- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-940-390/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Algimantas Kukalis, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- L. B., V. B.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjo), Laimos Kriaučiūnaitės ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. B. ir V. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti atsakovės L. B., motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti atsakovo V. B. tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko E. B., atžvilgiu; 3) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti E. B. gyvenamąją vietą Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini) 4) priteisti iš atsakovės L. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. B. po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą, adresas (duomenys neskelbtini).; 5) priteisti iš atsakovo V. B., išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. B. po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą, adresas (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad atsakovų šeimai nuo 2022 m. spalio 11 d. yra taikomas atvejo vadybos procesas bei šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, piktnaudžiavimo alkoholiu. Buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai 2022 m. spalio 2 d., 2023 m. balandžio 17 d., 2023 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. gegužės 26 d. mažametės E. atžvilgiu. Mažametė buvo apgyvendinta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, bet 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas sprendimas leisti grįžti L. B. su dukra namo iš Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro. 2023 m. rugsėjo 26 d. situacijos vertinimo metu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir vaikas buvo laikinai apgyvendintas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčio globotojo šeimoje. L. B. parašė raštišką sutikimą, kad jos dukrai būtų nustatyta laikinoji globa. 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12748-892/2023 išduotas teismo leidimas paimti mažametę E. B. iš atsakovų. 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M22-1466 nustatyta mažametės laikinoji globa ir nustatyta gyvenamoji vieta BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. 2024 m. balandžio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M22-642 panaikintas Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. M22-1466 ir nutraukta laikinoji globa. Vaikas 2024 m. balandžio 24 d. grąžintas į šeimą. 2024 m. gegužės 26 d. vaiko situacijos vertinimo metu mažamečiui vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis, vaikui užtikrinant saugią aplinką buvo priimtas vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 1VLA-433 ir vaikas apgyvendintas VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centre. Nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki 2024 m. gegužės 28 d. su vaiko tėvais buvo neįmanoma susisiekti. 2024 m. gegužės 28 d. nutrauktas laikino apgyvendinimo aktas ir 2024 m. gegužės 28 d. mažametė laikinai apgyvendinta BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Pagrindinė šeimos problema buvo akcentuojamas vaiko motinos polinkis alkoholiui. Vaiko tėvai negeba užtikrinti tinkamų vaiko raidai gyvenimo sąlygų, vartojo alkoholį, tokiu būdu sukeldami pavojų vaikui. Vaikui užtikrinus saugią aplinką, tėvai jokio susidomėjimo vaiku neparodė. 2024 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje eS2-8702-341/2024 buvo išduotas leidimas paimti mažametę iš jos tėvų. 2024 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M22 - 1000 mažametės laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.
3. Atsakovai L. B. ir V. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad atsakovas dirba individualios veiklos patento pagrindu, statybininku, nevartoja alkoholinių gėrimų ir neturi dėl to naujų administracinių nusižengimų nuobaudų. O atsakovė įsidarbino ir dirba UAB „ISS Lietuva“, virėjos pareigose, nevartoja alkoholinių gėrimų, lanko anoniminių alkoholikų grupę. Abu atsakovai dalyvavo tėvystės programoje „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo BĮ „Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras“ (toliau - ir Centras) atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti visiškai.
6. Nurodė, kad mažametei E. periodiškai iškyla grėsmė tėvų namuose ir vaikas yra vis paimamas iš tėvų. Atsakovų elgesys nesikeičia, jie nesiima realių veiksmų palaikyti ryšį su vaiku, nesiekia keisti savo gyvenimo būdo bei susigrąžinti vaiko į šeimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Laikinai apribojo motinos valdžią atsakovei L. B. nepilnamečio vaiko E. B. atžvilgiu. Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. B., nepilnamečio vaiko E. B. atžvilgiu. Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatė E. B. gyvenamąją vietą Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečio vaiko E. B. naudai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečio vaiko E. B. naudai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą nepilnamečio vaiko E. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nusprendė pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečio vaiko E. B. nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, kurioje pareiškėja laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
8. Teismas, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nurodė kad atsakovai dėl alkoholio vartojimo, socialinio atsakingumo stokos nevykdo konstitucinių bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų savo vaikų atžvilgiu. Nors atsakovai bendrauja su vaiku atvykdami savaitgaliais pas globėją, atveža lauktuvių, tačiau, teismo vertinimu, tokio epizodiško rūpinimosi vaiku nepakanka užtikrinti vaikų poreikiams, kadangi vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpestis. Pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta smurto atvejų ir šiuo metu atsakovai teikia, nors ir labai mažą išlaikymą savo vaikui.
9. Teismas sprendė, kad tikslinga apriboti atsakovų tėvų valdžią laikinai, nes egzistuoja tikimybė, kad atsakovai pakeis savo požiūrį į vaiko priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku tinkamai rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas, sveikas ir teigiamas sąlygas vaikui augti bei vystytis.
10. Pažymėjo, kad apribojus atsakovų tėvų valdžią laikinai, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, atsakovams išlieka teisė matytis su nepilnamečiu vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
11. Nesant duomenų, kad Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras savo pareigas vykdytų netinkamai, teismas nepilnametės E. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatė Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.
12. Teismas įvertinęs, kad atsakovai yra darbingo amžiaus ir dirbantys, sveiki, duomenų apie darbingumo netekimą byloje nėra, taip pat, kad atsakovai turi nekilnojamojo turto, siekdamas užtikrinti protingą interesų pusiausvyrą, tenkino ieškovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo.
13. Teismas sprendė, kad sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo turi būti vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovai jau šiuo metu yra atsikratę priklausomybės alkoholiui, sistemingai ir valingai siekia gyventi šeiminį gyvenimą kartu su savo vaiku, yra dirbantys. Tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl neaišku, kodėl laikinai apribota motinos/tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir abiem atsakovams. Byloje nustatyta, kad priklausomybę alkoholiui iki 2024 metų vidurio turėjo tik atsakovė L. B., tačiau nėra nustatyta jokių neginčijamų faktų, kad ieškinio pareiškimo dienai atsakovas V. B. turėtų priklausomybę alkoholiui ar kad atsitiktinis saikingas alkoholio vartojimas galėtų nulemti vaiko teisių pažeidimą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantai nepateikė jokių įtikimų įrodymų, patvirtinančių, kad iš esmės pasikeitė jų elgesys ir gyvenimo būdas bei išnyko priežastys, dėl kurių jų atžvilgiu buvo laikinai apribota jų tėvų valdžia dukros atžvilgiu. Atvejo vadybos posėdžio metu 2025 m. vasario 13 d. atvejo vadybininkė pastebėjo, kad paslaugų gavėjai kai kurias rekomendacijas pradėjo vykdyti tik artėjant šeimos atvejo vadybos posėdžiui, tad teigti, kad planas yra įgyvendintas ir, kad šeimoje įsivyravo teigiami stabilūs pokyčiais negalima.
15.2. Iš į bylą pateiktos informacijos iš administracinių nusižengimo registro matyti, kad atsakovų alkoholio vartojimas yra ne tik nesaikingas ir neatsakingas, tačiau ir tiesiogiai susijęs su vaiko teisių pažeidimais.
Šalies argumentai
15.3. Apeliantai nurodo, kad abu yra dirbantys asmenys, tačiau atvejo vadybos posėdžio metu vykusio 2025 m. vasario 13 d. atsakovė informavo, kad paskutinį kartą pinigų vaiko išlaikymui davė 2024 m. rudenį. Atvejo vadybos metu buvo nustatyta, kad pokyčiai šeimoje yra nežymūs ir neilgalaikiai, todėl vaiko grąžinimo klausimas tėvams nebuvo svarstomas. Atsakovams priimant specialistų pagalba ir įvykus ilgalaikiams teigiamiems pokyčiams šeimoje, atvejo vadybos proceso metu galimas svarstymas dėl vaiko grąžinimo tėvams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliantų pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes toks prašymas nepripažintas pagrįstu. Nagrinėjamu atveju, byloje faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, todėl nėra pagrindo išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų priimti teisingo sprendimo.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
18. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – 2025 m. vasario 13 d. Pagalbos šeimai planą, kurį prašo priimti ir prijungti prie bylos. Nurodo, kad jame yra nurodyta naujausia informacija apie šeimą, apie teikiamą jiems pagalbą, plano įgyvendinimą ir specialistų vertinimus bei sprendimus, ieškovė neturėjo objektyvios galimybės pateikti šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismui iki bylos dėl teismo leidimo išdavimo išnagrinėjimo teisme pabaigos.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti C P K 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma C P K 314 straipsnio pažeidimu. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė savo atsiliepime atsikerta į apeliantų skundo teiginius ir nagrinėjama byla priklauso šeimos kategorijos byloms, kurioje teismas turi būti aktyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu yra pagrindas priimti ieškovės pateiktą dokumentą.
Dėl apeliacinio skundo esmės
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantų ginčijamu teismo sprendimu yra laikinai apribota atsakovų valdžia jų nepilnametės dukros E. B. atžvilgiu. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliantų nuomone, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai šiuo metu yra atsikratę priklausomybės alkoholiui ir siekia gyventi šeimyninį gyvenimą kartu su savo dukra, be to, atsakovai yra dirbantys, todėl laikinai apriboti atsakovams tėvo/motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu nebuvo pagrindo.
22. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais.
23. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
24. Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
25. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje Nr. 3K-3-236/2008, yra pažymėjusi, kad tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais.
26. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.
27. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikiną atsakovams tėvo/motinos valdžios apribojimo klausimą nustatė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kad atsakovai nuolat piktnaudžiavo alkoholiu ir tinkamai nesirūpino savo mažamete dukra. Kaip rodo bylos medžiaga, kad atsakovė nebūdavo namuose keletą dienų iš eilės ir sukūrė vaikui nesaugią aplinką jam vystytis ir augti, nesirūpino dukros sveikata ir jos priežiūra, kai mažamečiui vaikui jo priežiūra ir rūpestis reikalingas nuolatinis. Nustatyta, kad atsakovai teikia labai mažą išlaikymą vaikui. Apylinkės teismas savo sprendime pagrįstai akcentavo, kad epizodiškas rūpinimasis vaiku neužtikrina vaiko poreikių. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovai ateityje gali pakeisti savo požiūrį į vaiko priežiūrą ir pagal bylos duomenis įvertinęs atsakovų elgesį ir rodomus veiksmus mažinant priklausomybę alkoholiui nusprendė atsakovams taikyti ne neterminuotą, o tik laikiną tėvo/motinos valdžios apribojimą dukros atžvilgiu. Iš esmės atsakovai pirmosios instancijos teismo tokių nustatytų aplinkybių ir neginčija, tačiau apeliaciniame skunde argumentuoja, kad atsakovai šiuo metu jau atsikratė priklausomybės alkoholiui, dirba, siekia gyventi šeimyninį gyvenimą, atsakovas alkoholį vartoja saikingai ir visa tai negalėjo būti pagrindu iš dalies patenkinti ieškovės ieškinį.
28. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų teiginiai neįrodyti, nes byloje nepateikta pakankamai įrodymų tokiems argumentams pagrįsti ( CPK 178 straipsnis). Byloje nėra pakankamai duomenų, kad iš esmės pasikeitė atsakovų elgesys ir gyvenimo būdas bei išnyko priežastys, dėl kurių atsakovų atžvilgiu buvo laikinai apribota tėvų valdžia dukros atžvilgiu. Teisėjų kolegija įvertinusi naujai pateiktą informaciją apeliacinės instancijos teismui pripažįsta pagrįstu ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad atsakovai vykdo jiems duotas rekomendacijas vaiko auklėjimo srityje tik artėjant šeimos atvejo posėdžiui, tačiau tvirtinti, kad jau šeimoje įsivyravo teigiami stabilūs pokyčiai negalima. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai įvertinęs bylos įrodymus bei naujai pateiktus duomenis apeliacinės instancijos teisme konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovų padėtis pasikeitė, ar gali pasikeisti, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas terminuotai atsakovams apribojo tėvų valdžią ( CK 3. 180 straipsnio 2 dalis).
30. Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl kitų apeliantų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas bei priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį apeliantų apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą jiems bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.