- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-190-826/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01158-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- I. V., R. V., Ž. V.
- Pareiškėjas
- L. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4624-944/2023 pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys I. V., R. V., Ž. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, juo prašo atnaujinti įstatymo numatytą terminą palikimui, likusiam po jos tėvo A. V. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Šalies argumentai
2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina informavo pareiškėją, kad sutvarkys visus paveldėjimo klausimus. Pareiškėjai yra aktualus turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, klausimas, nes šiame name gyvena, jį gerino. Paaiškino, kad po tėvo mirties kilo konfliktai su motina, todėl kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Tuo metu paaiškėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik suinteresuotam asmeniui I. V.. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo I. V. ir notaras neinformavo pareiškėjos, kad ji turi pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad tuomet ji sužinojo, kad suinteresuotam asmeniui I. V. perėjo visas palikėjo turtas, taip pat ir namo dalis, kurioje gyvena pareiškėja su sutuoktiniu. Pažymi, kad pareiškėja siekia įregistruoti nuosavybės teises į jos paveldėtą palikimo dalį, nes valdo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Pareiškėją suklaidino jos motina suinteresuotas asmuo I. V., nes ji nurodė, kad sutvarkys visus dokumentus, tačiau pareiškėjai priėmus palikimą natūra, jos nuosavybės teisė į paveldėtą turtą viešajame registre neįregistruota, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjos L. S. pareiškimą tenkino – atnaujino terminą palikimui priimti, atsiradusį po jos tėvo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini).
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. V. ir I. V. santuokos metu gimė trys vaikai: sūnus R. V., dukra L. V. (santuokinė pavardė – S.) ir sūnus Ž. V., A. V. (duomenys neskelbtini) mirė, jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Kretingos r. sav. Iš Kretingos rajono trečiojo notarų biuro 2023 m. vasario 9 d. liudijimo matyti, kad po A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė I. V.. Iš VĮ Registrų centro išrašo su istorija nustatyta, kad notarų biure suinteresuotam asmeniui I. V. 2023 m. kovo 6 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 1418, ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 1640, po to suinteresuotas asmuo I. V. tapo viso nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Kretingos r. sav., savininke.
5. Teismas nurodė, kad byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai sudaro pagrindą pripažinti, kad po palikėjo mirties buvo klaidingas subjektyvus įsitikinimas dėl paveldimo turto masės. Įprastai asmens klaidingas vertinimas dėl paveldimo turto masto nėra pagrindas šią aplinkybę laikyti svarbia termino praleidimo priežastimi, tačiau šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiškėja gyveno ir gyvena jos tėvų namo antrame aukšte (šio turto galimi pagerinimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas). Pareiškėja kito gyvenamojo turto neturi. Byloje pateikta pareiškėjos ir architekto susirašinėjimo informacija dėl namo pertvarkymo patvirtina tai, kad pareiškėjai buvo ypač svarbus ir aktualus šio turto, kuriame gyvena, priklausymo klausimas. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai buvo ar turėjo buvo žinoma, kad šis namas priklauso jos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu. Be abejonės, pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi, tačiau kiekvieno sandorio metu šalys gali savarankiškai nuspręsti dėl įgyjamo turto priklausymo, t. y. sutuoktiniams sudarant turto pirkimo–pardavimo sutartį nebūtinai turtas privalo būti įgyjamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. V. nurodė, kad visus dokumentus visuomet tvarkydavo motina, o tėvas į šiuos reikalus nesikišo. Šios aplinkybės neneigė ir pats suinteresuotas asmuo I. V.. Tokioje situacijoje labiau tikėtina, kad pareiškėja buvo klaidingai įsitikinusi, kad gyvenamasis namas priklauso tik jos motinai, o ne abiem tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – patirties neturėjo, sąžiningo klydimo dėl paveldimo turto masto, ir šiuo konkrečiu atveju teismas šias aplinkybes pripažįsta svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl pareiškimą tenkina (CPK 178 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, 1.5 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo I. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose ir nenustatė reikšmingų aplinkybių termino palikimui priimti atnaujinimui.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino šalių pateiktus paaiškinimus, didesnę įrodomąją reikšmę suteikė pareiškėjos paaiškinimams.
7.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino kaip liudytojos apklaustos M. P. duotų paaiškinimų, jog dar 2023 m. vasario mėnesį, kai dar nebuvo pasibaigęs terminas palikimui priimti, pareiškėjai patarė, kokių veiksmų pareiškėja turėtų imtis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja L. S. prašo atmesti atskirąjį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
8.1. Pareiškėja palikimą priėmė natūra, nes gyveno tėvų namo antrame aukšte, ten savo lėšomis įsirengė butą, mokėjo mokesčius. Priėmus palikimą natūra pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį nuo palikimo galima atsisakyti tik padavus pareiškimą notarui.
8.2. Pareiškėja nežinojo apie palikimo priėmimo tvarką ir terminus, nes neturi tam reikalingų specifinių žinių ar patirties.
8.3. Pareiškėja sąmoningai nuo paveldimo nekilnojamojo turto ir būsto, kuriame gyvena, neatsisakė. Kai tik sužinojo, jog nekilnojamame turte ir būste, kuriame gyvena, turi būti ir mirusio tėvo nuosavybės dalis, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į advokatą ir teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
8.4. Pareiškėja buvo suklaidinta savo mamos apie paveldimo turto masę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstat uoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. A. V. ir suinteresuoto asmens I. V. santuokos metu gimė trys vaikai: suinteresuotas asmuo – sūnus R. V., pareiškėja – dukra L. V. (santuokinė pavardė – S.), suinteresuotas asmuo – sūnus Ž. V.. A. V. (duomenys neskelbtini) mirė.
12. Kretingos rajono trečiojo notarų biuro 2023 m. vasario 9 d. liudijimas patvirtina, jog po A. V. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė suinteresuotas asmuo I. V..
13. Iš VĮ Registrų centro išrašo su istorija nustatyta, kad notarų biure suinteresuotam asmeniui I. V. 2023 m. kovo 6 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 1418, ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 1640, po to suinteresuotas asmuo I. V. tapo viso nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Kretingos r. sav., savininke.
14. Pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo A. V. mirties, priimti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos prašymas pagrįstas.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
15. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi suinteresuotas asmuo I. V. atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose ir nenustatė reikšmingų aplinkybių termino palikimui priimti atnaujinimui. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
16. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
17. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
18. Taigi įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, taip pat turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėtų pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015). Pažymėtina, kad kiekvienu atveju reikalinga atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat į priėmusio palikimą ir pavėlavusio palikimą priimti įpėdinių interesų pusiausvyrą, į tai, kiek laiko yra praleistas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-969/2023).
19. Šioje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini), pareiškimas teismui pateiktas 2023 m. liepos 18 d. Taigi pareiškėja praleido terminą palikimui priimti beveik penkis mėnesius.
20. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, pirmiausia reikalinga nustatyti, ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Iš byloje esančių įrodymų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis jai priimti palikimą, įvardijo tai, jog buvo suklaidinta dėl paveldimo turto apimties, taip pat dėl patirties stokos.
21. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad jos išsilavinimas yra aukštesnysis, dirba kineziterapeute, patirties su paveldėjimo teisiniais santykiais, su notariniais veiksmais anksčiau neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nei pareiškėjos išsilavinimas, nei specialių žinių neturėjimas negali būti pripažinta svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėja praleido terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
22. Tačiau pareiškėja savo pareiškimą grindė ir tuo, jog nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes jai nebuvo žinoma apie paveldimo turto masę.
23. Kaip nustatyta iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu, suinteresuotas asmuo I. V. jai ir jos broliams nurodė, kad tėvo paveldimą turtą sudaro senas automobilis ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje. Abejonių, kad paveldimo turto dalį galbūt sudaro ir nekilnojamasis turtas, sužinojo iš pokalbių su draugais bei pažįstamais, o suinteresuotam asmeniui I. V. pradėjus kalbėti apie namo pardavimą, kurio antrajame aukšte gyvena pareiškėjos šeima, pareiškėja 2023 m. birželio mėnesį kreipėsi į advokatą. Suinteresuotas asmuo R. V. – pareiškėjos brolis – teismo posėdžio metu nurodė, jog mama informavo, kad paveldimo turto masę sudaro tik piniginės lėšos ir automobilis, todėl į notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Papildomai nurodė, jog, kai mama (suinteresuotas asmuo I. V.) tvarkėsi paveldėjimo dokumentus, apie tikrąją paveldimo turto masę suinteresuotam asmeniui nebuvo žinoma. Apeliantė taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, jog vaikams, iš jų ir pareiškėjai, nenurodžiusi visos paveldimą turtą sudarančios apimties. Apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, jog pati nežinojusi, kad į paveldimo turto apimtį patenka ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, bei sodo sklypai, tačiau po to, kai apeliantei tapo žinomos šios aplinkybės, nei pareiškėjai, nei suinteresuotiems asmenims (sūnums) šių aplinkybių nedetalizavo.
24. Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjai nors ir buvo žinoma, kad suinteresuotas asmuo I. V. bei A. V. gyvenamąjį namą pirko santuokos metu, tačiau įvertinus tai, jog pareiškėja nedalyvavo sudarant pirkimo - pardavimo sandorį, be to įvertinus ir tai, jog tiek pats suinteresuotas asmuo I. V., tiek pareiškėja patvirtino, jog namų ūkio reikalus visada tvarkė tik suinteresuotas asmuo I. V., darytina išvada, jog pareiškėjai neabejotinai nebuvo žinoma apie paveldimo turto masę ir ji buvo įsitikinusi, jog gyvenamasis namas nepatenka į paveldimo turto apimtį.
25. Tai, jog pareiškėjai namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, paveldėjimo klausimas buvo itin svarbus, patvirtina pareiškėjos nurodytos aplinkybės teismo posėdžio metu, jog pareiškėja daugiau nei 10 metų gyvena minėto namo antrajame aukšte su savo šeima, investavo pinigines lėšas į gyvenamojo namo pagerinimą, kito gyvenamojo būsto neturi. Be to, pateikti papildomi įrodymai byloje patvirtina, jog dar 2011 m. buvo teikiamas prašymas dėl statybos leidimo gavimo namo dalijimui į du butus.
26. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjai buvo suprantama bei žinoma, jog po artimojo mirties reikalinga kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau šiuo atveju esminė priežastis, lėmusi termino palikimui priimti praleidimą, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina svarbia tokiam terminui atnaujinti, buvo tai, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie visą paveldimo turto masę.
27. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojos M. P. paaiškinimų, jog dar 2023 m. vasario mėnesį, nepasibaigus terminui palikimui priimti, patarė, ką reikėtų pareiškėjai daryti dėl palikimo priėmimo, pažymėtina, jog ši aplinkybė neturi reikšmės, kadangi šioje byloje nustatyta, jog pareiškėja iš esmės žinojo palikimo priėmimo tvarką, tačiau klydo dėl paveldimo turto masės.
28. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai – apie penkis mėnesius. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog kai tik pareiškėjai atsirado abejonių dėl paveldimo turto masės, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į notarą, išdavusį paveldėjimo teisės liudijimą dėl informacijos suteikimo, kreipėsi į teisininką dėl teisinės pagalbos suteikimo ir nedelsiant pateikė prašymą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
29. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – sąžiningo klydimo dėl paveldimo turto masės, todėl pareiškimą pagrįstai patenkino.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. Pareiškėjos atstovas pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo, kurių neišsprendė pirmosios instancijos teismas.
32. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimų ar savo iniciatyva gali priimti papildoma sprendimą jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl todėl pareiškėja turėtų kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl papildomos nutarties priėmimo.
33. Tačiau priešingai nei teigia pareiškėjos atstovas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą pareiškėjai ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, todėl nesant pareiškėjos atskirojo skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 443 straipsnio 6 dalis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingojoje teisenoje, t. y. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
35. Suinteresuotas asmuo I. V. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau netenkinus atskirojo skundo jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Pareiškėja prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus apie tai, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą sumokėjo 350,00 Eur, todėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai L. S. iš suinteresuoto asmens I. V. 350,00 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.