygos atvykti ir apžiūrėti atliktus darbus prieš už juos atskaitant pagal pateiktus priėmimo-perdavimo aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas, todėl pati ieškovė, neapžiūrėdama darbų rezultato, buvo nerūpestinga bei iš esmės prisiėmė riziką dėl galimų darbų trūkumų.

10.14. Spręsdamas dėl šio ieškovės reikalavimo pagrįstumo teismas turėjo visų pirma įsitikinti, kad tokie darbai buvo atlikti ir perduoti ieškovei, o antra, kad ieškovė iš tikrųjų šiuos trūkumus šalino ir patyrė būtent tokias trūkumų šalinimo išlaidas. Nei vienos iš aukščiau nurodytų aplinkybių teismas netyrė ir nevertino, ko pasėkoje susidarė situacija, kad ieškovė ne tik nesumokėjo už atliktus darbus, bet dar ir reikalauja atlyginti tokių neapmokėtų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, t. y. reikalauja iš atsakovės dvigubos atsakomybės.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. K. R. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovė nepateikė ieškovei nei sutarties, nei sąmatos, nei kitos esminės informacijos dėl būsimų darbų, nors CK 6.674 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis.

11.2. Byloje nėra jokių atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų, pasirašytų ieškovės. Byloje yra pateiktos atsakovės deklaracijos apie neva tai atliktus darbus (kuriuos apeliantė vadina darbų priėmimo perdavimo aktais).

11.3. Atsakovė tik teisme pripažino, kad, pvz., darbų už 5 880 Eur (be PVM) (sienų lubų lyginimas 420 m²), ji neatliko (plačiau ekspertizės akte 65 psl.), nors iš ieškovės reikalavo apmokėjimo.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

13. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertas visiškai nepagrįstai savo sąmatoje priskaičiavo darbus „Lubos“ (630 Eur), kadangi šiuos darbus dėl jų broko ieškovė buvo priversta slėpti pakabinamomis lubomis, kurioms išleido dar 300 Eur ir kurių ieškovė visiškai nenorėjo užsakydama buto remontą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad eksperto sąmatoje neturi būti įtraukta suma už lubas (762,30 Eur), suma už grindis (1 292,28 Eur), suma už vidaus paviršių tinkavimą rankiniu būdu (1 430,36 Eur). Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad ieškovės į bylą pateikti duomenys įrodo, jog atsakovė buvo atsiuntusi ir su ieškove suderinusi durų kainą (su pakeitimu) už 1 010 Eur, todėl sąmata turėjo būti sumažinta 139 Eur.

14. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimą byloje priėmė remdamasis vieninteliu įrodymu – teismo eksperto išvada, visiškai netirdamas ir nevertindamas bei nepasisakydamas dėl kitų byloje pateiktų įrodymų. Teismas aplinkybių, susijusių su tuo, ar ir kokiu būdu šalys susitarė dėl rangos darbų kainos, kokiu būdu, kokiu pagrindu ir kokiu metu ieškovė atsiskaitė su atsakove už faktiškai atliktus rangos darbus, taip pat aplinkybių, susijusių su atliktų rangos darbų trūkumais ir jų nustatymo momentu, apskritai nevertino. Teismas nepagrįstai suabsoliutino teismo eksperto išvadą ir jos įrodomąją galią byloje. Priimdamas sprendimą dėl teismo ekspertizės akte nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, teismas netyrė ir nevertino, ar atsakovė, priėmusi darbus ir už juos sumokėjusi, apskritai turi teisę reikalauti, kad būtų atlygintos jų trūkumų šalinimo išlaidos, ir neatsižvelgė į tai, kad už šiuos darbus ieškovė apskritai atsakovei nieko nemokėjo. Teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovė reikalauja grąžinti dalį kainos už kokybiškai atliktus darbus, kuriuos priėmė ir už kuriuos apmokėjo, nereikšdama jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų ir kainos. Teismas visiškai nevertino, ar ieškovė apskritai pagrįstai reikalavo atlyginti jai rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis ne aktuose ir sąskaitose nurodyta rangos darbų kaina, o teismo eksperto nurodyta vidutine rinkos kaina.

15. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas tiek dėl reikalavimo priteisti 15 305,76 Eur už darbą sumokėtos kainos, tiek dėl reikalavimo priteisti 3 302,86 Eur defektų šalinimo išlaidas, savo sprendimą iš esmės grindė teismo ekspertizės akte nurodytomis vidutinėmis rinkos kainomis, sprendime tiesiog atlikdamas aritmetinius skaičiavimus, tačiau plačiau nepateikdamas jokių motyvų, apart motyvų, kad šiuose santykiuose ieškovė buvo vartotoja, ji negavo iš atsakovės jokios aiškios darbų kainų sąmatos, todėl darbų kaina nustatytina pagal teismo eksperto akte nurodytas vidutines rinkos kainas. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad pakartotinos ar papildomos teismo ekspertizės šalys nepageidavo, teismas sprendė, jog iš esmės ir ieškovė, ir atsakovė su ekspertizės išvadomis dėl vidutinės darbų rinkos kainos sutiko. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d., 2024 m. spalio 11 d. ir 2024 m. spalio 25 d. posėdžių garso įrašus, nustatė, kad šalys (jų atstovai) teismo posėdžio metu buvo pateikę argumentus (analogiškus nurodo ir savo apeliaciniuose skunduose (žr. šios nutarties 13, 14 punktus), dėl kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir jų nenagrinėjo, nors abi šalys, pasisakydamos dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, jų apimties, pobūdžio, kilmės, ekspertizės aktų išvadų, vertinimo, pateikė eilę argumentų, kurie galėjo būti reikšmingi ir turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui.

16. Pažymėtina, kad su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą, betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001-09-27). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, yra nurodęs, jog konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teisės aktui pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui. Baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo 16.5 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju, nors skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas išdėstė byloje surinktų įrodymų (šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, teismo ekspertizės akto) turinį, tačiau motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje neatliko atskirų įrodymų ir jų viseto visapusiško ir objektyvaus vertinimo tiek tarpusavyje, tiek su kitais įrodymais, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė tam tikrus įrodymus ir šalių argumentus. Taigi, kaip matyti, teismo sprendime nėra nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas), kas reiškia, jog teismo sprendime iš esmės nėra motyvų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl priimtas būtent toks sprendimas (ieškinį tenkinti iš dalies). Savo išvadas pirmosios instancijos teismas turėjo argumentuoti ir jas pagrįsti bylos duomenimis, nurodyti, kokiais įrodymais remiantis konkrečios išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi, paneigti arba patvirtinti esant šalių nurodomus ekspertizės išvados ir kitų įrodymų prieštaravimus, jei būtų nustatyta, kad tokie prieštaravimai egzistuoja – juos išspręsti. Tokio turinio teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje neaptarta ir neįvertinta abiejų ginčijamo teisinio santykio šalių faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikšmė, aiškiai neatitinka baigiamajam teismo dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisingu, teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Tačiau svarbu pažymėti, kad teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

19. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas tiek dėl reikalavimo priteisti 15 305,76 Eur už darbą sumokėtos kainos, tiek dėl reikalavimo priteisti 3 302,86 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, savo sprendimą iš esmės grindė teismo eksperto išvada (joje pateiktais skaičiavimais). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams. Ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama byloje esančių įrodymų visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis 2023 m. sausio 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023). Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų (šiuo atveju aktualu – atliktos ekspertizės išvadas), lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuo šios formuojamos teismų praktikos nukrypo ir ja nesivadovavo.

20. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės pozicijos, kad ieškovė reikalauja atlyginti neapmokėtų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, t. y. reikalauja iš atsakovės dvigubos atsakomybės (kaip teigia atsakovė, ji ne tik negavo atlygio už atliktą darbą, bet dar ir turi finansuoti dalį ieškovės tolimesnių remonto darbų, kuriuos jau vykdė kitas rangovas), be to, nevertino konkrečiai tarp šalių susiklosčiusių santykių ir šalių veiksmų dėl jų sutartos darbų atlikimo kainos, kuri, pasak atsakovės, buvo didesnė, nei teismo eksperto nustatyta vidutinė rinkos kaina. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo atskleista bylos esmė, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės.

21. Tinkamai neištyręs byloje esančių įrodymų visumos, pirmosios instancijos negalėjo teisingai nustatyti esminių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, o nuo to, kokios jos nustatytos, priklauso tolesnis teisinių santykių kvalifikavimas ir tinkamas materialinės teisės normų, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pritaikymas.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, atkreipia dėmesį į tai, jog iš skundžiamo sprendimo turinio apskritai nėra aišku, kokiomis teisės normomis remdamasis pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 15 305,76 Eur už darbą sumokėtos kainos priteisimo ir 3 302,86 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

23. Byloje nėra ginčo, kad šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai, todėl šalių teisės ir pareigos turi būti nustatomos pagal vartojimo rangos sutarčiai taikomas taisykles. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų (neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje) arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog, kaip galima suprasti iš ieškinio turinio, teismo sprendimo, ieškovė savo - užsakovės - teises gina reikšdama reikalavimą grąžinti (priteisti) 15 305,76 Eur už darbą sumokėtos kainos, kas iš esmės reiškia, kad ieškovė siekia sumažinti darbų kainą, taip pat reiškia reikalavimą dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta užsakovo teisė naudotis visais šiame straipsnyje numatytais teisių gynimo būdais vienu metu. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą, vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

24. Dar daugiau, pažymėtina, jog CK 6.680 straipsnyje nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas). Pažymėtina, kad ši norma reglamentuoja užsakovo teises rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato.

25. Taigi, iš minėtų įstatymo nuostatų ir kasacinio teismo praktikos matyti, kad rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių, gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021).

26. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013). Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kiekvieną ieškovės reikalavimo dalį (dėl 15 305,76 Eur už darbą sumokėtos kainos priteisimo ir 3302,86 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo) atskirai, kvalifikuoti, ar konkreti reikalavimo dalis laikytina reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų (darbų rezultato) trūkumų, atitinkančiu bendruosius ir/ar specialiuosius užsakovo teisių gynybos būdus, kurie nustatyti vartojimo rangą reglamentuojančiose teisės normose, ar reikalavimu taikyti civilinę atsakomybę (kurios taikymas galimas tik nustačius civilinės atsakomybės sąlygų visetą), tačiau to nepadarė.

28. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, šalių apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įrodymų visumą įvertino ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis), neištyrė ir nenustatė esminių, turinčių reikšmės bylai faktinių aplinkybių (CPK 265 straipsnio 1 dalis), tinkamai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių (CPK 330 straipsnis), nepasisakė dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų šalių nurodytų argumentų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), neišdėstė esminių motyvų dėl teismo sprendime padarytų išvadų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir kuriame nėra atskleista bylos esmė.

29. Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra išvestinis reikalavimas ir jo tenkinimo apimčiai gali turėti įtakos bylos baigtis dėl pagrindinių ieškinio reikalavimų, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ginčui reikšmingų aplinkybių, kas lėmė skundžiamo teismo sprendimo nepakankamą argumentavimą ir motyvavimą dėl esminių šalių pateiktų faktinių ir teisinių argumentų, pagrindžiančių padarytas teismo išvadas, nurodytas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti priimtas neteisingas teismo sprendimas. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas vertinti, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti išnagrinėta visa apimtimi ir visais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties ir apribotų šalių teisę į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas visa apimtimi ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė