Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-746-1060/2019

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-02
Bylos Nr.: e2-746-1060/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-01142-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: V. B.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-746-1060/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01142-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5.; 3.4.1.1 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS0 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,dalyvaujant ieškovei A. B., ieškovės atstovei V. S. – Gribėnienei,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aurelijai Uldinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašė dukros A. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš V. B. nepilnametės dukros A. B. išlaikymą nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės, mokant po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitinkamai šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant A. B., išlaikymo lėšas pervedant bankiniu pavedimu į A. B., sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB banke, už einamąjį mėnesį iki mėnesio 15 dienos. Nustatyti bendravimo tvarką: V. B. nevaržomai bendrauja su nepilnamete dukra A. B. bei dalyvauja jos auklėjime nenustatant konkrečių dienų, pasimatymų laiką suderinus iš anksto, prieš 2 dienas su mama A. B.. V. B. bendraudamas su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką įsipareigoja pasiimti A. B. iš jos buvimo vietos ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. V. B. privalo informuoti A. B. apie bendravimo trukmę nurodant: vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką, vaiko buvimo vietą per bendravimo laikotarpį bei užtikrinti mamai bendravimą su dukra nuotoliniu būdu. A. B. išreiškus norą, bendravimas su tėčiu V. B. gali būti nutrauktas arba pratęstas, apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną valandą informuojant mamą A. B. telefonu. A. B. susirgus ir atsisakius vykti su tėčiu ar nustačius, jog V. B. atvyko pasiimti dukrą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vaikas nėra perduodamas tėvui. V. B., bendraudamas su dukra, turi užtikrinti dienos rėžimo laikymąsi, užtikrinti lankymąsi ugdymo įstaigose, neformaliajame ugdyme, draugų šventėse, o esant išankstinei registracijai ar ligai, pristatyti dukrą į gydymo įstaigą (elektroninės bylos apyrašo t. 1. b. l. 39 – 47). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Ne. 2-100-1023/2017 patvirtintos taikos sutarties dalis, kuriomis nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su V. B., bendravimo tvarka su A. B. ir priteistas išlaikymas iš A. B. (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 10.26.23 – 10.26.35).

2. Ieškinyje nurodoma, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo pasirašytą taikos sutartį, kuria susitarė, kad nepilnametės dukros A. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su V. B.. Be to, taikos sutartimi šalys susitarė, jog keičiant savo gyvenamąją vietą, vienas kitą apie gyvenamosios vietos pakeitimą privalo informuoti raštu prieš 7 kalendorines dienas iki gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodant tikslų keičiamos gyvenamosios vietos adresą. Ieškovė A. B. žinojo, kad dukra A. B. lanko Kauno lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini) o su tėvu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). A. B. paskambinus į Kauno lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“ pasiteirauti dėl A. B. pasiekimų, buvo informuota, jog A. B. darželio nelanko ir išsikėlė gyventi kitur. A. B. gavusi aukščiau nurodytą informaciją kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kur buvo išsiaiškinta, jog A. B. gyvenamoji vieta pasikeitė ir ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Apie dukros pasikeitusią gyvenamąją vietą ir Kauno lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ nelankymą V. B. ieškovės neinformavo, nors tokią pareigą turėjo. Vėliau paaiškėjo, jog V. B. su dukra A. B. persikraustė į (duomenys neskelbtini), pas V. B. tėvus. V. B. ir A. B. persikrausčius gyventi į Prienų r., atsakovo kaimynystėje gyvenantys asmenys ne kartą informavo ieškovę bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jog A. B. yra neprižiūrima, o ją prižiūrėti turintis tėtis yra akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, mergaitė yra nevalgiusi, nelanko darželio, nesirūpinama jos sveikata. Ieškovė pasiimdama dukrą, ne kartą matė atsakovą akivaizdžiai neblaivų, dukra būdavo neprižiūrėta, alkana, įbauginta. Dėl susiklosčiusios situacijos nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. atsakovo šeimai yra paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. 2018 m. rugsėjo 4 d. dėl dukros A. B. nepriežiūros A. B. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašydama užtikrinti A. B. teises ir teisėtus interesus bei stebėti V. B. elgesį su vaiku, kad būtų užtikrinta saugi aplinka vaikui augti, vystytis ir tobulėti. 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovė kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą, nes atvykus pasiimti dukros A. B. iš atsakovo, šis atsisakė dukrą perduoti. Atvykus policijos pareigūnams, visi konflikto metu A. B. gyvenamojoje vietoje buvę asmenys buvo patikrinti alkotesteriu. Ieškovei nustatytas 0.00 promilių neblaivumas, atsakovui – 2.19 promilių girtumas, atsakovo motinai G. B. – 0.79 promilių girtumas, atsakovo tėvui J. B. – 0.00 promilių neblaivumas. 2018 m. spalio 14 d. ieškovei atvežus dukrą A. B. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą, ieškovei kilo įtarimas, jog atsakovas yra apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ji kreipėsi į policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, jog atsakovas yra apsvaigęs nuo alkoholio, todėl A. B. buvo perduota ieškovei. Atsakovas dvi savaites laiko nebuvo atvykęs pasiimti dukros, nerodė noro bendrauti su dukra. Atsakovo elgesys neatitinka vaiko teisių ir teisėtų interesų, neigiamai veikia A. B. psichologinę bei fizinę sveikatą, todėl jos gyvenamoji aplinka nėra saugi augti, vystytis ir tobulėti, o taip pat neužtikrinama vaiko teisė būti sveikam. Atsakovas A. B. neprižiūri, oficialių pajamų negauna, turi žalingų įpročių bei yra priklausomas nuo alkoholio. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informavo ieškovę, jog faktiškai A. B. rūpinasi jos močiutė, atsakovo motina G. B.. G. B. yra nustatyta onkologinė liga, todėl ji yra nepajėgi tinkamai pasirūpinti mažametės poreikiais ir tinkamai užtikrinti jos interesus. Akivaizdu, jog atsakovo elgesys yra vertintinas, kaip A. B. nepriežiūra. Aplinkybės dėl kurių prašoma pakeisti dukros A. B. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove yra tiesiogiai susijusios su vaiko interesų užtikrinimu. Ieškovė gauna pastovias pajamas iš darbo santykių, augina dvi dukras. Po paskutinio incidento su atsakovu, A. B. taip pat auga su mama ir seserimis. Ieškovė rūpinasi dukra, jos gerbūviu, sveikatos būkle, ugdymu. Nuo 2018 spalio 14 d. įvykusio konflikto A. B. vengė atsakovo ir atsisakė su juo bendrauti. Teismui tenkinus Ieškovės ieškinį, bei A. B. gyvenamąją vietą nustačius su mama, yra pagrindas keisti teikiamo išlaikymo tvarką.

3. Taikos sutartimi ieškovė su atsakovu susitarė, kad A. B. nepilnametės dukros A. B. naudai teiks 50,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis už laiką, kai dukra bus su tėvu, o ieškovas V. B. nepilnametės dukros A. B. naudai teiks 50,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis už laiką, kai dukra bus su mama, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 612,00 Eur. Dukros išlaikymui per mėnesį Ieškovė skiria apie 250,00 Eur. Šią sumą sudaro išlaidos vaiko maitinimui, aprangai, avalynei, laisvalaikiui, socialiniam ugdymui bei lavinimui. A. B. yra ugdoma (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje. Kas mėnesį ugdymo įstaigai yra sumokama apie 50,00 Eur. Dukros maitinimui ieškovė per mėnesį išleidžia apie 120,00 Eur, aprangai ir avalynei per mėnesį ieškovė išleidžia apie 40,00 Eur, kitoms išlaidoms, t. y. vaistams, pramogoms per mėnesį ieškovė vidutiniškai išlaidžia apie 20,00 Eur. Ieškovė, neturėdama nuosavo būsto, jį nuomojasi bei moka mokesčius. Ieškovė moka apie 40,00 Eur už komunalinius patarnavimus. Mano, jog patiriamų išlaidų sumos už būsto komunalinius mokesčius turėtų būti pripažinta vaiko būtinaisiais poreikiais, kurie įtraukti į vaiko poreikių lentelę, kaip kitos išlaidos. Ieškovė turi dar du išlaikytinius, t. y. dvi dukras – D. N. (18 metų, kuri mokosi dvyliktoje klasėje) ir G. N. (14 metų). Atsakovas turi vieną išlaikytinę – dukrą A. B.. Atsižvelgiant į išlaikytinių kiekį prašoma nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį ir pritesit iš atsakovo 200,00 Eur kas mėnesį.

4. Taikos sutartimi šalys nusistatė bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką. Ieškovė netrukdė ir neketina trukdyti atsakovui bendrauti su dukra, nustačius A. B. gyvenamąją vietą su ieškove, tačiau tolimesnis bendravimas pagal Taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką yra negalimas, kadangi kinta dienos rėžimas. Šalims gyvenant skyriumi t. y. atsakovui gyvenant Prienų r., o ieškovei Kaune, dukros ugdymas gali būti finansuojamas ir užtikrinamas tik vienoje ugdymo įstaigoje, todėl tuo atveju, jeigu A. B. gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove ir nebus pakeista bendravimo tvarka, atsakovo bendravimo su dukra savaitę, ji bus žadinama ne vėliau kaip 6.00 val. ryto ir valandą laiko vežama į ugdymo įstaigą. Manytina, jog toks dukros teisės gauti ugdymą ikimokyklinėje institucijoje įgyvendinimas yra nesuderinamas su tinkamomis gyvenimo sąlygomis, todėl prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką.

5. Ieškovė teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.30.55 – 01.01.20) ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad gyveno kartu su atsakovu, susilaukė dukros A., tačiau atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, smurtauti, nedirbo, nebuvo įmanoma su juo kartu gyventi, jis būdavo agresyvus, neprognozuojamas. Agresija pasireikšdavo psichologiškai ir fiziškai. Jis įžeidinėdavo ją, negerbė. Agresiją įtakodavo jo nuotaika. Jų išsiskyrimą lėmė atsakovo smurtas prieš ją. Ji buvo vieną kartą parašius pareiškimą dėl smurto, tada kilo konfliktas dėl vaiko. Tuo metu ji nedirbo. 2017 m. taikos sutartimi buvo nutarta, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu, iš jos priteistas išlaikymas, nustatyta bendravimo tvarka. Sutiko pasirašyti taikos sutartį, dėl praktikos ir teisinių žinių stokos tokiuose ginčuose, jai patarė, kad tai bus geriausia. Priimant tokį sprendimą buvo atsižvelgta į tai, jog ji gyveno nuomojame būste, o atsakovas turėjo nuolatinį būstą. Priteistas išlaikymas 50,00 Eur, nes buvo susitarta, kad vieną savaitę mergaitė bus pas atsakovą, o kitą pas ją. Atsakovas nesilaikė taikos sutarties sąlygų, kada norėdavo pasiimdavo mergaitę, kada norėdavo atveždavo, nebuvo tvarkos, ne kartą buvo, jog pasiėmęs dukrą, jos negrąžindavo, todėl vykdavo su policijos pareigūnais pasiimti dukros. Paskutinį kartą rado jį neblaivų, todėl laikinoji mergaitės globa nustatyta su ja. Jos su dukra artimas tarpusavio ryšys, geri santykiai. Mergaitė paimta iš tėvo buvo pikta, baili, nervinga, uždara, nervinga, dažnai sirgo peršalimo ligomis, dabar atsigavo yra bendraujanti, linksma, neserga, lanko darželį. Mergaitės santykiai su seserimis yra geri, A. su G. yra artimas ryšys. Ji pati dirba puse etato UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, anksčiau dirbo dvejose darbovietėse, iš vienos darbovietės atleista 2019 m. balandžio 1 d., ieško antro darbo. Pajamos yra 209,00 Eur per mėnesį, gauna pinigus už vaikus po 50,00 Eur. Turi kreditorinį įsipareigojimą už kurį liko mokėti iki 2019 m. rugpjūčio mėn., už jį moka apie 49,00 Eur. Už buto nuomą moką po 120,00 Eur, už komunalinius mokesčiu iki 50,00 Eur. Ji atleista tik 2019 m. balandžio 1 d., bet ieško antro darbo. Mergaitė specialiųjų poreikių neturi. Vaiko poreikiams išleidžia kiek leidžia galimybės. Prašo 200,00 Eur priteisti, nes kainuoja ugdymo įstaiga, maistas, rūbai, pramogos, higienos priemonės, stengiasi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius. Darželis kainuoja 52,00 Eur per mėnesį, mergaitė dieną būna darželyje, ji dirba vakare, vyriausia dukra pasiima mergaitę iš daželio ir būna su mergaite namuose, kol ji grįžta iš darbo. Nustačius laikinąją globą mergaitė buvo tėvo primokinta, ji nedraudė bendrauti su tėvu, mergaitė buvo uždara, dabar labiau atsiveria, pasakojo, jog tėtis gerdavo, elgėsi piktybiškai, mergaitė žaisdavo trankydama daiktus ir rėkdama. Kartą mergaitė buvo jai atvežta iš tėvo užtinusiomis akimis, mieguista, sakė tėtis ilgai leido nemiegoti, nes gėrė su seneliu ir ji negalėjo miegoti. Atsakovas per laikinosios globos laikotarpį ne visada atvažiuodavo pas mergaitę, nesilaikė nustatytos tvarkos. Mergaitei buvo įvesta „Messenger“ programėlė, kad galėtų su tėčiu ir giminėmis bendrauti, tačiau užblokavo, nes paskambinęs neblaivus išgąsdino mergaitę, pradėjo rėkti įžeidinėdamas motiną. Nustačius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas tik du kartus sumokėjo po 100,00 Eur išmoką mergaitės išlaikymui. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras. Kartu gyvenant abu stengėsi išlaikyti šeimą, daug pagalbos sulaukė iš ieškovės draugų ir giminių. Dirbo nelegaliai kaime, prašydavosi darbo, atsakovas pastovaus darbo neturėjo. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, pati turi du vaikus be A., prašė ieškinį tenkinti.

II. Atsakovo ir išvadą byloje duodančios institucijos argumentai

7. Atsakovui V. B. adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2018 m. lapkričio 30 d. asmeniškai (elektroninės bylos apyrašo t. 1. 101 – 102). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu atsakovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant galimybę šalims susitarti dėl taikaus bylos užbaigimo būdo bei galimybės pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Į kitą teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 116 – 117, 149 – 150, t. 2, b. l. 53).

8. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2019 m. sausio 14 d. išvadoje Nr. 2SD-150 (elektroninės bylos apyrašo t 1, b. l. 120 – 121) nurodė, kad A. B. šeima nuo 2007 m. gegužės 14 d. iki 201 m. gegužės 16 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kaune. Ji išbraukta iš apskaitos persikėlus su vaikais gyventi į Prienų rajono savivaldybės teritoriją. 2018 m. vasario 2 d. skyrius gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jog A. B. smurtavo prieš dukrą A. B.. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. A. B. su dukra G. N. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tai nuomojamas, vieno kambario 27 kv. m. ploto butas su visais patogumais. Nuomos mokestis yra 120,00 Eur ir 40,00 Eur komunalinių mokesčių. Gyvenamoji aplinka švari, tvarkinga. Ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyventi vaikams. A. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pastovias pajamas. Ieškovės teigimu ji papildomai įsidarbino valymo paslaugas teikiančioje įmonėje. Nuo 2018 m. gruodžio 4 d. A. B. lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teigimu mergaitė gerai adaptavosi darželyje, kelis kartus telefonu kalbėjo su tėvu, nurodė, kad 2019 m. sausio 4 d. tėvas paskambino mergaitei būdamas neblaivus ir išgąsdino dukrą. Kauno miesto socialinių paslaugų centras ieškovės šeimai teikia socialinės priežiūros paslaugas. Socialinės darbuotojos E. Š. teigimu, A. B. bendradarbiauja su specialistais, namuose mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos. 2018 m. spalio 13 d. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas tarnybinis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pas neblaivų tėvą V. B. buvo mažametė dukra A. B.. Policijos pareigūnai V. B. nustatė 1,77 promilių girtumą ir mergaitę perdavė motinai. 2018 m. lapkričio 23 d. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajono savivaldybėje specialistė aplankiusi V. B. jo gyvenamojoje vietoje nurodė, kad buities ir gyvenimo sąlygos yra geros, bet mergaitė visą lapkričio mėnesį nelankė ugdymo įstaigos, su mergaite pakalbėti specialistei nepavyko. 2018 m. rugsėjo 10 d. A. B. buvo nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas, kadangi gautas policijos pranešimas apie tėvo girtumą. Nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. V. B. yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Nurodė, jog A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus, sprendžiant vaiko bendravimo tvarką su tėvu, turi būti atsižvelgta į vaiko interesus, mano, jog tikslinga nustatyti geriausiai vaiko interesus atitinkančią bendravimo tvarką, kuri būtų realiai vykdoma ir nepakenktų A. B. dienos rėžimui. Nustačius A. B. gyvenamąją vietą su motina, mano reiktų priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui.

9. Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieškovės reikalavimus palaikė, prašė nustatyti geriausius vaiko interesus atitinkančią bendravimo tvarką, prašė priteisti išlaikymą, kuris užtikrintų būtiniausius vaiko poreikius ir geriausius interesus (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 01.01.40 – 01.02.23).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

1 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – V. B. ir A. B. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 8). Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Ne. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartis, kurios 1.1. – 1.5. punktais šalys susitarė, kad nepilnametės dukros A. B., gim. 20(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta iki dukros pilnametystės nustatoma su ieškovu V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovė A. B. su dukra A. B. bendrauja tokia tvarka: atsakovė A. B. pasiima dukrą A. B. 2017 m. rugsėjo 9 d. (šeštadienį) 11.00 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą po savaitės, t. y. 2017 m. rugsėjo 16 d. (šeštadienį) 15.00 val., atsakovė A. B. pasiima dukrą A. B. kas antrą mėnesio šeštadienį 11.00 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą po savaitės, šeštadienį, 15.00 val. (laikant, jog pirma bendravimo savaitė yra nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. 11.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. 15.00 val.), atsakovė A. B. nepilnametės dukros A. B. naudai teiks 50,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis už laiką, kai dukra bus su tėvu, o ieškovas V. B. nepilnametės dukros A. B. naudai teiks 50,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis už laiką, kai dukra bus su mama, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, 49 – 51).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

11. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartus u kitais asmenimis, vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalis).

12. Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

13. Kaip jau buvo minėta, Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Ne. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu V. B.. Ieškovės teigimu, iki taikos sutarties sudarymo atsakovo elgesys buvo agresyvus, atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, turėdavo tik laikinus darbus, nes būdavo atleidžiamas dėl vagysčių. Ieškovė paaiškino, kad advokatui pakonsultavus sutiko dėl būtent tokių taikos sutarties sąlygų, kadangi turėjo tik nuomojamą būstą, o atsakovas gyveno pas tėvus ir jo gyvenamoji vieta buvo laikoma pastovi, šiuo metu atsakovas ir toliau piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dėl ko nepilnametė dukra būna neprižiūrėta, patiria nesaugumą, smurtą, dažnai sirgo, atsakovas nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikė, niekur nedirba, pajamų išlaikyti nepilnametę dukrą neturi, dukra būna palikta atsakovo motinos priežiūrai (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.30.55 – 01.01.20).

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalių paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Ieškovės paaiškinimus patvirtina žemiau išvardinti byloje pateikti rašytiniai dokumentai, teismas juos vertina kaip nuoseklius, išsamius, neprieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams.

15. Rašytiniai dokumentai patvirtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu atsakovas V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,25 promilių girtumas), panaudojo smurtą sugyventinės A. B. atžvilgiu ir jai nežymiai sutrikdė sveikatą. Šį įvykį matė jos nepilnametė dukra G. N. (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 66 – 69, t. 2, b. l. 20 – 21, elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 54). Laikotarpiu 2012 m. – 2015 m. atsakovas V. B. baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, smulkias vagystes (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 23 – 25).

16. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. B. pateiktas ieškinys patvirtina, kad atsakovas prašė nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su tėvu V. B., nes A. B. neturi galimybių tinkamai pasirūpinti dukra, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 2 – 4).

17. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus rašte nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. gautas A. B. pranešimas, jog tėvas jai neleidžia pasiimti vaiko, nors pagal nustatytą bendravimo tvarką motina turi teisę pasiimti vaiką. Nuvykus į įvykio vietą pranešėja paaiškino, kad įvyko konfliktas su V. B., nes jis nedavė jai mergaitės. Atvykus pareigūnams jau mergaitė buvo perduota motinai. V. B. nustatytas 2,19 promilių girtumas, A. B. 0,00 promilių girtumas, G. B. 0,79 promilių girtumas, J. B. nustatytas 0,00 promilių girtumas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 157). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus rašte nurodyta, kad 2018 m. spalio 13 d. iš bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas, kuriame pranešėja A. B. nurodė, kad turėjo palikti vaiką V. B., tačiau jį perdavė močiutei, kadangi vaiko tėvas yra neblaivus. Pranešėja nerimavo, kad vaikas yra nesaugioje aplinkoje. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nustatė mažametės A. B. tėvui V. B. 1,77 promilių girtumą. V. B. paaiškino, kad mergaitę prižiūri jo motina. Buvo atvykusi blaivi mažametės motina, kuriai perduota mergaitė (elektroninės bylos apyrašo t. 1. , b. l. 148).

18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 83 – 84) patvirtinami aukščiau nurodyti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus duomenys ir papildomai nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. pas V. B. apsilankius nustatyta, jog sąlygos tinkamos vaikui gyventi, tačiau A. B. visą mėnesį nelankė ugdymo įstaigos, su mergaite pasikalbėti nepavyko. SPIS sistemos duomenimis mergaitei nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas, nes gautas pranešimas, jog neblaivus tėvas yra su mažamete dukra. Nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. V. B. teikiamos socialinių įgūdžių paslaugos (elektroninės bylos apyrašo t. 1, 124).

19. Socialinių įgūdžių paslaugų teikimą V. B. patvirtina ir Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2019 m. vasario 6 d. raštas, kuriame nurodyta, kad V. B. šeimai nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nustatytas socialinių paslaugų poreikis dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos rūpinantis dukra (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 162 – 164).

20. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustačius A. B. gyvenamąją vietą su atsakovu tėvu V. B., A. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrių lankė dvi savaites (rugsėjo mėnesio pirmąją savaitę ir spalio mėnesio pirmąją savaitę), vėliau ji išvyko iš įstaigos. Šiuos duomenis patvirtina (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos raštas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 152).

21. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.14.30 – 00.29.34) patvirtino tiek ieškovės nurodytas aplinkybes, tiek rašytiniuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, dėl to teismas nenustatė, kad duoti liudytojos parodymai gali būti šališki ir neobjektyvūs. Liudytoja paaiškino, kad gyvena netoli atsakovo namų vienoje gyvenvietėje. Pažįsta ieškovę ir atsakovą, nes ieškovės dukra G. mokinosi toje pačioje mokykloje kaip ir liudytojos anūkė. Mokykloje mergaitės išsikalbėdavo, G. pasakojo, kaip prieš du metus atsakovas skriausdavo G. mamą (ieškovę), grįždavo neblaivus. Ieškovei patarė kreiptis į policiją, bet ji nurodė, kad atsakovas atimdavo telefoną. Vieną kartą atsakovas išvijo ieškovę ir ji miegojo pas liudytojos motiną. Apibūdino ieškovę, kad yra labai darbšti. 2018 m. vasarą atsakovas buvo pasiėmęs mergaitę, kuri po pietų būdavo pas atsakovą darbovietėje, nors jis darbo metu vartodavo alkoholį. Girdėjo, jog atsakovas girtas buvo nukritęs prie tiltelio, o mergaitė išsigandusi rėkė. Kaimynai atėjo paimti mergaitę, kuri buvo visa murzina, neprižiūrėta. Nurodė, jog atsakovas yra neprognozuojamas. Atsakovui kartais užeina isterijos priepuoliai. Matė atsakovo motiną neblaivią. Atsakovas kviesdavosi televiziją, ieškovė norėjo pasiimti mergaitę, tačiau jai neleido atsakovas. Atsakovas gyvenvietėje yra pagarsėjęs piktnaudžiaujamu alkoholio vartojimu, dažnu darbų keitimu, bedarbyste, smurtu. Atsakovas su tėvais piktnaudžiauja alkoholiu.

22. Surinktų įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, t. y. kad tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesys dėl priklausomybės nuo alkoholio ir tėvystės įgūdžių stokos daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi, pablogėjęs vaiko auklėjimas, skyrium gyvenančios motinos nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nėra laikomasi (CPK 178 straipsnis).

23. Šie duomenys patvirtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Ne. 2-100-1023/2017, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priimta, atsižvelgus tik į ieškovės ir atsakovo susitarimą, nevertinus teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl ginčo esmės. Nepilnamečio vaiko nuomonė šiuo klausimu nebuvo išklausyta ir įvertinta įstatymų nustatyta tvarka.

24. Siekiant įvertinti A. B. nuomonę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės ministerijos buvo įpareigota pateikti informaciją apie vaiko nuomonę. Pagal šiuos duomenis nustatyta, kad 2019 m. vasario 13 d. aplankius A. B. namuose, ji buvo linksma, rodė savo augintinius, žaislus. Nurodė, kad būna ir pas mamą ir pas tėvą, jai visur yra gerai, kartais eina į svečius, lanko darželį. Paaiškino, kad mama mokina valytis dantukus, sudėti drabužėlius (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 161). Iš šios pateiktos nuomonės teismas sprendžia, kad nepilnametė mergaitė iš esmės myli abu tėvus, su abiem jaučiasi gerai ir kategoriškos nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi nepareiškė. Šią nuomonę teismas laiko svarbia, bet ne lemiančia jos gyvenamosios vietos pakeitimą, kadangi vaiko išreikštas noras gyventi su abiem tėvais yra iš esmės paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikų emociniu suvokimu apie saugumą ir stabilumą, bet ne teismo šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

25. Nagrinėjamu atveju siekiant teisingai išspręsti taikos sutarties sąlygų pakeitimo pagrįstumo klausimą, teismo nuomone, tikslinga nustatyti taip pat ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su vieno iš tėvų materialinės padėties vertinimu. Nors tai nėra lemiantis veiksnys, tačiau pažymėtina, jog svarbu įvertinti tėvų galimybes tinkamai pasirūpinti vaiko augimu ir tobulėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

26. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovo V. B. draudžiamosios pajamos laikotarpiu 2017 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. spalio 10 d. siekė 2 454,71 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 191 – 192, t. 2, b. l. 25). Nuo 2013 m. vykdomas išieškojimas dėl 6 195,00 Eur išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai ir dėl laikino išlaikymo priteisimo pagal šioje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 1 – 14). Atsakovas V. B. nuo 2018 m. spalio 10 d. niekur nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, registruotų jo vardu, neturi, gyvena jo tėvui priklausančiame gyvenamajame name (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 9, 142 – 143, elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 191 – 193, t. 2, b. l. 25, 55, 56). Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nustatyta, kad V. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini) šeimos ir buities sąlygos geros, aplinka tinkama gyventi vaikui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 85).

27. Ieškovės A. B. draudžiamąsias pajamas laikotarpiu 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 29 d. sudarė 14 712,72 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 26 – 35). Antstolių informacinės sistemos duomenimis išieškojimų ieškovės atžvilgiu nėra (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 36 – 51). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji turi finansinį įsipareigojimą kreditoriui, už kurį liko mokėti iki 2019 m. rugpjūčio mėn., už jį moka apie 49,00 Eur. Ieškovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos vidutinės pajamos per mėnesį siekia apie 200,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 26 – 35). Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, registruotų jos vardu, neturi, gyvena su dukra Gabija nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 33, t. 2, b. l. 60 – 62, ). Tiek 2017 m. ir 2018 m. išvadose, tiek 2019 m. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte, nurodyta, kad A. B. gyvenimo sąlygos adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamos gyventi vaikui (civilinės bylos Nr. 2-100-1023/2017 t. 1, b. l. 195 – 196, elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 83 – 84, 86).

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovo finansinė padėtis nėra stabili, jo gyvenimo stabilumas iš esmės tiesiogiai priklauso nuo jo santykių su tėvais, todėl darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas be tėvų pagalbos iš esmės negalėtų pats užtikrinti nepilnamečiam vaikui stabilių gyvenimo sąlygų, o priešingai, ieškovės atitinkamai materialiai remiamas vaikas gali deramai augti ir tobulėti.

29. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

30. Įvertinus vaiko nuomonę, kuri nepatvirtinta teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su atsakovo V. B. gebėjimu realiai užtikrinti nepilnametės dukters saugumo ir stabilumo poreikius (CK 3.164 straipsnio 1 dalis), atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, kuris yra nesirūpinimo vaiku ir nesaugumo priežastis, stokoja savarankiškumo, socialinių ir tėvystės įgūdžių rūpinantis dukra, jog šiuo metu nepilnametė dukra gyvena kartu su savo motina ir su savo seserimi, įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė dėl kokių nors priežasčių nesugebėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, nėra, darytina išvada, jog pasikeitė esminės aplinkybės, todėl šiuo metu vaiko interesus labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Tokios pačios išvados laikosi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ministerijos atstovė.

31. Išaiškinama, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios; skyrium gyvenantis tėvas iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo

32. CK 3.156 straipsnis reglamentuoja, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

33. Spręsdamas dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje prašė nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kuri, teismo vertinimu, sudaro galimybes skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neišreiškė savo konkrečios nuomonės dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos nepagrįstumo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas pažeidinėja vaiko teises, teismas sprendžia, kad nustatoma bendravimo tvarka ieškovo ieškinyje nurodyta tvarka.

34. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

35. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 430,00 Eur (555,00 Eur – bruto). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

36. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad dukters poreikiams reikia apie 250,00 Eur. Išlaidos sudaro: daželiui – 50,00 Eur, rūbeliams, avalynei – 40,00 Eur, higienos priemonėms – 5,00 Eur, priemonės į darželį – 15,00 Eur, maistui – 120,00 Eur, kitoms išlaidoms (gimtadieniams, pramogoms, vaistams) – 20,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 62).

37. Ieškovė pateikė su vaiko poreikiais susijusias išlaidas patvirtinančius duomenis, teismo posėdyje nurodė, kad vaikas yra sveikas, jokių specialių poreikių nėra nustatyta (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.30.55 – 01.01.20). Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė 2018 m. spalio mėn. vaiko poreikiams išleido 164,22 Eur, o lapkričio mėn. –111,42 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 26 – 29). Ieškovė moka už dukros A. B. darželį „(duomenys neskelbtini)“ (elektroninės bylos apyrašo t. 1 b. l. 124). Ieškovė su dviem dukrom gyvena bute, už kurį nuomos mokestis – 120,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 33), o komunaliniai mokesčiai vidutiniškai siekia – 40,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 20 – 25, 31 – 32), dėl to nepilnamečiui vaikui priskaičiuojamas ir trečdalis būsto išlaikymo išlaidų. Pagal ieškovės pateiktus išlaidas išlaikymui patvirtinančius įrodymus negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovė nepilnametės dukros išlaikymui išleidžia būtent tik 250,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodinėja specialiųjų vaiko poreikių, o įrodinėjant įprastinius vaiko poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui, nereikšminga, kad tokie įrodymai būtų pateikti, nes tokie vaiko poreikiai yra savaime suprantami, teismas su vaiko poreikiais susijusių išlaidų dydį laiko įrodytu ir sprendžia, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra net didesni (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas).

38. A. B. nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 23). Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne visą darbo dieną, darbo užmokestis laikotarpiu 2018 m. birželio 19 d. – 2019 m. vasario 28 d. šioje įmonėje siekė 1 742,59 Eur, t. y. vidutiniškai per mėnesį – 217,82 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 26 – 35). A. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi (civilinės bylos Nr. 2-100-1023/2017 t. 1, b. l. 54 – 55, 83, 85, 115 – 116). Ieškovė dar turi vieną nepilnametį išlaikomą asmenį – dukrą G. N., gimusią (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji turi finansinį įsipareigojimą kreditoriui, už kurį iki 2019 m. rugpjūčio mėn. moka apie 49,00 Eur. Atsakovas šiuo metu materialiai neprisideda prie dukters priežiūros (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 1 – 14). Visos šios pareigos tenka ieškovei. Kadangi su ieškove lieka gyventi vaikas, jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

39. Atsakovas V. B. šiuo metu niekur nedirba (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 191 – 192, t. 2, b. l. 25), 192, t. 2, b. l. 25), transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 193, t. 2, b. l. 55, 56), šiuo metu vykdomi išieškojimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje ir dėl 6 195,00 Eur išieškojimo UAB „Gelvora“ naudai (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 1 – 14). Atsakovas neturi išlaikomų asmenų (civilinės bylos Nr. 2-100-1023/2017 t. 1, b. l. 7).

40. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes abiejų šalių finansinė padėtis yra sunki, todėl, teismo vertinimu, kadangi atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo, ieškovė pagal gaunamas pajamas savarankiškai gali tenkinti tik minimalius dukters poreikius. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiams tenkinti nepakanka ieškovės išleidžiamos 250,00 Eur sumos. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Parastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1254-230/2018). Teismo vertinimu, vaiko poreikius labiau atitiktų atsakovo V. B. nurodyta nepilnametės dukros poreikių suma civilinėje byloje Nr. 2-100-1023/2017, kurioje atsakovas nurodė, kad dukros poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti išlaikymui apie 310,00 Eur, dėl to prašė iš A. B. priteisti 160,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) t. 2, b. l. 36 – 43). Atkreipiamas dėmesys, kad 2017 m., kai buvo apibrėžiamas 310,00 Eur išlaidų dydis, atsakovo turtinė padėtis iš esmės buvo tokia pati, o atsakovės šiuo metu finansinė padėtis yra pablogėjusi, nes ji nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, augant vaiko poreikiai didėja, bet ne mažėja.

41. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad, nepaisant jog, abiejų šalių turtinė padėtis yra sunki ir ieškovei tenka didesnė nepilnamečio vaiko kasdienio materialinio aprūpinimo užtikrinimo prievolė, vis tik atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės. Vertinant atsakovo finansinę padėtį, atkreipiamas dėmesys, kad į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, turėdamas pareigą vykdyti finansinius įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui, būtų siekęs padidinti savo pajamas. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos, taip pat nėra pateikta. Atsakovas turi dėti visas pastangas, kad gautų pakankamas pajamas savo vaikui išlaikyti. Priešingai atsakovo pastangoms, ieškovė 2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. kovo mėn. atleidus ją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškosi papildomo darbo (garso įrašo intervalas 00.30.55 – 01.01.20).

42. Nustatytų aplinkybių pagrindu, jas vertinant vaiko interesų naudai, teismas daro išvadą, kad atsakovui kaip tėvui keliami reikalavimai pagal jo realias galimybes sudaro sąlygas imtis visų įmanomų priemonių gauti pajamas, leidžiančias teikti šalių nepilnamečiui vaikui ieškovės prašomą 200,00 Eur dydžio išlaikymo dalį. Teismo nustatyta išlaikymo dydžio suma (310,00 Eur) atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, be to, ši suma apima ir orientacinę minimalią mėnesinei algai lygią 430,00 Eur dydžio sumą.

43. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 16 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo išaiškinta teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė turi dėti visas pastangas, kad gautų pakankamas pajamas savo vaikui išlaikyti, taip pat teismui nustačius, kad vis tik 310,00 Eur išlaikymo dydis labiau atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 punktas) ir esant pagrindui spręsti, kad atsakovo V. B. geresnė turtinė padėtis lemia poreikį vaiko išlaikymui skirtiną sumą dalinti ne po lygiai, ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo tenkinama, priteisiant iš atsakovo V. B. nepilnametei dukrai A. B. išlaikyti 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (2019 m. gegužės 2 d.) iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaiko išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis).

44. Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

45. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu yra keičiama nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir priteisiamas materialinis išlaikymas iš kito tėvo, tikslinga nustatyti, kad nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos yra nutraukiamas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto ieškovės A. B. materialinio išlaikymo mokėjimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

46. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo įsiteisėjimo, o nutarties dalis dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo galioja iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 150 straipsnio 3 dalis, 282 straipsnis) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 89 – 96)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

48. Bylos rezultatas yra palankus ieškovei, kuri prašo priteisti 150,00 Eur žyminį mokestį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 37), 1 100,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 35, 36, 154, 155, 156, 188, 189, 190, t. 2, b. l. 63, 64, 65), 0,19 Eur išlaidų už teismo posėdžio garso įrašo kopiją (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 184) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas).

49. Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2 ir 8. 19 punktus prašoma priteisti išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už ieškinio parengimą, tačiau viršija pasirengimo parengiamojo ir teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje maksimalų priteistiną dydį už valandą.

50. Iš išlaidų ieškovės advokato padėjėjos pagalbai apmokėti pagrindimą patvirtinančių dokumentų matyti, kad pagal atliktų darbų ataskaitas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 35, 36, 154, 155, 156, 188, 189, 190, t. 2, b. l. 63, 64, 65) didžiausia leistina priteisti suma už pasirengimą parengiamojo ir teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje siekia 439,80 Eur: 2019-01-16 – 143,24 Eur (2 val. x 71,62 Eur (2018 m. III ketvirčio bruto – 895,2 Eur x 0,1 koef. x 80 proc.); 2019-04-01 – 148,28 Eur (2 val. x 74,14 Eur (2018 m. IV ketvirčio bruto – 926,70,10 Eur x 0,1 koef. x 80 proc.); 2019-04-18 – 148,28 Eur (2 val. x 74,14 Eur (2018 m. IV ketvirčio bruto – 926,70,10 Eur x 0,1 koef. x 80 proc.). Pagal atliktų darbų ataskaitas teismas nevertino valandų skaičiaus už ieškinio rengimą, kadangi už šio dokumentų rengimą pagal Rekomendacijų 8.2 p. yra numatytas fiksuotas dydis. Teismas sprendžia, kad ieškovės būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos siekia: 150,00 Eur už žyminį mokestį, 0,19 Eur išlaidų už teismo posėdžio garso įrašo kopiją, 439,80 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Teismas atkreipia dėmesį, kad už ieškinio parengimą K. M. sumokėtos 500,00 Eur išlaidos yra pripažįstamos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nėra būtina, kad už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas byloje klientas jam sumokėtų tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

51. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinius dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už reikalavimą priteisti 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokėtinas 54,00 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinys yra tenkinamas, valstybės naudai iš atsakovo V. B. priteisiamas 54,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 15,60 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo V. B. (CPK 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Ne. 2-100-1023/2017 patvirtintos taikos sutarties 1.1. – 1.5. punktus ir juos išdėstyti taip:

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. V. B. nevaržomai bendrauja su nepilnamete dukra A. B. bei dalyvauja jos auklėjime nenustatant konkrečių dienų, pasimatymų laiką suderinus iš anksto, prieš 2 dienas su mama A. B.;

2. V. B. bendraudamas su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką įsipareigoja pasiimti A. B. iš jos buvimo vietos ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;

3. V. B. privalo informuoti A. B. apie bendravimo trukmę nurodant: vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką, vaiko buvimo vietą per bendravimo laikotarpį bei užtikrinti mamai bendravimą su dukra nuotoliniu būdu;

4. A. B. išreiškus norą, bendravimas su tėčiu V. B. gali būti nutrauktas arba pratęstas, apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną valandą informuojant mamą A. B. telefonu.

5. esant A. B. ligai, dukrai atsisakius vykti su tėčiu ar nustačius, jog V. B. atvyko pasiimti dukrą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vaikas nėra perduodamas bendravimui nepriklausomai nuo to, jog buvo suderintas bendravimo laikas.

6. V. B. bendraudamas su dukra turi užtikrinti dienos rėžimo laikymąsi, užtikrinti lankymąsi ugdymo įstaigose, neformaliajame ugdyme, draugų šventėse, o esant išankstinei registracijai ar ligai, pristatyti dukrą į gydymo įstaigą.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (2019 m. gegužės 2 d.) iki jos pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant bankiniu pavedimu į ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, už einamąjį mėnesį iki mėnesio 15 dienos.

Paskirti ieškovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. gegužės 2 d.) yra nutraukiamas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi civilinėje byloje Ne. (duomenys neskelbtini) nustatyto ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo mokėjimas.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, 0,19 Eur (devyniolika centų) išlaidų už teismo posėdžio garso įrašo kopiją, 439,80 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt centų) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 15,60 Eur (penkiolika eurų ir šešiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vykdyti sprendimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo skubiai.

Paskelbus sprendimą, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo.

Paskelbus ir įsiteisėjus sprendimui, pranešti antstoliui G. S. apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė