- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-1940-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10053-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. Z. pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, suinteresuotas asmuo – A. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas leisti priverstinai įeiti į skolininkui A. K. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tikslu turto vertintojui tinkamai atlikti turto vertinimo ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad antstolio V. Z. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro 2017 m. kovo 23 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 14-1285 dėl priverstinio skolininko A. K. turto pardavimo, išieškotoja - AB „DNB bankas“. 2017 m. rugsėjo 1 d. surašytas patvarkymas dėl eksperto skyrimo ir patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas nurodyti asmenį, kuris aprodytų turto vertintojui įkeistą turtą su tikslu jį apžiūrėti ir įvertinti rinkos kainomis. Minėti patvarkymai išsiųsti registruota pašto siunta į Kauno tardymo izoliatorių. Patvarkymai skolininkui įteikti 2017 m. rugsėjo 7 d. Antstolis 2017 m. lapkričio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S-201704483 dėl kliūčių vykdymo veiksmams atlikti pašalinimo, kuriame nurodė skolininkui per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos nurodyti asmenį, kuris aprodytų turto vertintojui skolininkui priklausantį areštuotą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkymas skolininkui įteiktas pasirašytinai 2017 m. gruodžio 28 d., tai patvirtina Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2018 m. sausio 25 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S-1961. Tačiau iki šios dienos skolininkas neįvykdė antstolio reikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir leido antstoliui V. Z. patekti į skolininkui A. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą butą su rūsiu, 35,17 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu turto vertintojui tinkamai atlikti turto vertinimo ekspertizę.
3. Teismas nurodė, kad skolininkas nevykdo CPK 644 straipsnyje įtvirtintų pareigų, t. y. žinodamas apie vykdymo proceso eigą, kliudo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nesudaro galimybės turto vertintojui patekti į įkeistą nekilnojamojo turto objektą, tokiu būdu apsunkindamas vykdomojo dokumento įvykdymą bei didindamas savo išlaidas. Toks elgesys, teismo vertinimu, laikytinas netinkamu, pažeidžiančiu vykdymo proceso dalyvių pareigą tarpusavyje bendradarbiauti, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, todėl skolininkas gali pagrįstai patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.
4. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. antstolio patvarkymu skirta turto vertinimo ekspertizė, pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, negali būti atlikta be konkretaus objekto vidinės apžiūros. Be to, skolininkas, kuriam yra žinoma apie atliekamus vykdymo veiksmus, turėjo galimybę informuoti antstolį, kas galėtų aprodyti turto vertintojui skolininkui priklausantį areštuotą turtą su tikslu jį apžiūrėti ir įvertinti rinkos kainomis, skolininkas turėjo galimybę paskambini į antstolio V. Z. kontorą, taip pat turėjo galimybę sudaryti atstovavimo sutartį su advokate ir nurodyti asmenį, kuris galėtų aprodyti patalpas.
5. Teismas sprendė, kad skolininkas savo neveikimu kliudo antstoliui vykdyti jam įstatymo priskirtas funkcijas. Nurodė, kad turto vertės nustatymas pagal teisės aktų reikalavimus svarbus teisingai įkainojant turtą, nuo to priklauso sėkminga vykdymo eiga, tačiau suinteresuotam asmeniui nesudarius galimybių antstolio patvarkymu paskirto turto vertintojui apžiūrėti ir įvertinti jiems priklausantį turtą, teismas sprendė, jog yra pagrindas antstolio pareiškimą leisti įeiti į skolininko patalpą patenkinti (CPK 615 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nagrinėjant antstolio prašymą kreditorius, kuris turi suinteresuotumą šioje byloje, nebuvo įtrauktas, byloje nedalyvavo, jam net nebuvo pranešta apie priimtus procesinius dokumentus. Apelianto nuomone, kreditoriaus neįtraukimas į bylą, tinkamas jo neinformavimas apie vykstančius procesus, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
6.2. Teismas tik formaliai ištyrė pareiškėjo pateiktus dokumentus ir priėmė skundžiamą nutartį. Apeliantas ilgą laiką buvo Kauno tardymo izoliatoriuje, vėliau perkeltas į Pataisos namus - atvirąją koloniją. Dėl šių pačiam antstoliui žinomų, taip pat ir teismui žinomų priežasčių apeliantas neturi galimybės sudalyti sąlygų ekspertui patekti į patalpas. Tačiau į šias aplinkybes, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo atsižvelgta, jos nebuvo tiriamos ir vertinamos.
6.3. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodžius kartu su antstoliu į gyvenamąsias patalpas patekti galinčius asmenis, akivaizdu, kad turto vertintojas neturi teisės patekti į apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, nors motyvuojamoje dalyje iš esmės teismo leidimas buvo suteiktas tikslu tinkamai ir objektyviai įvertinti nekilnojamąjį turtą. Taigi, šiuo atveju vykdomojo proceso tikslai nebus pasiekti.
6.4. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo išspręstas klausimas dėl apelianto galimybės dalyvauti nekilnojamojo turto apžiūroje. Tuo tarpu antstoliui apžiūrint nekilnojamąjį turtą, o pačiam apeliantui nedalyvaujant jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto apžiūroje, nėra jokių garantijų dėl tinkamos nekilnojamojo turto apžiūros bei kilnojamųjų daiktų, priklausančių apeliantui, apsaugos.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria leista antstoliui priverstinai patekti į apeliantui (skolininkui) A. K. nuosavybės teise priklausantį butą.
9. Pagal LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 334 straipsnio 1 dalies nuostatą, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais, arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
10. Vykdymo procese atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais (CPK 593 straipsnio 6 dalis). CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, taip pat antstolio patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarką, nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista ar atsisakyta leisti įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, būtų skundžiama atskiruoju skundu. Esant minėtam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leista antstoliui priverstinai įeiti į apeliantui priklausantį nekilnojamojo turto objektą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai) (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-950-544/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis Nr. 2S-1171-796/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2480-661/2016, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-375-777/2018).
11. Nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nutarties dalyje ir nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, tačiau šis nurodymas prieštarauja CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytoms taisyklėms ir negali dalyvaujantiems byloje asmenims sukelti daugiau teisių, negu numatyta įstatyme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, o šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių procesinį elgesį, nenustatė aplinkybių, kad atskirąjį skundą pateikęs suinteresuotas asmuo būtų netinkamai naudojęsis procesinėmis teisėmis arba kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos susidarė ar padidėjo būtent dėl suinteresuoto asmens kaltės. Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nutraukus apeliacinį procesą teismo nutartimi, ji nėra išskirtinai palanki kuriai nors vienai šaliai. Todėl šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
14. Suinteresuotam asmeniui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336 - 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarties, nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.