- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1058-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02006-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Dalė Burdulienė, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- Č. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovui E. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Č. S. ieškinyje teismo prašė iškeldinti atsakovą E. P. iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto. Nurodė, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), kuris laikomas buto priklausiniu, 2020 m. balandžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu priklauso ieškovui. Nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą įregistruota ieškovo vardu. 2020 m. gegužės 5 d. išsiuntė atsakovui raginimą, kuriuo įpareigojo per trisdešimt dienų nuo raginimo dienos su visais jam priklausančiais daiktais išsikelti iš buto ir atlaisvinti buto priklausinį – sandėlį. Raginimas atsakovui įteiktas 2020 m. gegužės 9 d., todėl išsikelti iš buto atsakovas turėjo iki 2020 m. birželio 8 d. Tačiau atsakovas iki šiol gyvena bute, savavališkai iš buto neišsikelia, sandėlio neatlaisvina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovą E. P., sprendimui įsiteisėjus, išsikelti su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovui Č. S. nuosavybės teise paklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 1/1 dalis priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui Č. S. iš atsakovo E. P. 861,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovo E. P. 12,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
3. Teismas nustatė, kad 47,31 kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 11,53 kv. m. negyvenamoji patalpa – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1/1 dalis priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui Č. S. pagal 2020 m. balandžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą. Turto pardavimo iš varžytynių aktas apskųstas nebuvo. Ieškovas 2020 m. gegužės 5 d. atsakovui išsiuntė raginimą, kuriuo įpareigojo atsakovą per trisdešimt dienų nuo raginimo dienos su visais jam priklausančiais daiktais išsikelti iš buto ir atlaisvinti buto priklausinį – sandėlį. Raginimas atsakovui įteiktas 2020 m. gegužės 9 d., butas bei sandėlis iki šiol nėra atlaisvinti.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių jo teisę gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovo teiginių dėl savavališko turto valdymo neginčijo, o duomenų, jog tarp ieškovo ir atsakovo būtų sudarytas susitarimas dėl naudojimosi pastatais, suteikiant galimybę atsakovui laikinai gyventi minėtame bute, byloje nėra, sprendė, jog ieškovas įrodė, kad yra minėto nekilnojamojo turto savininkas bei kad jo teisės yra pažeistos. Nors įstatymas numato asmenų iškeldinimo tik iš gyvenamųjų patalpų tvarką, teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa – sandėlis – yra buto priklausinys, ieškinį tenkino visiškai, įpareigojant atsakovą išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto bei sandėlio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui. Atsakovas buvo informavęs teismą, kad teismo posėdyje negalės dalyvauti, nes buvo tuo metu išvykęs į komandiruotę. Atsakovas yra vienintelis UAB „Molvita“ darbuotojas. Bendrovė teikia pervežimo paslaugas, todėl atsakovas, kaip UAB „Molvita“ darbuotojas, yra komandiruotas į Švediją vykdyti klientų užsakymo. Dėl tos priežasties atsakovas prašė teismo atidėti posėdį, bylos jame be atsakovo nenagrinėti. Tačiau teismas bylą neteisėtai išnagrinėjo be atsakovo, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.
5.2. Atsakovas iškeldintas iš turto dėl neteisėtai išduoto antstolio turto pardavimo iš varžytynių akto. Ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas arba byla privalėjo būti bent sustabdyta. Antstolio L. L. 2020 m. balandžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas yra surašytas neteisėtai. Dėl šios priežasties atsakovas yra pateikęs teismui ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiu ab initio antstolio L. L. 2020 m. balandžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, perkelti turto savininko Č. S. teises ir pareigas K. B.. Esant palankiam atsakovui teismo sprendimui, varžytynių aktas būtų panaikintas, ieškovas netektų nuosavybės teisės į turtą, iš kurio iškeldinti prašo atsakovą.
5.3. Reiškiant reikalavimą iškeldinti atsakovą iš turto, privalu vadovautis ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, tačiau specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis. Todėl šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad yra paliečiama viena svarbiausių žmogaus teisių – teisė į būsto neliečiamybę. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje.
5.4. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Dėl to net ir tokiu atveju, kai asmuo yra neteisėtai užėmęs gyvenamąją patalpą, jis savaime nepraranda teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, tačiau ji gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susidėjusių aplinkybių. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių rimčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme.
5.5. Įvertintina tai, kad iškeldinus atsakovą kitą būstą šiuo metu bus itin sunku susirasti.
5.6. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos.
Atsiliepimas
6. Ieškovas Č. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Atsakovas apie bylą ir jos nagrinėjimo datą bei laiką informuotas tinkamai, todėl bylos nagrinėjimo metu teismas atsakovui suteikė galimybę būti išklausytam. Nepaisant to, atsakovas, galimai vilkindamas bylos nagrinėjimą, jam suteiktomis teisėmis nepasinaudojo. Iki 2020 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio atsakovas, kuriam apie šį posėdį CPK nustatyta tvarka pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, taip pat įrodymų, patvirtinančių apie būtinybę atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė. Dėl šios priežasties teismas, įgyvendindamas CPK 246 straipsnio 2 dalyje jam suteiktą teisę, įvertinęs atsakovo ankstesnį procesinį elgesį, kuris akivaizdžiai turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, bylą išnagrinėjo iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
6.2. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovui bylos nagrinėjimo teisme metu buvo suteikta teisė būti išklausytam, tuo tikslu pratęsiant terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, nustatant protingą terminą pasirūpinti tinkamu (advokato) atstovavimu, atsisakant priimti sprendimą už akių, tačiau atsakovas, galimai vilkindamas bylos nagrinėjimą, savo teises įgyvendino aplaidžiai, ko pasėkoje byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
6.3. Atsakovas yra pareiškęs ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto, kurio pagrindu ieškovas įsigijo ginčo turtą, pripažinimo negaliojančiu. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje, Nr. 2-8114-301/2020 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovui Č. S. priklausantis ginčo turtas, uždraudžiant jį perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Taigi, iki galutinio teismo sprendimo minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos atsakovo E. P. teisėtų interesų apsauga yra užtikrinta, nepaisant to, kad ieškinys pareikštas visiškai nepagrįstai, jį motyvuojant išskirtinai tik deklaratyviais teiginiais ir argumentais. Aplinkybė, kad atsakovas yra kreipęsis į teismą dėl minėto turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, savaime nereiškia, kad skundžiamas sprendimas yra naikintinas.
6.4. Reikalavimą dėl bylos sustabdymo atsakovas pareiškė tik apeliaciniame skunde, kai tuo tarpu šis prašymas, be kita ko ir šį prašymą pagrindžiantys įrodymai, turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti naujo atsakovo pareikšto prašymo – sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes tokiu būdu būtų viršijamos apeliacijos ribos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Byloje sprendžiama dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto priklausinį – negyvenamąją patalpą – sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo 2020 m. balandžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Atsakovas, 2020 m. gegužės 9 d., gavęs ieškovo 2020 m. gegužės 5 d. siųstą raginimą per trisdešimt dienų nuo raginimo įteikimo dienos išsikelti iš buto ir atlaisvinti buto priklausinį – sandėlį, iki 2020 m. birželio 8 d. iš buto neišsikėlė ir neatlaisvino sandėlio, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovo iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
10. Apeliantas nurodo, kad reiškiant reikalavimą iškeldinti atsakovą iš buto, privalu vadovautis ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, tačiau specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
11. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos gali nulemti skirtingas teisės į būstą apsaugos priemones. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-361/2013, Nr. 3K-3-260/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju jokių sutartinių prievolinių teisinių santykių tarp šalių byloje nebuvo nustatyta, todėl ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir ieškovo nuosavybės teisė valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą – butą su priklausiniu ir juo disponuoti ginama daiktinės teisės pagrindu (CK 4.98 straipsnis).
13. Kaip jau minėta, ieškovas ginčo butą įgijo 2020 m. balandžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, todėl priimant atsakovo skundžiamą teismo sprendimą buvo šio turto savininkas, tačiau negalėjo šio turto valdyti, naudoti ir juo disponuoti, nes atsakovas po įvykusių turto pardavimo iš varžytynių ir ieškovui įspėjus atsakovą išsikelti iš gyvenamosios patalpos ir jos priklausinio – sandėlio, toliau gyvena bute ir naudojasi ieškovo nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovo sutikimo, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir ieškovą iš ginčo turto iškeldino, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
14. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su sprendimu jį iškeldinti, nes ieškovas turtą įgijo neteisėtai išduoto Turto pardavimo iš varžytynių akto pasėkoje.
15. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi buvo sustabdęs apeliacine tvarka nagrinėjimą bylą iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-301/2021. Šioje byloje ieškovas E. P. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ab initio antstolio L. L. 2020 m. balandžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-187-1895, perkelti turto – 47,31 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 11,53 kv. m sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), savininko Č. S. teises ir pareigas K. B.. Teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą nustatęs, kad Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovo E. P. ieškinį paliko nenagrinėtą, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, apeliantas kitoje byloje ginčijo ieškovo nuosavybės teisę į butą su priklausiniu, esančius (duomenys neskelbtini), siekdamas paneigti ieškovo reikalavimo teisę reikšti atsakovui ieškinį dėl jo iškeldinimo. Tačiau kitoje byloje nebuvo nustatytos jokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios galėjo teikti pagrindą jo skundžiamą teismo sprendimą iškeldinti atsakovą iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, laikyti neteisėtu.
16. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas neišlaikant šalių interesų pusiausvyros, nes juo paliečiama viena iš svarbiausių žmogaus teisių – teisė į būsto neliečiamybę, kuri turi būti gerbiama. Atsakovą iškeldinus, susirasti kitą būstą jam bus labai sunku, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, nuosavybės teisę į ginčo butą įgijęs 2020 m. balandžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, jau 2020 m. gegužės 5 d. išsiuntė atsakovui raginimą išsikelti iš buto. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti susiformavus asmens teises į būstą Konvencijos 8 straipsnio aiškinimo prasme, o nacionalinės teisės aspektu – šiuos santykius kvalifikuoti nuoma ar panauda ir taikyti nuomos ir panaudos santykių pasibaigimą nustatančias taisykles. Todėl apelianto argumentai dėl jo teisės į būstą pažeidimo atmetami.
18. Apeliantas nurodo, kad sprendimas panaikintinas todėl, kad teismui išnagrinėjus bylą be atsakovo, buvo pažeistos jo teisės. Nurodo, kad jis buvo informavęs teismą, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes bus išvykęs į komandiruotę.
19. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatą bei iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. pratęstą terminą nepateikė, nors atsakovas apie iškeltą civilinę bylą žinojo nuo 2020 m. liepos 21 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neatvyko į 2020 m. rugsėjo 3 d. parengiamąjį teismo posėdį. Teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi sprendė klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo ir nurodė, kad nors atsakovas prašyme nenurodė, iš kurios užsienio valstybės grįžo, ir nepateikė įrodymų prašyme nurodytai aplinkybei dėl privalomosios izoliacijos būtinumo patvirtinti, apie teisme užvestą jo atžvilgiu civilinę bylą atsakovas yra informuotas 2020 m. liepos 21 d., įteikus jam asmeniškai procesinius dokumentus, tačiau teismas sprendė, kad atsižvelgus į ieškinio dalyką ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais tikslinga byloje kilusį ginčą išspręsti ne sprendimu už akių, o priimant byloje sprendimą. Todėl ieškovo atstovo prašymo priimti sprendimą už akių netenkino (CPK 285 straipsnis).
20. 2020 m. spalio 20 d. teisme buvo gautas atsakovo prašymas atidėti 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdį, kadangi jis yra vienintelis UAB „Molvita“, kuri teikia pervežimo paslaugas, darbuotojas ir yra išvykęs į užsienį, prašė bylą be atsakovo nenagrinėti ir kitą teismo posėdį paskirti lapkričio mėnesį. Šis teismo posėdis neįvyko dėl teisėjos ligos, o iki 2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, atsakovas nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį ir teismui nepranešė savo neatvykimo į jį priežasčių. Todėl apelianto argumentai, kad jis buvo informavęs teismą, jog negalės dalyvauti šiame teismo posėdyje, yra neteisingi. Pastebėtina, kad atsakovui asmeniškai buvo įteiktas pranešimas apie 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdį su teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 straipsnis), tačiau savo atstovo byloje atsakovas nepaskyrė. Teismas, gavęs ieškovo ir jo atstovo prašymą bylą išnagrinėti jiems nedalyvaujant, atsakovui neatvykus į 2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdį be svarbių priežasčių, nepriėmė sprendimo už akių, o bylą išnagrinėjo iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pagrįstai ir teisėtai (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti nei atsakovo procesinių teisių pažeidimo, nei procesinės teisės normų pažeidimo, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
21. 2021 m. rugpjūčio 18 d. teisme buvo gautas ieškovo Č. S. atstovo prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, su kuriuo jis pateikė 2021 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurių matyti, kad ginčo butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., ieškovo buvo perleistas atsakovo E. P. motinai A. P., todėl ieškovo atstovo nuomone, apeliantas turėtų atsiimti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija iš apelianto negavo jokių prašymų ir sprendžia, kad aplinkybė, jog ieškovas butą su priklausiniu 2021 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri VĮ Registrų centro NTR duomenų bazėje įregistruota 2021 m. liepos 8 d., perleido kitam asmeniui po skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo paskelbimo, neturi įtakos jo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.
24. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pateikęs ieškovas turėjo 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nesiekia maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos sumos (1981,46 Eur), todėl iš apelianto ieškovui priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.