Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.4; 1.2.19.4.1; 2.4.6.1

2024 m. kovo 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Algirdo Jaliniausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. T., G. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda. Baudą nustatyta sumokėti per 18 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trejiems) metams, jos pradžią skaičiuojant nuo pradėjimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę dienos.

G. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda. Baudą nustatyta sumokėti per 18 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trejiems) metams, jos pradžią skaičiuojant nuo pradėjimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę dienos.

Iš L. T. ir G. M. priteista solidariai 1 000 (vienas tūkstantis) eurų nukentėjusiojo A. M. naudai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. T. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad viršijo jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmenys: jis būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu ir dirbdamas pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo patvirtintą 2021 m. rugpjūčio 17 d. budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo žiniaraštį Nr. DS-10xx3, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. 8.00 val. būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), nuteistųjų priežiūrą 11 korpuse, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu G. M., 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 13.00 val. 11 korpuso 104 kameroje, smurtavo prieš nuteistąjį A. M., o būtent: akivaizdžiai nesant tarnybinio būtinumo atvejui, be teisėto pagrindo panaudojo specialiąsias priemones, t. y. šešis kartus panaudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam lazda į įvairias kūno vietas, jį pargriovė ir kurį laiką laikė prispaustą prie grindų, taip bendrais veiksmais padarydami jam paviršinę muštinę žaizdą kaktoje, pailgos formos kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse bei kojose, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jam sveikatą.

1.1. Nurodytais neteisėtais tyčiniais veiksmais L. T.: pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuriuo numatytas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas; sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybos sistemos pareigūno priesaiką; pažeidė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais; nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnyje pataisos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (2 punktas), elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (5 punktas); nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikalavimų, nustatančių, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes; pažeidė Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. sausio 31d. įsakymu Nr. V-13, numatytų statutinio valstybės tarnautojo funkcijų 8.11 punktą, kuris numato, kad esant būtinumui, panaudoja specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos. Dėl aukščiau išvardintų L. T. neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi pareigūnui grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, buvo diskredituotas pataisos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – pataisos įstaigos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetas. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – nukentėjusiajam A. M., kadangi dėl sukelto fizinio skausmo jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis.

2. G. M. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad viršijo jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmenys: jis būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu ir dirbdamas pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo patvirtintą 2021 m. rugpjūčio 17 d. budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo žiniaraštį Nr. DS-10xx3, laikotarpiu nuo 2021m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. 8.00 val. būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), nuteistųjų priežiūrą 11 korpuse, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu L. T., 2021m. rugpjūčio 18 d. apie 13.00 val. 11 korpuso 104 kameroje, smurtavo prieš nuteistąjį A. M., o būtent: akivaizdžiai nesant tarnybinio būtinumo atvejui, be teisėto pagrindo panaudojo specialiąsias priemones, t. y. šešis kartus panaudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam lazda į įvairias kūno vietas, jį pargriovė ir kurį laiką laikė prispaustą prie grindų, taip bendrais veiksmais padarydami jam paviršinę muštinę žaizdą kaktoje, pailgos formos kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse bei kojose, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jam sveikatą.

2.1. Nurodytais neteisėtais tyčiniais veiksmais kaltinamasis G. M.: pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuriuo numatytas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas; sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybos sistemos pareigūno priesaiką; pažeidė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais; nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnyje pataisos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (2 punktas), elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (5 punktas); nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikalavimų, nustatančių, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes; pažeidė Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019-01-31 įsakymu Nr. V-13, numatytų statutinio valstybės tarnautojo funkcijų 8.11 punktą, kuris numato, kad esant būtinumui, panaudoja specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos. Dėl aukščiau išvardintų G. M. neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi pareigūnui grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, buvo diskredituotas pataisos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – pataisos įstaigos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetas. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – nukentėjusiajam A. M., kadangi dėl sukelto fizinio skausmo jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis.

3. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistuosius kaltais nurodė, kad nors L. T. ir G. M. pagal jiems pareikštus kaltinimus kaltais neprisipažino, jų kaltė nusikalstamų veikų padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo A. M., liudytojų T. N., O. N., R. R., V. D., D. K., A. K., A. A., E. A., specialisto Ą. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga. Duomenų visumos pagrindu apylinkės teismas pripažino, kad kaltinamieji L. T. ir G. M. viršijo jiems suteiktus tarnybos įgaliojimus ir nesant jokios būtinybės bei teisinio pagrindo panaudojo prieš jų žinioje buvusį nuteistąjį A. M. specialiąsias priemones, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ((duomenys neskelbtini)) ir fizinis (nukentėjusysis A. M.) asmuo.

3.1. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje neabejotinai nustatytas tik kaltinamųjų L. T. ir G. M. įgaliojimų viršijimas, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmuo, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – kaltinamųjų L. T. ir G. M. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi šalintina iš kaltinimo.

3.2. Apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiajam civilinį ieškinį nurodė, kad kaltinamieji L. T. ir G. M. veikdami bendrai, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam A. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sužalota jo sveikata, jis patyrė nepatogumus, pažeminimą, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Apylinkės teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendė, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajam A. M. iš kaltinamųjų solidariai 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. T. prašo atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos procese; panaikinti 2023 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį baudžiamoje byloje Nr. 1-387-548/2023 bei priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį L. T. atžvilgiu, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dalyje dėl L. T. atmesti; L. T. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto priteisti iš viso 4 156,73 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė konstruktyvios, t. y. ne prielaidomis ir tariamais durų langelio šešėlio atspindžiais, o konkrečiais įrodymais grįstos kritikos, paneigiančios L. T. parodymuose bei tarnybiniuose pranešimuose išdėstytą poziciją, kurios abu nuteistieji nuosekliai laikėsi viso proceso metu - nuteistieji neginčijo fakto, jog jie pargriovė besipriešinantį A. M. ir kurį laiką, t. y. kol šis nusiramins, laikė prispaustą prie grindų, ir dėl tokių kovinių imtynių veiksmų, A. M. krentant ant grindų atsirado paviršinė žaizda kaktos srityje. Darydamas selektyvias išvadas ir jų pagrindu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas pažeidė įrodinėjimą baudžiamosiose bylose nustatančias baudžiamojo proceso įstatymo normas (BPK 20 straipsnio 5 dalis), įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, selektyviai, vienpusiškai, dėl to padarė nelogiškas, prieštaraujančios viena kitai išvadas.

4.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi A. M. prieštaringais ir nenuosekliais parodymais. Neatsižvelgta, kad nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas buvo surašytas tik 2021 m. rugpjūčio 26 d., nėra aišku, dėl ko nukentėjusysis delsė net 8 dienas. Protokole-pareiškime nukentėjusysis teigė labai abstrakčiai, jog jo atžvilgiu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“ ir guminė lazda. Tą pačią dieną apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės nurodė, kad iš pat pradžių vienas iš pareigūnų trenkė jam vieną smūgį per galvą, dėl ko jis parkrito ant grindų, tačiau teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad L. T. pirmiausia „įrėmė tazerį į kaklą ir iškart pajungė „tazerį“. Nukentėjusysis painiojosi ir dėl to, į kurias kūno vietas jam buvo naudotas „tazeris“ bei kiek kartų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė iš guminės lazdos gavęs ne mažiau kaip penkis smūgius į nugaros sritį, krūtinę ir šonkaulius, nors specialisto išvadoje pailgų formų kraujosruvos fiksuojamos tik nugaros srityje.

4.3. Nebuvo pašalintos abejonės dėl pailgų kraujosruvų atsiradimo aplinkybių. Šiame kontekste ypatingą reikšmę turi 2021 m. rugpjūčio 17 d. įvykiai, susiję su nukentėjusiojo pralindimu pro plyšį žemiau kameros lauko grotų, ir jo sulaikymu jam pasipriešinus. Tiek pabėgimo metu įveikiant kliūtis (tame tarpe prasibrovimą pro siaurą plyšį), tiek 2021 m. rugpjūčio 17 d. pareigūnams sulaikant A. M. bei panaudojus fizinę prievartą ir specialiąsias priemones, galėjo kilti specialisto išvadoje aprašyti sužalojimai. Logiškai nepaaiškinama ir tai, jog nukentėjusysis pats pripažino, kad iš karto ne visiems pareigūnams, netgi medikams pasakė, kad jis neva tai buvo sumuštas, ar tai, jog jo atžvilgiu būtų naudotas „tazeris“ ir guminė lazda. Tokie A. M. veiksmai turėjo būti įvertinti kaip nenuoseklūs.

4.4. Skunde pažymima, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent po kaltinime nurodyto laiko A. M. būtų skundęsis savo sveikata. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, ne mažiau svarbi yra ypatingai neigiama jo charakteristika, į ką teismas taip pat neatsižvelgė. Be to, liko nepaneigta versija, jog A. M. istoriją apie tariamąją jo sužalojimą bei perteklinės fizinės jėgos naudojimą jo atžvilgiu išsigalvojo. A. M. pripažino, jog įvykio dieną buvo konfliktas, todėl neatmestina, jog nukentėjusysis galėjo apkalbėti pareigūnus.

4.5. Abejonių kelia nukentėjusiajam fiksuotų sužalojimų nustatymas. Specialisto išvada Nr. G 1xx4/2021 (02) pradėta rengti tik 2021 m. rugpjūčio 30 d., kai tuo tarpu tiriamos įvykio aplinkybės datuojamos 2021 m. rugpjūčio 18 d. Teisme apklaustas ekspertas A. S. pripažino, kad „išvados tikslumui, be abejonės, turi įtakos kada apžiūrimas pacientas“, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Visi nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, apart pailgos formos kraujosruvos nugaros srityje, nepatvirtina, jog A. M. galėjo būti sužalotas kitokiu būdu nei esant griuvimui. Ekspertas nurodė: „tvirtinu teiginį, kad žaizdelė kaktoje ir nubrozdinimai alkūnėje galėjo būti padaryta griūnant panaudojus kovinius imtynių veiksmus“. Taigi atmesdamas L. T. parodymus, teismas pernelyg formaliai vertino liudytojo T. N. parodymus, jog ant A. M. kameros grindų nebuvo išmėtytų daiktų, į kuriuos A. M. galėjo susižaloti. Nei T. N., nei A. A. nebuvo įvykio vietoje būtent tuomet, kai A. M. atžvilgiu pareigūnai panaudojo kovinių imtynių veiksmus, jie kameros grindis pamatė po kurio laiko, kai įvykio vieta galėjo būti pasikeitusi.

4.6. Apklaustas specialistas Ą. S. negalėjo pasakyti, kada atsirado sužalojimai ant A. M. kūno. Be to, nukentėjusiojo medicininė apžiūra buvo atlikta med. darbuotojos Pravieniškių pataisos įstaigoje, su daug trūkumų. Taigi, teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, jog yra įrodyta kaip ir kada atsirado sužalojimai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad „turimais duomenimis sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą“. Nukentėjusiojo pabėgimo iš kameros 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuo 22 val. iki 23.35 val. epizodą ir L. T. inkriminuotą epizodą skiria labai trumpas laiko tarpas, todėl darytina išvada, jog nepavyko nustatyti, kada tiksliai ir nuo ko nukentėjusiam atsirado visi sužalojimai. Galiausiai, pailgos formos kraujosruvos, ne tik kad nebuvo nufotografuotos, tačiau nebuvo aprašyta ir jų forma, bei konkreti atsiradimo vieta. Specialistas pripažino, kad nefiksavo jokių pailgų kraujosruvų ant A. M. nugaros, kai jį apžiūrėjo, o slaugytoja O. N. negalėjo pasakyti tikslaus šių kraujosruvų skaičiaus.

4.7. Nuosprendyje nebuvo atskleista kaip elektros impulsiniu prietaisu „Taser“ ir lazda gali atsirasti paviršinė muštinė žaizda kaktoje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse bei kojose. Tokie sužalojimai gali atsirasti nuteistąjį guldant ant pilvo, tačiau jie jokiu būdu nepatvirtina ir nerodo perteklinės fizinės prievartos panaudojimą.

4.8. Pažymėtina, kad anga, pro kurią pabėgo A. M., nebuvo apžiūrėta ir išmatuota, tačiau buvo nedidelė. Angos išmatavimas būtų leidęs aiškiai patvirtinti arba paneigti versiją dėl A. M. susižalojimo bandant pro ją ištrūkti.

4.9. Dar daugiau abejonių, kurios nebuvo pašalintos šioje byloje dėl A. M. sužalojimų atsiradimų, sukėlė jo sulaikymo 2021 m. rugpjūčio 17 d. aplinkybės. Dalis prašytų pateikti vaizdo įrašų nebuvo pateikta. Kaip matyti iš vieno sulaikyme dalyvavusio pareigūnų vaizdo registratoriumi NOR_TRA1987_001987_20210817223132_0395 fiksuoto vaizdo įrašo (nuo 30 iki 45 sekundės), A. M. atžvilgiu į nugaros sritį yra panaudojama pareigūno turima lazda. Tas yra aiškiai matoma peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, o vaizdo įrašą peržiūrint dar ir sulėtinus, ne tik kad matomas vaizdas, tačiau ir girdimas garsas lazda kontaktuojant su A. M. nugara.

4.10. Aplinkybę, jog sulaikymo metu galėjo būti panaudotas fizinis smurtas, patvirtino ir vaizdo įrašų fone girdimi kitų nuteistųjų šauksmai priekaištaujant, ką šie daro A. M. (vaizdo įrašas, kurio numerio pabaiga DBP1995). Visa tai aiškiai prieštarauja paties A. M. teiginiams, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. jį sulaikant apart antrankių panaudojimo kitos specialios priemonės ir fizinis smurtas nebuvo naudotas, ir jokių sužalojimų jis sulaikymo metu nepatyrė. Vaido įrašuose užfiksuota, kad nukentėjusysis tą naktį priekaištavo jį 2021 m. rugpjūčio 17 d. sulaikinėjusiems pareigūnams „iš kojų daužyti į galvą nežmoniška.... pribėgti daužyti iš tų kojų“. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtino ir liudytoja A. K.: „jis (A. M.) sakė, kad jį mušė už tai, kad jis padarė pažeidimą, tai tikriausiai dėl to, kad perlipo per tvorą“ (citata iš 2022 m. lapkričio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo).

4.11. Ne ką mažiau svarbus yra ir TRA1987_001987 vaizdo įrašas, kurio numerio pabaiga 0399, kadangi iš jo matyti, jog medicinos darbuotojai po nukentėjusiojo A. M. sulaikymo, net nebuvo detaliai apžiūrėję jo nugaros srities. Tai reiškia, kad ir medicininiai dokumentai, apie tai, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. sulaikant A. M. jokių sužalojimų jam nebuvo konstatuota, yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad nei E. A., nei D. K. parodymai, kurie neapžiūrėjo A. M. nugaros, negali paneigti versijos, kad šie sužalojimai atsirado būtent 2021 m. rugpjūčio 17 d.

4.12. Teismas nepagrįstai ignoravo L. T. parodymus apie elektros impulsinio prietaiso „Taser“ įjungimo aplinkybes. Ant nukentėjusiojo kūno nebuvo nustatyti jokie prietaiso panaudojimo pėdsakai. Teismas nepasisakė ir dėl gynybos keltos abejonės, jog byloje esantis prietaiso „Taser“ panaudojimo laiko žurnalo apžiūroje nurodytas prietaiso panaudojimo laikas neatitinka vaizdo kamerų įraše matomo laiko, kai L. T. ir G. M. buvo užėję į A. M. kamerą. Nors skundžiamame nuosprendyje tikslingai yra nurodomas abstraktus laikas, t. y. tariami L. T. veiksmai neva atlikti apie 13.00 val., tačiau 2021 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolas bei vaizdo įrašas paneigia šias kaip nustatytas nuosprendyje nurodomas aplinkybes. Iš to seka, kad teismas negalėjo daryti jokių kategoriškų išvadų kiek kartų ir kokiu intervalu buvo naudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“ L. T. būnant kameroje Nr. 104.

4.13. Pažymima, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, apie tai, ar įvykio metu (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo L. T., buvo patvirtinta elektros impulsinio prietaiso „Taser“ kalibravimo, patikros tvarka ir ar ji buvo atlikta ir galiojanti įvykio dieną konkrečiam elektros impulsiniam prietaisui „Taser“ modelis X26P, Nr. 1300892R. Todėl šioje dalyje aukštesnės kompetencijos teismui reikalinga atlikti įrodymų tyrimą ir šią informaciją išsireikalauti iš (duomenys neskelbtini). Taip pat reikalinga išsireikalauti duomenis, ar įvykio dieną (duomenys neskelbtini) galiojo elektros impulsinio prietaiso „Taser“ naudojimo tvarka bei tai, ar su tokia naudojimosi tvarka pasirašytinai buvo supažindintas L. T.. Pažymi, kad netinkamas tarnybinio pranešimo užpildymas neturėtų lemti tendencingų L. T. kaltinančių išvadų darymo.

4.14. Teismas prielaidas dėl tolimesnių L. T. ir G. M. veiksmų padarė ne iš pačių vaizdo įrašų, o iš kaltinamųjų gynybos kritikuotų nekokybiškai bei šališkai ikiteisminio tyrimo pareigūnės atliktų vaizdo įrašų apžiūros protokolų. Vaizdo įraše nesimato nei koks nors atliktas smūgis gumine lazda, nei kad koks nors smūgis buvo atliktas rankomis ir kojomis, matosi tik šešėliai, iš kurių negalima daryti išvadų apie smūgių sudavimą. Tariami atspindžiai nuo ant kameros durų esančio stiklo yra viršutinėje kameros durų dalyje, taigi nėra net teorinių galimybių traktuoti apie kažkokius kaltinamųjų veiksmus prieš A. M. jam gulint. Tokios išvados menkina apžiūros protokolo patikimumą ir rodo jo neatitikimą BPK 20 straipsnio nuostatoms, tačiau teismas nepagrįstai šiuos vaizdo kameros apžiūros protokolus traktavo kaip patikimą įrodymą byloje, o dėl juose daromų subjektyvių tyrėjos išvadų nepasisakė.

4.15. Neaišku kaip tyrėja suskaičiuoja suduodamus smūgius bei kad juos atlieka G. M.. Nors nuosprendžio motyvuose nenurodomas konkrečiai G. M., tačiau teismas palieka prielaidą apkaltinamajame nuosprendyje nurodydamas „galimai suduoda smūgius“ (nuosprendžio 26 psl.). Tokių tendencingų ir prielaidomis grindžiamų išvadų darymas apkaltinamajame teismo nuosprendyje yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų teisėtumo ir leistinumo reikalavimų.

4.16. Teismas, nepagrįstai nuteisdamas L. T. ir kitą kaltinamąjį, netinkamai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas nukentėjusiojo civiliniam ieškiniui tenkinti. Pareikštas civilinis ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi, kadangi nėra įrodyta, kad L. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

4.17. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių abejonių ir trūkumų. Nuosprendyje visi bylos įrodymai vertinami tik iš kaltinimo pozicijų, darant tendencingas išvadas, nepateikiant konstruktyvių L. T. versiją paneigiančių motyvų, taip pažeidžiant in dubio pro reo principą. L. T. savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, todėl teismas bet kokias abejones turi vertinti būtent kaltinamojo naudai (Europos Ž. T. Teismo 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain; Europos Ž. T. Teismo 2001 m. kovo 20 d. sprendimas Telfner v. Austria ir Europos Ž. T. Teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimas Natunen v. Finland).

4.18. Skunde taip pat pažymima, kad būtina atsižvelgti ir į tai, jog L. T. iki šio nepagrįsto nuosprendžio priėmimo nei karto nebuvo teistas dėl nusikalstamų veikų padarymo, jo charakteristika buvo nepriekaištinga, kolegų atsiliepimai teigiami. E. M. nurodė, kad jam nekėlė abejonių, kad tiek L. T., tiek G. M. savo darbą atliks nepriekaištingai.

4.19. L. T. išteisinimo atveju, būtina išspręsti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto klausimą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021. Apeliacinės instancijos teisme L. T. patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurios pateiktos bylos eigoje kartu su PVM sąskaitų faktūrų, ataskaitų su darbų detalizacija ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijomis.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašo skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atnaujinti ir atlikti prašomos apimties įrodymų tyrimą; panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo 2023 m. balandžio 27 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl G. M. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei priimti apelianto nuteistojo G. M. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį; baudžiamojoje byloje pareikštą A. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

5.1. Apeliantas G. M. yra nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai vertino bylos duomenis, pripažindamas juos įrodymais, ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių normas, bet ir pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią nuosprendžio surašymą, tuo pačiu nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, apžvalgos (BPK 302-305, 307 straipsniai) Nr. AB-53-1.

5.2. Nekelia abejonių faktas, jog prieš nukentėjusįjį specialiosios priemonės buvo panaudotos ne tik 2021 m. rugpjūčio 18 d., bet ir dieną anksčiau. D. B. 2021-08-17 Tarnybiniame pranešime Nr. 29-2xx(2) aprašomi du specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nukentėjusįjį atvejai: pirmasis, įvardintas kaip „grumtynės“ lauke, kuomet A. M. buvo paguldytas ant žemės, užlaužiant rankas už nugaros, bei vėliau, kai A. M. buvo prispaustas prie sienos, jam uždėti antrankiai. Teismas visiškai neskyrė dėmesio aplinkybėms, kad kraujosruvos A. M. kūne galėjo atsirasti nurodytais atvejais. Svarbu ir tai, kad A. M. specialiųjų priemonių panaudojimo prieš jį metu ir iš karto po to grasino savęs žalojimus (ką anksčiau jis ne kartą yra daręs). Nukentėjusysis iš viso neigė aplinkybes apie antrąjį kartą prieš jį naudotas specialiąsias priemones, be to, (duomenys neskelbtini) Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 75-21 aprašyta keletas objektyvių sužalojimų, kuriuos jis neigė (3 t., b. l. 180).

5.3. Aplinkybės dėl galimo A. M. sužalojimo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei proceso pirmosios instancijos teisme toliau tiriamos nebuvo. Nei formuluojant klausimus teismo medicinos ekspertui prieš teikiant jam Specialisto išvadą Nr. G 1xx4/2021 (02), nei apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu neskirta dėmesio tam, kad prieš A. M. 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo panaudota fizinė jėga (prievarta), galėjusi nulemti sužalojimus, be pagrindo pirmosios instancijos teismo priskirtus apeliantui. Be to, Ą. S. nepaneigė galimybės, kad nukentėjusysis susižalojo pats (2 t., b. l. 83-84); ši galimybė, nors ir mažai tikėtina, bet nėra atmesta, o Ą. S. nebuvo pateikti duomenys apie daugkartinį A. M. savęs žalojimąsi bei grasinimą save žalotis.

5.4. A. M. polinkis žaloti save yra sutiktas ne tik pareigūnų D. B., V. Š., E. A. tarnybiniuose pranešimuose (3 t., b. l. 174-175, 173), bet ir medicininiuose dokumentuose (2 t., b. l. 45, 46, 9, 62). Liudytojas R. R. parodė, kad „nuteistasis nenorėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini), atsisakė vykti. Nuteistajam buvo praskelta kakta, tai galbūt jis nenorėjo išvykti į pataisos namus ir galėjo pats susižaloti“ (2022 m. gruodžio 20 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Apelianto parodymuose, taip pat ir duotuose teisme, aplinkybė dėl A. M. grasinimų žudytis ir žalotis nurodyta aiškiai ir nuosekliai, tą patį tvirtino ir kitas kaltinamasis L. T., tačiau pirmosios instancijos teismas jos detaliai nepatikrino ir neatmetė.

5.5. Teismo medicinos ekspertas Ą. S. paaiškino, kad išvados tikslumui turi įtakos kada apžiūrimas pacientas, pats nematė sužalojimų A. M. nugaros srityje, o jam pateikti apžiūros duomenys labai skurdūs, trūko tokių duomenų kaip skaičius, dydis, spalva, nubrozdinimų gijimo stadija, forma, guminės lazdos išmatavimai ir tai ar tos kraujosruvos yra šviesesnės centrinėje dalyje, kadangi dažniau būna smūgiuojant gumine lazda. Kategoriškai negalėjo teigti, ar galėjo tokie sužalojimai, kokie buvo nustatyti, būti padaryti 2021 m. rugpjūčio 17 d., o ne 2021 m. rugpjūčio 18 d. Tvirtino teiginį, kad žaizdelė kaktoje ir nubrozdinimai alkūnėje galėjo būti padaryti griūnant panaudojus kovinius imtynių veiksmus, bet ne gulint prispaustam žmogui ant grindų. Itin svarbi yra pirmosios instancijos teismo ignoruota aplinkybė, jog Sužaloto asmens medicininės apžiūros 2018-08-18 14.00 val. pažymoje Nr. 75-21 bendrosios praktikos slaugytojos V. D. aiškiai nurodyta, jog A. M. apžiūros atsisako, kraujo nuvalyti nesileidžia, paaiškinti sužalojimo aplinkybes atsisakė (2 t., b. l. 187).

5.6. Skunde nurodoma, kad esant tokioms nepašalintoms prielaidoms, pirmosios instancijos teismas duomenis pripažino įrodymais ir juos vertino klaidingai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių specialių žinių panaudojimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos AB-50-1 išaiškinimų, neleistinai sureikšmindamas teismo medicinos specialisto išvadą bei jo paaiškinimus, nevertindamas pirminių duomenų nepakankamumo bei paties specialisto paaiškinimų, taip pat ir fakto, kad teismo medicinos specialistui iki tyrimo atlikimo ir išvados pateikimo nebuvo parodytas vaizdo įrašas apie 2021 m. rugpjūčio 17 d. A. M. atžvilgiu pareigūnų atliktus kovinių imtynių veiksmus.

5.7. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nenurodė teisiškai reikšmingos aplinkybės – kad iš kaltinimo šalintina alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), nors ji privalomai turėjo būti nurodoma, kas reiškia dar vieną nuosprendžio surašymo klaidą. Pažymi, kad ši nuosprendžio surašymo yda išreiškia ir visiškai netinkamą materialiosios baudžiamosios teisės, BK 228 straipsnio 1 dalies požymių aiškinimo ir taikymo klaidą, kadangi įgaliojimų viršijimas yra toli gražu ne tas pats kaip piktnaudžiavimas tarnyba.

5.8. Skunde taip pat nurodoma, kad pagrindinis dalykas, ko pirmosios instancijos teismas neįvertino - kad G. M. veiksmų atitikimas Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo normoms buvo patikrintas tinkama procesine tvarka - (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. V. 2021 m. rugpjūčio 25 d. Tarnybinio patikrinimo dėl psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo nuteistojo A. M. atžvilgiu išvadoje Nr. FI-18 (DVS reg.) (2 t., b. l. 182-184). Ši Išvada buvo patvirtinta ir įstaigos direktoriaus, apelianto veiksmai pripažinti adekvačiais buvusioms aplinkybėms ir proporcingais esamam (buvusiam) pavojui. Ši Tarnybinio patikrinimo išvada skundžiama ar panaikinta tinkama procesine forma nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, eliminuodamas šios Tarnybinio patikrinimo išvados faktinę ir teisinę reikšmę. Kita vertus, šios kategorijos bylose taip pat turi būti vertinamos ir BIC 29, 31 straipsnių nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014), tačiau šie straipsniai gali būti taikomi pareigūnui nesant BK 30 straipsnyje nurodytų sąlygų. Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo konstatavo nuteistųjų veiksmų neteisėtumą, nors tam jokio pagrindo nebuvo, kadangi buvo veikiama teisės aktų ribose. Dėl to turėjo būti taikoma BK 30 straipsnio 1 dalis.

5.9. Kadangi apelianto veiksmai buvo teisėti, jam negalėjo kilti nei baudžiamoji, nei civilinė atsakomybė, o pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusiojo nurodyti argumentai dėl patirtos neturtinės žalos dydžio negalėjo būti pripažinti pagrįstais net ir iš dalies, kadangi apeliantas niekaip negalėjo paveikti A. M. galimybės gydytis nuo priklausomybės ligos, be to, už teisėtų veiksmų atlikimo metu padarytą žalą, jeigu net tokia ir būtų, civiline tvarka turėtų atsakyti konkrečios įstaigos, t. y. (duomenys neskelbtini) (dabar - Pravieniškių 2-asis kalėjimas), Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (dabar - Lietuvos kalėjimų tarnyba).

5.10. Angos (skylės) tarp lango grotų ir palangės skardos, pro kurią 2021 m. rugpjūčio 17 d. iš kameros Nr. 108 išlindo A. M. dydis, lokalizacija bei gabaritai nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste yra itin svarbūs dėl to, kad būtent lįsdamas per minėtą angą A. M. galėjo patirti sužalojimą tiek galvoje, tiek ir nugaros srityje. Vadovaujantis BPK 287 straipsniu, apeliantas prašo pavesti prokurorui atlikti minėtos vietos apžiūrą bei pateikti tos angos matavimus kartu su fotonuotraukomis, šio prokuroro organizuojamo procesinio veiksmo metu dalyvaujant apeliantui kartu su gynėju.

5.11. Atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios bylos 3 t., b. l. 178 yra neįskaitomo 2021-08-17 tarnybinio pranešimo Nr. 49-229, surašyto V. P., kopija. Mano, kad jame nurodytos baudžiamajai bylai galimai itin svarbios detalės, dėl to prokuroras įpareigotinas pateikti minėto dokumento originalą arba įskaitomą kopiją.

5.12. Įvertinus tai, kad A. M. parodymai yra prieštaringi ir prieštarauja kitiems bylos duomenims tiek dėl įvykių, vykusių 2021 m. rugpjūčio 17 d., tiek ir sekančią dieną, eigos, taip pat įvertinus medicininių dokumentų, ligos istorijos išrašus, byloje esančiose epikrizėse nustatytas diagnozes, taip pat paties A. M., liudytojų E. A., E. M., D. K., R. B. parodymus, nekyla abejonių, kad A. M. serga psichikos liga (ligomis) ar laikinais psichikos sutrikimais. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kokiomis psichinėmis ligomis (būklėmis, įskaitant ir abstinencijos būkles) ir / ar priklausomybės liga (ligomis) duodamų parodymų metu jis sirgo, kada tokiomis ligomis (įskaitant priklausomybės ligas) susirgo, ar veikė ir kaip veikė, jeigu veikė) jo mąstymą, gebėjimą suvokti atliekamus veiksmus bei juos valdyti, taip pat gebėjimą duoti parodymus ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokiam nustatymui yra būtinos specialiosios žinios, todėl skirtina ambulatorinė teismo medicinos – teismo psichiatrijos (narkologijos-toksikologijos) ekspertizė.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. T. prašė jį išteisinti, jo gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Nuteistasis G. M. prašė jį išteisinti, jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis apeliacinį skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nuteistųjų L. T., G. M. apeliaciniai skundai atmetami.

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistieji L. T. ir G. M. apeliaciniais skundais ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu jų veiksmuose buvo nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymiai, prašo juos išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei, atitinkamai, atmesti nukentėjusiojo A. M. byloje pareikštą civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, įvertinusi visą baudžiamosios bylos medžiagą ir joje esančius įrodymus, taip pat skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo G. M. ir L. T. pripažinti kaltais pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, priimta tinkamai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kuri nesudaro pagrindo priešingai išvadai, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta klaidų dėl byloje surinktų įrodymų turinio vertinimo, teismo sprendimas priimtas išsamiai bei objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija skunduose dėstomais argumentais neturi pagrindo daryti priešingų išvadų ir naikinti skundžiamą nuosprendį. Kadangi apeliaciniuose skunduose keliami tapatūs reikalavimai, kurie iš esmės grindžiami beveik analogiškais argumentais, teisėjų kolegija dėl nuteistųjų apeliacinių skundų pasisako bendrai.

8. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistieji G. M. ir L. T. viršijo jiems suteiktus tarnybos įgaliojimus, kadangi, nesant jokios tarnybinės būtinybės bei teisinio pagrindo, panaudojo prieš jų žinioje buvusį nuteistąjį A. M. specialiąsias priemones, t. y. šešis kartus panaudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam lazda į įvairias kūno vietas, jį pargriovė ir kurį laiką laikė prispaustą prie grindų, taip bendrais veiksmais padarydami jam paviršinę muštinę žaizdą kaktoje, pailgos formos kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse bei kojose, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jam sveikatą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ((duomenys neskelbtini)) ir fizinis (nukentėjusysis A. M.) asmuo.

10. Nuteistieji ir jų gynėjai apeliaciniuose skunduose neginčija, kad nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiajam buvo sužalota kakta, tačiau viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog šis sužalojimas kilo jiems panaudojant būtinus ir proporcingus kovinius veiksmus, reaguojant į agresyvų ir neprognozuojamą nukentėjusiojo elgesį. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, jog nuteistųjų kaltė yra pagrįsta prielaidomis, tame tarpe nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, ir tariamais durų langelio šešėlio atspindžiais, o ne konkrečiais įrodymais, kurie paneigtų nuteistųjų parodymus.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas nuteistųjų kaltę grindė nukentėjusiojo A. M., liudytojų T. N., O. N., R. R., V. D., D. K., A. K., A. A., E. A., specialisto Ą. S. parodymais, pripažindamas juos nuosekliais ir atitinkančiais objektyvią tiesą. Apylinkės teismas vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus – 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 18 d. (duomenys neskelbtini) bei pareigūnų kamerų vaizdo įrašus, 2021 m. rugpjūčio 18 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos x sektoriaus vaizdo kamerų įrašus bei jų apžiūros protokolus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1xx4/2021(02), kurioje užfiksuoti apžiūros metu matomi sužalojimai ant A. M. kūno, elektros impulsinio prietaiso „Taser“ modelio X26P, Nr. X1300892R informacijos išrašą, kuriame užfiksuota prietaiso veikimo informacija bylai aktualiu laikotarpiu. Nors nuteistieji yra teisūs teigdami, jog nei viename iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų, kaip ir jokiame kitame rašytiniame įrodyme, nėra užfiksuotas pats fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojimo faktas, tačiau yra pagrindas sutikti su apylinkės teismo argumentu, kad visi šie duomenys leidžia objektyviai spręsti apie įvykio aplinkybes, patikrinti nukentėjusiojo A. M. parodymų patikimumą ir kaip gynybines atmesti nuteistųjų pateiktas įvykio versijas. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo įrodymus ir išvadas dėl G. M. ir L. T. kaltės pagrindė būtent jų visumos vertinimu.

12. Nukentėjusysis A. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pristatytas (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo perkeltas į 104 kamerą. Norėjo išsikviesti pareigūnus, tačiau kadangi neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, beldė į kameros duris. Pareigūnams priėjus reikalavo grąžinti daiktus, jo paliktus 108 kameroje, dalis daiktų jam buvo grąžinta, tačiau kadangi daiktų trūko, apie 13-14 val. vėl beldė į duris. Pareigūnams priėjus gavo atsakymą „nekipišuok, nes bus panaudotos pats žinai kas“ ir jis nusiramino. Praėjus kuriam laikui vėl reikalavo iškviesti budėtoją, atėję pareigūnai nieko nesakę jo atžvilgiu panaudojo spec. priemones – „tazerį“ ir guminę lazdą, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami jam fizinį skausmą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme papildomai parodė, kad L. T. įrėmė tazerį į kaklą ir iškart pajungė, stovėdamas gavo iš guminės lazdos į galvą ir parklupo. Krisdamas ant grindų negalėjo susižaloti, nes nebuvo primėtyta daiktų. Tuo metu L. T. tazerį jam naudojo į kojas, į nugarą, į šonus, G. M. daužė į nugarą su gumine lazda. Bandė iš kameros iššliaužti, tačiau buvo grąžintas atgal. Gavo apie 3 – 4 kartus su gumine lazda į galvą ir į nugarą, tuo tarpu tazeris prieš jį buvo panaudotas 6 kartus. Kai pareigūnai išėjo iš kameros, pakėlęs galvą pamatė, kad jam bėga kraujas, ant žemės yra kraujo dėmė. Sužalojimai kaktoje buvo padaryti gumine lazda. Prieš pareigūnus necenzūrinių žodžių nevartojo, jiems negrasino, ateinant pareigūnams sėdėjo ant palangės ir kalbėjosi su kitais nuteistaisiais. Po specialiųjų priemonių panaudojimo atėjo tie patys pareigūnai, L. T. pasakė ,,eik nusiprausti kraują‘‘, bet jis nėjo, kad turėtų įrodymą. Tuomet G. M. atėjo antrą kartą ir pasakė „eik plautis veidą, nes sukišim galvą į tualetą ir patys nuplausim“, tačiau jis vis tiek kraujo nenusiplovė, į Pravieniškių pataisos namus grįžo toks. Pareigūnams nereikėjo prieš jį naudoti specialiųjų priemonių, nes jis nerodė agresijos, jų gyvybei pavojaus nekėlė.

13. Tuo tarpu nuteistieji, kaip detaliai išdėstyta skundžiamame nuosprendyje, viso proceso metu savo kaltę jiems inkriminuoto nusikaltimo padaryme neigė, laikėsi vienodos pozicijos, kad nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotos priemonės ir koviniai veiksmai, kuriais nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas kaktoje, buvo būtinos reaguojant į nukentėjusiojo agresyvų elgesį.

13.1. L. T. ir G. M. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Nr. PS-1xxx4 tarnybiniuose pranešimuose „Dėl psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo ir nuteistojo A. M. kūno sužalojimo“ nurodoma, kad rugpjūčio 18 d., apie 13.05 val. 11-to korpuso kameros tipo palatoje Nr. 104 gydomas nuteistasis A. M. daužė duris, šaukė, todėl nedelsiant buvo nueita pažiūrėti, kas atsitiko. Užėjus į minėtą palatą, A. M., toliau siautėjo (šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat grasino susižaloti), todėl buvo pareikalauta nutraukti neteisėtus veiksmus. Į pakartotinius reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nuteistasis nereagavo, todėl buvo panaudota psichinė prievarta – A. M. įspėtas, kad jam nenutraukus neteisėtų veiksmų, bus panaudota fizinė jėga ir specialiosios priemonės. Nuteistasis nenurimo, pradėjo mojuoti rankomis priešais ir agresyviai artėti, todėl buvo panaudota fizinė jėga (užvestos rankos už nugaros, prispaustas ant grindų). Po fizinės jėgos panaudojimo nuteistasis A. M., jam nusiraminus, nedelsiant buvo pristatytas medicinos personalo apžiūrai. Surašyta sužaloto asmens pažyma Nr. 75-21. Prievarta panaudota vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

13.2. 2021 m. rugpjūčio 25 d. Tarnybinio patikrinimo dėl psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo nuteistojo A. M. atžvilgiu išvadoje Nr. TI-18 (DVS reg.), išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą, konstatuota, kad prieš nuteistąjį A. M. psichinė ir fizinė prievarta buvo panaudota tik tarnybinio būtinumo atveju ir tik tiek, kiek reikėjo tarnybinei pareigai atlikti. Išvadoje taip pat nustatyta, kad nuteistieji yra išlaikę specialiųjų priemonių panaudojimo įskaitas ir jiems yra suteikta teisė naudoti specialiąsias priemones teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Apeliacinių skundų argumentų kontekste reikia paminėti, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusiojo parodymais, jei jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021). Apeliaciniuose skunduose išdėstyta gynybos pozicija nepaneigia, kad nukentėjusysis viso proceso metu laikėsi iš esmės tapačios įvykio versijos, jo nurodytos sužalojimo būtent apeliantų veiksmais aplinkybės išliko nuoseklios viso proceso metu, be to, jo parodymai atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nors nukentėjusiojo pareiškimas buvo paduotas ne iškart po įvykio, o jame nurodytos aplinkybės nebuvo išdėstytos detaliai, jas nukentėjusysis patikslino vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės, todėl vien dėl šių priežasčių nukentėjusiojo parodymus laikyti nenuosekliais pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikrus neatitikimus nukentėjusiojo parodymuose (pirmas suduotas smūgis lazda ar panaudotas tazeris, gautų smūgių skaičius) galima paaiškinti patirto smurto netikėtumo faktoriumi ir stresu, tačiau šie neatitikimai nelaikytini tokiais reikšmingais, kad leistų nukentėjusiojo nurodytą įvykių versiją atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Proceso dalyvių negali būti reikalaujama, jog duoti parodymai būti identiški, natūralu, kad parodymuose gali būti nustatomi neatitikimai ir / ar skirtingi išsireiškimai, tačiau svarbu tai, kad jie sutaptų esminėse detalėse. Šiuo atveju nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog G. M. ir L. T. jo atžvilgiu nepagrįstai panaudojo specialiąsias priemones - guminę lazdą ir tazerį, taigi esminėse detalėse neabejotinai sutampa. Svarbu tai, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga.

3. Atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir prašymus, siekiant pašalinti juose keliamas abejones dėl nukentėjusiojo A. M. mąstymo, gebėjimo suvokti atliekamus veiksmus bei juos valdyti, taip pat gebėjimo duoti parodymus ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas. Iš dalies tenkinus G. M. prašymą paskirti nukentėjusiajam psichiatrijos ekspertizę, nukentėjusiojo sveikatos istorija buvo persiųsta teismo psichiatrijos skyriui susipažinti, siekiant išsiaiškinti, ar dėl A. M. nustatytų ligų, yra pagrindas skirti jam ekspertizę. Apeliacinės instancijos teisme teisiamajame posėdyje apklausta teismo psichiatrė-ekspertė S. Š. atsakydama į klausimus paaiškino, kad pagrindinės A. M. nustatytos diagnozės yra x sindromas ir x sutrikimas, kai asmenys skundžiasi padidintu dirglumu, agresijos protrūkiais, agresyvumu, nuotaikos nestabilumu. Šios pagrindinės diagnozės, dėl kurių epizodiškai pasiskųsdavo, psichiatrai naudodavo gydymą, (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo gydytas dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, rimtesnių psichikos sveikatos problemų neaprašoma, jokių psichozės simptomų, yra adekvatus, orientuotas, tik tokie sutrikimai nekelia abejonių dėl jo psichinės būsenos.

15.1. Pagal sveikatos istorijos duomenis nemato priežasčių teigti, kad 2021 metais jis negalėjo suprasti savo veiksmų, jų valdyti ar duoti parodymų. Asmuo su tokiais sutrikimais gali duoti parodymus. Nėra aprašoma, kad jis galėjo būti patyręs galvos smegenų traumą, buvęs komoje ar patyręs insultą, dėl kurių galėtų vystytis silpnaprotystė ir būtų galima abejoti dėl asmens sugebėjimo duoti parodymus. Jeigu asmuo būtų sergantis, jis būtų nepakaltinamas ir neatlikinėtų bausmės, o būtų gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dėl jam skiriamų nuolatinių vaistų nevartojimo gali atsirasti nemiga, elgesio korekcija, tačiau vaistų nevartojimas nesukelia psichozių, dėl kurių jis negalėtų suvokti ar valdyti savo veiksmų. Asmuo turbūt yra normalaus intelekto, nėra aprašoma, kad kažkas trukdytų jam aiškiai suprati ar suvokti situaciją ir duoti parodymus. Paskutinį kartą buvo gydytas 2022 metais nuo priklausomybės x medžiagoms, skundėsi dėl x sutrikimų, akcentuojamas dirglumas, nesivaldymas, agresijos protrūkiai. Šiuo metu nemato aplinkybių, dėl kurių reikėtų skirti ekspertizę A. M. sveikatos būklės įvertinimui. Gydymų psichiatrijos sektoriuje skaičius nieko nekeičia. Gydymas buvo efektyvus, tam ir yra psichiatrai laisvės atėmimo įstaigose, kad koreguotų asmenų elgesį, pagerintų jų būseną. Diagnozės šiek tiek keičiasi, atsiranda nerimas, nuotaikos svyravimai, bet tai natūralu asmeniui gyvenant tokiomis sąlygomis ir atliekant bausmę, visa tai yra sekama. Asmenys, kurie turi x sutrikimų ar x diagnozes, yra linkę į demonstratyvius savęs žalojimus, naudos sau ieškojimo, taip šie asmenys išreiškia savo emocijas. Atsakydama į apeliantų klausimus dėl agresijos protrūkių, nurodė, kad jis yra agresyvesnis, nevaldomas, impulsyvus, dėl ko jam yra diagnozuotas x sutrikimas ir x sutrikimas, tačiau nėra taip, kad agresija būtų jo paties nesuvokiama, kad tai būtų nevalingas elgesys ir savo veiksmų nevaldymas. Atsakydama į klausimą, ar pastovi x kažkaip veikia asmens galimybę duoti teisingus parodymus, psichiatrė-ekspertė nurodė, kad jeigu asmuo būtų kažkokioje išreikštoje abstinencijos būsenoje po staigaus alkoholio ar narkotinių medžiagų nutraukimo, kai išsivysto staigi abstinencija su psichoze, delyrai, tada asmuo gal ir negalėtų duoti parodymų, bet čia tokia būsena nebuvo fiksuota. Tokių vaistų kaip Diazepamas, Haloperidolis, Cyclodol vartojimas nekenkė jo parodymų davimui. Medicininiuose dokumentuose nėra aprašoma psichotinių simptomų, kad žmogus matytų haliucinacijas, kliedėtų, kurie galėtų kažkaip iškreipti jo suvokimą ar parodymų davimą.

15.2. Vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiamojo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismui kvalifikuotos psichiatrės pateiktu nuteistojo medicininių dokumentų vertinimu, teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių kitų neįvertintų reikšmingų aplinkybių, neturi pagrindo abejoti A. M. gebėjimu duoti parodymus ir juos suprasti, dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nukentėjusiojo parodymais pagrįstai rėmėsi.

4. Vertinant nukentėjusiojo parodymų pagrįstumą matyti, kad A. M. padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą iš dalies patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1xx4/2021(02), kurioje nustatyta, kad A. M. paviršinė muštinė kaktoje žaizda ir pailgos formos kraujosruvos nugaroje padarytos kietu buku daiktu ir greičiausiai gumine lazda. Žaizda kaktoje padaryta vienu, o kraujosruvos nugaroje mažiausiai dviem smūgiais. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse, kojose, išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir būdinga griuvimui. Tikimybė, kad visus konstatuotus sužalojimus pasidarė pats A. M. šiuo atveju ypač maža, ypač tai pasakytina apie pailgos formos kraujosruvas nugaroje. Savo išvadą specialistas tvirtino ir apklaustas teisme. Specialistas patvirtino, kad kai apžiūrėjo A. M. 2021 m. rugpjūčio 30 d., nieko nežinojo apie patirtus sužalojimus 2021 m. rugpjūčio 17 d. Susipažinęs su vaizdo registratoriumi Nr. 001987 užfiksuotu vaizdo įrašu bei nuotraukomis, pridėtomis prie 2021-08-31 tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl nuteistųjų A. M. ir A. V. bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo bei pareigūnų veiksmų“, kuriose užfiksuota 11 korpuso kameros Nr. 108 skylė tarp lango grotų ir nulenktos palangės skardos, pro kurią išlindo A. M., specialistas nurodė, kad sužalojimai 2021 m. rugpjūčio 18 d. padaryti A. M. mažiausiai trimis poveikiais, mažiausiai du smūgiai pailgos formos buku daiktu į nugarą, muštinė žaizdelė kaktoje ir odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo išsivystyti nuo vieno poveikio tiriamajam griūnant ar pareigūnams jį pargriaunant. Tikimybė, kad A. M. taip susižalojo pats yra minimali.

5. Taigi nors apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad išvadai pateikti trūko duomenų, kas lemia jos nepatikimumą, specialisto, susipažinusio ir su 2021 m. rugpjūčio 17 d. įvykio aktualia medžiaga, aiškiai konstatuota – A. M. sužalojimai 2021 m. rugpjūčio 18 d. padaryti mažiausiai trimis poveikiais – mažiausiai dviem smūgiais pailgos formos buku daiktu į nugarą ir vienu poveikiu muštinė žaizdelė kaktoje bei odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje tiriamajam griūnant ar pareigūnams jį pargriaunant. Specialistas nurodė, kad jam pateikti medicininiai duomenys apie sužalojimus buvo skurdūs, tačiau, akivaizdu, jų užteko sužalojimams įvertinti ir išvadoms padaryti. Vien tai, kad sužalojimų nebesimatė specialistui apžiūrint nukentėjusiojo kūną, nelaikytina pagrindu abejoti aptariamos išvados teisingumu, ar spręsti, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo ir teismų praktikos reikalavimų, kadangi ekspertas vadovavosi ir jam pateiktais medicininiais dokumentais (Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos sužaloto asmens medicinos apžiūros pažyma Nr. (75(-3)PPN-AK-Ixx-xx). Taip pat pažymėtina, kad nuteistųjų kaltė nėra grindžiama išimtinai specialisto išvada. Ji kaip vienas iš įrodymų, skirta nustatyti nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo mastą, sužalojimo padarymo tikėtiną mechanizmą, kad šį įrodymą vertinant susietai kitų įrodymų grandinėje, būtų galima pagrįsti arba paneigti nukentėjusiojo parodymus, taip pat nuteistųjų kaltę.

6. Dar kartą įvertinus specialisto išvadą, ją patvirtinusio specialisto paaiškinimus teisme, kartu vertinant ir specialisto kompetenciją (aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas, 42 metų darbo patirtis, kvalifikacija atlikti gyvų ir mirusių asmenų tyrimą bei deontologines ekspertizes), yra pagrindas konstatuoti, kad byloje pateikta specialisto išvada yra tinkamas įrodymas, o joje daroma išvada po asmens apžiūros ir medicininių dokumentų įvertinimo atitinka BPK 90 straipsnio reikalavimus. Kaip jau minėta, specialistas Ą. S. patvirtino savo išvadą, be to, ją vertino jam naujai nurodytų aplinkybių kontekste dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų kovinių imtynių veiksmų iš vakaro. Išvadoje nurodytas didesnis smūgių skaičius šios išvados pagrįstumui reikšmės neturi, kadangi tuo metu specialistas vertino visus nukentėjusiajam nustatytus kūno sužalojimus, tame tarpe ir smulkias poodines kraujosruvas kairėje krūtinės pusėje, kurių padarymu nuteistieji nebuvo kaltinami. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo nurodomas įvykio aplinkybes, taip pat neprieštarauja kitiems įrodymams, todėl jos patikimumas yra akivaizdus.

7. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji ant nukentėjusiojo kūno nustatytus sužalojimus sieja su A. M. išlindimu pro kameros langą 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 22.20 val., ir jo sulaikymo metu taikytus kovinius imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones (antrankius), svarbu pasisakyti ir šiuo aspektu. Vadovaujantis susijusiais pareigūnų kūno kamerų ir (duomenys neskelbtini) teritorijos vaizdo įrašais bei 2021 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada, 2021 m. rugpjūčio 17 d. A. M. atžvilgiu buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai – jis paguldytas ant žemės, užvestos rankos už nugaros ir uždėti antrankiai. Taigi nagrinėjamu atveju aktualu, kokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiam, kai jis buvo pristatytas medicinos personalui. Gydytojos D. K. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 75-41 nurodyta: Stebimas paviršinis odos nubrozdinimas ir taškinės kraujosruvos priekinėje krūtinės ląstos sienoje dešinėje trys dešinio spenelio ir dešinio šonkaulio krašto bei kairėje po kairiuoju šonkaulių lanku. Antrankių uždėjimo vietose sužalojimų nestebima. Sužalojimus pacientas neigia. Apžiūros data ir laikas – 2021 m. rugpjūčio 17 d. 23.15 val. Bylos duomenis, antrankiai nukentėjusiajam tą patį vakarą buvo uždėti ir 23.35 val., tačiau apie pakartotinai jo atžvilgiu panaudotus kovinius imtynių veiksmus byloje duomenų nėra, apie kitokių priemonių nei koviniai imtynių veiksmai ir antrankiai panaudojimą nėra nurodoma ir nė viename A. M. sulaikyme dalyvavusio ar jį mačiusio pareigūno tarnybiniame pranešime. Vadovaujantis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nebuvo pagrindo spręsti, kad A. M. 2021 m. rugpjūčio 18 d. konstatuoti ir nuteistiesiems inkriminuoti sužalojimai galėjo būti padaryti būtent rugpjūčio 17 d. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad rugpjūčio 17 d. vaizdo įrašuose galima įžvelgti ar net išgirsti nukentėjusiajam pareigūnų gumine lazda suduodamą smūgį, teisėjų kolega su tokiais argumentais sutikti negali, kadangi tokių aplinkybių vaizdo įraše, kurio paskutiniai skaičiai 0395, neįžvelgia. Iš šio vaizdo įrašo matoma, kad pribėgus pareigūnui A. M. yra parklupdytas ant kelių ir bandoma jo rankas užvesti atgal, tačiau neįmanoma įžvelgti, kad jo atžvilgiu būtų naudojama guminė lazda. Skundo argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis specialisto Ą. S. paaiškinimu, kraujosruva išryškėja priklausomai nuo aprangos storio, smūgio jėgos. Jei bus trenkiama stipriai, pradžioje bus paraudimas, kraujosruva išryškės nuo 1 min iki 1 val. laiko, bet ne ilgiau. Nuo A. M. sulaikymo (22.20 val.) iki jo apžiūros medicinos kabinete (23.15 val.) buvo praėję 50 min., todėl jei lazda būtų buvusi panaudota į nukentėjusiojo kūną suduodant smūgius, ant nukentėjusiojo nugaros jau turėjo būti matomos išryškėjančios kraujosruvos, tačiau tokių sužalojimų apžiūros metu nenustatyta. Tokiu būdu nuteistųjų iškelta nukentėjusiojo sužalojimo, jam padarant pailgos formos kraujosruvas nugaroje, būtent 2021 m. rugpjūčio 17 d. sulaikymo metu versija pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesta kaip neįrodyta.

8. Šioje byloje nukentėjusiojo parodymus, tiek kiek užfiksuota ir galima vertinti, patvirtina ir byloje esantis bei detaliai pirmosios instancijos teisme išanalizuotas 11 korpuso bendro naudojimo koridorius vaizdo įrašas „Camera5_2+11 korpusai_20210818130000_ 20210818135958_669307“. Susipažinus su vaizdo įrašo turiniu, nėra objektyvaus pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad iš šio įrašo akivaizdžiai matyti, kaip nuteistieji aktyviais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jam sveikatą. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama priešingai, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino šiame vaizdo įraše užfiksuotą informaciją, kadangi apeliantų įvardijami kameros durų langelio atspindžiai yra pakankamai aiškūs ir sudaro pagrindą tokiai išvadai. Nekartojant detalaus šio vaizdo įrašo aprašymo, akcentuotini esminiai jo momentai. Abu nuteistieji, nepaisant, pasak jų, A. M. nuo rugpjūčio 17 d. besitęsiančio agresyvus elgesio, prieš įeidami į nukentėjusiojo kamerą 13.06 val. išjungia ir nusisega vaizdo registratorius, juos palikdami prie apsaugos posto koridoriuje, nors pagal Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašą vaizdo registratoriai privalomai naudojami, be kita ko, bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais) (5.5. punktas). Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad įeidamas į nukentėjusiojo kamerą G. M. išsitraukia iš movos lazdą, o G. T. atsisega tazerio dėtuvę. Atidarytų kameros durų langelyje matosi priešais duris stovinčio asmens veido, t. y. A. M., atspindys, kas leidžia spręsti, jog nukentėjusysis, priešingai nei teigė nuteistieji parodymų patikrinimo vietoje metu, nebuvo pasišalinęs tolyn į kameros galą, o stovėjo netoli durų. Toliau šiame vaizdo įraše pagal nuo apšvietimo iš kameros ant jos durų krentančius šešėlius bei atspindį durų langelyje matomi intensyvūs grumtynių veiksmai, kad taip pat paneigia nukentėjusiųjų parodymus, kad prieš panaudojant kovinius imtynių veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, su juo buvo bandoma pasikalbėti ir jį nuraminti, tačiau šis grėsmingai mojuodamas rankomis pradėjo artintis. Įrašas iš esmės patvirtina, kad nuteistieji nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo kovinius imtynių veiksmus, tačiau šiame įrašo epizode aiškiai matomas ir guminės lazdos panaudojimas - nekyla abejonių, jog užsimota ir suduota gumine lazda buvo mažiausiai du kartus. Tolimesnė įvykių (grumtynių) seka - veiksmų intensyvumas nerimsta, o 13.07.57 aiškiai matosi kaip ant grindų gulintis asmuo bando išropoti iš kameros (vaizdo įraše ant grindų pasimato jo rankų pirštai), tačiau tai daryti pabandęs asmuo yra įtraukiamas atgal į kameros vidų, pirštų nebesimato. 13:11:53 val. iš patalpos išeina G. M., kuris į movą kišasi lazdą, o paskui jį išeina L. T., kuris užrakina patalpos duris. Taigi aptarti vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad pareigūnai jau prie durų buvo išsitraukę specialiąsias priemones. Jis stovėdamas gavo iš guminės lazdos į galvą ir parklupo. G. M. daužė jam į nugarą su gumine lazda, iš viso apie 3 – 4 kartus su gumine lazda į galvą ir į nugarą. Jis bandė iš kameros iššliaužti, tačiau G. M. ir L. T. jį grąžino atgal. Apibendrinant nurodytą, skundus nagrinėjantis teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad L. T. ir G. M. veikdami bendrai panaudojo prieš nukentėjusįjį ne tik kovinius imtynių veiksmus, tačiau ir specialiąją priemonę - guminę lazdą.

9. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, į kamerą įėjęs L. T. įrėmė jam į kaklą ir iškart pajungė tazerį. Nukentėjusiajam parklupus nuo smūgio gumine lazda į galvą, L. T. tazerį jam naudojo į kojas, nugarą, šonus. Tazeris prieš jį buvo panaudotas 6 kartus. Apeliaciniuose skunduose pažymima, kad tokių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jam nustatyti sužalojimai, o kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Vis tik su tokiais skundų argumentais negalima sutikti. Nėra pagrindo nepritarti, kad kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių 104 kameros tipo palatoje įvykusį incidentą, nėra, tačiau be nukentėjusiojo parodymų apie tazerio panaudojimą bylai aktualiu metu - 2021 m. rugpjūčio 18 d. tarp 13:07:01 val. ir 13:11:53 val., galima spręsti iš elektros impulsinio prietaiso „Taser“, modelio X26P, Nr. X1300892R informacijos išrašo. Jame užfiksuota, kad prietaiso nuleistukas paspaustas ir prietaisas buvo naudojamas 13.29.51 val. 1 sekundę, 13.32.33 val. 5 sekundes, 13.32.38 val. 5 sekundes, 13.33.14 val. 5 sekundes, 13.33.20 val. 1 sekundę, 13.46.07 val. 5 sekundes. L. T. gynėjas apeliaciniame skunde kelia abejones, jog prietaiso „Taser“ panaudojimo laiko žurnalo apžiūroje nurodytas prietaiso panaudojimo laikas neatitinka vaizdo kamerų įraše matomo laiko, kai L. T. ir G. M. buvo užėję į A. M. kamerą. Vis tik prietaiso laiko neatitikimo aspektas yra pažymėtas tame pačiame minimame dokumente, nurodant, jog prietaiso laiko matavime yra paklaida 00.23.01 laiko tikslumu, t. y. 10.49.12 val. prietaiso laikas atitinka 10.26.11 val. realiu laiku. Tokiu būdu tazerio panaudojimas pagal informacijos išrašą atitinka realų laiką 13.06.50 val., 13.09.32 val., 13.09.37 val., 13.10.13 val., 13.10.19 val., 13.23.06 val. Įvertinus jau aptartame bendro naudojimo koridorius vaizdo įraše užfiksuotą laiką, kuriuo nuteistieji atidarė kameros duris (13:06:57 val.) ir iš jos išėjo (13:11:53 val.), tik pirmasis tazerio paspaudimas galėjo būti padarytas siekiant pagąsdinti nukentėjusįjį, tačiau nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti, kad kiti tazerio nuleistuko paspaudimai - 13.09.32 val., 13.09.37 val., 13.10.13 val., 13.10.19 val., - buvo padaryti tuo pačiu tikslu, kadangi tuo metu, kaip jau nustatyta, kameroje nuteistojo atžvilgiu buvo naudojami koviniai imtynių veiksmai, ką teigė ir paties nuteistieji, todėl nebebuvo pagrindo ir prasmės tokiu būdu bandyti nukentėjusįjį paveikti, išgąsdinti. Reikia pažymėti, kad jeigu L. T., kaip pats parodė, kartu su G. M. laikė nuverstą ir prispaustą nukentėjusįjį prie žemės, atvesdami jo rankas už nugaros, jis nebūtų turėjęs galimybės paspausti tazerio nuleistuką. Tačiau prietaiso nuleistukas aktualiu laikotarpiu buvo paspaustas keturis kartus. Šie duomenys paneigia tiek L. T., tiek G. M. parodymus, kad tazeris buvo įjungtas tik pagąsdinimo tikslu, tačiau į nukentėjusiojo kūną nebuvo naudojamas.

10. Atnaujinus įrodymų tyrimą dalyje, siekiant pašalinti L. T. apeliaciniame skunde keltas abejones dėl elektros impulsinio prietaiso „Taser“ naudojimosi tvarkos ir L. T. susipažinimą su ja, tokie duomenys buvo pareikalauti iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo. 2023 m. spalio 12 d. teisme gautame rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinta tvarka dėl elektros impulsinio prietaiso „Taser“ naudojimo, (duomenys neskelbtini) buvo bendra tvarka, numatyta Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, su kuria pareigūnai buvo supažindinti pasirašytinai: G. M. 2020 m. balandžio 9 d., L. T. - 2020 m. balandžio 25 d. Nustatyta, kad šioje instrukcijoje yra detaliai apibrėžtos tiek specialiųjų priemonių, tiek psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo tikslai, ribos ir ją panaudojusių pareigūnų atsakomybė. Byloje nustatyta, kad nuteistieji neabejotinai buvo supažindinti tiek su prietaiso panaudojimo, tiek su bet kokios kitokios prievartos panaudojimo tvarka, taip pat ir su atsakomybe, kylančia už tokios prievartos panaudojimą nesant tarnybinio būtinumo.

11. G. M. ir L. T. nuteisti už kovinių imtynių veiksmų ir specialiųjų priemonių panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu nesant tarnybinio būtinumo ir teisėto pagrindo. Viso proceso metu nuteistieji teigė, kad nukentėjusysis elgėsi agresyviai – šaukė, keikėsi, artindamasis agresyviai mojavo rankomis, o jų panaudotų veiksmų teisėtumas įvertintas jau minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria konstatuotas veiksmų proporcingumas situacijai. Vertinant nuteistųjų ir jų gynėjų minimą atliktą tarnybinį patikrinimą dėl psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo A. M. atžvilgiu, reikia pastebėti, kad jis atliktas įvertinus nuteistųjų 2021 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytą informaciją bei tos pačios dienos Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą Nr. 75-21, kurioje nurodyta tai, kad nukentėjusysis apžiūros atsisako, jo kakta kruvina, nuvalyti kraujo neleidžia, paaiškinti sužalojimo aplinkybes atsisako. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo aspektu reikšmės turi tai, kad nuteistųjų tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyta apie specialiųjų priemonių (tazerio) panaudojimą (įjungimą), taip pat šio patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) nebuvo disponuojama informacija apie nukentėjusiojo patirtus sužalojimus. Atsižvelgiant į tai, byloje esanti tarnybinio patikrinimo išvada negali įpareigoti teismo byloje surinktus įrodymus vertinti tendencingai, nepaisant jų visumos pagrindu darytinų išvadų.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant nukentėjusiojo elgesį aptariamu atveju, yra pagrindas vadovautis nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad jis pareigūnams užėjus į kamerą agresijos nerodė, pavojaus jų gyvybei nekėlė. Tokią išvadą teismas daro remdamasis įvykio dienos ir dienos prieš (rugpjūčio 17 d.) vaizdo įrašais, kuriuose matoma, kad A. M. savo nepasitenkinimą, susierzinimą išreiškia balso tono pakėlimu, šaukimu, necenzūrinių žodžių vartojimu, nepaklusimu pareigūnų nurodymams užimti tam tikrą vietą ar poziciją, tačiau nestebimas realios agresijos pareigūnų atžvilgiu rodymas, panaudojimas ar grasinimas ją panaudoti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teisme ištirta rašytinė medžiaga (vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai) nepatvirtina nuteistųjų pozicijos, kad A. M. buvo agresyviai nusiteikęs, kas sudarė pagrindą jo atžvilgiu panaudoti kovinius imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones. Nenustačius realios nuteistiesiems kilusios grėsmės, pritariama skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad koviniai imtynių veiksmai ir specialiosios priemonės nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotos nesant tarnybinio būtinumo ir teisėto pagrindo. Reikšminga ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. M. būtų linkęs užpulti ir įtrauktas į Linkusių užpulti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą. Gynėjų akcentuojama neigiama nukentėjusiojo charakteristika ir sudėtinga asmenybė (nepasitenkinimo demonstravimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, grasinimas žalotis ar bandymas tai daryti) niekaip nepateisina nuteistųjų teisei priešingo elgesio ir jų baudžiamosios atsakomybės nešalina. Atsižvelgiant į aptartą, nuteistųjų neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

13. G. M. apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje yra padaryta materialiosios baudžiamosios teisės, BK 228 straipsnio 1 dalies požymių aiškinimo ir taikymo klaida, kadangi įgaliojimų viršijimas yra toli gražu ne tas pats kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Kaip jau nustatyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje neabejotinai nustatytas tik nuteistųjų įgaliojimų viršijimas, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmuo, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – L. T. ir G. M. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi šalintina iš kaltinimo.

14. Nusikaltimo valstybės tarnybai (piktnaudžiavimo) esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Tai paprastai būna neteisėto piktnaudžiavimo užsakovų interesais kaltininko vykdomas tarnybos galimybių panaudojimas ar nepanaudojimas jiems reikalingam tikslui ar naudai pasiekti, dėl kurio tam tikros naudos gauna ir kaltininkas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. T. ir G. M., būdami statutiniais valstybės tarnautojais, nesant tarnybinio būtinumo bei teisinio pagrindo panaudojo specialiąsias priemones prieš jų žinioje buvusį nuteistąjį A. M., savo veiksmais padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. viršijo įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog šioje byloje nuteistųjų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi įrodinėjamas nebuvo, nenustatyta, kad jie savo neteisėtais veiksmais siekė naudos kitiems asmenims ar sau, todėl pagrįstai ši alternatyvi kvalifikuojanti aplinkybė pašalinta iš kaltinimo. Kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatos, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados buvo išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, ko dėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra privaloma (BPK 307 straipsnis), todėl visiškai nepagrįstas skundo argumentas apie apylinkės teismo padarytą nuosprendžio surašymo klaidą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatytos remiantis leistinais įrodymais – vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolais, kurie sugretinti su byloje esančiais nukentėjusiųjų, nuteistųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir specialistų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymais, 11 korpuso koridoriaus vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis ar specialisto išvada. Nuteistiesiems inkriminuotas faktines bylos aplinkybes patvirtina visuma byloje surinktų netiesioginių įrodymų, kurie tarpusavyje yra sutampantys, neprieštaringi, atitinkantys įrodymų leistinumo ir sąsajumo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, o apeliacinių skundų argumentai, susiję su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, vertintini kaip deklaratyvūs, sąmoningai ignoruojant nuteistiesiems nepalankius duomenis. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, BPK normų nepažeidžia.

16. Įvertinus visa, kas išdėstyta aukščiau, baudžiamosios bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad L. T. ir G. M., būdami statutiniais valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, nesant tarnybinio būtinumo bei teisinio pagrindo, panaudojo specialiąsias priemones prieš jų žinioje buvusį nuteistąjį A. M. ir šiais savo veiksmais viršijo jiems suteiktus įgaliojimus bei pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą patikslinti nukentėjusiajam suduotų smūgių gumine lazda skaičių ir prietaiso „Taser“ panaudojimų į nukentėjusiojo kūną kartus, nustatant, kad L. T. ir G. M. keturis kartus panaudojo prieš nukentėjusįjį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir ne mažiau kaip du kartus sudavė jam lazda į įvairias kūno vietas, jį pargriovė ir kurį laiką laikė prispaustą prie grindų, taip bendrais veiksmais padarydami jam paviršinę muštinę žaizdą kaktoje, pailgos formos kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse bei kojose. Pažymėtina, kad toks patikslinimas neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui. Pagrįstai apylinkės teismo konstatuota, kad nurodytais L. T. ir G. M. veiksmais buvo padaryta didelė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė, (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusysis A. M.. Kadangi apeliaciniu skundu neginčijamas šioje byloje konstatuotas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kilti būtinas didelės žalos požymis, plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Padarius išvadą, jog nuteistųjų veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalies, požymiai, tenkinti apeliacinius skundus ir G. M. bei L. T. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinti nėra jokio teisinio pagrindo.

17. Apeliantai prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

18. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. L. T. ir G. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertino nuteistųjų asmenybes: L. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. G. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei, dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, padaryta spontaniškai, nesugebėjus susivaldyti, todėl nuteistiesiems skyrė straipsnio dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, nustatydamas minimalų jos dydį ir aštuoniolikos mėnesių sumokėjimo terminą. Vertinant tiek L. T., tiek G. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, pagrindų keisti L. T. ir G. M. paskirtas bausmes nėra.

19. Kartu su baudos bausme nuteistiesiems skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis, BPK 68² straipsnis).

20. Taikant BK 68¹ – 68² straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones siekiama užtikrinti, kad kaltas asmuo ateityje neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Taigi, šių baudžiamojo poveikio priemonių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra privalomas, bet galimas ir tikslingas tais atvejais, kai nepritaikius tokios priemonės kaltas asmuo gali ir ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. kai teismas įžvelgia būtinybę riboti tokio asmens galimybes užsiimti aiškiai ir tiksliai nurodyta veikla.

21. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką nuteistieji padarė darbinės veiklos srityje, t. y. būdami statutiniais valstybės tarnautojais – (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniaisiais specialistais, tarnybos metu, todėl BK 68² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė skirta laikantis teismų praktikoje suformuotos nuostatos, jos terminą nustatant artimą minimaliam. Sutiktina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė padės tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį ir atims nuteistiesiems galimybę ateityje daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas.

22. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, nukentėjusiajam iš nuteistųjų solidariai priteisiant 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

23. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, t. y. žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

24. G. M. ir L. T. bendrais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - konstatuota paviršinė muštinė kaktoje žaizda ir pailgos formos kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse, kojose. Dėl šių sužalojimų, sukeltų neteisėtų nuteistųjų veiksmų, nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, taip pat neabejotina neigiamus išgyvenimus ir pažeminimą, tai yra neteisėti nuteistųjų veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius nukentėjusiajam. Šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam solidariai iš nuteistųjų priteista 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir nepažeidžianti nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

25. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

26. L. T. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis prašo L. T. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto priteisti iš viso 4156,73 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme bei proceso metu pateiktas išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Iš į bylą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateiktų duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme L. T. patyrė iš viso 2258,65 Eur atstovavimo išlaidų.

27. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu L. T. buvo nuteistas, apeliacinės instancijos teisme L. T. apeliacinis skundas atmetamas, todėl nuteistojo prašymas netenkinamas ir patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų L. T. ir G. M. apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu nustatytas L. T. ir G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nustatant, kad L. T. ir G. M. keturis kartus panaudojo prieš nukentėjusįjį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir ne mažiau kaip du kartus sudavė jam lazda į įvairias kūno vietas, jį pargriovė ir kurį laiką laikė prispaustą prie grindų, taip bendrais veiksmais padarydami jam paviršinę muštinę žaizdą kaktoje, pailgos formos kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse bei kojose, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jam sveikatą.

Atmesti advokato Artūro Andriukaičio prašymą priteisti L. T. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto už advokato atstovavimą teisme patirtas išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.