- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-1058-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00516-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Trečiasis asmuo
- G. V.
- Pareiškėjas
- D. A., V. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens G. V. įmonės „Šoklys“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. A. ir V. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo G. V. įmonė „Šoklys“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. A. ir V. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių ir patvirtinti būtiniesiems poreikiams 940 Eur sumą.
2. Pareiškėjai nurodė, kad yra sutuoktiniai. Teigė, kad tapo nemokūs, nes pareiškėjas užsiėmė žemės ūkio veikla, t. y. buvo stambus ūkininkas, vystė ir plėtojo žemės ūkį, susijusį su sėja, galvijų laikymu ir pan. Pradžioje veikla buvo sėkminga, todėl reikėjo papildomos infrastruktūros, technikos ir kt. medžiagų, priemonių žemės ūkio plėtojimui ir vystymui. Dėl šios priežasties buvo prisiimami finansiniai įsipareigojimai, kurių nustatytu laiku ir sąlygomis nepajėgė vykdyti dėl hidrometeorologinių priežasčių, t. y. kelerius metus pasitaikiusios sausros. Negavus planuojamų pajamų, pradėjo strigti veikla, pareiškėjas skolinosi lėšas, kad galėtų vykdyti kitus įsipareigojimus. Šiuo metu bendra įsiskolinimų suma sudaro 2 359 135,90 Eur. Tuo tarpu pareiškėjų vardu nekilnojamojo registruotino ir neregistruotino turto iš viso yra už 156 208,43 Eur. Pareiškėjai santaupų neturi, šiuo metu abu pareiškėjai dirba, gauna minimalias pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi iškėlė pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 359 135,90 Eur, pareiškėjai registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turi už 156 208,43 Eur, bankų sąskaitų bendras galutinis likutis sudaro 539 Eur. Pareiškėjų gaunamos pajamos šiuo metu yra minimalios.
3.2. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiškėjų nemokumo sąlyga, t. y. jų pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir pareiškėjai nėra pajėgūs per protingą terminą įvykdyti finansinius įsipareigojimus.
3.3. Nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų nesąžiningi arba būtų kitų pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje, kuriems esant teismas turi atsisakyti iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Trečiasis asmuo G. V. įmonė „Šoklys“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Pareiškėjai nuslėpė esmines aplinkybes apie jų nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, tokiu būdu pareiškėjo D. A. kreditoriai prarado galimybę patenkinti didelę savo reikalavimų dalį.
4.2. Pareiškėjas D. A. nei policijos pareigūnams, nei antstoliams nenurodė, kur yra jo ar jo brolio V. A. (su kuriuo kartu jis ūkininkavo) vardu registruota vertinga technika, kuri ar jos dalys vėliau rastos iškomplektuotos arba su kitais valstybiniais numeriais.
Atsiliepimas
5. Pareiškėjai D. A. ir V. A. atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su trečiojo asmens atskirojo skundo argumentais. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu trečiojo asmens nurodytas ikiteisminis tyrimas D. A. buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų dėl pareiškėjo veiksmų.
5.2. Pareiškėjo įsitikinimu, trečiojo asmens argumentai buvo paneigti prokuratūros nutarimu ir nesudaro pagrindo atsisakyti fiziniams asmenims iškelti bankroto bylą bei panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
5.3. Net tokiu atveju, jeigu D. A. būtų laikomas tyčia suklaidinęs antstolį dėl technikos, būtų galima teigti, kad šie veiksmai neturėjo didelės įtakos D. A. tapimui nemokiu, nes traktoriaus verte kreditorių finansiniai reikalavimai būtų sumažinti tik mažesne nei 1,88 proc. dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį panaikino ir nutarė išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjų D. A. ir V. A. prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.
7. Pareiškėjai pateikė kasacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m spalio 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išimtai tik ikiteisminio tyrimo duomenimis ir individualiai nevertindamas galimų pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šioje srityje ir tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų. Taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo sąlygas, pareiškėjo sąžiningumą pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nustatyti, ar šiais veiksmais buvo sąmoningai siekiama pabloginti savo finansinę padėtį, taip apsunkinant kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Pirmosios instancijos teismas iškėlė pareiškėjams bankroto bylą motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiškėjų nemokumo sąlyga, t. y. jų pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir pareiškėjai nėra pajėgūs per protingą terminą įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Taip pat nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų tapę nemokūs dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
13. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjai nuslėpė esmines aplinkybes apie jų nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. liepos 15 d. nutarimo Dėl traktoriaus grąžinimo kopija patvirtina, kad pareiškėjas D. A. ėmėsi sąmoningų veiksmų, kad antstolio areštuotas traktorius „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 30 500 Eur, nebūtų rastas ir tinkamai aprašytas, o vėliau realizuotas pagal vykdymo proceso taisykles. Pareiškėjo pastangomis minėto traktoriaus valstybinių numerių lentelė buvo perdėta ant kito traktoriaus, kuris buvo įvertintas vos 500 Eur. Tuomet D. A. susitarė su R. J., kad ji, kaip skolininko pasiūlyta pirkėja, už 400–500 Eur vykdymo procese formaliai nupirks traktorių, kurį D. A. pažadėjo vėliau iš jos išpirkti už dvigubai didesnę kainą. R. J. motina A. J. 2019 m. liepos 8 d. vykdymo procese, antstoliui A. S. surašant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, už 500 Eur iš D. A. įsigijo minėtą techniką. Tokie D. A. veiksmai lėmė tai, kad realiai jo nuosavybės teise valdytas traktorius, kurio vertė buvo apie 30 500 Eur, buvo perleistas trečiajam asmeniui už 500 Eur. Tokiu būdu pareiškėjo D. A. kreditoriai prarado galimybę patenkinti didelę savo reikalavimų dalį.
14. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
15. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
17. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
18. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai).
19. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, ikiteisminio tyrimo duomenys, jų nesant konstatuotų įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kurio nebuvo priimta, turi ne prejudicinę, o paprasto rašytinio įrodymo galią, todėl juos teismai turėjo pagrindą ne išskirti, o vertinti kartu su visais įrodymais. CPK 182 straipsnis reglamentuoja atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindus, vienas iš jų yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicinė reikšmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad CPK 182 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, šis proceso teisės institutas yra bendrosios įrodinėjimo taisyklės išimtis, todėl nėra galimas per platus šių pagrindų aiškinimas ir taikymas; faktinės aplinkybės, nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą, nepatenka į CPK 182 straipsnyje išvardytų pagrindų sąrašą, todėl turi būti įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 30 punktas).
20. Kasacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartyje grąžindamas atskirąjį skundą nagrinėti iš naujo, be kita ko, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę remtis ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau, atsižvelgiant į jų įrodomąją galią, jis turėjo atlikti jų vertinimą, nustatyti ginčijamų pareiškėjo veiksmų dėl galimo savo turto nuslėpimo vykdymo procese aplinkybę (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, kadangi byloje nebuvo nustatyti šios teisės normos taikymui būtini pagrindai, t. y. kad teismo įvardyti D. A. nesąžiningi veiksmai reikšmingai prisidėjo prie pareiškėjų nemokumo ir kad tarp pareiškėjų D. A. ir V. A. nemokumo ir tariamai nesąžiningų D. A. veiksmų yra priežastinis tiesioginis ryšys. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neįvertino paaiškėjusių aplinkybių, reikšmingų pareiškėjų bankroto bylos iškėlimui, ir galimai netinkamai išsprendė bankroto bylos iškėlimo klausimą.
21. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.).
22. Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. liepos 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, jog žemės ūkio technikos numeriai yra klastojami turint tikslą žemės ūkio techniką paslėpti nuo išieškotojų, nenustatyta, kad technikos numerius klastoja būtent ūkininkai D. A. ir V. A.. Kitų byloje duomenų apie pareiškėjo turto slėpimas nuo kreditorių, turto neįregistravimą, nenurodymą pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimą duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).
23. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas). Nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).
24. Taigi sprendžiant klausimą, ar pareiškėjo nesąžiningi veiksmai yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, esmine aplinkybe laikytina tai, ar tokie nesąžiningi veiksmai reikšmingai prisidėjo prie pareiškėjų nemokumo ir, ar tarp pareiškėjų D. A. ir V. A. nemokumo ir tariamai nesąžiningų D. A. veiksmų yra priežastinis tiesioginis ryšys. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė ir byloje nėra duomenų apie pareiškėjos V. A. nesąžiningumą.
25. Pagal 2020 m spalio 14 d. Vyriausybės priimtą nutarimą Nr. 1114 minimali mėnesinė alga nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 642 Eur, t. y. pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas pradelsti įsiskolinimai turėjo viršyti bendrą 16 050 Eur,
26. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjai pateikė duomenis dėl esamų įsipareigojimų, kurių bendra suma sudaro – 2 359 135,90 Eur. Pareiškėjų turimo turto vertė siekia 156 208,43 Eur, bankų sąskaitų bendras galutinis likutis sudaro - 539 Eur. Gaunamos pajamos šiuo metu minimalios. Pareiškėjai yra sutuoktiniai. Kaip nurodė prašyme iškelti bylą, tapo nemokūs, nes pareiškėjas užsiėmė žemės ūkio veikla, t. y. buvo stambus ūkininkas, plėtojo žemės ūkį, susijusį su sėja, galvijų laikymu, ir patyrė nuostolių. Pradžioje veikla buvo sėkminga, žemės ūkio veikla ir infrastruktūra plėtėsi. Vystant veiklą buvo prisiimti finansiniai įsipareigojimai, tačiau jų pareiškėjai nustatytu laiku ir sąlygomis nepajėgė vykdyti dėl nepalankių hidrometeorologinių priežasčių, t. y. kelerius metus pasitaikiusios sausros, taigi, nėra pagrindo daryti išvados, kad tarp pareiškėjų nemokumo ir apelianto nurodytų nesąžiningų pareiškėjo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.
27. Dėl nurodytų aplinkybių, vadovaujantis nustatytu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atmestini apelianto argumentai, kad yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
28. Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, iškėlus bankroto bylą administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 straipsnyje nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
29. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato, pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.