Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1112-311/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-27
Bylos Nr.
1-1112-311/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03036-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Laima Razvickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1112-311/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03036-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,gynėjai advokatei Laimai Razvickienei,kaltinamajam A. B.,laiduotojui V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. B. 2019-01-21 apie 19 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) Kelyje, ties viaduku, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “Subaru Forest” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio (nustatyta 2,55 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis grįžo iš reiso. Buvo labai blogos savaitės. Jis nuvažiavo pas direktorių ir pasakė, kad krenta sunkvežimio bortas. Po to jam paskambino telefonu ir pranešė, kad jis turi Jonavoje išsikrauti plokštes. Jam važiuojant automobiliu ir užkilus ant kalniuko, jis pamiršo, kad ten fotografuojama, todėl viršijo greitį, dėl ko jam 2019-01-21 Panevėžio kelių policijoje atėmė teisę vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. Jis prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančiame miškelyje išgėrė alkoholio. Po to jam paskambino bendradarbis, pakvietė pasikalbėti. Jis nupirko alkoholio ir nuėjo pas draugą, kur taip pat išgėrė. Neprisimena kaip, bet sėdo vairuoti automobilį. Neprisimena, kaip išvažiavo iš aikštelės. Gal užsnūdo. Neprisimena, kaip nuslydo ir išvažiavo iš aikštelės. Savo elgesį vertina labai blogai.

Turi priklausomybę nuo alkoholio, lankosi priklausomybės ligų centre. Gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais ir globotine, kurią globoja jo mama. Jis padeda nuvežti globotinę ar atvežti daktarą. Yra paėmęs šešiems metams kreditą.

Galimas laiduotojas V. B. paaiškino, kad kaltinamasis A. B. yra jo sūnus. Jis buvo geras, dirbo. V. B. nežino, kaip taip atsitiko, kad sūnus išgėręs važiavo. Kitą dieną po įvykio sūnus papasakojo, kaip viskas atsitiko. Sakė, kad susinervavo dėl to, kad atėmė teises dėl greičio viršijimo, todėl ir išgėrė. Sūnus niekada nevartojo alkoholio. Jis niekada nepareidavo namo girtas. Jis padeda V. B. ir jo žmonai. V. B. dar augina neįgalią mergaitę. Sūnus atveža daktarą,. Jei reikia, nuveža mergaitę. Kol kas jo sūnus klauso, jį gerbia.

Šiuo metu V. B. dirba sargu, o anksčiau dirbo vairuotoju virš 50 metų. Gauna pensiją ir atlyginimą. Mažai uždirba, pensija taip pat maža.

Tiki, kad bus geras pavyzdys sūnui, jei teismas jį paskirs laiduotoju. Turės prižiūrėti sūnų, kad jis dirbtų, kad gyventų taip, kaip žmonės gyvena.

Kadangi kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Kauno r. policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos pareigose. 2019-01-21 dirbant kartu su tyrėju R. K., apie 19 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Garliavoje, ties (duomenys neskelbtini) viaduku, (duomenys neskelbtini) kelyje, Kauno pusės link nuo kelio nuvažiavęs automobilis, kurio vairuotojas neatsidaro durų ir negali išlipti. Apie 19.05val. atvykus į įvykio vietą, pamatė griovyje automobilį „Subaru Forester“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir kaip tik tuo pat metu iš automobilio nuo vairuotojo sėdynės išlipo vyras. Automobilyje žmonių nebuvo. Šalia stovėjo gaisrinės tarnybinis automobilis ir keletas gaisrininkų. Priėjo prie vairuotojo ir pamatė, kad jis akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orentavosi aplinkoje, labai nerišliai kalbėjo. Pasiteiravo, ar jis nesužeistas, galbūt jam reikalinga medikų pagalba, bet jis pasakė, kad jam viskas gerai. Nusivedė vairuotoją iki tarnybinio automobilio. Jis turėjo su savimi asmens tapatybės kortelę, pagal kurią nustatė, kad tai A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė. Tuomet kolegom pavyko jį įtikinti. Alkotesteris nustatė 2,59 promilių girtumą. A. B. įvykio vietoje buvo apžiūrėtas medikų, kurie nurodė, jog akivaizdžių vairuotojo sužalojimų nemato. Kiek jai žinoma, po to kolegos jį pristatė į Kauno klinikinę ligoninę, o jie liko saugoti automobilio ir laukė operatyvinės grupės ( b.l. 25-28).

Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos V. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019-01-21 Kauno apskrities VPK KP NVRS gautas Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus tyrėjos K. M. tarnybinis pranešimas, jog 2019-01-21 19.01 val. dirbant r.š. (duomenys neskelbtini), kartu su vyr. tyrėju R. K. gavo budėtojo pranešimą, kad Kauno raj. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) viaduku, kryptimi link (duomenys neskelbtini) kelio, kryptimi į Kauną, nuo kelio į griovį nuvažiavęs automobilis "Subaru Forester" valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Jį vairavęs A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. sužalojimų nepatyrė, nustatytas 2,59 prom. girtumas. UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojas automobilį išvežė į saugojimo aikštelę, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini) A. B. sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę (b.l. 8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kauno r., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) viaduku. Įvykio vietoje matomas griovyje automobilis "Subaru Forester" valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apgadintas (b.l. 10-22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T- A 925/2019(01) matyti, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2, 55 promilės etilo alkoholio (b.l. 37).

Iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio "Subaru Forester", 1998 m. laidos, kaina Lietuvoje – 1600 eurų (b.l. 44).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Subaru Forester“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. B. (b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis, esanti kaltinamojo A. B. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. B. 2019-01-21 apie 19 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kelyje, ties viaduku, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnams patikrinus girtumą nustatyta, kad jo kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t.y. nustatyta 2,55 promilių girtumas. Kad vairavo automobilį, prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų, pripažino ir pats A. B., taip pat jo girtumas automobilio vairavimo metu patvirtintas ir alkoholio patikrinimo testo alkotesteriu. Pripažintina, kad A. B. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. B. paprašė nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atiduodant jį pagal laidavimą laiduotojui-jo tėvui V. B..

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 d. numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Be to, BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-658/2007; Nr. 2K-239/2008; Nr. 2K-160/2010).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008).

Kaltinamasis A. B. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 52), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis penkis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe-už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei už vairavimą neblaiviam (b. l. 53-56), šiuo metu niekur nedirba (registruotas Užimtumo tarnyboje), nuo 2015-12-08 įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminančias ir migdančias medžiagas. Priklausomybės sindromas (b. l. 61), 2019-01-22 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-85/2019 nurodyta, kad A. B. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 66).

Sprendžiant klausimą dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, prašomas pripažinti laiduotojas V. B. yra pensininkas, neteistas. Tačiau, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, V. B. keturis kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 145-147), t.y. pats V. B. nėra drausmingas vairuotojas, teismo nuomone, jis neatitinka BK 40 straipsnyje laiduotojui keliamų reikalavimų, jis negali daryti teigiamos įtakos savo sūnaus elgesiui, todėl nelaikytinas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu ir negali būti pripažintas laiduotoju.

Dėl bausmės

Kaltinamasis A. B. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. B. kaltu visiškai prisipažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, nuo 2015-12-08 įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminančias ir migdančias medžiagas.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant BK 281 straipsnio 7 dalies (BK, galiojusio iki 2019-04-01 redakcija) sankcijose numatytą bausmę–areštą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį–A. B. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei A. B. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės-specialios teisės atėmimo taikymo

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nustatyta, jog A. B. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (3,17 promilės), vairavo transporto priemonę. Vairavimas transporto priemonių neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, visiškai nesigailėjo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl tikslinga A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje-uždraudimą naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nustatant 2 metų laikotarpį.

Dėl automobilio konfiskavimo

BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje (BK, galiojusio iki 2019-04-01 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Kaip matyti iš informacijos apie kelių transporto priemones, automobilis “Subaru Forester“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas A. B. vardu. Šį automobilį A. B. vairavo, būdamas neblaivus, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone ir privalo būti konfiskuotas.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parinkta kardomoji priemonė-dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2015-01-21 VĮ “Regitra”, saugomo byloje (b.l. 108-101), paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, A. B. vairuotojo pažymėjimas persiųstinas VĮ “Regitra”.

VĮ „Regitra“ išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas antstoliui, vykdysiančiam automobilio konfiskaciją.

2019-01-22 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės J.Mastauskienės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. B. automobiliui „Subaru Forester“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti jį 21 (dvidešimt vienos) paros areštu.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. bausmę–14 (keturiolikos) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 21 d. 19.35 val. iki 2019 m. sausio 22 d. 14.40 val., t.y. 1 (vieną) parą, vieną parą prilyginant vienai arešto parai ir paskirti galutinę bausmę-13m (trylikos) parų areštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Automobilį „Subaru Forester“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB “ (duomenys neskelbtini)” aikštelėje Kaune, (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parinktą kardomąją priemonę-dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2015-01-21 VĮ “Regitra”, saugomo byloje, paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, A. B. vairuotojo pažymėjimą persiųsti VĮ “Regitra”.

VĮ „Regitra“ išduotą registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti antstoliui, vykdysiančiam automobilio konfiskaciją.

2019-01-22 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės J.Mastauskienės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. B. automobiliui „Subaru Forester“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas