Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Mokslas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Mokslas“ ieškinį atsakovams A. B., V. B., D. A. Š. ir E. P. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos taikymo; tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė teismo posėdyje atsiėmė ieškinį, atsakovių E. P. ir D. A. Š. atstovas sutiko su ieškinio atsiėmimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje kilo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, klausimas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

9. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, buvo tinkamas šalių procesinis elgesys; ar ne, taip pat ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

10. Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022, 56 punktas).

11. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

12. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

13. Nagrinėjamoje byloje apeliantė atsiėmė ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas ji paliko nenagrinėtą, t. y. nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės. Dėl to teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į jų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

14. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad teismo procesas pradėtas apeliantės iniciatyva. Visgi tik ši aplinkybė nepagrindžia, kad apeliantei tenka rizika prisiimti neigiamus padarinius. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu patenkino ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams SB „Mokslas“, Nacionalinei žemės tarnybai, A. B., V. B., E. P., D. A. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų panaikinimo, restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-400-661/2021). Be kitų patenkintų reikalavimų teismas pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2012 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis SB „Mokslas“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 649 kv. m ir 84 kv. m ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat vėlesnius nurodytų žemės sklypų perleidimo sandorius atsakovams A. B. ir V. B., D. A. Š., E. P.. Teismas pritaikė restituciją: grąžino žemės sklypus valstybei; priteisė iš Lietuvos valstybės atsakovei SB „Mokslas“ 761,44 Eur; iš atsakovės SB „Mokslas“ atsakovams A. B. ir V. B. – 1 366,72 Eur; iš atsakovų A. B. ir V. B. atsakovei D. A. Š. – 1 737,72 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-488-450-2022).

15. Abiejose bylose kilo ginčas dėl tų pačių žemės sklypų, bet reikalavimus pareiškė skirtingi subjektai, kurie siekė skirtingų teisinių padarinių. Kitoje byloje ieškinį pareiškė prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nagrinėjamoje byloje – SB „Mokslas“, kuri kitoje byloje dalyvavo kaip atsakovė. Nors abejose bylose ieškovės prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais pirmiau nurodytus tuos pačius žemės sklypų perleidimo sandorius, prokuroras siekė, kad žemės sklypai būtų grąžinti valstybei, o apeliantė SB „Mokslas“ – susigrąžinti savo nuosavybėn.

16. Prokuroras pareikštu ieškiniu ginčijo daugiau sandorių, skyrėsi pareikštų reikalavimų faktinis pagrindas. prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įrodinėjo, kad pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatos, sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Sodininkų bendrija žemės sklypus nusipirko lengvatinėmis sąlygomis mažesne negu rinkos kaina, juos įsigijusi, iš karto pardavė fiziniams asmenims, t. y. žemės sklypų nereikėjo bendriems poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje apeliantė teigė, kad tuometinė bendrijos pirmininkė E. P. neturėjo teisės sudaryti žemės sklypų, skirtų bendriems poreikiams tenkinti, perleidimo privatiems asmenims sandorių, veikė prieš apeliantės veiklos tikslus ir interesus, turėjo suinteresuotumą, kad būtų sudarytos sutartys su atsakovais A. ir V. B., kurie perleistų sklypus sodininkų bendrijos pirmininkės motinai, o ši padovanotų dukteriai E. P. (bendrijos pirmininkei).

17. Taigi abejose bylose skyrėsi reikalavimus pareiškę ieškovai, pareikštų reikalavimų faktiniai pagrindai, interesai, įrodinėtinos aplinkybės. Tai, kad apeliantė pareiškė ieškinį, nesulaukusi galutinio teismo sprendimo kitoje byloje, savaime nepaneigia jos teisės kreiptis į teismą. Apeliantė atsiėmė ieškinį, kai įsiteisėjo sprendimas kitoje byloje, kurioje teismas pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento žemės sklypų perleidimo sandorius, ginčijamus nagrinėjamoje byloje.

18. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad kitoje byloje teismai įvertino atsakovės E. P. nesąžiningumo klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje konstatavo, kad sodininkų bendrija, įsigydamas žemės sklypus iš valstybės, neturėjo tikslo tenkinti bendrus poreikius, nusprendė parduoti žemės sklypus atsakovams A. B. ir V. B. ne atsakovė E. P., bet bendrijos visuotinis narių susirinkimas, kurio sprendimą atsakovė E. P. buvo įpareigota vykdyti.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakartotiniame SB „Mokslas“ 2012 m. liepos 1 d. visuotiniame narių susirinkime, kuriame buvo nutarta parduoti žemės sklypus atsakovui A. B., dalyvavo 9 iš 79 bendrijos narių. Bendrija 2012 m. gegužės 18 d. įsigijo žemės sklypus iš valstybės bendriesiems poreikiams, bet mažiau negu po mėnesio – 2021 m. birželio 13 d. – organizavo visuotinį narių susirinkimą, kuriame vienas iš svarstytinų klausimų – šių žemės sklypų pardavimas privačiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs žemės sklypo perleidimo sandorių intensyvumą, daro išvadą, kad nors atsakovė E. P. vykdė sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimą, tai darė savo interesais t. y. siekė įsigyti žemės sklypus savo nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantė pareiškė ieškinį dėl atsakovės E. P., taip pat kitų atsakovų veiksmų. Taigi, nors atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, nes vykdė teismo įpareigojimus, neveikė prieš greitą ir teisingą procesą, bylinėjimosi išlaidų patyrė ne dėl apeliantės nepagrįsto kreipimosi į teismą, bet dėl savo veiksmų, kurie buvo pagrindas apeliantei pareikšti ieškinį teisme. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti, kad apeliantė pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekė vilkinti bylos nagrinėjimą ar veikė prieš teisingą ir operatyvų bylos procesą. Pirmiau nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Apibendrindamas pirmiau išvardytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutarties dalis, kuria atsakovei E. P. priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės naikintina, atsakovės E. P. prašymas priteisti 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliantė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria atsakovei E. P. iš ieškovės sodininkų bendrijos „Mokslas“ priteista 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį klausimą išspręsti iš esmės.

Netenkinti atsakovės E. P. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.