- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- 1-387-548/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-0-00417-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- L. T., G. M.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje.
G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. T. viršijo jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmenys, o būtent: būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu ir dirbdamas pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo patvirtintą 2021 m. rugpjūčio 17 d. budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val. iki 2021m. rugpjūčio 19 d. 8.00 val. būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), nuteistųjų priežiūrą (duomenys neskelbtini) korpuse, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su statutiniu valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu G. M., 2021m. rugpjūčio 18 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) kameroje, smurtavo prieš nuteistąjį A. M., o būtent: akivaizdžiai nesant tarnybinio būtinumo atvejui, be teisėto pagrindo panaudojo specialiąsias priemones, t. y. šešis kartus panaudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam lazda į įvairias kūno vietas, jį pargriovė ir kurį laiką laikė prispaustą prie grindų, taip bendrais veiksmais padarydami jam paviršinę muštinę žaizdą kaktoje, pailgos formos kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse bei kojose, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jam sveikatą.
Nurodytais neteisėtais tyčiniais veiksmais kaltinamasis L. T.:
- pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuriuo numatytas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas;
Motyvuojamoji dalis
- sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybos sistemos pareigūno priesaiką;
- pažeidė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais;
- nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnyje pataisos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (2 punktas), elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (5 punktas);
- nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikalavimų, nustatančių, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes;
- pažeidė Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. sausio 31d. įsakymu Nr. V-13, numatytų statutinio valstybės tarnautojo funkcijų 8.11 punktą, kuris numato, kad esant būtinumui, panaudoja specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos.
Dėl aukščiau išvardintų kaltinamojo L. T. neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi pareigūnui grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, buvo diskredituotas pataisos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – pataisos įstaigos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetas. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – nukentėjusiajam A. M., kadangi dėl sukelto fizinio skausmo jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis.
G. M. viršijo jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmenys, o būtent: būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu ir dirbdamas pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo patvirtintą 2021 m. rugpjūčio 17 d. budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val. iki 2021m. rugpjūčio 19 d. 8.00 val. būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), nuteistųjų priežiūrą 11 korpuse, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su statutiniu valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu L. T., 2021m. rugpjūčio 18 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) kameroje, smurtavo prieš nuteistąjį A. M., o būtent: akivaizdžiai nesant tarnybinio būtinumo atvejui, be teisėto pagrindo panaudojo specialiąsias priemones, t. y. šešis kartus panaudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam lazda į įvairias kūno vietas, jį pargriovė ir kurį laiką laikė prispaustą prie grindų, taip bendrais veiksmais padarydami jam paviršinę muštinę žaizdą kaktoje, pailgos formos kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse bei kojose, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jam sveikatą.
Nurodytais neteisėtais tyčiniais veiksmais kaltinamasis G. M.:
- pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuriuo numatytas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas;
- sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybos sistemos pareigūno priesaiką;
- pažeidė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais;
- nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnyje pataisos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (2 punktas), elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (5 punktas);
- nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikalavimų, nustatančių, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes;
- pažeidė Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019-01-31 įsakymu Nr. V-13, numatytų statutinio valstybės tarnautojo funkcijų 8.11 punktą, kuris numato, kad esant būtinumui, panaudoja specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos.
Dėl aukščiau išvardintų kaltinamojo G. M. neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi pareigūnui grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, buvo diskredituotas pataisos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – pataisos įstaigos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetas. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – nukentėjusiajam A. M., kadangi dėl sukelto fizinio skausmo jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis L. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 18 d. buvo paskirtas dirbti pamainoje, (duomenys neskelbtini) korpuse (duomenys neskelbtini). Kartu su juo dirbo ir jaunesnysis specialistas G. M.. Tarnybą pradėjo 8 val. ryto. Jiems buvo pranešta, kad iš vakaro nuteistasis A. M. pasišalino iš gyvenamosios vietos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jis, sulankstęs ir išlaužęs metalus, bandė pasišalinti. Tačiau pataisos įstaigos pareigūnų buvo sulaikytas, kai iš gana didelio aukščio nusileido ant apačioje buvusios vielos. Jam buvo žinoma, kad iš vakaro prieš šį nuteistąjį buvo ne kartą panaudotos specialiosios priemonės, tačiau jis ant A. M. kūno jokių sužalojimų žymių nematė, kadangi jis buvo apsirengęs. Tuo metu, kai jis kartu su G. M. pradėjo pamainą, A. M. miegojo gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi naktį buvo perkeltas iš gyvenamosios vietos Nr. (duomenys neskelbtini). Užjus į kamerą A. M. pradėjo reikšti pretenzijas dėl daiktų, kurie buvo iš jo paimti, dar jam būnant gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini). Apie šiuos daiktus jis buvo informuotas ir žinojo, kad tie daiktai buvo paimti tokie, kurių A. M. negalėjo turėti, nes jie buvo įgyti neleistinu būdu. A. M. toliau reiškė pretenzijas, buvo nepatenkintas, triukšmavo ir nuolat reikalavo, kad jam leistų pasiimti savo likusius daiktus, esančius gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tada jis paskambino į budinčią dalį paklausti, ką daryti su A. M. likusiais daiktais, esančiais gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini). Jam buvo atsakyta, kad sprendžiamas klausimas dėl šių daiktų, t. y. kuriuos daiktus jam grąžinti. A. M. toliau reiškė pretenzijas dėl daiktų, šukavo, vartojo necenzūrinius žodžius jo ir G. M. atžvilgiu. Tada jis vėl paskambino į saugumo valdymo skyrių, kur atsiliepė saugumo valdymo skyriaus viršininkas V. J.. Šis nurodė, kad greitu metu perskambins ir praneš, ką daryti su A. M. daiktais. Po kiek laiko jam paskambino V. J. ir nurodė, kad A. M. gali nueiti į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiimti savo asmenines higienos priemones, vaisius bei daržoves, nes šie daiktai buvo leistini jam turėti. Kurį laiką buvo ramu, kai A. M. buvo leista pasiimti daiktus iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos persinešti į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau po kiek laiko vėl jis pradėjo reikšti pretenzijas dėl kitų daiktų, kurie buvo paimti iš vakaro. A. M. darėsi vis agresyvesnis, pradėjo daužyti kameros duris, į kamerą mėtyti daiktus. Jis kartu su G. M. bandė žodžiu raminti A. M., kalbėtis su juo, bet jis visiškai į tai nereagavo. Apie 13.00 val. jis ir G. M. nusprendė užeiti į kamerą, nes triukšmas išaugo iki tokio lygio, kad pradėjo skųstis kiti nuteistieji ir medicinos darbuotojai. Jis kartu su G. M. stovėjo prie durų, kurios buvo kažkiek pradarytos. A. M. stovėjo prie lango, gal labiau dešiniame kampe. Jis vėl pradėjo reikšti pretenzijas dėl iš vakaro paimtų daiktų, kad jam juos turi grąžinti ir kada bus tai padaryta. Jis pasakė, kad tie daiktai negali būti grąžinti, kadangi jis jų negali turėti. Tada A. M. pradėjo keiktis, grasinti, kad susižalos ir mosikuodamas rankomis pradėjo eiti link jo ir G. M.. Prieš eidamas į kamerą jis išsitraukė tazerį ir įėjęs į patalpą, tuo metu kai buvo bendraujama su nukentėjusiuoju, jis laikė tazerį įjungtą rankoje. Taip padarė, nes A. M. buvo nusiteikęs agresyviai, norėjo jį pagąsdinti, tačiau tikrai negalvojo panaudoti prieš jį tazerį. Kai A. M. agresyviai nusiteikęs pradėjo mosikuodamas rankomis artėti prie jo ir G. M., tai jis tazerį įsidėjo į dėtuvę. Kartu su G. M. bandė mosikuojančias rankas sugauti, tačiau nepavyko. To pasekoje įvyko grumtynės. Grumtynių metu prieš A. M. jokie neteisėti veiksmai nebuvo naudojami, taip pat jis nebuvo mušamas. Be to, G. M. prieš eidamas į kamerą, rankoje turėjo guminę lazdą, tačiau jos nenaudojo, grumtynių metu jos rankoje neturėjo. Iš kur pas A. M. galėjo atsirasti sužalojimai negali pasakyti, tačiau mano, kad tie sužalojimai galėjo atsirasti iš vakaro, kai buvo pasišalinęs iš savo gyvenamosios patalpos. Pas A. M. kaktoje sužalojimas galėjo atsirasti tada, kai jis buvo verčiamas ant grindų, nes kameroje tuo metu buvo primėtyta visokių daiktų. Po to, kai A. M. nusiramino, tai jis kartu su G. M. kamerą paliko. Taip pat jis eidamas į kamerą, buvo nusiėmęs vaizdo registratorių, kadangi prieš tai jam buvo nukritęs. Jam registratorių nusegė G. M., nes jis jo paprašė, nenorėjo, kad vaizdo registratorius vėl jam nuskristų. Taip pat paaiškino, kad A. M. yra konfliktiška, agresyvi asmenybė. Konfliktuoti su juo ne kartą yra tekę, tačiau jokių asmeniškų nėra buvę. Iš drausmės grupės A. M. niekaip neišeina dėl savo agresyvaus elgesio. Nurodo, kad jam anksčiau yra tekę prieš A. M. naudoti kovinius imtynių veiksmus.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo kartu su kaltinamuoju L. T. paskirtas dirbti į (duomenys neskelbtini) korpusą. Budintis įspėjo, kad naktį nuteistasis A. M. bandė pabėgti ir prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės. Tuo metu jis dirbo 2-3 aukšte, o L. T. dirbo 1-2 aukšte. Prieš pradedant tarnybą jis iš budinčios dalies pasiėmė vaizdo registratorių, tazerį, antrankius, dujų balionėlį ir guminę lazdą. Dirbant girdėjose neramumai 1 aukšte, todėl kai turėdavo laiko eidavo padėti L. T.. A. M. nuolat kėlė triukšmą, elgėsi įžūliai, reiškė reikalavimus, jo elgesys buvo neadekvatus. Jis kartu su L. T. į kamerą buvo užėję kelis kartus ir bandė nuraminti A. M. žodžiu bei išsiaiškinti, kodėl jis triukšmauja. A. M. buvo nepatenkintas dėl to, kad naktį iš jo buvo paimti maisto produktai, kurie išnešti į priežiūros skyrių, norėjo tuos produktus atgauti. Iki 13.00 val. jis su L. T. pas nukentėjusįjį buvo užėję mažiausiai tris kartus, tačiau A. M. niekaip nenusiramindavo, o vis šaukdavo, reikšdavo nepasitenkinimą dėl paimtų daiktų. Iki 13.00 val., kai vis užeidavo į kamerą, tai jis ir L. T. vaizdo registratorių nebuvo nusiėmę. Paskutinį kartą, kai L. T. lankėsi pas A. M., tai kameroje kažką norėjo paimti ir tuo metu jam nukrito vaizdo registratorius. Po to, kai apie 13.00 val. nusprendė eiti susitarti su A. M., tai jis nusiėmė registratorių ir kartu nusegė ir L. T. vaizdo registratorių. Jis taip padarė, nes norėjo apsaugoti vaizdo registratorius, kad jie nenukristų ir nesusidaužytų. Prieš užeinant į kamerą, tam kad psichologiškai paveikti A. M. ir dėl saugumo, jis išsiėmė guminę lazdą. Taip pat su savimi turėjo tazerį ir dujų balionėlį. Užėjus į kamerą ir įspėjus A. M., kiek galima triukšmauti ir trukdyti dirbti, L. T. kelis kartus paspaudė tazerį, tačiau netaikė į A. M.. A. M. vis tiek nenusiramino, toliau elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis sakydamas: „ką jūs čia aiškinate ?“. Po to A. M. bandė pro juos praeiti, bandė pro jį ir L. T. prasibrauti. Tuo metu jam iš rankos iškrito guminė lazda, nes A. M. priešinosi aktyviais veiksmais. Jis vienos iš pusės, o L. T. – iš kitos pusės, bandė sulaikyti A. M., tačiau tai pavyko iš antro karto, kadangi jis labai priešinosi. A. M. atžvilgiu buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, t. y. jam už nugaros buvo užlaužtos rankos ir A. M. paguldytas ant grindų. Net prispaustas A. M. prie žemės nenurimo, muistėsi bei reiškė nepasitenkinimą necenzūriniais žodžiais. A. M. nurimus jį paleido, o jis, išeidamas iš kameros, nuo žemės pasiėmė guminę lazdą ir įsidėjo į dėtuvę. Po to matė, kad A. M. buvo nubrozdinta kakta, tačiau jis galėjo nusibrozdinti katą grumtynių metu, kai buvo paguldytas ant polimerinės dangos, kuri yra gana kieta ir slidi. Taip pat paaiškino, kad A. M. yra konfliktiška asmenybė, visko reikalaujanti per triukšmą. A. M. pažįsta seniai, ne kartą su juo kalbėta individualiai dėl jo tokio agresyvaus elgesio.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad jis bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) ir nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo etapuotas į (duomenys neskelbtini) dėl priklausomybės narkotikams ir patalpintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš įvykį prieš tai dieną buvo išlipęs per langą, nes jam nesigavo susitikti su kito korpuso nuteistąja. Po langu buvo spygliuota viela ir į tą vielą buvo prasipjovęs kojos blauzdą, nes nušokdamas kliudė vielą. Spygliuota viela jam buvo po kojomis, todėl su ja nelietė kitų kūno vietų. Jam tėvai buvo padėję pinigus į sąskaitą ir toji nuteistoji jį buvo apipirkus. Apie 22.00 valandą jis išlipo per langą ir nubėgo pasiimti tų prekių. Tada jis pasiėmė tuos maišus ir bėgant atgal pareigūnas pradėjo šaukti ,,griūk ant žemės“. Tuo metu jis įsimetė maišus į kamerą ir atsigulė ant žemės. Į savo gyvenamąją patalpą įmetė 1 ar 2 krepšius, tiksliai neprisimena. Tuo metu prieš jį nebuvo naudojamos jokios specialiosios priemonės, jis buvo surakintas antrankiais ir jam ant nugaros buvo padėtas kelis, kuriuo jis buvo prispaustas. Po to pareigūnai jį nuvedė iki etatinės pareigūnės, kur atėjęs budintis pareigūnas davė lapą parašyti pasiaiškinimą. Kol rašė pasiaiškinimą, pareigūnai jo gyvenamojoje kameroje atliko kratą ir surinko produktus, kuriuos buvo pasiėmęs iš nuteistosios, kuri nupirko jam prekes. Jis parašė pasiaiškinimą ir po kažkiek laiko buvau grąžintas į (duomenys neskelbtini) korpusą kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 18 d. ryte jam buvo grąžinti daiktai iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Iš grąžintų daiktų jam trūko maisto produktų, asmeninių daiktų. Tada jis beldė į kameros duris su ranka norėdamas prisikviesti pareigūnus, nes iškvietimo mygtukas buvo sugedęs, tačiau kameros durų nespardė. Jis reikalavo, kad būtų iškviestas budintis pareigūnas. Pareigūnai priėję pasakė, kad bus sprendžiama išvis ką su juo daryti, tačiau budinčio pareigūno neiškvietė. Antrą kartą pareigūnai jį nuvedė į tą kamerą pasiimti asmeninių daiktų kiek buvo likę dėžėje ir pasakė jam, kad ,,jei būsi neramus pats žinai kas bus‘‘. Jis suprato, kad bus mušamas ar panašiai. Nors jam tuo metu reikėjo tik pamainos budinčio pareigūno, tačiau vietoj to, jis buvo sumuštas. Jis negali tiksliai pasakyti, kelintą valandą buvo sumuštas, nes neturėjo laikrodžio. Pareigūnai jau prie durų buvo išsitraukę specialiąsias priemones. L. T. įrėmė tazerį jam į kaklą ir iškart pajungė tazerį. Jis stovėdamas gavo iš guminės lazdos į galvą ir parklupo. Krentant jam ant grindų jis negalėjo susižaloti, nes nebuvo primėtyta daiktų. Tuo metu L. T. tazerį jam naudojo į kojas, į nugarą, į šonus. G. M. daužė jam į nugarą su gumine lazda. Pareigūnams naudojant specialiąsias priemones jie nekalbėjo, viskas vyko tyliai. Jis dar bandė iš tos kameros iššliaužti, tačiau G. M. ir L. T. jį grąžino atgal. Jis rėkė, klausė ,,ką jūs čia darote?‘‘ ir šaukėsi pagalbos. G. M. jam buvo sudavęs apie 3 – 4 kartus su gumine lazda į galvą ir į nugarą, bet smūgių neskaičiavo, tuo tarpu tazeris prieš jį buvo panaudotas 6 kartus. Viskas vyko apie 15 – 20 minučių. Pradžioje, kai pas jį ateidinėjo G. M. ir L. T., jie segėjo vaizdo registratorius, o po to nežino, nes neatkreipė dėmesio. Vėliau, kai pareigūnai išėjo iš kameros pakėlęs galvą pamatė, kad jam bėga kraujas, o ant žemės yra kraujo dėmė. Be kraujo dėmės ant grindų nebuvo jokių kitų daiktų. Sužalojimai kaktoje buvo padaryti nuo guminės lazdos. Taip pat ir kraujosruva po kaire akimi jam galėjo atsirasti po smūgio, su gumine lazda. Gal kaip trenkė iš guminės lazdos į galvą, tai tuo pačiu pataikė ir į akį. Nori pasakyti, kad prieš pareigūnus jis necenzūrinių žodžių nevartojo, jiems negrasino. Ateinant pareigūnams jis sėdėjo ant palangės ir kalbėjosi su kitais nuteistaisiais. Po specialiųjų priemonių panaudojimo atėjo tie patys pareigūnai, t. y. G. M. ir L. T., pas jį į kamerą, tačiau tiksliai neprisimena ar vienas ar dviese buvo atėję. L. T. atėjęs pamatė, kad jis visas kruvinas ir pasakė, kad ,,eik nusiprausti kraują‘‘, bet jis nėjo, kad turėtų įrodymą. Tuomet G. M. atėjo antrą kartą ir pasakė „eik plautis veidą, nes sukišim galvą į tualetą ir patys nuplausim“. Jis vis tiek nėjo plautis kraujo. Taip pat, jis iškarto po įvykio atsisakė būti apžiūrėtas medicinos darbuotojų (duomenys neskelbtini), nes nieko nebūtų buvę ir viskas būtų uždangstyta. Po kažkiek laiko atėjo pareigūnai ir pasakė, kad reikia jam susirinkti daiktus, nes yra išvežamas atgal į įkalinimo įstaigą. Taigi, jis į (duomenys neskelbtini) pataisos namus grįžo toks kaip atrodė. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jam išlipus iš konvojaus automobilio apsaugos priežiūros specialistė jo paklausė „kas tau buvo ?“. Jis jiems pasakė, kad jį sumušė pareigūnai ir visą sumuštą parvežė atgal. Buvo iškarto nuvestas į medicinos punktą, kur jį apžiūrėjo medicinos darbuotoja ir surašė, kur buvo nudegimai nuo elektros tazerio, sumušimai, mėlynės ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jis nežino, kodėl pareigūnai taip su juo elgėsi. Jiems tereikėjo iškviesti pamainos budintį ir viskas. Net nereikėjo prieš jį naudoti specialiųjų priemonių, nes jis jiems nerodė jokios agresijos, nekėlė jų gyvybei pavojaus. Taip pat jis palaiko 3000 eurų pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai sudaro moralinė žala, jo gydymo nutraukimas, nes vyko gydytis nuo priklausomybės narkotikams, streso būsena, skausmai ir panašiai, dėl ko dabar turi kentėti ir negali į (duomenys neskelbtini) vykti gydytis toliau, nes kaltinamieji ir toliau ten dirba.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. paaiškino, kad jis 2021 m. rugpjūčio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu. Kiek pamena, tuo metu dirbo dieninėje pamainoje dienomis nuo 8.00 val. iki 16.45 val. Jis neprisimena įvykio, nes buvo viskas prieš metus. Kiek pamena budintis pareigūnas jį nusiuntė atvesti nuteistąjį A. M. į priėmimo skyrių, ką ir padarė. Kiek žino, iš priėmimo skyriaus nuteistasis buvo išvežtas į trečius pataisos namus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo A. A. parodymais nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) jaunesnysis specialistas. Jo darbo grafikas yra slenkantis, t. y. jis dirba pamainomis, dirba kas ketvirtą parą. Yra paskirtas atlikti tarnybą pamainoje Nr. 1. 2021 m. rugpjūčio 18 d. jis atliko tarnybą pamainoje Nr. 3, dirbo tik dienos metu, nuo 8.00 val. iki 16.45 val., kadangi įstaigoje taip nustatyta, jog eilės tvarka kiekvienas pareigūnas turi dvi savaites dirbti kitoje pamainoje. 2021 m. rugpjūčio 18 d. jis konvojavo nuteistuosius konsultacijoms į viešąsias įstaigas, konkrečiame poste tarnybos neatliko. 2021 m. rugpjūčio 18 d. per rytinę rikiuotę, pamainos Nr. 3 pareigūnai buvo informuoti, jog nuteistasis A. M. 2021 m. rugpjūčio 17 d. vakare buvo išlipęs pro kameros langą į lauką ir šį reikia stebėti. 2021 m. rugpjūčio 18 d. po pietų, tikslaus laiko nepamena, budintis E. M. jam nurodė nueiti į (duomenys neskelbtini) korpusą ir pristatyti nuteistąjį A. M. į priėmimo skyrių, iš kur šis turėjo išvykti į pataisos namus. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) korpusą, kur ten esantiems pareigūnams pasakė, jog atėjo paimti A. M., kadangi šis išvyksta į pataisos namus. Tuo metu (duomenys neskelbtini) korpuse buvo jaunesnysis specialistas R. R. bei tame korpuse tarnybą atliekantis pareigūnas, kurio jis nepažįsta. Jis turėjo kartu su R. R. pristatyti A. M. į priėmimo skyrių. Jam atėjus į (duomenys neskelbtini) korpusą, tame korpuse tarnybą atliekantis pareigūnas, pasakė užsimauti pirštines, kadangi A. M. serga hepatitu ir ŽIV bei perspėjo, jog šio nuteistojo atžvilgiu gali tekti panaudoti specialiąsias priemones, bet kodėl gali tekti jas panaudoti, tas pareigūnas neįvardijo. Daugiau tas pareigūnas apie A. M. nieko nekalbėjo. Jis kartu su (duomenys neskelbtini) korpuse tarnybą atliekančiu pareigūnu nuėjo į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) pas nuteistąjį A. M.. Pareigūnui, atidarius kameros duris, jis pastebėjo sukrešėjusį kraują ant nuteistojo kaktos iš dešinės pusės ir šiek tiek, nedaug, sukrešėjusio kraujo ant grindų. Neužfiksavo to, kad A. M. veidas būtų visas kruvinas, buvo kruvina tik kakta ir šiek tiek plaukai. Nepastebėjo ar A. M. rankos buvo kruvinos. Kameroje tuo metu buvo gan tvarkinga, ant grindų mėtėsi tik pižama. A. M. daiktai buvo sudėti ant spintelės, ant palangės, ant lovos. Tuo metu nuteistasis kalbėjo pakeltu tonu, nesipriešino išvedamas iš kameros. Išvedus A. M. iš kameros, A. M. buvo nuvestas į procedūrinį kabinetą pas slaugytoją, nuvalyti kraują nuo kaktos, bet A. M. nesutiko ir nesileido nuvalyti kraują. Tuo metu, kai jie stovėjo prie procedūrinio kabineto, A. M. garsiai šaukė, po ko (duomenys neskelbtini) korpuse tarnybą atliekantis pareigūnas užlaužė pastarajam ranką, jis padarė tą patį, bet A. M. greitai nurimo ir jie paleido pastarojo rankas. A. M. nesutikus būti apžiūrėtam medikų, jis kartu su R. R. nuvedė A. M. į priėmimo skyrių. Vedamas į priėmimo skyrių, A. M. nieko su jais nekalbėjo, tik kitiems nuteistiesiems šūkavo „va ką man padarė“. Atvedė A. M. į priėmimo skyrių, uždarė į ten esančią kamerą ir jis išėjo iš šio skyriaus. Priėmimo skyriuje tuo metu buvo kiti pareigūnai, kurie turėjo A. M. atlikti kratą. Jis A. M. į pataisos namus nekonvojavo, šį konvojavo R. R. – konvojaus viršininko padėjėjas, K. M. - vairuotojas ir M. L. – konvojaus viršininkas. Jis žino A. M., pastarasis dažnai atvyksta į (duomenys neskelbtini), žino, jog šis yra problematiška asmenybė (t. 3, b. l. 145-148).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo A. A. parodymus, liudytojas nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad nukentėjusiojo charakterio būdas yra nurodyta, kaip sudėtingos asmenybės, kadangi jis yra agresyvus. Jis asmeniškai nepastebėjo, kad nukentėjusysis A. M. naudotų agresiją prieš pareigūnus. Per rytines rikiuotes girdėjo, kad A. M. naudoja agresiją prieš pareigūnus. Tačiau A. M. jam nieko nesakė, kad prieš jį būtų buvusi panaudota guminė lazda ar tazeris. Taip pat jis jam nieko nesakė, kad jam kažką skauda. Per rytinę rikiuotę matė, kad A. M. veidas būtų lyg kruvinas, tačiau kitų sužalojimų pas nukentėjusįjį nesimatė. Tuo metu medicinos personalas jam pasiūlė nuvalyti kraują, bet jis atsisakė. Taip pat paaiškino, kad G. M. jam sakė, kad prieš A. M. gali tekti panaudoti specialiąsias priemones. Lyg tai per rikiuotę buvo minėta, kad A. M. atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, bet ar naktį ar ryte, tiksliai neprisimena. Jis nėra girdėjęs nusiskundimų L. T. elgesiu.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. A. paaiškino, kad jam A. M. yra žinomas, tačiau nepamena, kas įvyko 2021 m. rugpjūčio 17 d. sutinka, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo E. A. parodymais nustatyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) saugumo valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Jo darbo grafikas yra įvairus, kadangi jis yra pakaitinis vyriausiasis specialistas, kuris keičia pamainoje dirbančius vyriausiuosius specialistus, jų atostogų arba išeiginių metu. Jam atliekant tarnybą visą parą vienoje iš pamainų, kurioje tiksliai nepamena, taip pat nepamena kuri tai buvo diena, nuteistasis A. M. įvykdė pažeidimą, t. y. pro kameros grotų apačią išlipo į kiemą, kur paėmė prekes ir pastarajam lipant atgal į kamerą, šis buvo pareigūnų sulaikytas. Nepamena kuriuo tiksliai laiku, bet vakare, tamsu jau buvo, radijo ryšio priemonėmis, jis gavo pranešimą, kad vykdomas pabėgimas iš (duomenys neskelbtini) korpuso. Tada jis nubėgo prie (duomenys neskelbtini) korpuso langų, kur pamatė, pareigūnų sulaikytą nuteistąjį A. M., kuris turėjo maišelį su maisto produktais, kuriame buvo dešra ir dar kažkokie produktai, kurių neįsidėmėjo. Iš viso A. M. iš lauko paėmė du maišelius su produktais, tačiau vieną spėjo įmesti į kameros vidų pro kameros langą, o su kitu jį sulaikė pareigūnai. Jis nepamena iš kurios būtent kameros išlipo nuteistasis A. M.. Pareigūnai jam pasakojo, kad sulaikymo metu A. M. buvo paguldytas ant žemės, jo atžvilgiu jie nenaudojo nei specialiųjų priemonių, nei kovinių imtynių veiksmų. Pačio sulaikymo momento jis nematė, kadangi atbėgo į kiemą, kai A. M. jau buvo sulaikytas. Ant A. M. kūno ir veido jokių sužalojimų nebuvo, jis buvo nuvestas pas medikus, kur buvo apžiūrėtas, jokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Iš nuteistojo A. M. maišelis su maisto produktais buvo paimtas ir atiduotas į saugumo valdymo skyriaus sandėlį. Po šio įvykio A. M. buvo perkeltas į kitą kamerą, kurios numerio nepamena. Toje kameroje, iš kurios išlipo A. M., buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimtas įmestas maišelis su produktais, kuris taip pat buvo padėtas į saugumo valdymo skyriaus sandėlį. Nepamena kokie maisto produktai buvo maišelyje, kuris buvo paimtas kratos metu kameroje. Tą vakarą A. M. prisipažino, kad jo mama pervedė nuteistajai, atliekančiai bausmę (duomenys neskelbtini) korpuse, pinigus, kad ši galėtų jam nupirkti maisto produktų, kadangi jis pats to padaryti negali, nes yra drausmės grupėje. Išlipęs pro kameros langą, jis ėjo paimti maisto produktų, kuriuos jam padavė nuteistoji iš (duomenys neskelbtini) korpuso. Koks vardas ir pavardė nuteistosios jis šiuo metu nepamena. A. M. nereiškė pretenzijų dėl iš jo paimtų maišelių su maisto produktais. Iki jo budėjimo pabaigos, iki ryto, jokių įvykių, susijusių su A. M., nebuvo (t. 3, b. l. 121-124).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo E. A. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad nukentėjusysis A. M. labai konfliktiška asmenybė, pastoviai linkęs konfliktuoti, neklausyti, pažeisti tvarką. Apie A. M. nieko gero neturi pasakyti. Tuo tarpu L. T. puikus pareigūnas. Pareigūnai jam sakė, kad nenaudojo jokių specialiųjų veiksmų A. M. atžvilgiu, taip pat nematė ant A. M. kūno kokių nors sužalojimų. Be to, jis apžiūrinėjo tą vietą per kurią A. M. įmetė maišelį į kamerą. Tarpas buvo apie 60 centimetrų. Nukentėjusysis galėjo pralysti laisvai per tą tarpą, kadangi buvo išlenkęs palangę. Apsauginės vielos toje vietoje nebuvo. Aukštis nuo žemės iki palangės apie 2 metrai. Ten sulankstytos skardos, tai yra vietų, kur gali susižaloti. Taip pat nukentėjusysis A. M. buvo apžiūrėtas medikų ir sužalojimų nebuvo rasta.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. paaiškino, kad įvykis įvyko seniai ir nelabai prisimena aplinkybių. Sutinka, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo E. M. parodymais nustatyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atliekančiu direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigose nuo 2015 metų. Jis dirba budinčiojoje pamainoje Nr. 3. Jis atliko tarnybą 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuo 8.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 8.00 val. Laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. 8.00 val. į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) korpusą atlikti tarnybą buvo paskirti jaunesnieji specialistai L. T. ir G. M.. Kiek pamena, tai L. T. atliko tarnybą (duomenys neskelbtini) korpuso 1 aukšte, o G. M. – (duomenys neskelbtini) korpuso 2 ir 3 aukštuose. Kamera Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) korpuso 1 aukšte, šiame aukšte yra psichiatrijos skyrius, o (duomenys neskelbtini) korpuso 2 ir 3 aukštuose yra laikomi nuteistieji atvykę į konsultacijas pas gydytojus. Jis žino, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę nuteistasis A. M.. Jis nuteistąjį A. M. žino, kadangi kiek pamena, jam yra sustiprinta priežiūra, jis dažnai atvyksta į (duomenys neskelbtini). Kai 2021 m. rugpjūčio 18 d. iš ryto priėmė pamainą iš praėjusios pamainos, kuri atliko tarnybą 2021 m. rugpjūčio 17 d., šios pamainos vyriausiasis specialistas, atliekantis direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas E. A. informavo, kad nuteistasis A. M. 2021 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.00 val. išlaužęs lango išorės palangę skardinę, buvo pasišalinęs iš savo gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini). E. A. sakė, kad A. M. atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, bet kurios būtent, E. A. nenurodė. Jo niekas neinformavo, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. A. M. buvo nustatyti kūno sužalojimai. E. A. jam pasakojo, kad A. M., išlipęs pro langą, ėjo link 12 korpuso, iš kur šiam nuteistoji moteris, tačiau kas būtent nežino, išmetė pro langą krepšį juodos spalvos, kuriame buvo maisto produktai. Eidamas link savo kameros Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. buvo pareigūnų pastebėtas, tačiau dar spėjo kažkokius maisto produktus sumesti į savo kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius produktus paėmė pareigūnai, kai sulaikė A. M.. Kokie būtent buvo maisto produktai krepšyje, jis nežino. Jam E. A. nesakė kur buvo laikomas krepšys su produktais, kurį paėmė pareigūnai iš A. M.. Kiekvieną rytą, taip pat ir 2021 m. rugpjūčio 18 d., perimdamas pamainą iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. budėjusios pamainos, L. T. tikrino visas 11 korpuso 1 aukšto kameras ir jose esančius nuteistuosius. Jam L. T. nepranešė, jog kažkas iš nuteistųjų, esančių (duomenys neskelbtini) korpuso 1 aukšte, 2021 m. rugpjūčio 18 d. turi sužalojimų. L. T. jį informavo iš ryto, jog A. M. šaukė, daužė į kameros duris ir reikalavo grąžinti jo daiktus, likusius kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Dar L. T. jam sakė, kad A. M. perkėlimas iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini) į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra atžymėtas kameros kortelėje. Jis L. T. pasakė, jog reikia kreiptis į saugumo valdymo skyriaus pareigūnus, kad jie spręstų ar grąžinti A. M. jo reikalaujamus daiktus, ar ne. Tada L. T. susisiekė su saugumo valdymo skyriaus pareigūnais, su kuriuo būtent jis nežino, ir A. M. buvo leista paimti daiktus iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nežino kokius būtent daiktus paėmė A. M. iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pats asmeniškai nebuvo atėjęs į 11 korpusą ir su A. M. nebendravo. Jo pareigūnai neinformavo, kad A. M. reikalavo susitikti su budinčiu, t, y. juo. Jį L. T. ir G. M. informavo, jog jie kelis kartus buvo užėję į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) pas A. M., jo raminti, kadangi tas buvo neramus ir spardė kameros duris. L. T. ir G. M. jį informavo, jog jie maždaug apie pietus buvo užėję į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) raminti A. M. ir tuo metu panaudojo jo atžvilgiu fizinę prievartą, t. y. užlaužę rankas, paguldė šį ant grindų. Dar L. T. ir G. M. jam sakė, kad guldant A. M. ant grindų, pastarajam buvo praskelta kakta. Apie tai, jog A. M. atžvilgiu buvo panaudoję specialiąsias priemones, L. T. ir G. M. jam nesakė. Dėl šio įvykio L. T. ir G. M. surašė tarnybinius pranešimus. Po šio įvykio, maždaug apie 14.00 val. A. M. buvo apžiūrėtas medikų ir buvo surašytos dvi medicininės pažymos, viena buvo pridėta prie pareigūnų tarnybinių pranešimų, o kita įklijuota į A. M. sveikatos istoriją. Toje pažymoje, kuri buvo klijuojama į A. M. sveikatos istoriją, medikai pažymi, kurioje kūno vietoje nuteistasis turi sužalojimų, tai jis matė, jog gydytojo buvo uždėtas kryžiukas ant žmogaus kaktos, vadinasi medikai nustatė, jog A. M. turi sužalojimą kaktoje. 2021 m. rugpjūčio 18 d. maždaug apie 15.00 – 16.00 val. nuteistasis A. M. buvo konvojuotas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kadangi (duomenys neskelbtini) gydytojas jį išrašė. L. T. jį informavo, jog A. M. yra išrašytas gydytojų, ir paklausė ar (duomenys neskelbtini) pareigūnai patys galėtų jį konvojuoti į pataisos namus, jis atsakė, jog galėtų. Tada buvo organizuotas neplaninis konvojus, kurio viršininkas buvo saugumo valdymo skyriaus specialistas M. L.. Jis nedalyvavo nuteistojo A. M. konvojavime, kadangi laikotarpiu nuo 14.00 iki 16.00 val. buvo susirinkime pas direktoriaus pavaduotoją, kartu su juo susirinkime dalyvavo ir jaunesnysis specialistas L. T.. Po susirinkimo specialistas V. T. jį informavo, kad A. M., prieš išvykstant konvojumi, buvo pareigūnų atvestas į laikino sulaikymo kamerą ir jo veidas buvo krauju išteptas. V. T. pasiūlė A. M. nusivalyti veidą, bet A. M. atsisakė, po ko V. T. pasiūlė šiam, kad priėmimo skyriaus slaugytoja jį apžiūrėtų, tačiau šis taip pat atsisakė. Konvojaus viršininkas - specialistas M. L. jį informavo, kad jiems atvykus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, bet į kurį sektorių, jis nepamena, to sektoriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas, kuris pasitiko atvykusį A. M., iš karto pradėjo fiksuoti A. M. sužalojimus. Jis pats asmeniškai nematė kaip buvo konvojuotas A. M. ir kaip jis atrodė. Jo budėjimo metu, t. y. 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 2021 m. rugpjūčio 19 d., iš viso buvo gauti keturių pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jog jie panaudojo fizinę prievartą ir antrankius nuteistųjų atžvilgiu. Du tarnybinius pranešimus dėl fizinės prievartos panaudojimo nuteistojo A. M. atžvilgiu surašė L. T. ir G. M. bei du tarnybinius pranešimus surašė jaunesnieji specialistai K. M. ir K. L., kurie panaudojo antrankius nuteistojo V. K. atžvilgiu, kuris atliko bausmę (duomenys neskelbtini) korpuse. V. K. atžvilgiu antrankiai buvo panaudoti dėl to, kad jį vedant pas gydytojus, jis pats pareigūnų paprašė uždėti jam antrankius, kadangi jautėsi neprognozuojamai. Tad, pareigūnai, uždėję jam antrankius nuvedė pas gydytojus, po ko nuėmė antrankius, medikai pažymoje nurodė, kad po antrankių panaudojimo V. K. sužalojimų nepatyrė (t. 3, b. l. 102-106).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo E. M. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad tą įvykio dieną jis nematė nukentėjusiojo A. M., todėl negali pasakyti ar prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta. Išvykimo metu taip pat nukentėjusiojo nematė, nes tuo metu jis dalyvavo susirinkime. Be to, (duomenys neskelbtini) korpusas yra specifinis, nes jame sunkiausia dirbti ir į tą korpusą skiriami pareigūnai, kuriais gali pasitikėti. Ten yra psichiatrijos skyrius ir didžiausios rizikos pacientai, todėl jeigu jis skyrė į tą korpusą būtent L. T. ir G. M., tai žinojo, kad jie bus pajėgūs susitvarkyti su nuteistaisiais. Iki šio įvykio su nukentėjusiuoju A. M. jokių nusiskundimų su šiais pareigūnais, t. y. L. T. ir G. M., nebuvo.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Intraskopo patalpoje pamatė A. M., kuris buvo konvojuotas iš (duomenys neskelbtini). Pamena, kad ant nukentėjusiojo kaktos buvo sužalojimai, matėsi kraujas. Kadangi jai pasirodė tie pabrozdinimai švieži, tai ji sustojo paklausti, ar konfliktas įvyko pas juos. Tuo metu tiek nukentėjusysis A. M., tiek vyriausiasis pamainos budintis R. J. nurodė, kad nukentėjusysis jau buvo toks atvežtas. Po to ji paliko nukentėjusįjį su R. J. ir pati kažkur išėjo. Sutinka, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojos A. K. parodymais nustatyta, kad ji nuo 2020 metų dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jos darbo grafikas yra kiekvieną dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val. 2021 m. rugpjūčio 18 d. ji dirbo savo darbo vietoje, kuri yra 2 aukšte, po pietų nuėjo darbo reikalais į 1 aukštą ir praeidama pro intraskopo patalpą, pamatė nuteistąjį A. M., kuris stovėjo apibrozdintu veidu. Tuo metu intraskopo patalpoje su A. M. buvo direktoriaus budintysis padėjėjas R. J. ir dar vienas pareigūnas, bet šiuo metu nepamena kas, bet galimai ten buvo (duomenys neskelbtini) konvojaus viršininkas, bet nėra tikra. A. M. pats ją sustabdė ir pasakė: „žiūrėk, ką su manimi padarė“, ji jo paklausė kas atsitiko. Šis paaiškino, kad jam būnant (duomenys neskelbtini), jį sužalojo pareigūnai. Tuo metu A. M. rodė savo praskeltą antakį, ant kurio buvo užkrešėjęs kraujas, jis pakėlė marškinėlius ir rodė savo kūną, ant kurio matėsi paraudimai ir nubrozdinimai. A. M. jai yra žinomas, jis ne mažai laiko atlieka 3 sektoriuje laisvės atėmimo bausmę, jis yra kreipęsis į ją su įvairaus pobūdžio prašymais, susijusiais su Saugumo valdymo skyriaus klausimais. Pamačiusi A. M. sužalojimus, ji kartu su direktoriaus budinčiuoju padėjėju R. J. nusprendė, kad jį turi apžiūrėti medikai ir jie turi užfiksuoti, kad A. M. toks atvyko. Aptarusi tai su R. J., ji nuėjo toliau, o A. M. liko intraskopo patalpoje kartu su pareigūnais. Nematė kas ir kokiu laiku vedė A. M. pas medikus apžiūrai. Daugiau tą dieną ji su A. M. nebendravo ir jo nematė. Kitos dienos rytą, t. y. 2021 m. rugpjūčio 19 d., ji nuėjo pas medikus, kur paėmė medikų surašytą sužaloto asmens pažymą, paėmė direktoriaus budinčiojo padėjėjo R. J. tarnybinį pranešimą. 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuėjo pas A. M. paimti iš jo raštišką paaiškinimą. Gavusi nuteistojo paaiškinimą, ji visą surinką dokumentinę medžiagą persiuntė ikiteisminio tyrimo skyriui. Imdama iš A. M. paaiškinimą, jis jai pasakojo, jog būdamas (duomenys neskelbtini) jis padarė labai rimtą pažeidimą, tačiau kokį būtent ji dabar nepamena, bet atrodo jis sakė, jog perlipo per tvorą, ar kažkas panašaus, nepamena. Jis sakė, kad pareigūnai jį mušė, bet kurią būtent dieną, ji nepamena ar jis jai sakė. Bet iš to, ką jis jai pasakojo, ji suprato, kad jam padarius pažeidimą, pareigūnai panaudojo prieš jį fizinę prievartą. Daugiau jis jai nieko neaiškino. Kiek ji žino A. M. ir kiek jai teko su juo bendrauti, ji nepastebėjo, kad jis turėtų kažkokių psichinių sutrikimų, nemano, kad galėtų pats susižaloti, jis nėra agresyviai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu (t. 3, b. l. 96-99).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojos A. K. parodymus, liudytoja nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad ji nepamena ar buvo kažkokie sužalojimai, kai nukentėjusysis A. M. pakėlė marškinėlius. Kitą dieną po įvykio ji bendravo su A. M., kadangi jos viena iš funkcijų yra tyrimai dėl nuteistųjų savęs žalojimosi, susižalojimų, buitinių traumų ar kažkokių smurtinių susižalojimų. Kiek pamena, A. M. pasakojo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), peršoko per tvorą, nes norėjo pasiimti kažkokių maisto produktų ar daiktų. Tada buvo sulaikytas pataisos įstaigos pareigūnų ir jį sumušė. Iš nukentėjusiojo pasakojimo suprato, kad tai buvo fizinės prievartos panaudojimas, kuris galimas, tačiau konkrečiai pataisos įstaigų pareigūnų vardus ir pavardes jai nenurodė. Ji negali pasakyti, ar A. M. jai pasakojo, kad kaltinamasis L. T. prieš jį naudojo tazerį.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. ji, kaip budinti gydytoja, buvo iškviesta į priėmimo skyrių įvertinti pacientą dėl galimų kūno sužalojimų. Nuėjus į skyrių rado nukentėjusįjį A. M., kuris buvo geros būklės. Tada jo paklausė, kas nutiko, tačiau nukentėjusysis bendrauti nenorėjo ir sakė, kad nieko nebuvo. Į klausimą, ar turi kažkokių nusiskundimų jis atsakė, kad neturi. Apžiūrėjus A. M. ant jo kūno kažkokių žymių sužalojimų nebuvo. Buvo tik keletas paviršinių odos nubrozdinimų, įspaudimų, kuriuos ir aprašė protokole. Skubios pagalbos ar skubaus gydymo jam nereikėjo, todėl viską supildžius A. M. paliko skubios pagalbos skyriuje. Kai pataisos įstaigos pareigūnai atvedė A. M. į priėmimo skyrių, tai jai buvo paaiškinta, kad jis buvo pagautas lendantis pro psichiatrijos skyriaus lango grotas. Taip pat buvo atvestas ir dėl specialiųjų priemonių panaudojimo. Sutinka, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojos D. K. parodymais nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jos darbo grafikas yra slenkantis. Pamena, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. dirbo visą parą, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. 8.00 val. ryto iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val. ryto. Prisimena, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. jos budėjimo metu, apie 23.15 val. pareigūnai į ligonių priėmimo skyrių atvedė apžiūrai nuteistąjį A. M.. Apžiūros metu A. M. elgėsi negatyviai, apžiūros nenorėjo, bet jos atžvilgiu nebuvo agresyvus. Nenorėjo būti apžiūrėtas, bet paskui leidosi būti apžiūrėtas. Apžiūros metu ji A. M. nurodė nusimauti pižamos viršų, ką šis ir padarė. Ji užfiksavo paviršinį odos nubrozdinimą ir taškines kraujosruvas priekinėje krūtinės ląstos sienoje, dešinėje tarp dešinio spenelio ir dešinio šonkaulių krašto bei kairėje po kairiuoju šonkaulių lanku. Šiuos sužalojimus ji aprašė medicininės apžiūros pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ji taip pat liepė A. M. nusimauti kelnes, kad galėtų apžiūrėti pastarojo kojas, sužalojimų nepastebėjo. Apžiūros metu ji apžiūrėjo visą nuteistojo kūną, apžiūrėjo nugaros sritį, rankas, kojas ir galvą, daugiau jokių sužalojimų ir nubrozdinimų nebuvo. Apžiūrint A. M. rankas ji jokių sužalojimų po antrankių uždėjimo neužfiksavo. Sužalojimai buvo pastebėti tik krūtinės srityje. Apžiūros metu A. M. sužalojimų aplinkybių nekomentavo, bendradarbiavo nenoriai. Nors ji pastebėjo ant jo krūtinės sužalojimus, A. M. pats teigė, kad „nieko čia nėra“. Nuteistasis apžiūros metu jokių pretenzijų ir kaltinimų niekam nereiškė, niekuo nesiskundė ir iš vis sužalojimus neigė (t. 3, b. l. 157-160).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojos D. K. parodymus, liudytoja nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad A. M. jai nieko neminėjo, kad jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės. Jis jai neaiškino jokių aplinkybių ir sakė, kad nieko čia nebuvo.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. D. paaiškino, kad praėjo nemažai laiko nuo įvykio, todėl nepamena kas nutiko su nukentėjusiuoju A. M.. Sutinka, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojos V. D. parodymais nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Psichiatrijos skyrius yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) korpuso 1 aukšte. Jos darbo grafikas yra slenkantis, t. y. dirba įvairiai, pamainomis. Dažniausiai dirba nuo 8.00 val. ryto iki sekančios dienos 8.00 val. ryto. Pamena, jog 2021 m. rugpjūčio 18 d. dirbo psichiatrijos skyriuje nuo 8.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. 8.00 val. ryto. Jos budėjimas tą parą 11 korpuse praėjo ramiai, ta diena nebuvo kažkuo įsimintina. Ji žino nuteistąjį A. M. iš matymo, kadangi dalina vaistus nuteistiesiems ir beveik visus juos žino iš matymo. Negali pasakyti ar A. M. dažnai atvyksta į (duomenys neskelbtini), neatkreipė dėmesio. Su A. M., jo buvimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) korpuse, bendravo tik tiek, kai dalino jam vaistus, daugiau su juo nebendravo. Ji nepastebėjo, jog 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareigūnai būtų užėję į A. M. kamerą, kur jis atliko bausmę. Jai atrodo, kad A. M. buvo paskirtas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino. 2021 m. rugpjūčio 18 d. nieko neįprasto nepastebėjo, negirdėjo jokių riksmų. 2021 m. rugpjūčio 18 d. po pietų, gal apie 14.00 val., jį informavo arba daktarė, arba pareigūnas, dirbantis (duomenys neskelbtini) korpuse, tiksliai nepamena, jog A. M. yra išrašytas iš ligoninės ir bus konvojuotas į pataisos namus. Tada pareigūnas, kurio nepamena, jai pasakė, kad nuteistasis A. M. susižalojo, kažkur trenkė su galva ir reikia jį apžiūrėti. Pareigūnas jai daugiau nieko neaiškino dėl A. M. sužalojimo aplinkybių. Po šito ji nuėjo prie A. M. kameros, kur pro stebėjimo langelį pažiūrėjo į kameros vidų, kur pamatė A. M., kuriam buvo ant kaktos kraujas. Nepamena ar tuo metu A. M. stovėjo ar gulėjo kameroje. Ji į kameros vidų užėjusi nebuvo. Nepamena ar kalbėjo kažką su nuteistuoju tuo metu. Ji pasakė pareigūnams, kad jie atvestų A. M. į procedūrinį kabinetą, kur ji galės pastarajam sutvarkyti kaktą. Po kurio laiko pareigūnai atvedė A. M. į procedūrinį kabinetą, bet A. M. atsisakė apžiūros ir net nedavė nuvalyti kraują nuo kaktos. Ji jo klausė kas jam atsitiko, bet jis nieko jai neatsakė, tylėjo. Tuo metu daugiau jokių sužalojimų vizualiai matomu ant A. M. veido ji nematė, o kūno A. M. neapžiūrinėjo nes jis nesileido apžiūrimas. Tuo ir baigėsi jos ir A. M. bendravimas, pareigūnai jį išvedė iš procedūrinio kabineto. Nepamena ar iš karto jis buvo nuvestas į priėmimo skyrių, iš kur turėjo būti konvojuotas į pataisos namus, ar dar vedė jį kamerą. Kai nepavyko atlikti A. M. apžiūros, tada (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) R. B. paskambino į priėmimo skyrių, kur ten esančiai slaugytojai pasakė, kad ši pabandytų nuvalyti A. M. kraują ir aprištų kaktą. Bet po kurio laiko, paskambino iš priėmimo skyriaus ir pasakė, kad A. M. ir ten nesileido būti apžiūrimas ir jo kakta nebuvo sutvarkyta. Ji nežino kokia A. M. yra asmenybė, tad negali pasakyti ar jis galėjo pats susižaloti, bet psichiatrijos skyriuje dažnai nuteistieji žalojasi (t. 3, b. l. 139-142).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojos V. D. parodymus, liudytoja nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną ji nepamena su kuriuo pareigūnų kalbėjo ir kuris jai pasakė, kad nukentėjusysis A. M. kameroje susižalojo galvą. Tą dieną ji su A. M. nekalbėjo ir jis jai nieko neaiškino, kas atsitiko. Taip pat A. M. jai nieko neminėjo, kad prieš jį buvo panaudotas tazeris ar guminė lazda. Šiame korpuse laikomi nuteistieji visada šūkauja, jie beldžia, triukšmauja, spardo duris. Ji nepamena, ar būtent A. M. šūkavo, taip pat nepamena, ar tą dieną kažkas spardė kameros duris.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. paaiškino, kad nelabai pamena įvykio aplinkybes, todėl sutinka, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintais liudytojos R. B. parodymais nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. Jos darbo grafikas yra nuo 07.30 val. iki 14.54 val. kiekvieną darbo dieną. 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuo pat ryto dirbant (duomenys neskelbtini) korpuse, buvo girdimas triukšmas iš įvairių kamerų, nes nuteistieji vis kažko reikalaudavo. Didžiausią triukšmą kėlė (duomenys neskelbtini) kameroje laikomas nuteistasis A. M.. Nori pažymėti, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. vėlai vakare nuteistasis A. M. išlupo kameroje, esančio lango stiklo paketą ir buvo išlipęs per langą į lauką, tačiau kokiu tikslu jis buvo išlipęs iš kameros ji nežino. Taip pat nori pažymėti, kad iki nuteistojo A. M. išlipimo per langą jis buvo ganėtinai sukalbamas ir noriai bendravo, klausė jų nurodymų. 2021 m. rugpjūčio 18 d. atvykus į darbą, sužinojus vakarykščią situaciją, bendravo su minėtu nuteistuoju ryte, tačiau jis elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu balso tonu, nenorėjo klausyti kas jam yra sakoma. Taip pat reikalavo benzodiaziapino preparato, tačiau jam tokie vaistai nebuvo duoti, kadangi jis kaip buvęs narkomanas, norėjo stiprių vaistų apsvaigimui. Jis minėtų vaistų reikalaudavo kiekvieną dieną, nuo tos dienos kai buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 18 d. eigoje A. M. daug kartų daužė kameros duris ir vis kviesdavo pareigūnus. Kadangi visa dieną buvo triukšmas ir riksmai korpuse, todėl negali pasakyti kuriuo metu pareigūnai buvo užėję pas A. M. į patalpą jo raminti. Gali būti, kad apie 13.00 val. ji buvo išėjusi į koridoriaus patalpą, tačiau korpuse esantis triukšmas jai neatrodė, kažkoks kitoks, nes triukšmas buvo girdimas visą dieną. Tikslaus laiko nepamena, bet gali būti apie 14.00 val., kai nuteistasis turėjo būti konvojuotas į kitą sektorių, tada paprašė pareigūnų atvesti nuteistąjį A. M. į procedūrų kabinetą apžiūrai, tačiau nuteistasis apžiūros atsisakė, išoriškai matėsi kruvinas veidas, tačiau dėl pakraujavimo sužeidimo lokalizacijos nustatyti nepavyko. Koordinacijos sutrikimų pas nuteistąjį nebuvo, jis atrodė energingas, agresyvus. Nori pažymėti, kad kažkuriuo metu jai pareigūnai sakė, kad užėję į patalpą pas A. M. matė, kaip jis atsiklaupęs ant grindų, galvą daužė į tualeto patalpoje esantį slenkstį. Pažymi, kad nuteistasis A. M. pats provokuodavo konfliktines situacijas, šokinėdavo su kumščiais, koliodavosi, keikdavosi, siuntinėdavo ant „trijų raidžių“, todėl neatmeta galimybės, kad galvą prasikirto pats norėdamas gauti naudos sau (t. 3, b. l. 74-77).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus liudytojos R. B. parodymus, liudytoja nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad ji negali pasakyti, kuris pareigūnas jai pasakė, kad nukentėjusysis A. M. atsiklaupęs ant grindų į slenkstį daužė galvą. Tuo metu, kai norėjome apžiūrėti A. M., tai jis nesiskundė, kad prieš jį buvo panaudota guminė lazda ar tazeris, nereiškė jokių nusiskundimų kaltinamųjų G. M. ir L. T. elgesio. Ji negirdėjo, kad A. M. būtų skundęsis, kad jo atžvilgiu būtų buvę atlikti kažkokie neleistini veiksmai.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. J. paaiškino, kad nukentėjusysis A. M. jam yra žinomas. Kiek pamena A. M. iš (duomenys neskelbtini) atvežtas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirąją koloniją. Ant jo veido matėsi tam tikri nubrozdinimai. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena, todėl sutinka, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintais liudytojo R. J. parodymais nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. dirba (duomenys neskelbtini), atliekančiu direktoriaus budinčiojo padėjėjo funkcijas. Jis nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. 8.00 val. atliko tarnybą (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 15.00 val. radijo ryšio priemone jį informavo transporto leidimo punkto pareigūnas, kas būtent, šiuo metu nepamena, jog atvyko konvojus iš (duomenys neskelbtini). Atėjęs į rentgeno patalpą, ten pamatė stovintį nuteistąjį A. M. kartu su (duomenys neskelbtini) pareigūnu, kurio jis nepažįsta. Jis A. M. žino, nes šis yra labai konfliktiška asmenybė, dažnai darantis teisės pažeidimus. Pamatęs A. M., jis jo paklausė kas jam yra ant galvos raudonos spalvos, kadangi matėsi apdžiūvusios kraujo žymės, į ką šis pradėjo pasakoti, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Norėdamas įsitikinti, kad šis turi ir kitų sužalojimų, jis liepė A. M. nusivilkti drabužius. A. M. nusivilkus drabužius, jokių kirstinių žaizdų ir sumušimo požymių jis ant A. M. kūno nepastebėjo. Jokių kraujosruvų jis ant A. M. kūno taip pat nematė. A. M. jam nepasakojo kodėl buvo sumuštas pareigūnų. Jis pavedė (duomenys neskelbtini) pareigūnams, kad šie palydėtų A. M. į sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai, kur A. M. buvo apžiūrėtas ir surašyta medicininė pažyma. Jis (duomenys neskelbtini) pareigūno, kuris konvojavo A. M. į (duomenys neskelbtini) sektorių, paklausė ar mušė kas nors A. M., šis atsakė, kad tokių duomenų neturi. Su A. M. atrodo tą dieną daugiau nebendravo (t. 3, b. l. 109-112).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus liudytojo R. J. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad jis nepamena apie tai, kokie buvo sužalojimai pas A. M.. Nepamena, ar A. M. skundėsi, kad prieš jį buvo panaudotas tazeris ar guminė lazda. Tai, kad A. M. būtų suluošintas ar eitų sunkiai neprisimena. Kiek jam žinoma, tai A. M., būdamas pataisos namuose, nemažai yra padaręs teisės pažeidimų, anksčiau jis pasižymėjo kaip konfliktiška asmenybe.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. T. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. atvyko į budėjimą, kur senos pamainos budintis informavo, kad nukentėjusysis A. M. išardęs palangę, būdamas psichiatrijos skyriuje, išlipo iš kameros pasiimti kažkokių daiktų. Po to pareigūnai pastebėjo ir jį grąžino atgal į kitą kamerą. Buvo nurodyta, kad nuo šiuo momentu A. M. yra neramus, nuolat kažko reikalauja, daužo duris. Vėliau, eidamas išvesti nuteistąjį į konvojų, iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomas A. M., girdėjo rėkimą ir triukšmą. Jis pažiūrėjo pro tos kameros langelį ir pamatė stovintį A. M., kuris stovėjo šiek tiek nuo durų ir kažką rėkė, bet tiksliai nepasakys žodžių. Pas jį ant veido matėsi kraujo žymės, t. y. nuo kaktos ant veido buvo nubėgę sudžiūvusio kraujo žymės. Tiksliai negali pasakyti, ar tuo metu jis kameroje matė kokią netvarką ar ne. Tą dieną jis ne vieną kartą ėjo pro tą kamerą, tačiau kitus kartus pro langelį nežiūrėjo. Po to jis nuėjo į tą korpusą išvesti A. M., nes buvo suruošti dokumentai išvežimui į pataisos namus. Jį palydėjo į priėmimo skyrių, dar prieš tai pareigūnai jam siūlė suteikti medicininę pagalbą, bet A. M. kategoriškai jos atsisakė. A. M. būdamas priėmimo skyriuje jis pasakė, kad „kraujo žymių aš specialiai nevalysiu, kad mane pamatytų toje įstaigoje, kur aš išvažiuoju ir manęs tokio nepriims ir grąžins į ligoninę“. Jam siūlė ir medicinos darbuotoja kraują nusivalyti, bet irgi atsisakė. taip pat paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo pasakyta, jog buvo naudotos specialiosios priemonės A. M. atžvilgiu, tačiau kokios negali pasakyti. Apskirtai A. M. buvo nusistatęs priešiškai prieš pareigūnus. Jis grasino, kad niekas taip ramiai niekam nesibaigs ir bus kreiptasi į teismus, advokatus. Mano, kad A. M. galėjo ir pats pasidaryti sau sužalojimus ant veido, kad apkaltinti kitus.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. R. paaiškino, kad kiek pamena, tai 2022 m. rugpjūčio 18 d. A. M. vedė į (duomenys neskelbtini) skyrių, kad jį išvežtų į kitą pataisos įstaigą. Iš pradžių A. M. nenorėjo niekur eiti, po to jau sutiko eiti. Jis atsisakė būti apžiūrimas, nors pas jį buvo praskelta galva. Sutinka, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintais liudytojo R. R. parodymais nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jo darbo grafikas yra slenkantis, t. y. jis dirba pamainomis, dirba kas ketvirtą parą. Yra paskirtas atlikti tarnybą pamainoje Nr. 2. 2021 m. rugpjūčio 18 d. jis atliko tarnybą pamainoje Nr. 3, dirbo tik dienos metu, nuo 8.00 val. iki 17.00 val., kadangi įstaigoje taip nustatyta, jog eilės tvarka kiekvienas pareigūnas turi dvi savaites dirbti dienomis kitose pamainose. 2021 m. rugpjūčio 18 d. jis konvojavo nuteistuosius konsultacijoms į viešąsias įstaigas, konkrečiame poste tarnybos neatliko, taip pat padėdavo kitiems pareigūnams jų dirbamuose postuose. 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 13.30 val. jam kažkas iš pareigūnų, kas būtent nepamena, pasakė, jog eitų į (duomenys neskelbtini) korpusą, padėti ten dirbančiam pareigūnui ir dar pasakė, jog iš ten reikia paimti nuteistąjį A. M. ir pristatyti pastarąjį į priėmimo skyrių, kur šiam reikėjo atlikti kratą ir A. M. turėjo būti konvojuotas į pataisos namus. Jam atėjus į (duomenys neskelbtini) korpusą, ten buvo jaunesnysis specialistas G.. Jis tiksliai nepamena ar jis atėjęs į (duomenys neskelbtini) korpusą G. pasakė, jog A. M. bus konvojuotas į pataisos namus, ar G. vėliau telefonu apie tai pranešė. Jis (duomenys neskelbtini) korpuse turėjo sulaukti kito pareigūno, su kuriuo kartu turėjo išvesti A. M. į priėmimo skyrių. Jam būnant (duomenys neskelbtini) korpuse, triukšmą kėlė A. M. iš savo kameros, pastarasis kažką rėkė, tačiau kurioje būtent kameroje A. M. tuo metu buvo, jis nepamena. Jam G. nieko apie nuteistąjį A. M. nekalbėjo ir jis jo neklausė. Jis vaikščiodamas (duomenys neskelbtini) korpuso koridoriumi kelis kartus buvo pažiūrėjęs pro kameros, kurioje bausmę atliko A. M., stebėjimo langelį, kadangi šis nuolat rėkavo ir kėlė triukšmą. Žiūrėdamas pro stebėjimo langelį, jis matė, jog A. M. kakta ir ranka buvo apibrozdinti, buvo kraujo žymės, A. M. tuo metu sėdėjo ant palangės. Nepastebėjo tuo metu ar kameroje ant grindų buvo kraujo. Nepamena ar kameroje tuo metu buvo tvarkinga, ar buvo išmėtyti daiktai. Maždaug apie 14.00 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) korpusą pareigūnas, kurio vardo ir pavardės jis nepamena, kadangi tas dirba kitoje pamainoje, atrodo Nr. 4, kuris buvo su akiniais ir tamsiu plauku, ir jie kartu su juo bei G. nuėjo prie kameros, kurioje bausmę atliko A. M.. Eidami prie kameros jis ir tas pareigūnas su akiniais užsidėjo pirštines, kadangi nenorėjo liesti nuteistojo rankomis, virusas plinta ir kratą reikėjo dar atlikti nuteistajam. Priėjus prie kameros, G. atrakino kameros duris, tuo metu A. M. vaikščiojo po kamerą. Nepamena ar tuo metu kameros viduje buvo tvarkinga. Pareigūnas su akiniais A. M. pranešė, kad šis bus išvežtas į pataisos namus, A. M. pradėjo elgtis agresyviai, šaukė, kad niekur nevažiuos. Bet A. M. visgi iš kameros išėjo savanoriškai, jėgos panaudoti nereikėjo. Vedant A. M. į priėmimo skyrių, (duomenys neskelbtini) korpuse dirbanti slaugytoja norėjo apžiūrėti A. M. sužalojimus, nuvalyti kraują, tačiau A. M. nesutiko. Tuo metu kai vedė A. M. į priėmimo skyrių, kartu su jais ėjo pareigūnas V. T., kuris taip pat vedė kitą nuteistąjį, ir tuo metu A. M. V. T. pradėjo pasakoti, kad jį sumušė pareigūnai (duomenys neskelbtini) korpuso už nieką, sakė „senis nesąmones daro“ ir parodė ranka į G.. Jam asmeniškai A. M. nieko nesakė apie savo sužalojimo aplinkybes. Pristačius A. M. į priėmimo skyrių, ten esanti slaugytoja taip pat pasiūlė apžiūrėti A. M. sužalojimus, tačiau šis ir vėl nesutiko. Tada jis kartu su kolega paliko A. M. priėmimo skyriuje ir jis nuėjo ruoštis konvojuoti A. M. į pataisos namus, nuėjo ginkluotis. Priėmimo skyriuje dirbantys pareigūnai, atliko A. M. kratą ir šis buvo konvojuotas į pataisos namus. Jis A. M. kartu su kitais kolegomis konvojavo į pataisos namus, važiavo transporto priemonės gale kartu su A. M. ir slaugytoja. Važiuojant į pataisos namus, A. M. reiškė nepasitenkinimą, vartojo keiksmažodžius ir paklausė slaugytojos kam ji kartu važiuoja, daugiau A. M. nieko nekalbėjo. Atvykus į pataisos namus, A. M. į vidų nuvedė konvojaus viršininkas, o jis liko automobilyje (t. 3, b. l. 151-154).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus liudytojo R. R. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną A. M. nieko neminėjo, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas tazeris ar guminė lazda. Tik sakė, kad buvo sumuštas. Galbūt A. M. pats galėjo susižaloti, nes nenorėjo išvykti į pataisos namus.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. N. paaiškino, kad nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, todėl įvykio detalių nepamena. Sutinka, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintais liudytojos O. N. parodymais nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (duomenys neskelbtini). Jos darbo grafikas yra pirmadienį, antradienį ir trečiadienį nuo 8.00 val. iki 16.00 val., o ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 20.00 val.. 2021 m. rugpjūčio 18 d. ji dirbo iki 16.00 val. 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 15.45 val. į sveikatos priežiūros tarnybą pareigūnas, kurio ji nepažįsta, atvedė apžiūrai nuteistąjį. Kokį būtent nuteistąjį atvedė pareigūnas, ji tuo metu nežinojo, tik pradėjusi rašyti medicininę pažymą, sužinojo, kad tai A. M.. Apžiūros metu ji ant A. M. kūno matė sužalojimus – plaukuotoje galvos dalyje buvo praskelta galva, žaizda buvo užkrešėjusi, žaizdos ilgis buvo apie 1 cm. Buvo nubrozdinta dešinė alkūnė, nugaroje pailgos raudonos spalvos kraujosruvos apie 12-15 cm ilgio, priekyje ties šonkauliais kairėje pusėje smulkios apie 10 kvadratinių centimetrų plote smulkios kraujosruvos, jų neskaičiavo, nubrozdinti dešinys ir kairys keliai, kairėje blauzdoje apatiniame trečdalyje žaizda apie 1 cm ilgio. Apžiūros metu nuteistasis A. M. nepasakojo kur patyrė šiuos sužalojimus. Apžiūrėjusi nuteistąjį ji surašė medicininę pažymą, kurią padavė direktoriaus budinčiajam padėjėjui, kad užregistruotų sužalojimų registre. Daugiau tą dieną A. M. nematė. Dėl savo sužalojimų į ją A. M. daugiau nesikreipė (t. 3, b. l. 115-118).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus liudytojos O. N. parodymus, liudytoja nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad neprisimena apie A. M. konkrečius kūno sužalojimus, taip pat negali spręsti nuo ko tie sužalojimai buvo padaryti. Ji nepamena, ar A. M. skundėsi jai, kad prieš jį buvo panaudota guminė lazda ar tazeris, tačiau viskas yra aprašyta asmens sveikatos priežiūros kortelėje.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. N. paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini), kur ir dirbo. Jis dirbo ūkio aptarnavimo dalyje, tvarkiniu psichiatrijos skyriuje. Tuo metu buvo įvykęs incidentas, kaip ir nukentėjęs pacientas tame skyriuje. Jis incidento nematė, tačiau matė, kad išvedus nuteistąjį iš kameros jis buvo akivaizdžiai sumuštas. Matėsi kraujosruvos. Iš viso konflikto ir nuteistojo bendravimo su pareigūnais, jis suprato, kad nuteistasis buvo sumuštas pareigūnų. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena, todėl sutinka, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintais liudytojo T. N. parodymais nustatyta, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini), čia atvyko 2021 m. rugsėjo 15 d. iš (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Ten dirbo Ūkio aptarnavimo būrio tvarkiniu, jam priklausė tvarkyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) korpuso 1 aukšte. Jam dar priklausė kiekvieną rytą tvarkyti budėtojų dalies patalpas. Darbo grafikas nuo 8.00 iki 17.00 val. Pagal darbo grafiką kiekvieno korpuso koridoriai yra plaunami iš ryto, maždaug po 8.15 val. Tai jis kiekvieną dieną iš ryto plovė (duomenys neskelbtini) korpuso 1 aukšto koridorių. Jis asmeniškai A. M. nepažįsta, žino jį iš matymo, pastarajam esant (duomenys neskelbtini), jam kelis kartus teko su juo pasišnekėti. Tiksliai laiko negali pasakyti kada šis atvyko į (duomenys neskelbtini), bet kai atvyko, tai buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) kamerą. A. M. buvo labai agresyvus, agresyviai kalbėjo tiek su juo, tiek su pareigūnais. 2021-08-18 iš ryto tvarkydamas budėtojų dalies patalpas iš ten esančių pareigūnų, kurie tarpusavyje kalbėjosi, girdėjo, kad A. M. būdamas (duomenys neskelbtini) kameroje naktį iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. į 2021 m. rugpjūčio 18 d., išlipo pro kameros langą, atlenkdamas išorinę palangę, padarytą iš skardos. Po to apie tai girdėjo iš kitų nuteistųjų, kurių šiuo metu nepamena, bet jie sakė, kad A. M. norėjo pabėgti, todėl išlipo pro langą. Bet 2021 m. rugpjūčio 18 d. ryte, tikslaus laiko nepamena, bet iki pietų, jis aplink (duomenys neskelbtini) korpusą rinko šiukšles ir tuo metu A. M. buvo atsidaręs langą ir jis su juo kalbėjo. A. M. jam sakė, kad vakare, t. y. 2021 m. rugpjūčio 17 d., buvo išlipęs pro langą, kadangi ėjo pasiimti prekes, kurias jam nupirko iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistoji vardu A., pavardės nežino, kuri atliko bausmę (duomenys neskelbtini) korpuse, jos kameros langas iš išorės buvo pažymėtas Nr. 4, bet kameros numerio jis nežino. Tuo metu kai kalbėjo su A. M. per atidarytą langą, jo veidas buvo tvarkingas, nematė jokių įdrėskimų ar kitų sužalojimų. A. M. jam nepasakojo kokias prekes nupirko nuteistoji vardu A.. 2021 m. rugpjūčio 18 d. iš ryto, jam pareigūnai pasakė, jog A. M. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kamerą, ir jis turi eiti sutvarkyti kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). A. M. prašė pareigūnų, jog jie leistų jam paimti daiktus iš (duomenys neskelbtini) kameros bei pasakė, kad jis surinktų A. M. jo daiktus, bet tada pareigūnai patys atvedė A. M. į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kur šis pats susirinko savo daiktus ir išėjo į kamerą (duomenys neskelbtini), o jis liko tvarkyti (duomenys neskelbtini) kamerą. Jis nežino kokius būtent daiktus paėmė A. M. iš (duomenys neskelbtini) kameros. Kai A. M. rinko daiktus iš kameros (duomenys neskelbtini), jokių pretenzijų neturėjo, nesakė, jog šiam trūksta daiktų. A. M. būdamas (duomenys neskelbtini) korpuse nuolat triukšmavo, nežino dėl ko būtent, bet daugiausia šaukdavo per langą kituose korpusuose esantiems nuteistiesiems. Pagal darbo grafiką pas jį yra pietus nuo 12.00 val. iki 13.00 val. 2021-08-18 iš karto po pietų jis atėjo į (duomenys neskelbtini) korpusą tęsti savo darbo, kadangi žinojo, kad keli nuteistieji iš šio korpuso turėjo tą dieną išvažiuoti į kitas įstaigas ir jis turėjo sutvarkyti kameras, kuriose jie atliko bausmę. Turėjo išvažiuoti nuteistieji iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jų išvežimas buvo iš ankšto suplanuotas ir jis apie tai buvo informuotas. (duomenys neskelbtini) kameroje bausmę atliko Ukrainos pilietis R. S., kuris buvo labai problemiškas nuteistasis, jo kamera buvo visa išdaužyta. (duomenys neskelbtini) kameroje buvo nuteistasis pavarde A., vardo jo nežino. Tai jis atėjęs į (duomenys neskelbtini) korpusą po pietų žiūrėjo į (duomenys neskelbtini) kameros vidų, norėdamas pažiūrėti ar dar yra ten nuteistasis. Su juo nekalbėjo. Jis nepamena ar žiūrėjo pro kameros stebėjimo langelį į (duomenys neskelbtini) kameros vidų. Kai jis buvo (duomenys neskelbtini) korpuse, nepastebėjo, jog ten dirbantys pareigūnai būtų kažkaip susijaudinę, negirdėjo ką jie kalbėjo. Pietus į (duomenys neskelbtini) korpusą atveža laikotarpiu nuo 11.45 val. iki 13.00 val., įvairiai būna. Dažnai būna taip, jog vežant maistą, vežimėlis kratosi ir maistas ar gėrimai išsipila ant grindų. 2021-08-18 jis valė koridoriuje dėmes, kurios buvo nuo pritaškyto maisto ir gėrimų, kraujo dėmių koridoriuje nepastebėjo. Jam būnant (duomenys neskelbtini) korpuse, maždaug apie 14.00 val., matė poste esantį pareigūną, kuris dirbo (duomenys neskelbtini) korpuse, bet jo vardo ir pavardės jis nežino, netrūkus atėjo dar du pareigūnai, kurių vardų ir pavardžių jis nežino, kurie turėjo išsivesti nuteistąjį A. M., kadangi šis turėjo būti konvojuotas į pataisos namus. Toks A. M. išvežimas į pataisos namus iš anksto planuotas nebuvo, nežino kodėl buvo nuspręsta šį išvežti. Tada pareigūnai tarpusavyje kalbėjo, kad reikia paimti gumines pirštines, po ko visi trys nuėjo į procedūrinį kabinetą, kur jiems davė baltos spalvos gumines pirštines, bet jiems kažkodėl netiko šios spalvos pirštinės, ir tada jie paklausė jo ar jis turi mėlynos spalvos pirštines. Jis jiems padavė dvi poras pirštinių. Mėlynos spalvos pirštines užsidėjo du pareigūnai, o vienas pareigūnas užsidėjo baltos spalvos pirštines. Jie visi trys nuėjo į kamerą (duomenys neskelbtini) bei išvedė A. M.. Jis matė, jog A. M. kakta buvo kruvina ir matėsi nutekėjęs kraujas. Vedamas iš kameros A. M. šaukė, kad nori pakalbėti su budinčiu, slaugytojos pasiūlė jam nuvalyti kraują ir klausė kas jam atsitiko, A. M. pasakė, kad jį sumušė ir kraują nuvalyti nesileido. Tuo metu trys pareigūnai, kurie vedė A. M. iš kameros pasakė slaugytojoms, jog A. M. pats susižalojo. Slaugytojos A. M. neapžiūrėjo, kadangi šis apžiūros atsisakė, vis šaukė, kad nori kalbėti su budinčiu. A. M. išvedė iš korpuso ir daugiau jis jo nematė. Po to kai, A. M. išvedė iš korpuso, pareigūnas, kuris dirbo (duomenys neskelbtini) korpuse jam pasakė, kad jis eitų į (duomenys neskelbtini) kamerą ir išvalytų kraują. Tuo metu jis kažką kitą valė ir pasakė pareigūnui, kad netrūkus išvalys, į ką pareigūnas pasakė, kad žiūrėtų, jog nepridžiūtų kraujas, jog greičiau išvalytų. Po to dar slaugos administratorė vardu Regina, pavardės nepamena, pasakė, kad kameroje, kur buvo A. M., yra kraujo ir reikia jį išvalyti. Ne už ilgo jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) kamerą ir pamatė, jog yra nemažai pritaškyta kraujo, matėsi kraujo batų pėdsakai. Kameroje (duomenys neskelbtini) iš viso yra trys lovos ir tualeto patalpa, tai kraujas buvo tarp tualeto patalpos ir vienos iš lovų, matėsi toks nemažas plotelis kraujo, tokia bala buvo, kraujas buvo išsitaškęs ant grindų. Jis neatkreipė dėmesio ar tualeto patalpoje ir ant įėjimo į tualetą slenksčio buvo kraujo. Tualeto patalpoje yra tamsios spalvos grindys. Jam atrodo, kad A. M. negalėjo pats susižaloti, nemano, kad galėjo prakirsti sau kaktą (t. 3, b. l. 89-93).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus liudytojo T. N. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad darbuotoja R. D. bei kaltinamasis G. M. jam liepė išvalyti kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), nes joje buvo kraujo. Užėjęs į kamerą pamatė ant grindų kraują. Tik užėjus į kamerą, po dešine puse yra tualeto durys, ir tarp tualeto durų ir lovos buvo nemažai kraujo, kurį reikėjo jam išvalyti. Jis ant grindų kažkokių primėtytų daiktų, kurias būtų galima susižaloti nematė, o ir negali tokių būti. Lėkštės ir indai yra plastikiniai ir su jais susižaloti neįmanoma, nes tai psichiatrijos skyrius. Visi įrankiai, kuriais naudojasi nuteistieji, yra plastikiniai. Sprendžiant į to, kaip atrodė A. M., tai nepanašu, kad pats susižalojo. Vaizdas buvo toks, kad jis yra sumuštas, nes jam ant veido buvo kraujosruvos, ant veido matėsi kraujo, buvo praskelta kakta. Jam yra tekę matyti psichiatrijos skyriuje, kad nuteistieji susipjausto rankas, bando nusižudyti ir panašiai, bet kad ant veido būtų sumušimo žymės ar būtų kažkas praskelta, tai ne. Tačiau jam ne kartą teko matyti, kad nuteistieji (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje būdavo tramdomi ne tik vaistais, bet ir tazeriu, guminėmis lazdomis ar fizine jėga. Jis negali atsakyti, ar tai tie patys kaltinamieji G. M. ir L. T. taip elgdavosi.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas Ą. S. paaiškino, kad jis, rašydamas specialisto išvadą, pats apžiūrinėjo nukentėjusįjį A. M.. Tai buvo 2021 m. rugpjūčio 30 d. Jis pats nematė kažkokių sužalojimų A. M. nugaros srityje. Nurodė, kad kraujosruva išryškėja priklausomai nuo aprangos storio, smūgio jėgos ir jei bus trenkiama stipriai, tai pradžioje bus paraudimas ir kraujosruva išryškės nuo 1 min iki 1 val. laiko, bet ne ilgiau. Išvadą dėl sužalojimų nugaros srityje padarė remiantis kitais dokumentais, tai pateikta pažyma, kuri buvo parašyta 2021 m. rugpjūčio 18 d., kai A. M. buvo apžiūrimas medicininėje dalyje. Kas atliko pirminę apžiūrą jis pasakyti negali, nes niekur nėra parašyta. Duomenys, kurie jam buvo pateikti apie A. M. sužalojimus, buvo skurdūs. Jam trūko tam tikrų duomenų – skaičiaus, dydžio, spalvos, nubrozdinimų gijimo stadijos, formos. Nepamena, ar jam buvo pateiktos kažkokios sužalojimų nuotraukos. Tie duomenys, kurie yra pateikti iš Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), tai jam niekuo nepadėtų, kadangi nurodyta tik tai kraujosruvų ilgis, o plotis ir tai, ar tos kraujosruvos yra šviesesnės centrinėje dalyje. Ar toks sužalojimas gali būti padarytas kietu daiktu, tai yra daug mažesnė tikimybė, nes paprastai būna nubrozdinimai. Kietas daiktas taip gražiai nepriglunda ir tokios ilgos kraujosruvos nesudaro nugaroje. Kas liečia dėl dviejų nustatytų pailgų sužalojimų 12-15 centimetrų nugaros srityje, tai tokie sužalojimai, ypač įkalinimo įstaigoje, padaromi pailgos formos kažkokiu įrankiu, ir jei nėra jokių nubrozdinimų, tai ne pagaliu ir ne strypu, o gumine lazda, tai labiausiai tikėtina. Kalbant dėl sužalojimų kaktos srityje, tai kameros grindų danga gali turėti įtakos sužalojimų kaktoje, bet labai sunku kristi ant kaktos iš stovimos padėties. Tuo labiau, nukentėjusįjį laikant paguldyta ant grindų, tai kad susižalotų tokioje būsenoje kaktą, tai ir nėra įmanoma. Nebent jam gulint būtų netyčia įspirta, tada galėtų atsirasti toks sužalojimas. Taip pat jis nematė jokių sužalojimų būdingų tazerio panaudojimui nugaros srityje. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai būtų pagarsinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintais specialisto Ą. S. parodymais nustatyta, kad jis dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo medicinos gydytoju, atlieka mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus bei deontologines ekspertizes. 2021 m. rugpjūčio 30 d. jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus tarnybines patalpas, kur apžiūrėjo nuteistąjį A. M. dėl patirtų kūno sužalojimų. Po apžiūros jis nustatė, jog A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visus sužalojimus padarytus ant A. M. kūno, jų lokalizaciją, atsiradimo mechanizmą, jis aprašė specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai 2021 m. rugpjūčio 30 d. apžiūrinėjo A. M., jis nieko nežinojo, kad šis patyrė sužalojimus 2021 m. rugpjūčio 17 d., kai buvo išlipęs pro kameros lange padarytą skylę, apie tai jam nesakė nei pareigūnai, nei pats nuteistasis A. M., nors jis su A. M. kalbėjo. Apžiūros metu A. M. nurodė, kad po 2021 m. rugpjūčio 18 d. patirtų traumų buvo apžiūrėtas tik pataisos namuose, t. y. į ligoninę vežamas nebuvo. Teigė, kad be sąmonės nebuvo bei nurodė, kad sužalojimai sugijo, daugumos žymių neliko. Apžiūros metu jis stebėjo sužalojimus: kaktoje, plaukuotosios dalies riboje ir 1 cm į kairę nuo vidurinės galvos linijos rausvą išilginį randelį 0,5x0,1 cm, be siuvimo žymės; kairės čiurnos vidiniame paviršiuje virš kulkšnelio trikampį odos nubrozdinimą 2,5x0,7 cm išilginės krypties; gyjantį, šašą ploną; nugaroje, krūtinėje, veide, lūpose sužalojimų nestebėjo. Apžiūros metu nuteistasis pilnai nenusirengė, motyvuodamas, kad sužalojimų nėra. Pažymi, kad tyrėja jam parodė ir jis susipažino su vaizdo registratoriumi Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotu vaizdo įrašu bei nuotraukomis, pridėtomis prie 2021-08-31 tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl nuteistųjų A. M. ir A. V. bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo bei pareigūnų veiksmų“, kuriose užfiksuota (duomenys neskelbtini) korpuso kameros Nr. (duomenys neskelbtini) skylė tarp lango grotų ir nulenktos palangės skardos, pro kurią išlindo A. M.. Į tyrėjos klausimą: „kokie išvadoje konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti, išlendant A. M. pro skylę tarp lango grotų ir nulenktos palangės skardos?“ paaiškino, kad neabejotinai jo konstatuoti sužalojimai kairio šonkaulio lanko srityje įsivystė 2021 m. rugpjūčio 17 d., nes šie sužalojimai matomi ir pateiktame vaizdo įraše. Jo konstatuoti odos nubrozdinimai kairės čiurnos vidiniame paviršiuje galėjo būti padarytos tiek 2021 m. rugpjūčio 17 d. (šios srities tiriamasis stebėto vaizdo įrašo metu neapnuogino), tiek ir vėliau, t. y. 2021 m. rugpjūčio 18 d. ar net kelios paros po šios datos. Muštinė žaizdelė kaktoje, nubrozdinimai kairio kelio priekiniame paviršiuje, bei odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje padaryti vėliau nei padarytas vaizdo įrašas. Tokiu būdu neabejotinai po filmavimo tiriamasis patyrė šiuos sužalojimus: muštinę žaizdelę kaktoje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje bei kairio kelio priekiniame paviršiuje bei pailgos formos raudonos spalvos kraujosruvas apie 12-15 cm ilgio nugaroje. Pailgos formos kraujosruvos nugaroje pagal savo formą, matmenys bei lokalizaciją, greičiausiai padarytos smūgiuojant kietu buku daiktu, kas galėtų būti lazda. Šiuo sužalojimus konstatavęs pataisos įstaigos medikas jų skaičiaus, krypties, pločio bei kitų savybių nenurodė, tačiau aprašydamas naudoja dviskaitą, t. y. kraujosruvos buvo mažiausiai dvi. Žaizdelė kaktoje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje galėjo būti padaryti vienu poveikiu, žmogui griūnant, panaudojant jo atžvilgiu kovinius imtynių veiksmus. Neatmeta galimybės, jog tuo metu galėjo būti nubrozdinta oda ir kairio kelio srityje, tačiau pagalbą teikęs medikas šio sužalojimo nenurodė, ir todėl tikėtina, kad šis nubrozdinimas kaip ir odos nubrozdinimas kulkšnio srityje galėjo būti padarytas kiek vėliau, nei apžiūra 2021 m. rugpjūčio 18 d. 15.45 val.. Praėjus kiek laiko po traumos, esant paviršiniams sužalojimams nėra galimybės tiksliai spręsti apie jų padarymo laiką vien pagal gijimo stadiją. Išvadoje konstatuoti sužalojimai, t. y. nubrozdinimai, išskyrus odos nubrozdinimą kairio šonkaulio lanko srityje, negalėjo būti padaryti iki vaizdo įrašo padarymo, negalėjo A. M. jų patirti pareigūnui 2021 m. rugpjūčio 17 d. pargriaunant pastarąjį ant žemės. Reziumuojant, įvertinus naujas aplinkybes, teigia, jog sužalojimai 2021 m. rugpjūčio 18 d. padaryti A. M. mažiausiai trimis poveikiais, mažiausiai du smūgiai pailgos formos buku daiktu į nugarą bei muštinė žaizdelė kaktoje ir odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo išsivystyti nuo vieno poveikio tiriamajam griūnant ar pareigūnams jį pargriaunant. Tikimybė, kad A. M. taip susižalojo yra minimali (t. 2, b. l. 83-84).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus specialisto Ą. S. parodymus jis nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad jis tvirtina teiginį, jog žaizdelė kaktoje ir nubrozdinimai alkūnėje galėjo būti padaryti griūnant panaudojus kovinius imtynių veiksmus, bet ne gulint prispaustam žmogui ant grindų. Poodines kraujosruvas pasidaryti lendant iš kameras reikia kažkokio spaudimo ir ilgos fiksacijos. Lendant iš kameros jis niekaip neįsivaizduoja kaip įmanoma pasidaryti poodines kraujosruvas, nes tokiu atveju turi būti kažkoks smūgis, kad išsilietų kraujas iš suplyšusių kapiliarių.
Iš A. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus ir yra paskirtas gyventi į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą. Laikotarpiu nuo 2021-08-12 iki 2021-08-18 jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) gydymui dėl abstinencijos narkotinėms medžiagoms ir turėjo praeiti metadono programą. 2021-08-18 jis jau buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kamerą. Kadangi neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, todėl beldė į kameros duris, nes norėjo išsikvieti pareigūnus. Pareigūnams priėjus prie kameros durų, jis pradėjo reikalauti grąžinti jo paliktus daiktus (duomenys neskelbtini) kameroje, tačiau pareigūnai nurodė, kad yra sprendžiamas klausimas kur jį dėti. Po valandos ar dviejų jam buvo grąžinta dalis daiktų. Susižiūrėjus daiktus jam trūko kavos, saldainių ir arbatos, todėl apie 13-14 val. jis vėl beldė į duris norėdamas išsikviesti pareigūnus, tačiau jiems priėjus gavo atsakymą „nekipišuok, nes bus panaudotos pats žinai kas“, tada jis nusiramino ir praėjus dar kiek laiko jis vėl reikalavo iškviesti budėtoją, tada atėjus pareigūnams jie nieko nesakę panaudojo spec. priemones – „tazerį“ ir guminę lazdą jo atžvilgiu, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jį sumušusių pareigūnų (t. 1, b. l. 16-19).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nuteistojo A. M. asmens sveikatos istorija (t. 2, b. l. 71-73).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. M. paviršinė muštinė kaktoje žaizda ir pailgos formos kraujosruvos nugaroje padarytos kietu buku daiktu ir greičiausiai gumine lazda. Žaizda kaktoje padaryta vienu, o kraujosruvos nugaroje mažiausiai dviem smūgiais – aprašant kraujosruvų skaičius nenurodytas, bet naudojama daugiskaita. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse, kojose, išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir būdingas griuvimui. Smulkios poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės pusėje padarytos kietu buku turinčiu nedidelį paviršių daiktu ir tiksliai spręsti apie jų padarymo mechanizmą, skaičių iš turimo aprašymo nėra galimybės. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai tiek vertinant juos visumoje, tiek ir kiekvieną atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Turimais duomenimis sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, spręsti apie sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais smūgiais. Sužalojimai išsidėstė įvairiuose A. M. kūno paviršiuose ir tai leidžia teigti, jog jo kūno padėtis smūgių sudavimo metu kito. Sužalojimai – odos nubrozdinimai galūnėse, galėjo išsivystyti krentant nuo suduotų smūgių. Tikimybė, kad visus konstatuotus sužalojimus pasidarė pats A. M. šiuo atveju ypač maža, ypač tai pasakytina apie pailgos formos kraujosruvas nugaroje (t. 2, b. l. 78-80).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos, t. y. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Psichiatrijos skyriaus kameros (palatos) Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 2, b. l. 85-87).
Iš įtariamojo L. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią šio korpuso pirmame aukšte. L. T. parodė kokius veiksmus ir kurioje vietoje jis atliko prieš įeidamas į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje bausmę atliko nuteistasis A. M.. Taip pat parodė kokias specialiąsias priemones ir kurioje vietoje turėjo užsidėjęs. Panaudojant manekeną, L. T. parodė kurioje vietoje ir kokioje pozicijoje buvo nuteistasis A. M., kai buvo atidarytos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Taip pat panaudojant manekeną L. T. parodė kokius veiksmus A. M. atliko jo ir G. M. atžvilgiu, jiems įėjus į patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) vidų bei parodė kokius veiksmus ir kokiu būdu jis ir G. M. atliko A. M. atžvilgiu, kai jie buvo įėję į patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) vidų. L. T. parodė kuriuo metu ir kokiu būdu jis patalpoje turėjo elektros impulsinį prietaisą „Tazer“. Panaudojant manekeną L. T. parodė kokiu būdu ir kuriuo metu A. M. buvo užvestos rankos už nugaros ir jis buvo paguldytas ant grindų, parodė kiek laiko tai užtruko. Parodė kokius veiksmus, gulėdamas ant grindų, atliko A. M. ir kokioje pozicijoje tuo metu jis buvo. Panaudojant manekeną L. T. parodė kurioje vietoje ant A. M. kūno buvo matomi sužalojimai. Negalėjo paaiškinti kokioje pozicijoje liko A. M., jiems išeinant iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). L. T. parodė kaip išėjo iš patalpos ir užrakino patalpos duris. Taip pat L. T. parodė, kad uždarius patalpos duris jis kartu su G. M. nuėjo į postą, bet po kurio laiko užsidėjo pirštines ir užėjo į patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) vidų. Nurodė, kad atidarė patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) duris, užėjo į patalpos vidų. L. T. parodė kurioje vietoje tuo metu patalpoje buvo A. M. ir kurioje vietoje jis pats tuo metu buvo. Parodė, jog užėjus į patalpą, jis ir G. M. kalbėjo su nuteistuoju A. M. bei parodė kaip išėjo iš patalpos bei nuėjo į postą. L. T. parodė, kad daugiau į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) užėjęs nebuvo (t. 4, b. l. 62-65).
Iš įtariamojo G. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) korpuso Psichiatrijos skyriaus patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią šio korpuso pirmame aukšte. G. M. parodė kokius veiksmus ir kurioje vietoje jis atliko prieš įeidamas į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje bausmę atliko nuteistasis A. M.. Panaudojant manekeną, G. M. parodė kurioje vietoje ir kokioje pozicijoje buvo nuteistasis A. M., kai buvo atidarytos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Taip pat panaudojant manekeną G. M. parodė kokius veiksmus A. M. atliko jo ir L. T. atžvilgiu, jiems įėjus į patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) vidų bei parodė kokius veiksmus ir kokiu būdu jis ir L. T. atliko A. M. atžvilgiu, kai jie buvo įėję į patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) vidų. G. M. parodė kuriuo metu ir kurioje vietoje L. T. įjungė patalpoje elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Taip pat parodė kokius veiksmus su lazda ir kuriuo metu jis pats atliko patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) viduje. Panaudojant manekeną G. M. parodė kokiu būdu ir kuriuo metu A. M. buvo užvestos rankos už nugaros ir jis buvo paguldytas ant grindų bei parodė kiek laiko tai užtruko. Parodė kokius veiksmus, gulėdamas ant grindų, atliko A. M. ir kokioje pozicijoje tuo metu jis buvo. Panaudojant manekeną G. M. parodė kurioje vietoje ant A. M. kūno buvo matomi sužalojimai ir kokioje pozicijoje liko A. M., jiems išeinant iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). G. M. parodė kaip išėjo iš patalpos ir kas užrakino patalpos duris. Taip pat G. M. parodė, kad uždarius patalpos duris jis kartu su L. T. išėjo į (duomenys neskelbtini) korpuso koridorių, bet po kurio laiko vėl atidarė patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir užėjo į vidų. G. M. parodė kurioje vietoje tuo metu patalpoje buvo A. M. ir kurioje vietoje jis pats tuo metu buvo. Parodė, jog užėjus į patalpą, jis ir L. T. kalbėjo su nuteistuoju A. M. bei parodė kaip išėjo iš patalpos. Ikiteisminio tyrimo skyriaus patalpoje G. M. buvo užduotas klausimas (kuris nebuvo užduotas ir nufilmuotas parodymų patikrinimo vietoje): „ar patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo lazdą nuteistojo A. M. atžvilgiu?“ G. M. atsakė, kad lazdos tikrai nenaudojo (t. 4, b. l. 171-174).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikti A. M. mėlynos spalvos marškinėliai, ant kurių matėsi raudonos spalvos dėmės (t. 2, b. l. 161-162).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, kurių priekinėje pusėje matosi spalvotas logotipas, marškinėlių nugaros pusėje jokių piešinių nėra. Apžiūrint minėtus marškinėlius tiek priekinėje, tiek nugaros pusėje, įvairiose vietose matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (t. 2, b. l. 163-165).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas elektros impulsinio prietaiso „Taser“ modelio X26P, Nr. X1300892R informacijos išrašas - 40 lapų dokumentas, kuriame užfiksuota prietaiso veikimo informacija laikotarpiu nuo 2018-11-15 iki 2021-09-19. 35 ir 36-ame dokumento puslapiuose užfiksuota informacija apie prietaiso naudojimą 2021-08-18 laikotarpiu nuo 08.50.12 iki 19.01.44. Eilutėje Nr. 1013 užfiksuota, kad 08.50.12 paspaustas prietaiso nuleistukas ir prietaisas buvo naudojamas 5 sekundes (angl. Trigger), esant 57 procentams akumuliatoriaus įkrovai. Eilutėje Nr. 1026 užfiksuota, kad 13.29.51 paspaustas prietaiso nuleistukas ir prietaisas buvo naudojamas 1 sekundę (angl. Trigger), esant 56 procentams akumuliatoriaus įkrovai. Eilutėje Nr. 1029 užfiksuota, kad 13.32.33 paspaustas prietaiso nuleistukas ir prietaisas buvo naudojamas 5 sekundes (angl. Trigger), esant 56 procentams akumuliatoriaus įkrovai. Eilutėje Nr. 1030 užfiksuota, kad 13.32.38 paspaustas prietaiso nuleistukas ir prietaisas buvo naudojamas 5 sekundes (angl. Trigger), esant 56 procentams akumuliatoriaus įkrovai. Eilutėje Nr. 1035 užfiksuota, kad 13.33.14 paspaustas prietaiso nuleistukas ir prietaisas buvo naudojamas 5 sekundes (angl. Trigger), esant 56 procentams akumuliatoriaus įkrovai. Eilutėje Nr. 1036 užfiksuota, kad 13.33.20 paspaustas prietaiso nuleistukas ir prietaisas buvo naudojamas 1 sekundę (angl. Trigger), esant 56 procentams akumuliatoriaus įkrovai. Eilutėje Nr. (duomenys neskelbtini)1 užfiksuota, kad 13.46.07 paspaustas prietaiso nuleistukas ir prietaisas buvo naudojamas 5 sekundes (angl. Trigger), esant 56 procentams akumuliatoriaus įkrovai. 40-ame puslapyje užfiksuota prietaiso laikmačio kalibravimo informacija. Nustatyta, kad prietaiso laiko matavime yra paklaida - 00.23.01 laiko tikslumu (2021-09-21 10.49.12 (prietaiso laikas) - 2021-09-21 10.26.11 (realus laikas)) (t. 3, b. l. 58-60).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė (CD) „Freestyle“ 700 MB, kurioje yra failas pavadinimu „08-18 M.“. Failo peržiūrėjimui naudota „VLC player“ programa. Apžiūrimas failas pavadinimu „08-18 M.“, įrašo kokybė vidutiniška, vaizdas spalvotas bet trūkinėjantis, nesigirdi įrašomo garso. Įraše matosi (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus intraskopo patalpa. Įrašas prasideda 2021-08-18 14:57:16 val. matyti intraskopo patalpa, kurioje stovi pareigūnas. Įrašo 14:58:18 val. į patalpą įeina pamainos atsakingas budėtojas R. J.. Įrašo kairiame kampe yra baltos spalvos plastikinės durys, kurių tarpduryje stovi nuteistasis, kuris vilki raudonos spalvos marškinėlius ir mūvi pilkos spalvos kelnes, nuteistasis atpažįstamas kaip A. M.. Įrašo 14-58:37 val. į patalpą įeina pareigūnė A. K., kuris bendrauja su nuteistuoju A. M.. Įrašo 15:00:18 val. matyti kaip nuteistasis A. M. pakėlęs marškinėlius rodo pilvą, nugarą rankas pareigūnams. Įrašo 15:00:56 val. nuteistasis A. M. nusimauna kelnes ir rodo kojas pareigūnams. Įraše ant nuteistojo kūno sužalojimo žymių nesimato. <...> Įrašas 15:06:12 val. baigiasi (t. 2, b. l. 173-175).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė (DVD) „Extreme“ 4,7 GB, kurioje yra failas pavadinimu „A. M. 2021-08-18“, minėtame faile yra du vaizdo rašai pavadinimais „Camera5_2+11 korpusai_20210818130000_20210818135958_669307“ ir „NOR_SVS1976_11K.1A_20210818130835_0051“. Apžiūrėtas failas pavadinimu „Camera5_2+11 korpusai_20210818130000_20210818135958_669307“, kurio vaizdo kokybė vidutiniška, vaizdas spalvotas, įrašomo garso nesigirdi. Įrašas prasideda 2021-08-18 13:00:01 val. (11K 1a galas), įraše matyti bendro naudojimo koridoriaus patalpa ir šonuose esančios pilkos spalvos patalpų durys, kurios rakinamos sklende. Ties koridoriaus viduriu matosi apsaugos postas. Įraše matosi prie vienos iš patalpų, koridoriuje padėtas kibiras ir šluota. Įrašo 13:05:09 val. matyti kaip koridoriumi eina pareigūnas ir priėjęs prie vienos patalpos durų, atidaręs duryse esančią sklendę, langelį, kažką kalba su nuteistuoju, po ko raktu atrakina duris ir nuteistajam leidžiama išeiti iš patalpos. Įrašo 13:05:34 val. matyti iš patalpos išėjęs nuteistasis, kuris vilki mėlynos spalvos marškinėlius, kurių priekinėje dalyje matosi spalvotas logotipas, nuteistasis ant juosmens yra užsivyniojęs rudos spalvos rankšluostį ir avi pilkos spalvos kojinėmis ir juodos spalvos šlepetėmis, kurį atpažįstame kaip A. M.. Matyti kaip prie patalpos pareigūnas ir nuteistasis A. M. kažką kalba. Įrašo 13:05:36 val. pareigūnas išleidžia nuteistąjį A. M. iš patalpos nueiti iki prie koridoriuje esančios posto, taksofono. Įrašo 13:06:18 val. A. M. baigia kalbėti telefonu ir grįžta į patalpą. Įėjęs į patalpą, pasilenkęs tarpduryje, išmeta iš patalpos žalios spalvos pižamą į koridoriaus patalpą, tačiau pareigūnas minėtą pižamą įmeta atgal į patalpą ir 13:06:35 val. užrakina patalpos duris. Toliau įraše matyti, kaip iš kito koridoriaus galo ateina kitas pareigūnas, o pareigūnas užrakinęs minėtos patalpos duris toliau stoviniuoja prie durų. Ateinantis pareigūnas nusisega nuo peties vaizdo registratorių ir pasideda netoli apsaugos posto koridoriuje, tada prieina prie patalpos duris rakinančio pareigūno, jam nuo peties nusega vaizdo registratorių ir nuneša padėti prie savojo. Įrašo 13:06:57 val. rakindamas minėtos patalpos duris pareigūnas pakėlęs durų langelį pažiūri į patalpą ir tada atrakinęs atidaro patalpos duris. Įrašo 13:07:01 val. matyti kaip patalpos duris atrakinęs pareigūnas įeina į patalpą, o kitas pareigūnas įeidamas iš paskos išsitraukia iš movos guminę lazdą ir įeina į patalpą ir dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. Toliau matosi atidarytos minėtos patalpos durys ir durų langelyje atsispindintis vaizdas. Įrašo 13:07:35 val. matyti koridoriaus gale iš kabinetų išėjusios darbuotojos. Įrašo 13:07:37 val. matyti minėtos patalpos duryse atsispindintis vaizdas kaip vienas iš pareigūnų užsimoja gumine lazda ir galimai suduoda smūgį, bei duryse atsispindintys šešėliai, kuriuose matosi galimai suduodami smūgiai rankomis ir kojomis, po ko šešėlių nebesimato. Įrašo 13:11:49 val. duryse vėl pasimato šešėliai ir matyti, kaip 13:11:53 val. iš patalpos išeina pareigūnas, kuris į movą kišasi guminę lazdą, o paskui jį išeina kitas pareigūnas, kuris užrakina patalpos duris. Tuo metu pareigūnas įsidėjęs guminę lazdą į movą iš dešinės kelnių kišenės išsitraukė antrankius, kuriuos įsideda į ant diržo esantį dėklą nugaros pusėje. Abu pareigūnai nueina nuo patalpos durų link apsaugos posto. Įrašo 13:12:15 val. matyti kaip pareigūnai pasiima vaizdo registratorius ir prisisega atgal prie ant peties esančio antpečio ir matosi kaip jie vaikšto po koridorių. Įrašo 13:13:06 val. matyti kaip iš kito koridoriaus galo ateina pareigūnas prie minėtų pareigūnų į apsaugos postą. Po ko visi trys pareigūnai prieina prie minėtos kameros durų ir pareigūnas, kuris ankščiau turėjo išsitraukęs guminę lazda, atidaro duryse esančio langelio sklendę ir kartu su atėjusiu pareigūnu žiūri kas yra patalpoje. Tuo metu pareigūnas, kuris ankščiau buvo atrakinęs duris, kalba telefonu. Įrašo 13:13:50 val. matyti kaip du minėti pareigūnai nueina į kitą koridoriaus galą ir dingsta iš kameros stebėjimo zonos, o pareigūnas kalbėjęs telefonu lieka koridoriuje ir prieina prie minėtos kameros durų pažiūrėti pro langelį. <...> Įrašo 13:15:55 val. matyti kaip pareigūnas prieina prie gretimos patalpos durų ir per langelį bendrauja su galimai nuteistuoju. Įrašo 13:16:20 val. matyti kaip pareigūnai, kurių vienas prieš tai rakino patalpos duris, o kitas turėjo pasiėmęs guminę lazda, stovi prie minėtos patalpos durų ir maunasi pirštines ir vėl nusisega vaizdo registratorius, kuriuos pasideda koridoriuje. Įrašo 13:16:45 val. matyti kaip pareigūnas atrakina patalpos duris, o duryse atsispindi šešėlis, panašus į tai, kad galimai patalpoje ant grindų klūpi nuteistasis A. M.. Tada duris atrakinęs pareigūnas pasilenkęs į priekį atsargiai įeina į patalpą ir galimai nuo durų atitraukia ant grindų klūpintį nuteistąjį A. M.. Paskui minėtą pareigūną į patalpą įeina ir kitas pareigūnas. Įrašo 13:17:59 val. minėti pareigūnai išeina iš patalpos ir užrakina duris. <...> Įrašo 13:34:32 val. matyti, kaip pareigūnas, kuris turėjo ankščiau išsitraukęs lazdą, priėjęs prie minėtos kameros durų pažiūri per langelį, greta stovi ir kitas nežinomas pareigūnas. <...> Įrašo 13:54:40 val. matyti kaip prie patalpos, kurioje yra nuteistasis A. M. prieina pareigūnas atidaryti duryse esančio langelio ir matosi atėjusi daktarė, vilkinti mėlynos spalvos chalatu, kuri pro langelį bendrauja su nuteistuoju. Įrašo 13:54:59 val. daktarė ir pareigūnas nueina nuo durų. <...> Įrašo 13:59:47 val. pareigūnai atrakina patalpos, kurioje yra nuteistasis A. M. duris ir įeina. Vaizdo įrašas 13:59:58 val. baigiasi. Apžiūrėtas failas pavadinimu „NOR_SVS1976_11K.1A_20210818130835_0051“, kurio vaizdo kokybė vidutiniška, vaizdas spalvotas, girdisi įrašomas garsas. Įrašas prasideda 2021-08-18 13:08:36 val., matyti bendro naudojimo koridoriaus patalpa ir kaip pareigūnas priėjęs prie vienos iš patalpų atidaro duris ir bendrauja su nuteistuoju A. M., kuris vilki mėlynos spalvos marškinėlius, kurių priekinėje dalyje matosi spalvotas logotipas, nuteistasis ant juosmens yra užsivyniojęs rudos spalvos rankšluostį ir avi pilkos spalvos kojinėmis, juodos spalvos šlepetėmis. Pareigūnas nuteistajam sako: „kelnes užsidėk“, nuteistasis atsako: „kokias kelnes, neturiu, purvinos nu, ką tik nusiprausiau nu“. Matyti kaip nuteistajam leidžiama išeiti iš patalpos ir jis koridoriumi eina link pareigūnų apsaugos posto esančio taksofono. Nuteistasis A. M. eidamas sako: „paskutinį kartą... jiems paskambink ir pasakyk, ė, eik į rėžimą ir paskambink“. Tuo metu pareigūnas nieko nesako ir įeina į apsaugos postą. Įrašo 13:09:18 val. fone girdisi nuteistojo A. M. žodžiai: „paskambink režimui nu, blet, tris dienas, blet, kas jiem yra blet“. Matyti kaip pareigūnas išeina iš apsaugos posto ir nuteistąjį lydi link jo patalpos. Nuteistasis A. M. eidamas sako: „kurva tris dienas į miestą negaliu paskambinti, blet kas yra, blet nachui.“ Įrašo 13:09:38 val. matyti kaip A. M. įeina į patalpą ir pakėlęs nuo grindų į koridorių meta žalios spalvos pižamą sakydamas: „man jų nereikia“, tada pareigūnas pasilenkęs paima minėta pižamą ir įmeta atgal į nuteistojo patalpą, uždaro duris, girdisi kaip nuteistasis kažką rėkauja patalpoje. Įrašas 13:09:41 val. baigiasi (t. 2, b. l. 98-101).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo pakartotinai apžiūrėta kompiuterinė laikmena DVD „Extreme“ 4,7 GB su failu „A. M. 2021-08-18“. Faile yra du vaizdo įrašai „Camera5_2+11 korpusai_20210818130000_20210818135958_669307“ ir „NOR_SVS1976_11K.1A_20210818130835_0051“. Pakartotinai apžiūrėtas failas pavadinimu „Camera5_2+11 korpusai_20210818130000_20210818135958_669307“, įrašomo garso nesigirdi. Įrašas prasideda 2021-08-18 13:00:01 val. (11 K 1a galas), įraše matyti (duomenys neskelbtini) korpuso bendro naudojimo koridorius ir šonuose esančios pilkos spalvos patalpų durys, kurios rakinamos sklende. Ties koridoriaus viduriu matosi apsaugos postas. Matosi, jog prie patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), koridoriuje padėtas kibiras ir šluota. Įrašo 13:05:09 val. matyti kaip koridoriumi eina (duomenys neskelbtini) jaunesnysis specialistas L. T. ir priėjęs prie patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) durų, atidaręs duryse esančią sklendę, langelį, kažką kalba su nuteistuoju A. M., po ko raktu atrakina duris ir nuteistajam leidžiama išeiti iš patalpos. Įrašo 13:05:34 val. matyti iš patalpos išėjęs nuteistasis A. M.. Matyti kaip prie patalpos L. T. ir nuteistasis A. M. kažką kalba. Įrašo 13:05:36 val. L. T. išleidžia nuteistąjį A. M. iš patalpos nueiti iki prie koridoriuje esančios posto, taksofono. Įrašo 13:06:18 val. A. M. baigia kalbėti telefonu ir grįžta į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). Iki patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. lydi L. T. bei matosi, kad jis yra užsidėjęs ant peties vaizdo registratorių. Įėjęs į patalpą, pasilenkęs tarpduryje, A. M. išmeta iš patalpos žalios spalvos pižamą į koridorių, tačiau L. T., pasilenkęs, pakelia minėtą pižamą nuo grindų ir įmeta ją atgal į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 13:06:35 val. užrakina patalpos duris. Vaizdo įraše nesimato, jog L. T. pasilenkus pakelti nuo grindų pižamos, jam ant grindų iškrenta vaizdo registratorius. Toliau įraše matyti, kaip iš kito koridoriaus galo ateina (duomenys neskelbtini) jaunesnysis specialistas G. M., o L. T. užrakinęs minėtos patalpos duris toliau stoviniuoja prie durų. Matosi kaip G. M., artėdamas prie patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), nusisega nuo peties vaizdo registratorių ir pasideda netoli apsaugos posto koridoriuje, tada prieina prie patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) duris rakinančio L. T.. Tuo metu L. T., pasisukęs į G. M., dešine ranka nuspaudžia savo vaizdo registratoriaus įjungimo/išjungimo mygtuką. G. M. priėjus prie L. T., pastarasis L. T. nuo peties nusega vaizdo registratorių ir nuneša padėti prie savojo. Įrašo 13:06:57 val., rakindamas patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) duris, L. T. pakėlęs durų langelį pažiūri į patalpos vidų ir atidaro patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Matosi, jog prieš įeidamas į patalpos vidų, L. T. atsisega elektros impulsinio prietaiso „Taser“ dėtuvę. Įrašo 13:07:01 val. matyti kaip patalpos duris atrakinęs L. T. įeina į patalpą, o G. M. įeidamas iš paskos išsitraukia iš movos guminę lazdą ir įeina į patalpą bei dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. Vaizdo įraše matoma, jog L. T. ir G. M. įeidami į patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) vidų yra agresyviai nusiteikę. Toliau matosi atidarytos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) durys ir durų stebėjimo langelyje veidrodinis atspindys, kuriame matyti kaip G. M. bent du kartus užsimoja gumine lazda ir galimai suduoda smūgį, bei duryse atsispindintys šešėliai, kuriuose matosi galimai suduodami smūgiai rankomis ir kojomis. Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) durų stebėjimo langelio veidrodiniame atspindyje matosi, jog nuteistasis A. M. yra pargriautas, L. T. ir G. M. veiksmų intensyvumas nerimsta ir toliau smūgiai suduodami apačioje, nuteistajam gulint ant grindų. Įrašo 13:11:49 val. duryse pasimato šešėliai ir matyti, kaip 13:11:53 val. iš patalpos išeina G. M., kuris į movą kišasi guminę lazdą, o paskui jį išeina L. T., kuris užrakina patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Tuo metu G. M. įsidėjęs guminę lazdą į movą iš dešinės kelnių kišenės išsitraukė antrankius, kuriuos įsideda į ant diržo esantį dėklą nugaros pusėje. Abu pareigūnai nueina nuo patalpos durų link apsaugos posto. Įrašo 13:12:15 val. matyti kaip pareigūnai G. M. ir L. T. pasiima vaizdo registratorius ir prisisega atgal prie ant peties esančio antpečio ir matosi kaip jie vaikšto koridoriumi. Įrašo 13:13:06 val. matyti kaip iš kito koridoriaus galo ateina Saugumo valdymo skyriaus specialistas V. T. prie L. T. ir G. M. į apsaugos postą. Po ko visi trys pareigūnai prieina prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir G. M. atidaro duryse esančio langelio sklendę ir kartu su V. T. žiūri kas yra patalpoje. Tuo metu L. T. kalba telefonu. Įrašo 13:13:50 val. matyti kaip G. M. ir V. T. nueina į kitą koridoriaus galą ir dingsta iš kameros stebėjimo zonos, o L. T. lieka koridoriuje ir prieina prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) durų pažiūrėti pro langelį. <...> Įrašo 13:15:55 val. matyti kaip L. T. prieina prie gretimos patalpos durų ir per langelį bendrauja su nuteistuoju. Įrašo 13:16:20 val. matyti kaip G. M. ir L. T. stovi prie patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir maunasi gumines pirštines, vėl nusisega vaizdo registratorius, kuriuos pasideda koridoriuje. Įrašo 13:16:45 val. matyti, kaip L. T. atrakina patalpos duris, o duryse atsispindi šešėlis, panašus į tai, kad patalpoje ant grindų klūpėtų nuteistasis A. M.. Tada duris atrakinęs L. T. pasilenkęs į priekį atsargiai įeina į patalpą ir galimai nuo durų atitraukia ant grindų klūpintį nuteistąjį A. M.. Paskui L. T. į patalpą įeina ir G. M.. Įrašo 13:17:59 val. L. T. ir G. M. išeina iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir užrakina duris. <...> Įrašo 13:34:32 val. matyti, kaip G. M., priėjęs prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) durų, pažiūri per stebėjimo langelį, greta stovi Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas R. R.. <...> Įrašo 13:54:40 val. matyti kaip prie patalpos, kurioje yra nuteistasis A. M. prieina G. M., atidaro duryse esantį langelį ir matyti atėjusi slaugytoja V. D., kuri per langelį bendrauja su nuteistuoju. Įrašo 13:54:59 val. V. D. ir G. M. nueina nuo durų. <...> Įrašo 13:59:47 val. G. M. atrakina patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kurioje yra nuteistasis A. M. duris ir kartu su R. R. bei (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu A. A. įeina į vidų. Vaizdo įrašas 13:59:58 val. baigiasi (t. 2, b. l. 105-108).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veiklos esmę ir turinį. Piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtini padariniai – didelė žala. Būtent šis požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-222/2020).
Piktnaudžiavimas gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-648/2021, 2K-68-788/2021, 2K-186-689/2020, 2K-189-1073/2019, 2K-22-628/2019, 2K-7-84-489/2018, 2K-7-64-139/2016, 2K-249-895/2015, 2K-297/2014).
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (pavyzdžiui, turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, panaudojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai vykdant įgaliojimus, buvo būtini (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-976/2020, 2K-23-1073/2020, 2K-161-693/2019, 2K-319-693/2016, 2K-7-64-139/2016). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neatliekant teisės aktuose nustatytų pareigų konstatuotas, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-608-139/2015:
Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti nusikalstama veika yra įgaliojimų viršijimas – tai įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna įstatymais ir kitais teisės aktais uždrausti veiksmai; veiksmai, priklausę kitų valstybės tarnautojų, institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-697/2021, 2K-248-648/2020, 2K-74-976/2017, 2K-102-699/2015, 2K-24-895/2015, 2K-P-1/2014, 2K-497/2014).
Dėl didelės žalos, kaip būtinos sąlygos baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį kilti, turinio yra išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Didele žala Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę), į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, į kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, nukentėjusiųjų skaičių bei kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, asmens sveikatos sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019). Didelės žalos požymio nustatymas turi būti pagrįstas byloje esančiais duomenimis bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismo nutartyse yra išaiškinta, kad ne bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, padaryti pažeidimai kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Taikant baudžiamąją atsakomybę būtina nustatyti pakankamą veiksmų pavojingumą bei didelės žalos padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-689/2019).
Nors kaltinamieji L. T. ir G. M. pagal jiems pareikštus kaltinimus kaltais neprisipažino, jų kaltė nusikalstamų veikų padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo A. M., liudytojų T. N., O. N., R. R., V. D., D. K., A. K., A. A., E. A., specialisto Ą. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. po pietų į kamerą, kurioje jis atlikinėjo bausmę, užėjo G. M. ir L. T., iš kurių vienas rankoje laikė guminę lazdą, o kitas turėjo tazerį. L. T. jam įrėmė tazerį į kaklą ir iškarto pajungė. Po to G. M., jam stovinčiam, gumine lazda sudavė į galvą ir jis nukrito ant grindų. Krisdamas ant grindų negalėjo susižaloti į pašalinius daiktus, nes tuo metu ant grindų jų nebuvo. Po to L. T. tazerį jam naudojo į kojas, nugarą, šonus, o G. M. su gumine lazda daužė jam į nugarą. Jis bandė iš kameros iššliaužti, tačiau G. M. ir L. T. jį partraukė atgal. Nurodė, kad G. M. kameroje jam gumine lazda sudavė apie 3-4 kartus į galvą ir į nugarą, o L. T. tazerį prieš jį panaudojo šešis kartus. Kai pareigūnai išėjo iš kameros, pakėlęs galvą pamatė, kad jam bėga kraujas, o ant žemės yra kraujo dėmė. Be kraujo dėmės ant grindų nebuvo jokių kitų daiktų. Nurodo, kad sužalojimas kaktoje jam buvo padarytas G. M. suduodant gumine lazda. Šiuos nuketėjusiojo A. M. parodymus patvirtina ir apžiūros protokolas iš kurio matyti, iš koridoriaus galo ateinantis G. M., o L. T. užrakinęs patalpos duris, stoviniuoja prie durų. Matosi kaip G. M., artėdamas prie (duomenys neskelbtini) patalpos, nusisega nuo peties vaizdo registratorių ir pasideda koridoriuje netoli apsaugos posto, tada prieina prie (duomenys neskelbtini) patalpos duris rakinančio L. T.. Tuo metu L. T., pasisukęs į G. M., dešine ranka nuspaudžia savo vaizdo registratoriaus įjungimo/išjungimo mygtuką. G. M. priėjęs prie L. T. nuo jo peties nusega vaizdo registratorių ir nuneša padėti prie savojo. 13:06:57 val., rakindamas (duomenys neskelbtini) patalpos duris, L. T. pakėlęs durų langelį pažiūri į patalpos vidų ir atidaro patalpos duris. Matosi, jog prieš įeidamas į patalpos vidų, L. T. atsisega elektros impulsinio prietaiso „Taser“ dėtuvę. 13:07:01 val. duris atrakinęs L. T. įeina į patalpą, o G. M. įeidamas iš paskos, išsitraukia iš movos lazdą ir įeina į patalpą bei dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. Matosi atidarytos (duomenys neskelbtini) patalpos durys ir durų stebėjimo langelyje veidrodinis atspindys, kuriame matyti kaip vienas iš kaltinamųjų du kartus užsimoja gumine lazda ir galimai suduoda smūgius. (duomenys neskelbtini) patalpos durų stebėjimo langelio veidrodiniame atspindyje matosi, jog A. M. yra pargriautas, L. T. ir G. M. veiksmų intensyvumas nerimsta, nukentėjusiajam gulint ant grindų. 13:11:49 val. duryse pasimato šešėliai ir 13:11:53 val. iš patalpos išeina G. M., kuris į movą kišasi lazdą, o paskui jį išeina L. T., kuris užrakina patalpos duris. G. M. įsidėjęs lazdą į movą iš dešinės kelnių kišenės išsitraukia antrankius, kuriuos įsideda į ant diržo esantį dėklą nugaros pusėje. Abu kaltinamieji nueina nuo patalpos durų link apsaugos posto. 13:12:15 val. kaltinamieji pasiima vaizdo registratorius ir prisisega atgal prie ant peties esančio antpečio ir toliau vaikšto koridoriumi (t. 2, b. l. 98-101). Taip pat nukentėjusiojo A. M. parodymus patvirtina ir liudytojo T. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kuriais nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir dirbo tvarkiniu. Ryte, tikslaus laiko nepamena, jis pro langą kalbėjosi su A. M., nukentėjusiojo veidas buvo tvarkingas, ant jo veido nematė įdrėskimų ar sužalojimų. Tą pačią dieną po pietų jis matė, kaip iš kameros buvo išvestas A. M., ant kurio veido buvo matyti kraujosruvos, kraujas, jam buvo praskelta kakta. Po to darbuotoja R. D. ir pareigūnas G. M. jam liepė nueiti į kamerą iš kurios buvo išvestas A. M. ir išvalyti ten buvusias kraujo dėmes. Užėjęs į kamerą ant grindų matė nemažą kraujo dėmę. Nurodė, kad tuo metu kameroje ant grindų nematė jokių daiktų, į kuriuos A. M. galėjo susižaloti veidą. Taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) visi indai ir valgymo įrankiai yra plastikiniai, jų kameroje iš viso negali būti, todėl mano, kad šiais daiktais A. M. susižaloti negalėjo ir, kad nukentėjusysis buvo sumuštas. Šie liudytojo T. N. parodymai paneigia kaltinamojo L. T. parodymus, jog A. M. sužalojimai kaktoje galėjo atsirasti tada, kai pastarasis buvo verčiamas ant grindų ir galvą susižalojo į daiktus, išmėtytus ant kameros grindų. Liudytojo A. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. jis turėjo nuvesti iš kameros nuteistąjį A. M. į priėmimo skyrių. Pareigūnui atidarius kameros duris, jis matė sukrešėjusį kraują ant A. M. kaktos, ant kameros grindų. Nurodė, kad kameroje tuo metu buvo gana tvarkinga, ant grindų mėtėsi tik pižama ir kitų daiktų nebuvo. Šie liudytojo parodymai taip pat paneigia kaltinamojo L. T. parodymus, kad A. M. galėjo susižaloti galvą į ant kameros grindų išmėtytus daiktus. Liudytojų A. K., R. J., R. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu nustatyta, jog minėti liudytojai 2021 m. rugpjūčio 18 d. matė ant nukentėjusiojo A. M. kaktos sužalojimus, kraują. Taip pat minėti liudytojai nurodė, jog tą dieną A. M. pasakojo, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Liudytoja A. K. nurodė, kad A. M. jai rodė praskeltą antakį, ant kurio buvo sukrešėjęs kraujas, ant jo kūno matė paraudimus, nubrozdinimus. Liudytojas R. R. nurodė, kad A. M. sakė, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) korpuso pareigūnai už nieką, dar pasakė, kad „senis nesąmones daro“ ir ranka parodė į G. M.. Minėtų liudytojų parodymai patvirtina ir A. M. parodymus, kad tą pačią dieną jo atžvilgiu pareigūnai naudojo fizinį smurtą. Liudytojos O. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad ji 2021 m. rugpjūčio 18 d. ji apžiūrėjusi A. M. surašė medicininę pažymą. Pažymoje nurodė, kad ant A. M. kūno matė sužalojimus – plaukuotoje galvos dalyje buvo praskelta galva, žaizda buvo užkrešėjusi, žaizdos ilgis buvo apie 1 cm. Tai pat nuketėjusiajam buvo nubrozdinta alkūnė, nugaroje matėsi pailgos raudonos spalvos kraujosruvos apie 12-15 cm ilgio, nubrozdinti dešinys ir kairys keliai. Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina nukentėjusiojo A. M. duotus parodymus dėl jam padarytų kūno sužalojimų 2021 m. rugpjūčio 18 dieną. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. M. paviršinė muštinė žaizda kaktoje ir pailgos formos kraujosruvos nugaroje padarytos kietu buku daiktu ir greičiausiai gumine lazda, užduotyje nurodytu laiku t. y. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai suduodant šešis smūgius, nubrozdinimai galūnėse galėjo išsivystyti krentant nuo suduotų smūgių ir sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje taip pat nurodyta, jog yra ypač maža tikimybė, kad nukentėjusysis šiuos sužalojimus galėjo pasidaryti pats, ypač pailgos formos kraujosruvas nugaroje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu specialistas Ą. S. patvirtino jo duotą specialisto išvadą. Taip pat nurodė, kad du pailgi 12-15 cm sužalojimai nustatyti A. M. nugaros srityje labiausiai tikėtina buvo padaryti suduodant gumine lazda, o tai, kad nukentėjusysis paguldytas ant grindų ir laikomas pareigūnų susižalotų kaktą, kaip buvo nurodyta specialisto išvadoje, nėra įmanoma. Taip pat specialistas nurodė, kad pailgos formos kraujosruvas nugaroje A. M. patyrė ne 2021 m. rugpjūčio 17 d., o 2021 m. rugpjūčio 18 d., mažiausiais trimis trauminiais poveikiais. Teismas laiko, kad šie specialisto parodymai patvirtina nukentėjusiojo A. M. parodymus, kad 2012 m. rugpjūčio 18 d. L. T. ir G. M. naudojo jo atžvilgiu specialiąsias priemones ir dėl jų veiksmų atsirado nustatyti kūno sužalojimai. Liudytojo E. A. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. vakare jis matė pareigūnų sulaikytą A. M.. Pareigūnai jam pasakojo, kad sulaikant nuteistąjį A. M. jo atžvilgiu jie nenaudojo specialiųjų priemonių, kovinių veiksmų. Apžiūrėjęs sulaikytąjį A. M. ant jo kūno ir veido nematė jokių sužalojimų, o nuvedus pas medikus, A. M. taip pat nebuvo nustatyta jokių kūno sužalojimų. Liudytojos D. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ji 2021 m. rugpjūčio 17 d. apie 23.15 val. priėmimo skyriuje apžiūrėjo A. M. ir nustatė nubrozdinimus priekinėje krūtinės ląstos sienoje ir juos aprašė medicininės apžiūros pažymoje. Taip pat nurodė, kad apžiūros metu apžiūrėjo A. M. nugaros sritį, rankas, kojas, galvą ir daugiau jokių sužalojimų nerado. Minėti liudytojų E. A. ir D. K. duoti parodymai paneigia L. T., G. M. parodymus, kad specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus nukentėjusysis A. M. galėjo pasidaryti 2021 m. rugpjūčio 17 d. lysdamas pro palangėje padarytą ertmę, taip pat, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti A. M. sulaikant pareigūnams. Nukentėjusiojo A. M. parodymus, kad L. T. jo atžvilgiu 2021 m. rugpjūčio 18 d. jam būnant kameroje, naudojo elektros impulso prietaisą „Taser“ patvirtina ir apžiūros protokole pateiktas informacijos išrašas (t. 3, b. l.58-60). Juo nustatyta, kad įvykio metu prietaisas buvo panaudotas penkis kartus, trijų su puse minučių laikotarpyje. Taip pat ši informacija paneigia L. T. aiškinimą, kad jis elektros impulso prietaisą „Taser“ buvo įjungęs tikslu pagąsdinti A. M., nes akivaizdu, kad L. T. ir G. M. būnant kameroje tokį laiko tarpą, nebuvo jokios priežasties tiek kartų naudoti elektros impulso prietaisą, gąsdinant nukentėjusįjį. Taip pat kaltinamieji, jeigu ir būtų elektros prietaisą naudoję tik psichinei prievartai prieš nukentėjusįjį, pagal nustatytą tvarką turėjo surašyti tarnybinius pranešimus dėl šio prietaiso naudojimo, tačiau to nepadarė. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. M., liudytojai T. N., O. N., R. R., V. D., D. K., A. K., A. A., E. A., specialistas Ą. S. siektų apkalbėti kaltinamuosius L. T., G. M. ar juos nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji L. T. ir G. M. akivaizdžiai nesant tarnybinio būtinumo, be teisėto pagrindo naudojo specialias priemones prieš nukentėjusįjį A. M.. Teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiojo A. M., liudytojų T. N., O. N., R. R., V. D., D. K., A. K., A. A., E. A., specialisto Ą. S. parodymais duotais parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami L. T. ir G. M. kaltei dėl viršijimo jiems suteiktais tarnybos įgaliojimais, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmuo. Taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kad kas nors kitas ar kiti, nesant tarnybinio būtinumo, be teisėto pagrindo naudojo specialias priemones prieš nukentėjusįjį ir taip nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo L. T. aiškinimas, kad jis 2021 m. rugpjūčio 18 d. nenaudojo elektros impulsinio prietaiso „Taser“ nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu ir, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti iš vakaro, kai jis buvo pasišalinęs iš savo gyvenamosios patalpos, o sužalojimas kaktoje galėjo atsirasti tada, kai jis buvo verčiamas ant grindų, nes kameroje tuo metu buvo primėtyta įvairių daiktų neatitinka tikrovės ir vertinamas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Kaltinamojo G. M. aiškinimas, kad jis 2021 m. rugpjūčio 18 d. nenaudojo lazdos nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu ir, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti iš vakaro, kai jis buvo pasišalinęs iš savo gyvenamosios patalpos, o sužalojimas kaktoje galėjo atsirasti tada, kai jis buvo verčiamas ant grindų, nes kameroje tuo metu buvo primėtyta įvairių daiktų neatitinka tikrovės ir vertinamas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Kaltinamiesiems L. T. ir G. M. yra inkriminuota ne tik įgaliojimų viršijimas, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmenys, bet ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (pavyzdžiui, turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, panaudojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai vykdant įgaliojimus, buvo būtini. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kada, kaip ir kokiais veiksmais kaltinamieji L. T. ir G. M. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Šios veikos aplinkybės, sprendžiant iš kaltinamojo akto turinio, įrodinėjamos nebuvo, jokie motyvai ir aplinkybės, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nustatyti nebuvo. Byloje neabejotinai nustatytas tik kaltinamųjų L. T. ir G. M. įgaliojimų viršijimas, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmuo, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – kaltinamųjų L. T. ir G. M. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi šalintina iš kaltinimo.
Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad kaltinamieji L. T. ir G. M. viršijo jiems suteiktus tarnybos įgaliojimus ir nesant jokios būtinybės bei teisinio pagrindo panaudojo prieš jų žinioje buvusį nuteistąjį A. M. specialiąsias priemones, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis (Laisvės atėmimo vietų ligoninė) ir fizinis (nukentėjusysis A. M.) asmuo.
L. T. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu ir dirbdamas pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo patvirtintą 2021 m. rugpjūčio 17 d. budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val. iki 2021m. rugpjūčio 19 d. 8.00 val. būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), nuteistųjų priežiūrą (duomenys neskelbtini) korpuse, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su statutiniu valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu G. M., 2021m. rugpjūčio 18 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) kameroje, smurtavo prieš nuteistąjį A. M., o būtent: akivaizdžiai nesant tarnybinio būtinumo atvejui, be teisėto pagrindo panaudojo specialiąsias priemones, t. y. šešis kartus panaudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam lazda į įvairias kūno vietas, jį pargriovė ir kurį laiką laikė prispaustą prie grindų, taip bendrais veiksmais padarydami jam paviršinę muštinę žaizdą kaktoje, pailgos formos kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse bei kojose, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jam sveikatą. Nurodytais neteisėtais tyčiniais veiksmais kaltinamasis L. T.: pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuriuo numatytas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas; sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybos sistemos pareigūno priesaiką; pažeidė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais; nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnyje pataisos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (2 punktas), elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (5 punktas); nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikalavimų, nustatančių, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes; pažeidė Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. sausio 31d. įsakymu Nr. V-13, numatytų statutinio valstybės tarnautojo funkcijų 8.11 punktą, kuris numato, kad esant būtinumui, panaudoja specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos. Dėl aukščiau išvardintų kaltinamojo L. T. neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi pareigūnui grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, buvo diskredituotas pataisos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – pataisos įstaigos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetas. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – nukentėjusiajam A. M., kadangi dėl sukelto fizinio skausmo jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad kaltinamasis L. T. veikė tiesiogine tyčia – prieš jokio pavojaus nekėlusį nuteistąjį A. M., nesant tarnybinio būtinumo, be teisėto pagrindo panaudojo specialiąją priemonę elektros impulso prietaisą „Taser“. Kad kaltinamasis L. T. suprato savo veiksmų neteisėtumą rodo jo bandymas nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes.
Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. T. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
G. M. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu ir dirbdamas pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo patvirtintą 2021 m. rugpjūčio 17 d. budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val. iki 2021m. rugpjūčio 19 d. 8.00 val. būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), nuteistųjų priežiūrą (duomenys neskelbtini) korpuse, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su statutiniu valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu L. T., 2021m. rugpjūčio 18 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) kameroje, smurtavo prieš nuteistąjį A. M., o būtent: akivaizdžiai nesant tarnybinio būtinumo atvejui, be teisėto pagrindo panaudojo specialiąsias priemones, t. y. šešis kartus panaudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam lazda į įvairias kūno vietas, jį pargriovė ir kurį laiką laikė prispaustą prie grindų, taip bendrais veiksmais padarydami jam paviršinę muštinę žaizdą kaktoje, pailgos formos kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejų kelių srityse bei kojose, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jam sveikatą. Nurodytais neteisėtais tyčiniais veiksmais kaltinamasis G. M.: pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuriuo numatytas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas; sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybos sistemos pareigūno priesaiką; pažeidė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais; nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnyje pataisos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (2 punktas), elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (5 punktas); nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikalavimų, nustatančių, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes; pažeidė Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019-01-31 įsakymu Nr. V-13, numatytų statutinio valstybės tarnautojo funkcijų 8.11 punktą, kuris numato, kad esant būtinumui, panaudoja specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos. Dėl aukščiau išvardintų kaltinamojo G. M. neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi pareigūnui grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, buvo diskredituotas pataisos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – pataisos įstaigos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetas. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – nukentėjusiajam A. M., kadangi dėl sukelto fizinio skausmo jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad kaltinamasis G. M. veikė tiesiogine tyčia – prieš jokio pavojaus nekėlusį nuteistąjį A. M., nesant tarnybinio būtinumo, be teisėto pagrindo panaudojo specialiąją priemonę – lazdą. Kad kaltinamasis G. M. suprato savo veiksmų neteisėtumą rodo jo bandymas nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes.
Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems L. T. ir G. M., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamųjų asmenybes, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Skirdamas bausmę kaltinamajam L. T., teismas atsižvelgia į tai, kad padarė nusikaltimą priskiriamą prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso11 straipsnio 4 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Teismas kaltinamojo L. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis L. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 4., b. l. 31-33) nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei, dirba, (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 30). Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo L. T. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, padaryta spontaniškai, kaltinamajam nesugebėjus susivaldyti, suvaldyti atitinkamoje situacijoje kilusio pykčio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu ir atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą kaltinamajam L. T. skirtina baudos bausmė, t. y. sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 iki 4000 MGL dydžio. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį L. T. teigiamai charakterizuojančius duomenis teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam L. T. skirti minimalaus dydžio baudą ir nustatyti aštuoniolikos mėnesių baudos sumokėjimo laikotarpį.
Kartu su bausme yra pagrindas kaltinamajam L. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68(2) straipsnis). Ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, ji skirtina, kadangi nusikalstama veika padaryta kaltinamajam einant valstybės tarnautojo – saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68(2) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Kaltinamajam L. T. skirtinas minimalus, t. y. 3 (trejų) metų, teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimo terminas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. M., teismas atsižvelgia į tai, kad padarė nusikaltimą priskiriamą prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso11 straipsnio 4 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Teismas kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis G. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 4., b. l. 136-137) nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei, dirba, (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 29). Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo G. M. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, padaryta spontaniškai, kaltinamajam nesugebėjus susivaldyti, suvaldyti atitinkamoje situacijoje kilusio pykčio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu ir atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą kaltinamajam G. M. skirtina baudos bausmė, t. y. sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 iki 4000 MGL dydžio. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį G. M. teigiamai charakterizuojančius duomenis teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam G. M. skirti minimalaus dydžio baudą ir nustatyti aštuoniolikos mėnesių baudos sumokėjimo laikotarpį.
Kartu su bausme yra pagrindas kaltinamajam G. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68(2) straipsnis). Ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, ji skirtina, kadangi nusikalstama veika padaryta kaltinamajam einant valstybės tarnautojo – saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68(2) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Kaltinamajam G. M. skirtinas minimalus, t. y. 3 (trejų) metų, teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimo terminas.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamųjų L. T. ir G. M. priteisti 3000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. palaikė pareikštą civilinį ieškinį kaltinamiesiems L. T. ir G. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti kaltinamųjų solidariai šią pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti. Todėl pripažinus L. T. ir G. M. kaltais dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje padarymo yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad jis dėl kaltinamųjų L. T. ir G. M. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, pažeminimą (t. 6, b. l. 4-6). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Kaltinamieji L. T. ir G. M. veikdami bendrai, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Dėl kaltinamųjų L. T. ir G. M. padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam A. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sužalota jo sveikata, jis patyrė nepatogumus, pažeminimą, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 115 straipsniais, civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajam A. M. iš kaltinamųjų L. T. ir G. M. solidariai 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas Nr. 1 su DVD kompiuterine laikmena - priedas prie 2021-09-01 apžiūros protokolo ir 2022-02-01 apžiūros protokolo, vokas Nr. 2 su CD kompiuterine laikmena - priedas prie 2021-08-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, vokas Nr. 3 su DVD-R kompiuterine laikmena - priedas prie 2021-09-24 apžiūros protokolo, vokas Nr. 4 su DVD kompiuterine laikmena - priedas prie tarnybinio patikrinimo 2021-08-31 išvados, vokas Nr. 5 su CD kompiuterinė laikmena - priedas prie 2022-01-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, vokas Nr. 6 su CD kompiuterine laikmena - priedas prie 2022-01-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: specialusis paketas su A. M. mėlynos spalvos marškinėliais, saugomas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. M..
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose yra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas iš kurio matyti, kad už advokatės A. F. suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje byloje nukentėjusiajam A. M.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai priteisti 679,50 eurus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokatės A. F. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. M. iš kaltinamųjų L. T. ir G. M. negali būti išieškotos. Įvertinusi šias aplinkybes bei kaltinamųjų teisę į tinkamą gynybą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos išlaidos, susidariusios už advokatės A. F. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, iš L. T. ir G. M. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 - 307 straipsniais, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
L. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam - 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti L. T., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini)) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kaltinamajam L. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimą 3 (trejiems) metams, jos pradžią skaičiuojant nuo pradėjimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę dienos.
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam - 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti G. M., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini)) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kaltinamajam G. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimą 3 (trejiems) metams, jos pradžią skaičiuojant nuo pradėjimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę dienos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš L. T. ir G. M. solidariai 1000,00 (vieną tūkstantį) eurų nukentėjusiojo A. M. naudai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką Nr. 1 su DVD kompiuterine laikmena - priedas prie 2021-09-01 apžiūros protokolo ir 2022-02-01 apžiūros protokolo, voką Nr. 2 su CD kompiuterine laikmena - priedas prie 2021-08-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, voką Nr. 3 su DVD-R kompiuterine laikmena - priedas prie 2021-09-24 apžiūros protokolo, voką Nr. 4 su DVD kompiuterine laikmena - priedas prie tarnybinio patikrinimo 2021-08-31 išvados, voką Nr. 5 su CD kompiuterinė laikmena - priedas prie 2022-01-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, voką Nr. 6 su CD kompiuterine laikmena - priedas prie 2022-01-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: specialųjį paketą su A. M. mėlynos spalvos marškinėliais, saugomą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. M..
Nepriteisti iš kaltinamųjų L. T. ir G. M. valstybės naudai 679,50 eurų už advokatės atstovavimą nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.