Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui V. O. ir išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

1. Ieškovė R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1–5) prašydama pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010 priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai U. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį, – priteisti iš tėvo – atsakovo V. O. – nepilnametės dukters išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2. Teismo posėdžio metu ieškovė R. Ž. sumažino ieškinio reikalavimą – prašė nepilnametės dukters U. Ž. išlaikymui kas mėnesį iš atsakovo V. O. priteisti po 150,00 Eur (2019 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12–13 min.).

II. Šalių pozicijos

III. Ieškinio argumentai

IV. Atsikirtimai į ieškinį

V. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

VI. Ieškinys tenkintinas iš dalies

VII. Faktinės aplinkybės

8. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus įrodymus matyti, kad:

8.2. Pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010 esančius rašytinius įrodymus nepilnametės U. Ž. tėvystės pripažinimo ir išlaikymo jai priteisimo metu ieškovė R. Ž. su dviem nepilnametėmis dukterimis U. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir neįgalia K. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), kurios neįgalumo lygis – vidutinis, gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiame Stasiūnų kaime, transporto priemonių ieškovė neturėjo. Tuo metu ieškovė R. Ž. nedirbo, pragyveno tik iš socialinių pašalpų. Atsakovas V. O. nekilnojamojo turto neturėjo, turėjo vieną transporto priemonę, 2009 m. kovą tapo neįgalus (jam metams nustatytas netekto darbingumo lygis – 85,00 proc., darbingumo lygis – 15,00 proc.; diagnozė pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK-10): I61 (intracerebrinis kraujavimas) ir F07.0 (organinis asmenybės sutrikimas), pragyveno tik iš netekto darbingumo pensijos.

8.3. Šiuo metu ieškovė R. Ž. su dviem dukterimis: nepilnamete U. Ž. (mokosi Kaišiadorių V. G. progimnazijoje) ir pilnamete neįgalia K. Ž. (mokosi Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro Reabilitaciniame profesinio rengimo skyriuje dailiųjų dirbinių pynėjo amato), tebegyvena ieškovei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 25–28, 30; teismo sprendimo 7.3 punktas). Transporto priemonės ieškovė neturi, skolų taip pat (teismo sprendimo 5.4 punktas). Pagal Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (b. l. 15–16) 2018 m. ieškovė R. Ž. gavo 1092,00 Eur darbo užmokesčio (91,00 Eur per mėnesį) ir 1992,00 Eur neįgalumo pašalpos (166,00 Eur per mėnesį). Šiuo metu ieškovė R. Ž. dirba (0,5 etato, valo) ir kas mėnesį vidutiniškai gauna maždaug 100,00 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) (b. l. 21–24; 395,40 Eur + 695,70 Eur per metus). Pati ieškovė R. Ž. nuo 2018 m. liepos 27 d. turi negalią (b. l. 137), tačiau neįgalumas jai nustatytas tik iki 2019 m. liepos 24 d. (darbingumas – 45,00 proc.), nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovė kas mėnesį gavo 168,43 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją (b. l. 29, 31, 89). Šeimos pajamas sudaro ieškovės R. Ž. darbo užmokestis, netekto darbingumo pensija, valstybės išmoka vaikui (70,00 Eur), alimentai nepilnametei dukteriai (35,00 Eur) ir pilnametės dukters netekto darbingumo pensija (teismo sprendimo 5.4 ir 7.3 punktai). Tačiau ieškovė R. Ž. verčiasi atsitiktiniais darbais, renka uogas. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad jos mėnesinės pajamos yra maždaug 400,00 Eur, be valstybės skiriamų pinigų vaikui ir atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukteriai (teismo sprendimo 5.4 punktas), tačiau pažymėtina, kad ieškovė R. Ž. į šią sumą įtraukė gaunamą netekto darbingumo pensiją, bet neįgalumas ir darbingumas jai buvo nustatytas tik iki 2019 m. liepos 24 d.

8.4. Atsakovas V. O. šiuo metu gyvena kartu su sugyventine J. V. jai skirtame socialiniame būste (teismo sprendimo 7.4 punktas), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 61, 36), tačiau turi skolų (teismo sprendimo 6.1 punktas). Pagal Antstolių informacinės sistemos registrą iš atsakovo V. O. vykdomas ne vienas priverstinis pinigų išieškojimas: Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010 priteisto išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, nepilnametei dukteriai U. Ž. ir išlaikymo jai įsiskolinimo (637,16 Eur) išieškojimas; po nurodyto teismo sprendimo skirtų administracinių baudų, iš viso: 1649,18 Eur, išieškojimas (b. l. 37–53). Atsakovas V. O. yra neįgalus, nedarbingas, atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, 2015 m. pradžioje jam iki 2039 m. spalio 15 d. nustatytas netekto darbingumo lygis – 80,00 proc., darbingumo lygis – 20,00 proc.; diagnozė pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK-10): F02.8 (demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur), G40.21 (nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, esant sunkiai gydomai epilepsijai) ir I69.1 (intracerebrinio kraujavimo pasekmės). Be to, atsakovui iki 2039 m. spalio 15 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 67–68, 112). Be to, atsakovas yra patyręs ne vieną operaciją (2018 m. rudenį ir 2019 m. pavasarį) – operuota durtinė žaizda pilve ir ne vieną kartą atlikta išangės ir tiesiosios žarnos fistulių operacijos, išvesta stoma (pagal TLK-10 K60.5) (b. l. 69–71). Atsakovas V. O. nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją, nuo 2019 m. sausio – 217,64 Eur (176,15 Eur netekto darbingumo pensija ir 41,49 Eur šios pensijos priemoka), – iš kurios yra išskaitomas išlaikymas (nuo 2019 m. sausio – 52,84 Eur) (b. l. 72–74, 32–35, 88). Pagal Gyventojų registro duomenis atsakovas V. O. turi keturis nepilnamečius vaikus: R. O., gimusį (duomenys neskelbtini), U. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), N. O., gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. O., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 87, 134–135). Išlaikymą teikia tik šalių nepilnametei dukteriai U. Ž. (teismo sprendimo 6.1 punktas).

8.5. Šalių nepilnametė duktė U. Ž. yra dešimties metų amžiaus (b. l. 25), mokosi Kaišiadorių V. G. progimnazijoje pagal pagrindinio ugdymo programą (b. l. 90). Mergaitė yra sveika, specialių poreikių neturi. Pagal 2017 m. medicinos dokumentų išrašus mergaitė nuo kūdikystės turi probleminę odą – beria, niežti. Atlikti alergologiniai tyrimai, diagnozuotas dermatitas, išrašyti vaistai (b. l. 125–129). Šalių nepilnametė duktė nuo 2018 m. rudens Kaune lanko VšĮ Šokių studijos „(duomenys neskelbtini)“ meninės gimnastikos būrelį (b. l. 130; mėnesinis abonentinis mokestis – 35,00 Eur). Pažymėtina, kad ieškovė R. Ž. nepateikė teismui nė vieno mokėjimo kvito, įrodančio nepilnametės dukters poreikiams patenkinti turėtas išlaidas.

9. Ginčų dėl visų šių aplinkybių, nurodytų teismo sprendimo 8 punkte, nėra.

10. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bus priimtas teismo sprendimas byloje iš atsakovo V. O. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukteriai U. Ž. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 25 d. (b. l. 54–56).

VIII. Ginčo esmė

11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovo V. O. teiktino išlaikymo šalių nepilnametei dukteriai U. Ž. dydžio, t. y. dėl iš tėvo teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

IX. Teisinis vertinimas

12. Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

13. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010 ir kitos), tačiau tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d nutartis Nr. 3K-3-1017/ 2003 ir kitos). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

14. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (2 dalis). Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (3 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytos Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatos iškristalizuotos – teismas turi teisę pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010).

16. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

17. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

18. Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“, pakeistą 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1334, nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, kas šiuo metu yra 251,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai; 2 straipsnio 2 dalies 1punktas).

20. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 555,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur;) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/ 2016 ir kitos), – tačiau šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų turtinei padėčiai – tėvų galimybėms.

21. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos).

22. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kita), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/ 2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

23. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (Lietuvos Respublikos CK 3.199 straipsnis).

24. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

25. Pažymėtina, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įstojus į Euro zoną, t. y. įsivedus mokėjimo priemonę eurą, prekių ir paslaugų kainos šalyje padidėjo, taip pat didėjo ir gyventojų išlaidos, t. y. objektyviai pasikeitė šalies ekonominė padėtis, kas skelbiama oficialioje šalies statistikoje.

26. Taip pat pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams valstybės skirtas finansavimas neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat ir nesumažina šios prievolės apimties.

27. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės R. Ž. ir atsakovo V. O. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:

27.1. Po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010 (b. l. 18–20), kuriuo atsakovas V. O. pripažintas nepilnametės U. Ž. tėvu ir iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai, pasikeitė ir ieškovės R. Ž., ir atsakovo V. O. turtinė padėtis:

27.1.1. Ieškovė R. Ž. išlaikė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą Stasiūnų kaime. Transporto priemonių neįgijo. Skolų neturi. Sumažėjo ieškovės išlaikomų asmenų skaičius – iš dviejų nepilnamečių vaikų yra tik vienas – šalių nepilnametė duktė U. Ž., – t. y. sumažėjo ieškovės turtinės prievolės, nors ieškovė geranoriškai tebeprisideda prie šiuo metu jau pilnametės neįgalios vyriausiosios dukters poreikių patenkinimo (teismo sprendimo 5.4 punktas). Šiuo metu ieškovė R. Ž. dirba (0,5 etato, valo) ir kas mėnesį vidutiniškai gauna maždaug 100,00 Eur darbo užmokesčio (atsiskaičius mokesčius) (b. l. 21–24; 395,40 Eur + 695,70 Eur per metus). Pati ieškovė R. Ž. nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. liepos 24 d. turėjo negalią (nustatytas darbingumas – 45,00 proc.) ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kas mėnesį gavo 168,43 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. Be to, ieškovė R. Ž. verčiasi atsitiktiniais darbais, renka uogas. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad jos mėnesinės pajamos yra maždaug 400,00 Eur, be valstybės skiriamų pinigų vaikui ir atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukteriai (teismo sprendimo 5.4 punktas), tačiau pažymėtina, kad ieškovė į šią sumą įtraukė gaunamą netekto darbingumo pensiją, bet neįgalumas ir darbingumas jai buvo nustatytas tik iki 2019 m. liepos 24 d. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, daryti išvada, jog ieškovės R. Ž. turtinė padėtis po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010 šiek tiek pagerėjo.

27.1.2. Atsakovas V. O. nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau prarado turėtą transporto priemonę, turi daugiau kaip 2000,00 Eur dydžio skolų, atsiradusių po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010. Atsakovo išlaikomų asmenų skaičius padidėjo – nuo dviejų nepilnamečių vaikų iki keturių, – t. y. padidėjo atsakovo turtinės prievolės, nors atsakovas prisideda tik prie vieno nepilnamečio vaiko – šalių nepilnametės dukters U. Ž. – išlaikymo (teismo sprendimo 6.1 punktas). Atsakovas V. O. yra neįgalus, nedarbingas, atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, 2015 m. pradžioje jam iki 2039 m. spalio 15 d. nustatytas netekto darbingumo lygis – 80,00 proc., darbingumo lygis – 20,00 proc.; diagnozė pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK-10): F02.8 (demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur), G40.21 (nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, esant sunkiai gydomai epilepsijai) ir I69.1 (intracerebrinio kraujavimo pasekmės). Iki 2039 m. spalio 15 d. atsakovui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Be to, atsakovas yra patyręs ne vieną operaciją (2018 m. rudenį ir 2019 m. pavasarį) – operuota durtinė žaizda pilve ir ne vieną kartą atlikta išangės ir tiesiosios žarnos fistulių operacijos, išvesta stoma (pagal TLK-10 K60.5). Atsakovas V. O. nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją, nuo 2019 m. sausio – 217,64 Eur (176,15 Eur netekto darbingumo pensija ir 41,49 Eur šios pensijos priemoka), – iš kurios yra išskaitomas išlaikymas (nuo 2019 m. sausio – 52,84 Eur). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, daryti išvada, jog atsakovo V. O. turtinė padėtis po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010 pablogėjo.

27.2. Atsakovas V. O. nedirba dėl pateisinamų priežasčių – dėl sveikatos būklės yra pripažintas neįgaliu ir nedarbingu, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba), atsakovas neturi realių galimybių įsidarbinti ir dirbti.

27.3. Po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010, kuriuo atsakovas V. O. pripažintas nepilnametės U. Ž. tėvu ir iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai, praėjo devyni metai, t. y. šalių nepilnametė duktė šiuo metu jau yra dešimties – tokio amžiaus, kai, kaip ir bet kuris kitas vaikas, sparčiai vystosi, dėl ko natūraliai didėja vaiko fiziniai, protiniai, doroviniai ir socialiniai poreikiai.

27.4. Ieškovė R. Ž. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių nepilnametės dukters U. Ž. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia bent 400,00 Eur dydžio sumos (teismo sprendimo 5.3.2 punktas) (maistui – 165,00 Eur; aprangai, apatiniam trikotažui ir avalinei – 70,00 Eur; higienos reikmenims (šampūnui, dantų pastai, dušo žėlei ir panašiai) – 20,00 Eur; papildams, vitaminams – 20,00 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – 20,00 Eur; gimnastikos būreliui Kaune – 35,00 Eur; internetui ir telefono paslaugoms (turi telefoną, planšetę) – 20,00 Eur; komunaliniams mokesčiams – 50,00 Eur. Tačiau, paklausta, teismo posėdžio metu ieškovė R. Ž. nurodė, kad iš atsakovo V. O. kas mėnesį gauna 35,00 Eur nepilnametės dukters U. Ž. išlaikymui ir 70,00 Eur dydžio valstybės paramos (pinigus vaikui). Šiuo metu rūbų nepilnametei dukteriai ieškovė neperka, klasiokės atiduoda, bet perka apatinį trikotažą, kojines. Taupant, mergaitės maistui per mėnesį išleidžia 50,00 Eur, bet dar yra išlaidos transportui (kelionės į būrelį Kaune; jos abi važiuoja visuomeniniu transportu du kartus per mėnesį, viena kelionė kainuoja maždaug 6,00 Eur), pratyboms, įvairioms ekskursijoms su klase, nuolatinėms rinkliavoms mokykloje (teismo sprendimo 5.4 punktas). Pažymėtina, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą, išlaikymo dydis sprendžiamas pagal esamus vaiko poreikius, o ne pagal galimai būsimus ateityje. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybe, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju šalių nepilnametės dukters U. Ž. mėnesiniai poreikiai yra ne 400,00 Eur, kaip teigia ieškovė R. Ž., o 300,00 Eur, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat tokio amžiaus ir sveikatos būklės (sveika, specialių poreikių neturi) nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė R. Ž. neįrodė, kad šalių nepilnametei dukteriai kas mėnesį išleidžia 400,00 Eur jos poreikiams patenkinti.

27.5. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, į šalių nepilnametės dukters U. Ž. poreikių padidėjimą, į atsakovo V. O. pareigą išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus, taip pat į atsakovo amžių, išsilavinimą ir sveikatą, gaunamas pajamas ir galimybes gauti pajamų, turimą turtą, taip pat į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010 iš atsakovo V. O. priteisto kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis išlaikymo nepilnametei dukteriai U. Ž. dydį – 57,92 Eur – padidinant jį iki 70,00 Eur, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

27.6. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas Lietuvos Respublikos CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl modifikuotos prievolės vykdymo pradžios momento, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatas, atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 25 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-529/ 2014 ir kitos), į priteistą išlaikymą įskaitant Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties pagrindu išieškotą laikiną išlaikymą.

28. Tokiu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010 priteisto išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo V. O. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukteriai U. Ž. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 70,00 Eur iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2019 m. balandžio 25 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199–3.200 straipsniai, 3.208 straipsnis), į priteistą išlaikymą įskaitant Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties pagrindu išieškotą laikiną išlaikymą, ir paskiriant nepilnametei dukteriai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės ieškovę R. Ž. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis).

X. Bylinėjimosi išlaidos

29. Šioje byloje ieškovei R. Ž. ir atsakovui V. O. teikta 100,00 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 6–7; 9–13, 122–123). Ieškovei R. Ž. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 334,75 Eur (b. l. 109, 145).

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Ši nuostata taikytina ir sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginamo valstybei klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, iš dalies patenkinus ieškovės R. Ž. ieškinį, iš šalių bylinėjimo išlaidos, taip pat ir suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010 iš V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai U. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dydį – priteisti iš V. O. išlaikymą nepilnametei dukteriai U. Ž. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2019 m. balandžio 25 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, į priteistą išlaikymą įskaitant Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties pagrindu išieškotą laikiną išlaikymą, ir paskiriant nepilnametei dukteriai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės motiną ? R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.