- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-535-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02649-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ir atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palūkanų priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. 2016-12-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas priteisti iš atsakovės 300 705,56 Eur palūkanų, 10 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog jis buvo AB „Lietuvos elektrinė“, veikusios iki 2011-08-25 (bendrovė pasibaigė reorganizavimo proceso metu ją sujungus su AB „Lietuvos energija“ ir įsteigus naują bendrovę Lietuvos energija, AB, vėliau pavadinimas pakeistas į „Lietuvos energijos gamyba“, AB), akcininkas. Įmonės akcijos buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą.
3. Ieškovas pažymėjo, kad vadovaudamasis Vertybinių popierių rinkos įstatymo (toliau – VPRĮ) VPRĮ 19¹ straipsnio 6 dalimi, 2005 metais kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją su prašymu suderinti prašomų supirkti AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų kainą. Vertybinių popierių komisija 2008 m. nusprendė suderinti ieškovo pasiūlytą 7,39 Lt kainą už vieną 1 Lt nominalios vertės privalomai parduodamą AB „Lietuvos elektrinė“ akciją. 2008 m. AB „Lietuvos elektrinė“ gavo ieškovo pranešimą apie akcijų išpirkimą. AB „Lietuvos elektrinė“ 2008-05-26 dienraštyje „Lietuvos rytas” paskelbė pranešimą apie akcijų išpirkimą.
4. Ieškovo teigimu, valstybė, kaip AB „Lietuvos elektrinė“ akcininkė, valdanti daugiau kaip 95 proc. visų bendrovės akcijų, pagal įstatymą įgijo pareigą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo paskelbimo dienos supirkti akcijas iš pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytų akcininkų arba ginčyti už akcijas siūlomą kainą.
5. Ieškovas nurodė, kad atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl teisingos akcijų kainos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-19 nutartyje konstatavo, kad egzistuoja atsakovės pareiga supirkti iš ieškovo visas jam priklausančias AB „Lietuvos elektrinė“ akcijas, nepriklausomai nuo to, jog 2011 m. AB „Lietuvos elektrinė“ po reorganizavimo būdu buvo sujungta su AB „Lietuvos energija“, ir nustatė, kad teisinga superkamų akcijų kaina yra 6,13 Lt arba 1,7754 Eur už vieną paprastąją vardinę akciją (civilinė byla Nr. 3K-3-370/2014).
6. Ieškovas pažymėjo, kad nuo 2014-11-19 toliau skaičiuojamas 90 dienų terminas, per kurį atsakovė turėjo prievolę supirkti visas ieškovui priklausančias akcijas. Nuo skelbimo apie akcijų išpirkimą paskelbimo (2008-05-26) iki privalomo akcijų išpirkimo procedūros sustabdymo (2008-08-05) praėjo 71 diena, todėl tinkamam akcijų išpirkimui įgyvendinti po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 įsiteisėjimo dienos atsakovė turėjo 19 dienų, t. y. ne vėliau kaip iki 2014-12-09 atsakovė turėjo supirkti akcijas iš ieškovo.
7. Ieškovas nurodė, kad nuolat ragino atsakovę išpirkti visas jam priklausiusias AB ,,Lietuvos elektrinė“ akcijas, tačiau ji iš dalies savo prievolę įvykdė tik 2016-05-23, prievolę vėluodama įvykdyti pusantrų metų.
8. Ieškovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-10-26 priėmė nutarimą, kuriuo pasiūlyta, kad „Lietuvos energija“, UAB įsigytų savo nuosavybėn pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014, valstybės išpirktinas buvusios AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų akcijas nutarime nurodytomis sąlygomis.
9. Ieškovas nurodė, kad „Lietuvos energija“, UAB, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1126 ,,Dėl akcijų išpirkimo” (toliau – Nutarimas) 2016-05-23 įgyvendino atsakovės pareigą ir išpirko iš ieškovo 1 595 028 vnt. „Lietuvos energijos gamyba“, AB akcijų, sumokėdama už akcijas ieškovui 2 066 996,79 Eur.
10. Ieškovo teigimu, jeigu akcininkas per 90 dienų nustatytą terminą neįvykdo prievolės privalomai nupirkti akcijas, jis privalo sumokėti 10 procentų metinių palūkanų nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (VPRĮ 19¹ str. 17 d., šiuo metu galiojančio Vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) 42 str. 16 d.). Šiuo atveju turi būti taikoma ši nuostata, kadangi Nutarime nurodyta, jog atsakovė neperduoda, o Lietuvos energija, UAB neperima jokių kitų valstybės prievolių, susijusių su AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimu, įskaitant, bet neapsiribojant, galimomis prievolėmis, susijusiomis su žalos atlyginimu, netesybų, palūkanų mokėjimu ir kt., prievolė sumokėti palūkanas išlieka atsakovei. 1 595 028 vnt. akcijų kiekis turėjo būti išpirktas vėliausiai iki 2014-12-09, už laikotarpį nuo 2014-12-09 iki 2016-05-22 (už 531 dienas), todėl atsakovė turi pareigą mokėti 10 proc. dydžio metines palūkanas, kurios yra 300 705,56 Eur (2 066 996,79 Eur*10 proc./365 dienų*531 diena).
11. Ieškovas pažymėjo, kad iš atsakovės turi būti priteistos ir 10 proc. dydžio metinės kompensacinio pobūdžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo momento (CK 6.210 str.).
Atsiliepimas
12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog prievolė sumokėti metines palūkanas atsiranda esant dviem privalomoms sąlygoms, t. y. akcininkas turi nevykdyti prievolės privalomai nupirkti akcijas ir akcininkas turi neginčyti akcijų kainos per įstatyme nustatytą terminą. Tik esant šioms dviem sąlygoms akcininkui kyla pareiga sumokėti metines palūkanas už laikotarpį per kurį buvo nevykdyta prievolė nupirkti akcijas.
Šalies argumentai
13. Atsakovė pažymėjo, kad AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų turimas akcijų išpirkimas buvo paskelbtas 2008-05-26. Po pranešimo apie AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų turimų akcijų išpirkimą atsakovė kreipėsi į teismą dėl teisingos akcijų kainos, kuri taikoma AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų turimų akcijų išpirkimui, nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2008-08-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2723-553/2008 pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės ir sustabdė AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų turimų akcijų išpirkimo procedūrą iki įsiteisės teismo nutartis dėl akcijų kainos nustatymo. Tai reiškia, kad viena iš galiojusioje VPRĮ 19¹ straipsnio 17 dalyje (šiuo metu galiojančio VPĮ 42 straipsnio 16 dalyje) nurodytų privalomų sąlygų metinių palūkanų taikymui yra netenkinama, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo Lietuvos valstybės pareigą sumokėti jam palūkanas, nurodytas galiojusioje VPRĮ 19¹ straipsnio 17 dalyje (šiuo metu galiojančio VPĮ 42 straipsnio 16 dalyje).
Atsiliepimas
14. Atsakovės teigimu, galiojusioje VPRĮ 19¹ straipsnio 17 dalyje (šiuo metu galiojančio VPĮ 42 straipsnio 16 dalyje) įtvirtinta ir kita palūkanų mokėjimo sąlyga - akcininkas nevykdo pareigos privalomai nupirkti akcijas. Galutinis sprendimas dėl teisingos AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų kainos nustatymo bei Lietuvos valstybės pareigos išpirkti AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų turimas akcijas buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2014-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų kainos dydžio, tačiau nebuvo pasisakyta dėl akcijų keitimo fakto, santykio ar kitų aspektų, kurie yra svarbūs AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų išpirkimo vykdymui.
15. Atsakovė pažymėjo, kad AB „Lietuvos elektrinė“ nuo 2011-08-05 buvo reorganizuota sujungus ją su AB „Lietuvos energija“ ir įsteigus naują juridinį asmenį Lietuvos energija, AB. Todėl susidarė situacija, kai atsakovė turėjo išpirkti jau neegzistuojančios akcinės bendrovės akcijas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartyje nebuvo pasisakyta dėl akcijų išpirkimo vykdymo, todėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydama pateikti minėtos nutarties išaiškinimą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015-01-30 nutartimi atsisakė tenkinti prašymą dėl 2014-11-19 nutarties išaiškinimo ir nurodė, kad teismas šioje byloje nustato teisingą akcijų kainą, tačiau nesprendžia išpirkimo procedūros ir vykdymo klausimų, tarp jų ir AB „Lietuvos elektrinės“ akcijų po šios bendrovės reorganizavimo prilyginimo „Lietuvos energijos gamyba“, AB akcijoms, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
16. Atsakovės teigimu, išpirkimo procedūra tęsiama, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl teisingos akcijų kainos nustatymo. Nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartyje, nei 2015-01-30 nutartyje dėl prašymo išaiškinti ankščiau priimtą nutartį nebuvo pasisakyta dėl AB „Lietuvos elektrinės“ akcijų po šios bendrovės reorganizavimo prilyginimo „Lietuvos energijos gamyba“, AB akcijoms, akcijų išpirkimo procedūros ir jos vykdymo, todėl buvo būtina šioje sudėtingoje situacijoje rasti teisingiausią sprendimą, kuris užtikrintų optimalią pusiausvyrą tarp visų buvusių (ne tik įtrauktų į bylą smulkiųjų akcininkų) AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų ir Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, siekdama užtikrinti tinkamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 įgyvendinimą bei AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų turimų akcijų išpirkimą, nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutarties priėmimo organizavo susitikimus, kuriuose dalyvavo Lietuvos banko, kaip finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas atliekančios institucijos, Finansų ministerijos, Lietuvos energija, UAB atstovai.
17. Atsakovė pažymėjo, kad buvo atliekami aktyvūs veiksmai ieškant tinkamo sprendimo, kuris įgyvendintų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartį bei Lietuvos valstybės pareigą išpirkti AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų akcijas.
18. Atsakovės teigimu, Lietuvos valstybė, kaip akcininkas, turintis pareigą nupirkti AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų turimas akcijas, vykdė savo pareigą išpirkti akcijas, t. y. ieškojo tinkamo sprendimo iš susidariusios sudėtingos situacijos.
19. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, nurodydamas, kad Lietuvos valstybė (atsakovė) nevykdė pareigos išpirkti AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų turimas akcijas nuo 2014-12-09 iki 2016-05-22, t. y. 531 dieną, į šį laikotarpį įskaičiavo ir Nutarimo 1.4 ir 1.5 papunkčiuose nurodytus terminus, kurie yra privalomi vykdant akcijų išpirkimo procedūrą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada Lietuvos valstybė būtų vykdžiusi pareigą išpirkti AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų turimas akcijas, Nutarimo 1.4 ir 1.5 papunkčiuose nurodyti terminai būtų privalomi ir jų turėtų būti laikomasi. Dėl to atsakovė laikė nepagrįstu ieškovo reikalavimą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo pranešimo apie AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų išpirkimą (2016-02-08) iki atsiskaitymo už išpirktas AB „Lietuvos elektrinė“ akcijas (2016-05-22), kadangi šiuo laikotarpiu, kurį sudaro 103 dienos, buvo vykdoma AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų išpirkimo procedūra laikantis teisės aktuose nustatytų terminų.
20. Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti kompensacinio pobūdžio palūkanas už laikotarpį, per kurį nebuvo išpirktos ieškovo turėtos AB „Lietuvos elektrinė” akcijos ir per kurį ieškovas už neišpirktas akcijas gavo dividendus (2014-01-01 – 2016-04-26), kadangi ieškovas už minėtą laikotarpį už neišpirktas AB „Lietuvos elektrinė“ akcijas yra gavęs dividendus. Jei valstybė būtų iš karto išpirkusi akcijas, ieškovas nebūtų turėjęs teisės gauti dividendus.
21. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad „Lietuvos energija“ UAB, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-26 nutarimu Nr. 1126 „Dėl akcijų išpirkimo“ įtvirtintų teisės normų reglamentuojančias privalomas procedūras 2016-02-08 valdybos sprendimu paskelbė AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų išpirkimo tvarką. Pasibaigus 90 dienų terminui, t. y. tik 2016-05-09 turėjo būti pradėtas atsiskaitymas už akcijas, kuris turėjo trukti ne ilgiau nei 3 mėnesius. Su ieškovu atsakovė atsiskaitė 2016-05-22, todėl laikotarpis nuo 2016-02-08 iki 2016-05-22 yra būtina ir teisės aktais reglamentuota AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų išpirkimo procedūra ir jos ieškovas negali įtraukti į palūkanų skaičiavimo terminą.
22. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovo prašomos priteisti 10 procentų palūkanos už laikotarpį nuo 2014-12-09 iki 2016-05-22 turėtų atlikti kompensavimo (už laiku neišpirktas smulkiųjų akcininkų akcijas) funkciją. Ieškovo gauti dividendai iš AB „Lietuvos energijos gamyba“ turėjo atlikti kompensuojamąją funkciją, o turimų AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų neišpirkimas nurodytu laikotarpiu ieškovui neturėjo sukelti nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
23. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-02 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, ieškovo V. M. naudai iš Lietuvos valstybės priteisti 179 994,91 Eur palūkanų, taip pat 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2016-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš Lietuvos valstybės priteisti V. M. naudai 1 874,40 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 874,40 Eur advokato atstovavimo išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
24. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl valstybės prievolės išpirkti AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų akcijas, kad nuo 2005-01-01 įsigaliojus VPRĮ nuostatai, įtvirtinusiai smulkiojo akcininko teisę reikalauti, kad akcininkas, valdantis 95 procentus visų bendrovės akcijų išpirktų smulkiajam akcininkui priklausančias akcijas.
25. Teismas nurodė, kad ieškovo teigimu, atsakovė turi pareigą mokėti 10 procentų metinių palūkanų, nes per 90 dienų neįvykdė prievolės privalomai nupirkti akcijas.
26. Teismas nustatė, kad pranešimas apie bendrovės akcijų išpirkimą buvo paskelbtas 2008-05-23, todėl sprendė, kad nuo šios dienos turėjo būti pradėta įgyvendinti VPĮ nustatyta prievolė smulkiųjų akcininkų reikalavimu išpirkti jų turimas bendrovės akcijas (VPĮ 37 str. 10 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2008-06-21).
27. Teismas nurodė, kad VPĮ 37 straipsnio 14 dalis nustatė, kad kiekvienas akcininkas per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą turi teisę kreiptis į apygardos teismą pagal emitento buveinę, kad būtų nustatyta teisinga akcijų kaina. <...> Jeigu bent vienas akcininkas kreipėsi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai.
28. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl teisingos akcijų kainos nustatymo įsiteisėjo 2014-11-19. Teismas nurodė, kad ieškovo teigimu, atsakovė privalėjo tinkamai įvykdyti prievolę – išpirkti akcijas iš ieškovo ne vėliau kaip per likusias 19 dienų, t. y. ne vėliau kaip iki 2014-12-09.
29. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prievolė pagal CK 6.1 straipsnio nuostatas yra suprantama kaip teisinis santykis, suteikiantis teisę ieškovui reikalauti, kad atsakovas ieškovo naudai sudarytų ieškovui priklausančių akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.
30. Teismas nustatė, kad atsakovės teigimu, prievolė sumokėti metines palūkanas atsiranda esant dviem privalomoms sąlygoms, t. y. akcininkas turi nevykdyti prievolės privalomai nupirkti akcijas ir akcininkas turi neginčyti akcijų kainos per įstatyme nustatytą terminą. Teismas sutiko su atsakove, kad tik esant šioms dviem sąlygoms akcininkui kyla pareiga sumokėti metines palūkanas už laikotarpį per kurį nebuvo vykdoma prievolė nupirkti akcijas.
31. Teismas sprendė, kad įsiteisėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai dėl teisingos akcijų kainos nustatymo akcininkas nevykdė prievolės privalomai nupirkti akcijas ir nebeginčijo akcijų kainos, nes tokia teise atsakovė jau buvo pasinaudojusi. Teismas nurodė, kad atsakovė pripažino faktą, jog išpirkimo procedūra turi būti tęsiama, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl teisingos akcijų kainos nustatymo. Prievolės sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį nevykdymo atveju, kreditorius turi teisę reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus.
32. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-26 nutarimo Nr. 1128 „Dėl akcijų išpirkimo“ 1.4 p. smulkieji akcininkai, kurie per 90 dienų nuo viešo paskelbimo apie akcijų išpirkimą „Lietuvos energija“, UAB, įstatuose nurodytame šaltinyje iš „Lietuvos energija“, UAB, nepareikalaus išpirkti turimų akcijų, praras teisę reikalauti, kad „Lietuvos energija“, UAB, nupirktų jų turimas akcijas. Teismas sprendė, kad minėto nutarimo pagrindu atsakovė inicijavo akcijų pirkimo – pardavimo prievolės sudarymą.
33. Teismas nurodė, kad VPĮ 37 straipsnio 3 dalis numato teisės normą, kuri nustato, kad privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas gali būti inicijuotas per 3 mėnesius nuo privalomo oficialaus siūlymo įgyvendinimo.
34. Teismas nustatė, kad prievolė išpirkti akcijas buvo įvykdyta 2016-04-26, sudarius akcijų pirkimo –pardavimo sutartį. Minėto nutarimo 1.5 p. nustatyta, kad „Lietuvos energija“, UAB, už akcijas atsiskaito ne vėliau kaip per 3 mėnesius po šio nutarimo 1.4 p. nustatyto termino pabaigos. Teismas sprendė, kad atsakovė paminėtoje teisės normoje nustatyto termino atsiskaityti už įsigytas akcijas nepažeidė.
35. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad yra pagrindas iš dalies sutikti su atsakovės pozicija, jog laikotarpis nuo 2016-02-08, kai sprendimu Nr. PR-2015-8 buvo nustatyta akcijų išpirkimo tvarka yra nepagrįstai įskaičiuojamas į terminą, už kurį ieškovas prašo mokėti palūkanas.
36. Teismas nurodė, kad įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog atsakovė prievolę sudaryti akcijų išpirkimo sutartį vėlavo 426 d. Nagrinėjamu atveju paminėtas įstatymas nustato pareigą sumokėti 10 procentų metinių palūkanų nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Nagrinėjamu atveju atsakovės išperkamų akcijų kaina yra 2 066 996,79 Eur x 10 proc. = (206 699,67 : 365 d.) x 426 ir tai yra 241 243, 99 Eur įstatymu nustatyta palūkanų suma.
37. Teismas nustatė, kad atsakovei vėluojant išpirkti 1 595 028 vnt. akcijų už šias akcijas per laikotarpį, kuomet jos nebuvo išpirktos, ieškovui pagal 2015-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą buvo paskaičiuota 54 549,96 Eur ir pagal 2015-09-24 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą buvo paskaičiuota 6 699,12 Eur dividendų. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovui paskaičiuotų dividendų suma mažintina priteistina palūkanų suma (241 243,99 - (54549,96 + 6699,12) = 179 994,91 Eur.
38. Teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
39. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas 60 proc. dalyje, sprendė, kad iš atsakovės priteistina 1 874,40 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 1 260 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų suma.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
40. Apeliaciniame skunde ieškovas V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
40.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies normas, kuri nagrinėtinu atveju negali būti taikoma, nes reguliuoja kitus teisinius santykius – privalomo akcijų išpirkimo inicijavimo, o ne kainos už akcijas sumokėjimo procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
40.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad papildomas atsakovės nustatytas 3 mėnesių atsiskaitymo terminas yra teisėtas, nes teisės keisti terminą ir jo skaičiavimo tvarką teisės aktai nenustato.
40.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ,,Lietuvos energija“ UAB valdybos sprendimas yra pakankamas ir teisėtas pagrindas nustatyti įstatyme nenumatytą papildomą 3 mėnesių terminą akcijos išpirkti.
40.4. Pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas akcijų iš ieškovo išpirkimo datą (vietoje 2016-05-23 nurodė 2016-04-26). Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepraleido 3 mėnesių termino, kurį nepagrįstai pripažino teisėtu.
40.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad papildomas 3 mėnesių terminas negali būti įskaičiuojamas į mokėtinas palūkanas, todėl nepagrįstai nepriskaičiavo 59 461,55 Eur (2 066 996,79 *10 proc. /365*105 dienos) už praleistas 105 dienas, t. y. daugiau kaip 3 mėnesius.
40.6. Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad teismo nurodytas papildomas 3 mėnesių terminas taikytas pagrįstai, pirmos instancijos teismas, neteisingai nurodęs akcijų išpirkimo datą, klaidingai nepaskaičiavo palūkanų už 14 dienų, t. y. už laikotarpį nuo 2016-05-08 iki 2016-05-23, dėl ko nepagrįstai nepriteisė 7 928,21 Eur palūkanų.
40.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistų palūkanų dydį. Ieškovui priskaičiuoti ir gauti dividendai nėra susiję su atsakovės pareiga tinkamai vykdyti prievoles kilusias tiek iš VPĮ, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutarties.
Šalies argumentai
41. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovės priteistos 179 994,91 Eur palūkanos ir 10 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 874,40 Eur žyminio mokesčio ir 1 874,40 Eur advokato išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio dalį, kuri buvo tenkintina, atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
41.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino įrodymų, pagrindžiančių išpirkimo procedūras, paskelbtas AB ,,Lietuvos elektrinė“ 2008-05-26 pranešimu, vykdymo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutarties paskelbimo negalimumą. Todėl pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK nuostatas bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, reglamentuojančią įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, priėmė nepagristą sprendimą, kuriuo ieškovui priteisė palūkanas už ne laiku įvykdytą išpirkimo procedūrą skaičiuojamas nuo 2014-12-09.
41.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai dėl teisingos akcijų kainos nustatymo akcininkas nevykdė prievoles privalomai nupirkti akcijas ir nebeginčijo akcijų kainos, nes tokia teise atsakovė jau buvo pasinaudojusi.
41.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir nevertino atsakovės nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių bei faktų, pagrindžiančių, kad Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos aktyviais veiksmais siekė įvykdyti pareigą privalomai nupirkti akcijas.
41.4. Ieškovas nepagrįstai prašė priteisti metines palūkanas, nurodytas anksčiau galiojusioje VPRĮ 19 straipsnio 17 dalyje (šiuo metu galiojančio VPĮ 42 straipsnio 16 dalyje)
41.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų pareiga parengti reikalingo teisės akto projektą, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, ji suderinti su atitinkamomis institucijomis ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Žemesnės instancijos teismas
41.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad laikotarpis, kai buvo organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo rengimas, priėmimas ir vykdymas, yra prievolės išpirkti akcijas nevykdymas, todėl tuo laikotarpiu turi būti skaičiuojamos palūkanos už ne laiku išpirktas akcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto rengimas, oficialus derinimas teises aktų nustatyta tvarka ir teikimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, negali būti laikomas pareigos išpirkti akcijas nevykdymu ir už tai skaičiuojamos palūkanos.
Atsiliepimas
42. Atsiliepime į ieškovo V. M. apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys atmestas, palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
42.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutrumpino terminą, už kurį skaičiuojamos palūkanos neįskaičiuojant į šį termino laikotarpio nuo 2016-02-08, kai buvo paskelbta nauja išpirkimo procedūra, kuria buvo siekiama užtikrinti visų smulkiųjų akcininkų teises ir interesus, bei pagristai konstatavo, kad prievolės išpirkti akcijas įvykdymas buvo atliktas 2016-04-26 sudarant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 3.3 p. nustatytas kainas už akcijas sumokėjimo terminas.
42.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistą palūkanų sumą sumažino gautų dividendų sumą.
43. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą ieškovas V. M. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti palikti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 sprendimo dalį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
43.1. Faktas, kad atsakovė, pažeisdama VPĮ nustatytą tvarką, savo ruožtu paskelbė apie naują akcijų išpirkimą, neleidžia išvengti atsakomybės dėl tinkamai neįvykdytos akcijų išpirkimo procedūros pagal 2008-05-26 pranešimą.
Žemesnės instancijos teismas
43.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius ir sumokėti VPĮ reikalaujamo dydžio netesybas. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą.
43.3. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad laikotarpis nuo 2016-02-08 iki 2016-05-23 neturi būti įskaičiuojamas į terminą, už kurį ieškovas prašo mokėti palūkanas.
Atsiliepimas
44. Atsiliepime į ieškovo V. M. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys atmestas, nepakeistą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys iš dalies patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį, kuri buvo patenkinta, atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
Žemesnės instancijos teismas
44.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė prievolės išpirkti akcijas iš ieškovo datą, t. y. 2016-04-26, kadangi šią dieną buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovo ir „Lietuvos energija“, AB, kurios 3.3 p. buvo nustatyta, kad su ieškovu turi būti atsiskaitoma per 30 dienų.
44.2. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas iš atsakovės, kadangi atsakovė aktyviais veiksmais siekė įvykdyti pareigą privalomai nupirkti akcijas.
44.3. Ieškovo gauti dividendai turėjo atlikti kompensuojamąją funkciją, o turimų akcijų išpirkimas ieškovui neturėjo sukelti nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
45. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
46. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo AB „Lietuvos elektrinė“ (bendrovė veikė iki reorganizavimo proceso metu ją sujungus su AB „Lietuvos energija“ ir įsteigus naują bendrovę Lietuvos energija, AB, vėliau pavadinimas pakeistas į „Lietuvos energijos gamyba“, AB) akcininkas. Įmonės akcijos buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą.
47. Ieškovas 2005-11-19 kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją su prašymu suderinti prašomų supirkti AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų kainą. Vertybinių popierių komisija 2008 m. nusprendė suderinti ieškovo pasiūlytą 7,39 Lt kainą už vieną 1 Lt nominalios vertės privalomai parduodamą AB „Lietuvos elektrinė“ akciją. 2008 m. AB „Lietuvos elektrinė“ gavo ieškovo pranešimą apie akcijų išpirkimą. AB „Lietuvos elektrinė“ 2008-05-26 dienraštyje „Lietuvos rytas” paskelbė pranešimą apie akcijų išpirkimą.
Žemesnės instancijos teismas
48. Atsakovė 2008-07-22 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl teisingos akcijų kainos nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2008-08-05 nutartimi nutarė sustabdyti AB „Lietuvos elektrinė“ vykdomą privalomą AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų išpirkimo procedūrą iki byloje įsiteisės teismo nutartis dėl akcijų kainos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-19 nutartyje konstatavo, kad egzistuoja atsakovės pareiga supirkti iš ieškovo visas jam priklausančias AB „Lietuvos elektrinė“ akcijas, nepriklausomai nuo to, jog 2011 m. AB „Lietuvos elektrinė“ po reorganizavimo būdu buvo sujungta su AB „Lietuvos energija“, ir nustatė, kad teisinga superkamų akcijų kaina yra 6,13 Lt arba 1,7754 Eur už vieną paprastąją vardinę akciją (civilinė byla Nr. 3K-3-370/2014).
49. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-10-26 priėmė nutarimą Nr. 1126 „Dėl akcijų išpirkimo“, kuriuo pasiūlyta, kad „Lietuvos energija“, UAB įsigytų savo nuosavybėn pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014, valstybės išpirktinas buvusios AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų akcijas nutarime nurodytomis sąlygomis.
50. V. M. ir „Lietuvos energija“, UAB, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-26 nutarimą Nr. 1126 ,,Dėl akcijų išpirkimo”, 2016-04-26 pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 3.3 p. nustatyta, kad pirkėjas įsipareigoja sutarties 3.2 punkte nurodyta tvarka nustatytą kainą už išperkamas akcijas sumokėti pardavėjui į banko sąskaitą, ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus bendrovės akcijų išpirkimo laikotarpiui arba šios sutarties įsigaliojimo, atsižvelgiant į tai, kuris terminas vėlesnis.
51. „Lietuvos energija“, UAB, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-26 nutarimą Nr. 1126 ,,Dėl akcijų išpirkimo”, 2016-05-23 sumokėjo už ieškovo 1 595 028 vnt. „Lietuvos energijos gamyba“, AB akcijas, sumokėdama už akcijas ieškovui 2 066 996,79 Eur.
Dėl VPĮ 37 straipsnio 3 dalies taikymo
52. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad VPĮ 37 straipsnio 3 dalis numato teisės normą, kuri nustato, kad privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas gali būti inicijuotas per 3 mėnesius nuo privalomo oficialaus siūlymo įgyvendinimo.
53. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-06-22) nustatyta, kad akcijos pagal VPĮ 37 straipsnį gali būti perkamos ir parduodamos per tris mėnesius nuo privalomo oficialaus siūlymo ar savanoriško oficialaus siūlymo įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas įgyvendinimo.
54. Apelianto V. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies normas, kadangi 3 mėnesių terminas privalomam akcijų pardavimui ar pirkimui inicijuoti taikomas tik tuo atveju, kai privalomo akcijų pirkimo pardavimo procedūra dar nėra prasidėjusi ir asmuo siekia pasinaudoti šiuo institutu.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, VPĮ 37 straipsnio 3 dalis (redakcija galiojusi nuo 2010-06-22), kurioje nustatyta, kad akcijos pagal VPĮ 37 straipsnį gali būti perkamos ir parduodamos per tris mėnesius nuo privalomo oficialaus siūlymo ar savanoriško oficialaus siūlymo įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas įgyvendinimo, taikoma tuo atveju, kai privalomo akcijų pirkimo pardavimo procedūra dar nėra prasidėjusi ir asmuo siekia pasinaudoti šiuo institutu. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nurodytą VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą ir jį neteisingai bei nepagrįstai priskyrė, painiojo su terminu, per kurį turi būti išpirktos akcijos. Kaip minėta, VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra privalomo akcijų pardavimo proceso inicijavo (pradžios), bet ne kainos sumokėjimo už akcijas terminas. VPĮ 37 straipsnio 3 dalis numato terminą, per kurį akcininkas turi teisinę galimybę kreiptis į stambųjį ar atitinkamai smulkųjį akcininką su įstatyme nustatytos formos pranešimu dėl akcijų išpirkimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo privalomo oficialaus ar savanoriško oficialaus siūlymo įgyvendinimo.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad iki 2010-06-22 galiojusi VPĮ 37 straipsnio redakcija leido akcininkams inicijuoti privalomą akcijų supirkimą nepriklausomai nuo to buvo ar ne įgyvendintas privalomas oficialus ar savanoriškas oficialus siūlymas.
57. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl jam priklausančių akcijų išpirkimo, t. y. tuomet, kai ribojančių sąlygų inicijuoti tokį procesą dar nebuvo. Dėl to darytina išvada, kad ieškovas (apeliantas) tinkamai inicijavo privalomo akcijų supirkimo procesą, nes jam 3 mėnesių terminas, kurį numatė nuo galiojusios 2010-06-22 pakeistos VPĮ nuostatos, negalėjo būti taikomas.
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog VPĮ įstatymas buvo papildytas sąlyga, kuri laike apribojo privalomo akcijų išpirkimo proceso inicijavimą, terminas, per kurį stambusis akcininkas turi pareigą išpirkti akcijas, kai procesas dėl akcijų išpirkimo jau inicijuotas, įstatymu pakeistas nebuvo.
59. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad neteisinga pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog paminėtu Vyriausybės nutarimu (2015-10-26 nutarimas Nr. 1126 „Dėl akcijų išpirkimo“) atsakovė inicijavo akcijų pirkimo – pardavimo prievolės sudarymą, ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VPĮ 37 straipsnio 3 dalį. Dėl nurodytos neteisingos išvados ir netinkamo teisės normos taikymo pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė terminą, per kurį atsakovė turėjo įvykdyti akcijų išpirkimo prievolę.
Dėl akcijų išpirkimo terminų
60. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2005 metais kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją su prašymu suderinti prašomų supirkti AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų kainą.
61. VPRĮ (galiojusio iki 2007-02-08) 19¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad per 90 dienų nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto paskelbimo emitento įstatuose nurodytame Lietuvos Respublikos dienraštyje dienos visi akcininkai turi parduoti savo akcijas pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytam akcininkui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, arba ginčyti šiame pranešime nurodytą už akcijas siūlomą kainą šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.
62. VPRĮ 19¹ straipsnio 17 dalyje nustatyta, jeigu akcininkas nevykdo prievolės privalomai nupirkti akcijas ir neginčija akcijų kainos per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą, jis privalo sumokėti 10 procentų metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
63. Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos elektrinė“ 2008-05-26 dienraštyje „Lietuvos rytas” paskelbė pranešimą apie akcijų išpirkimą.
64. VPĮ 37 straipsnio 10 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2007-02-08) nustatyta, kad per 90 dienų nuo 37 straipsnio 9 dalyje reikalaujamo paskelbimo Lietuvos Respublikos dienraštyje visi akcininkai turi parduoti savo akcijas pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytam akcininkui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, arba užginčyti šiame pranešime nurodytą už akcijas siūlomą kainą 37 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.
65. Teisėjų kolegija pagal aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą sprendžia, kad ieškovui inicijavus privalomo akcijų išpirkimo procesą, atsakovei 2008-05-26 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbus pranešimą apie akcijų išpirkimą, turi būti taikomi VPĮ 37 straipsnio 10 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos atsakovė privalėjo išpirkti ieškovui priklausančias akcijas.
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje taikė VPĮ 37 straipsnio 3 dalį, kuri nagrinėjamu atveju nėra aktuali ir nėra taikoma, nes ginčas kilo ne dėl ieškovo pareigos inicijuoti privalomą akcijų pirkimo procesą, o dėl atsakovės pareigos supirkti akcijas tinkamo įgyvendinimo.
67. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad valstybė, kaip AB ,,Lietuvos elektrinė“ akcininkė, valdanti daugiau kaip 95 proc. visų bendrovės akcijų įgijo pareigą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo paskelbimo AB ,,Lietuvos elektrinė“ įstatuose nurodytame Lietuvos Respublikos dienraštyje dienos supirkti akcijas iš pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytų akcininkų arba ginčyti už akcijas siūlomą kainą (VPĮ 37 str. 10 d.).
68. VPĮ 37 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad kiekvienas akcininkas per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą turi teisę kreiptis į apygardos teismą pagal emitento buveinę, kad būtų nustatyta teisinga akcijų kaina. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127-2.130 straipsniai. Jeigu bent vienas akcininkas kreipėsi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai. Visoms akcijoms, įskaitant akcijas, parduotas pranešimą apie akcijų išpirkimą pateikusiam akcininkui iki kreipimosi į teismą, turi būti taikoma ne mažesnė kaina už tą, kuri nustatyta teismo nutartimi.
69. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2008-07-22 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl teisingos akcijų kainos nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2008-08-05 nutartimi nutarė sustabdyti AB „Lietuvos elektrinė“ vykdomą privalomą AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų išpirkimo procedūrą iki byloje įsiteisės teismo nutartis dėl akcijų kainos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-19 nutartyje konstatavo, kad egzistuoja atsakovės pareiga supirkti iš ieškovo visas jam priklausančias AB „Lietuvos elektrinė“ akcijas, nepriklausomai nuo to, jog 2011 m. AB „Lietuvos elektrinė“ po reorganizavimo būdu buvo sujungta su AB „Lietuvos energija“, ir nustatė, kad teisinga superkamų akcijų kaina yra 6,13 Lt arba 1,7754 Eur už vieną paprastąją vardinę akciją (civilinė byla Nr. 3K-3-370/2014).
70. VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2013-01-30) taip pat nustatyta, kad per 90 dienų nuo šio straipsnio 8 dalyje reikalaujamo viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje visi akcininkai turi parduoti savo akcijas pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytam akcininkui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, arba užginčyti šiame pranešime nurodytą už akcijas siūlomą kainą šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka.
71. Dėl to darytina išvada, kad 2014-11-19 įsiteisėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai ir pasibaigus privalomos AB ,,Lietuvos elektrinė“ akcijų išpirkimo procedūros sustabdymui, sustabdyti terminai, išnykus aplinkybėms, dėl kurių jie buvo sustabdyti, tęsiasi toliau. Nuo 2014-11-19 toliau skaičiuojamas 90 dienų terminas, per kurį atsakovė turėjo prievolę nupirkti iš ieškovo visas jam priklausančias akcijas.
72. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nuo skelbimo apie akcijų išpirkimą paskelbimo (2008-05-26) iki privalomo akcijų išpirkimo procedūros sustabdymo (2008-08-05) praėjo 71 diena. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl teisingos akcijos kainos nustatymo įsiteisėjo 2014-11-19, pareigą supirkti akcijas iš ieškovo atsakovė privalėjo tinkamai įvykdyti ne vėliau kaip per 19 dienų, t. y. ne vėliau kaip iki 2014-12-09.
73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-19 nutartyje nurodė, kad konstatavus AB Lietuvos elektrinės akcininko, peržengusio 95 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų ribą, prievolę išpirkti iš bendrovės smulkiųjų akcininkų akcijas šiems kreipusis su reikalavimu nupirkti jų turimas akcijas, aptariama prievolė nėra įvykdyta, ji nepasibaigė ir kitais CK 6.123–6.129 straipsniuose nustatytais pagrindais. Reorganizavimo būdu 2011 m. sujungus AB Lietuvos elektrinę ir AB „Lietuvos energija“ į „Lietuvos energija“, AB (dabartinis pavadinimas – „Lietuvos energijos gamyba“, AB), šiai bendrovei po reorganizacijos perėjo visos AB Lietuvos elektrinės teisės, pareigos ir turtas. Reorganizacija atlikta vėliau, negu atsirado prievolė išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijas, tik po to, kai vienas jų 2005 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją su prašymu suderinti privalomai išperkamų akcijų kainą, ir po to, kai atliekant įstatymo nustatyta tvarka akcijų išpirkimo procedūrą Vilniaus apygardos teismui 2008 m. liepos 22 d. buvo pateiktas stambiojo akcininko Lietuvos valstybės ieškinys dėl teisingos kainos nustatymo. AB Lietuvos elektrinės akcininkams jų turėtos AB Lietuvos elektrinės akcijos buvo keičiamos nustatytu santykiu (1:1,37) paprastąją vardinę AB Lietuvos elektrinės akciją keičiant į „Lietuvos energija“, AB, paprastąją vardinę akciją. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad prievolė išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijas atsirado, ji išliko ir turi būti įvykdoma įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
74. Nei AB Lietuvos elektrinės reorganizavimas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-26 nutarimas Nr. 1126 ,,Dėl akcijų išpirkimo” nenutraukė ir nesustabdė įstatymu nustatyto termino dėl akcijų išpirkimo, nenutraukė įstatymo nustatyta tvarka paskelbto akcijų išpirkimo proceso ir nebuvo aplinkybė ar pagrindas naujo ar pakartotino akcijų išpirkimo proceso organizavimui.
75. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ nenumato išimčių ar teisės akcininkui vienašališkai keisti įstatymu nustatytą akcijų išpirkimo tvarką ir terminus. Pagal VPĮ šio įstatymo nustatyti akcijų išpirkimo terminai ir tvarka negali būti keičiami Vyriausybės priimamais teisės aktais. Dėl to nurodytų VPĮ nustatytų terminų dėl akcijų išpirkimo skaičiavimui teisiškai nėra reikšmingi, laikytini nepagrįstais apeliantės (atsakovės) teiginiai, kad atsakovę atstovaujančios institucijos aktyviais veiksmais siekė įvykdyti pareigą privalomai nupirkti akcijas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto rengimas, oficialus derinimas teises aktų nustatyta tvarka ir teikimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, negali būti laikomas pareigos išpirkti akcijas nevykdymu, termino išpirkti pažeidimu ir už tai skaičiuojamos palūkanos.
76. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovės institucijos priiminėjo atitinkamus sprendimus (AB „Lietuvos elektrinė“, Lietuvos Respublikos 2015-10-26 nutarimas, 2016-02-08 ,,Lietuvos energija“ UAB valdybos sprendimas), tačiau tai neturėjo reikšmės VPĮ taikymui, VPĮ nustatytų terminų skaičiavimo eigai ir pakeitimui VPĮ numatytos akcijų išpirkimo tvarkos bei terminų. AB Lietuvos elektrinės reorganizavimo pasekmės tenka atsakovei, nepaneigia atsakovės prievolės, neatleidžia nuo atsakomybės, nesustabdo įstatymo nustatytų terminų prievolei įvykdyti.
Dėl prievolės išpirkti akcijas
77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-19 nutartyje išaiškino, kad privalomas vertybinių popierių perleidimas yra smulkiųjų akcininkų teisių apsaugos priemonė. Privalomo pardavimo ir privalomo išpirkimo institutai atsirado ir buvo įtvirtinti nuo 2005 m. sausio 1 d. į nacionalinę teisę (VPRĮ) perkėlus 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų nuostatas. 2004-04-27 priimtu įstatymu Nr. IX-2174 nuo 2005-01-01 įsigaliojusio pakeisto VPRĮ 19¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad emitento, kurio akcijos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos oficialųjį arba einamąjį prekybos sąrašą, akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įsigijęs akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų šio emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas, suteikiančias balso teisę, o šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai bet kuris akcininkas reikalauja, kad akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įsigijęs akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias akcijas, šio straipsnio 2–10, 13, 14 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.
78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-19 nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003-07-25 kasatoriui Lietuvos valstybei iš AB Lietuvos elektrinės akcininko „E.ON Energie AG“ įsigijus 16 438 076 vnt. bendrovės akcijų, kasatoriaus valdomo bendrovės įstatinio kapitalo dalis padidėjo iki 96,51 procento. Tokia Lietuvos valstybės kaip bendrovės akcininko turimų akcijų dalis išliko ir tada, kai 2005-01-01 įsigaliojo naujos VPRĮ nuostatos. Įgyvendindamas VPRĮ 19¹ straipsnio 16 dalyje nurodytą teisę, vienas iš smulkiųjų AB Lietuvos elektrinės akcininkų V. M. 2005-11-19 kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją su prašymu suderinti privalomai išperkamų akcijų kainą, vėliau savo prašymus pateikė kiti smulkieji bendrovės akcininkai.
79. VPRĮ 19¹ straipsnio 16 dalyje nustatyta bent vieno emitento (bendrovės) smulkiųjų akcininkų teisė reikalauti išpirkti turimas akcijas ir ją atitinkanti stambiojo akcininko, savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis įsigijusio akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, pareiga išpirkti šias akcijas. Esant nurodytoms sąlygoms įstatymas nustato pareigą išpirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų. Pažymėtina tai, kad įsigaliojus aptariamai teisės normai joje įtvirtinta pareiga taikytina visiems asmenims, kurie kreipimosi dėl akcijų išpirkimo metu atitiko šiame įstatyme išvardytus požymius. Pagal juos bet kuris akcininkas turi teisę reikalauti išpirkti akcijas iš stambiojo akcininko, įsigijusio daugiau kaip 95 proc. balsų suteikiančių emitento akcijų. Įstatyme akcininko prievolė išpirkti akcijas neapribota laiko momentu, kada jis peržengė nustatytą 95 proc. ribą – kai atsiranda viena iš įstatyme išvardytų sąlygų, kurios visos kartu lemia prievolės išpirkti akcijas kilimą. Nei šioje teisės normoje, nei kitose įstatymo nuostatose nenustatyta išlygų dėl tų asmenų (bendrovių stambiųjų akcininkų, turinčių daugiau kaip 95 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų), kurie aptariamą akcijų (balsų) ribą peržengė iki VPRĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2005 m. sausio 1 d. Nuo nurodytos datos pakeisto VPRĮ aptariamos teisės normos įsigaliojo visa apimtimi ir jame nėra nustatyta kitokios jų įsigaliojimo tvarkos.
80. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-19 nutartyje konstatavo, kad prievolė išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijas atsirado, ji išliko ir turi būti įvykdoma įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
81. Kaip buvo nurodyta, nei AB Lietuvos elektrinės reorganizavimas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-26 nutarimas Nr. 1126 ,,Dėl akcijų išpirkimo” nenutraukė ir nesustabdė įstatymu nustatyto termino dėl akcijų išpirkimo, nenutraukė įstatymo nustatyta tvarka paskelbto akcijų išpirkimo proceso ir nebuvo aplinkybė ar pagrindas naujo ar pakartotino akcijų išpirkimo proceso organizavimui.
82. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dėl įvykusio reorganizavimo buvo išregistruota AB ,,Lietuvos elektrinė“ nereiškia, jog prievolė supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas, iš AB ,,Lietuvos elektrinė“ pakeistas į Lietuvos energija, AB, tapo neįmanoma įvykdyti. AB ,,Lietuvos elektrinė“ bei AB ,,Lietuvos energija“ reorganizavimas vyko sujungimo būdu sujungiant reorganizuojamas bendroves į Lietuvos energija, AB, kuriai po reorganizavimo perėjo visas tiek AB ,,Lietuvos elektrinė“, tiek AB ,,Lietuvos energija“ turtas, teisės ir pareigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, jog prievolės dalykas negali būti vykdomas, galima tik tuo atveju, jeigu AB ,,Lietuvos elektrinė“ būtų likviduota ar paskelbta bankrutavusia, ar pasibaigtų kitu būdu neužtikrinus jos teisių ir pareigų tęstinumo. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, AB ,,Lietuvos elektrinė“ perdavė visas savo teises, pareigas bei turtą naujai sukurtai bendrovei. Jos akcijos nebuvo anuliuotos, o pakeistos atitinkamu reorganizavimo sąlygose numatytu santykiu. Kiekvienas AB ,,Lietuvos elektrinė“ akcijų turėjęs akcininkas atitinkamu santykiu vietoje elektrinės akcijų gavo Lietuvos energija, AB akcijų. Vien dėl to prievolė supirkti akcijas išliko egzistuojanti ir netapo nevykdoma. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė (apeliantė) turėjo visas galimybes supirkti iš ieškovo tokį akcijų kiekį, kurį pastarasis turėjo kaip AB ,,Lietuvos elektrinė“ akcijas ir kurios buvo pakeistos į naujos bendrovės akcijas. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės nurodytą terminą (nuo 2016-02-08 iki 2016-05-22) laikė pagrįstu ir suteikiančių pagrindą atsakovei nevykdyti savo prievolės.
83. Kaip minėta, AB Lietuvos elektrinės reorganizavimo pasekmės tenka atsakovei, nepaneigia atsakovės prievolės, neatleidžia nuo atsakomybės, nesustabdo įstatymo nustatytų terminų prievolei įvykdyti. Atsakovės nurodomos AB Lietuvos elektrinės reorganizavimo priežastys nepateisina atsakovės prievolės nevykdymo ir neatleidžia nuo atsakomybės dėl prievolės nevykdymo. Atsakovės institucijos turėjo tinkamai pasiruošti AB Lietuvos elektrinės reorganizavimui ir prievolės dėl akcijų išpirkimo vykdymui.
Dėl akcijų išpirkimo momento ir prievolės įvykdymo
84. Sutiktina su ieškovu (apeliantu), kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė akcijų iš ieškovo išpirkimo datą (vietoje 2016-05-23 nurodė 2016-04-26), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepraleido 3 mėnesių termino.
85. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl skundžiamame sprendime neteisingai nustatytos akcijų išpirkimo datos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė palūkanų už nepagrįstai neįtrauką 14 dienų terminą, kurios sudarytų 7 928,21 Eur (2066996,79*10 proc. /365*14 dienų).
86. Ieškovo V. M. kreipimosi į Vertybinių popierių komisiją su prašymu suderinti prašomų supirkti AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų kainą momentu galiojusio VPRĮ 19¹ straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad jei akcijas išperkantis akcininkas per nustatytą terminą nesumoka už akcijas pasiūlyta kaina, laikoma, kad akcininko teisė privalomai išpirkti akcijas pasibaigė, ir asmuo praranda teisę ateityje reikalauti parduoti jam akcijas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. VPRĮ 19¹ straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai bet kuris akcininkas reikalauja, kad akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įsigijęs akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias akcijas, šio straipsnio 2–10, 13, 14 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis. VPRĮ 19¹ straipsnio 17 dalyje nustatyta, jeigu akcininkas nevykdo prievolės privalomai nupirkti akcijas ir neginčija akcijų kainos per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą, jis privalo sumokėti 10 procentų metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
87. AB „Lietuvos elektrinė“ 2008-05-26 dienraštyje „Lietuvos rytas” paskelbimo pranešimo apie akcijų išpirkimą momentu galiojusio VPĮ 37 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad jeigu akcijas išperkantis akcininkas paskutinę šio straipsnio 10 dalyje nustatyto termino dieną nesumoka už akcijas pasiūlytos kainos, laikoma, kad akcininko teisė privalomai išpirkti akcijas pasibaigė, ir asmuo praranda teisę ateityje reikalauti parduoti jam akcijas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. VPĮ 37 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai kuris nors akcininkas reikalauja, kad akcininkas, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias akcijas, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2–6, 8, 9, 10, 11, 13, 14 dalių nuostatos. VPĮ 37 straipsnio 17 dalyje nustatyta, jeigu akcininkas per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą neįvykdo prievolės privalomai nupirkti akcijas ir neužginčija akcijų kainos, jis privalo sumokėti 10 procentų metinių palūkanų nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.
88. Teisėjų kolegija pagal nurodytas įstatymo nuostatas sprendžia, kad akcijų išpirkimo momentas yra kainos už akcijas sumokėjimo momentas, t. y. sutarties dėl akcijų išpirkimo įvykdymo, prievolės dėl akcijų išpirkimo įvykdymo momentas.
89. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovas (apeliantas) pagrįstai laiko, jog atsakovė prievolę išpirkti akcijas vėlavo įvykdyti 531 dienas. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė prievolę sudaryti akcijų išpirkimo sutartį vėlavo 426 d., todėl nepagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 241 243, 99 Eur 2 066 996,79 Eur x 10 proc. = (206 699,67 : 365 d.) x 426 ir tai yra 241 243,99 Eur įstatymu nustatyta palūkanų suma.
90. Dėl nurodytų aplinkybių šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Dėl palūkanų dydžio
91. Ieškovo (apelianto) V. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinų palūkanų dydį, ieškovui priskaičiuoti ir gauti dividendai nėra susiję su atsakovės pareiga tinkamai vykdyti prievoles kilusias tiek iš VPĮ, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties.
92. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei vėluojant išpirkti 1 595 028 vnt. akcijų už šias akcijas per laikotarpį, kuomet jos nebuvo išpirktos, ieškovui pagal 2015-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą buvo paskaičiuota 54 549,96 Eur ir pagal 2015-09-24 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą buvo paskaičiuota 6 699,12 Eur dividendų.
93. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovui priteistinas palūkanas dividendų suma. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinas palūkanas ne tik gautų dividendų suma, bet ir ieškovo sumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu.
94. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu ieškovas dividendų būtų negavęs, pirmosios instancijos teismas skaičiuotų palūkanas nemažindamas jų priskaičiuotų dividendų suma, todėl ieškovo gauta nauda būtų didesnė nei priskaičiuoti dividendai, nes už priteistas palūkanas gyventojų pajamų mokestis neskaičiuojamas ir nemokamas. Kadangi palūkanos, skaičiuotinos kaip netesybos, 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, todėl tuo atveju, jeigu ieškovas nebūtų gavęs dividendų, pastarajam teismas būtų priteisęs 61 249,08 Eur palūkanų, kurias visas faktiškai ieškovas ir būtų gavęs.
95. Nagrinėjamu atveju, ieškovui išmokėjus priskaičiuotus 61 249,08 Eur dividendus, pastarasis gavo 52 061,72 Eur sumą (atėmus 15 proc. gyventojų pajamų mokestį). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui sumažinus palūkanas 61 249,08 Eur suma, ieškovas patyrė 9 187,36 Eur nuostolį.
96. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovui už 531 dieną paskaičiuota palūkanų suma 300 705,56 Eur sumažintina gautų dividendų be sumokėtų mokesčių 52 061,72 Eur suma.
97. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, priteisiant iš atsakovės ieškovui 248 643,84 Eur palūkanų (300 705,56 (2 066 996,79 * 10 proc. / 365 dienų *531 dienos) – 52 061,72 = 248 643,84).
Dėl procesinių palūkanų
98. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimas dėl 10 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra teisingos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
99. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.).
100. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 3 124 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 2 100 Eur advokato atstovavimo išlaidų, ieškinio reikalavimai tenkintini 83 proc.
101. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą ir vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 2 593 Eur žyminio mokesčio, 1 743 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, iš viso 4 336 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
102. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
103. Teisėjų kolegija dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų sprendžia, kad ieškovo V. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinis atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 sprendimas pakeistinas atitinkamai išdėstant kitaip rezoliucinę dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
104. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
105. Ieškovas V. M. už apeliacinį skundą sumokėjo 1 880 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 3 000 Eur advokato išlaidų, ieškovo V. M. apeliacinis skundas patenkintas 57 proc.
106. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 1 072 Eur žyminio mokesčio, 1 710 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, iš viso 2 782 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
107. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškovo V. M. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 288601650, ieškovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) du šimtus keturiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt keturis euro centus (248 643,84 Eur ) palūkanų, taip pat 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme 2016-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 288601650, ieškovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis eurus (4 336 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 288601650, ieškovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus (2 782 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.