Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys I. V., R. V., Ž. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad praleido terminą palikimui priimti, nes suinteresuotas asmuo I. V. sakė, kad visą jos tėvo paveldimą turtą sudaro automobilis ir lėšos banko sąskaitoje, kurios nebuvo ypatingai ženklios. Jokios informacijos, kad jos tėvui priklauso ir namo dalis, esantis (duomenys neskelbtini), neturėjo ir nežinojo. Ji paaiškino, kad šiame name ji gyvena daugelį metų, moka mokesčius prižiūri, jį tvarkė ir investavo lėšas. Esant tokioms aplinkybėms ji buvo suinteresuota dėl šio turto dalies paveldėjimo, tačiau nežinojo, kad jos tėvui priklauso ir namo dalis. Šios aplinkybės paaiškėjo pareiškėjai tuo metu, kai terminas palikimui priimti jau buvo pasibaigęs ir ji kreipėsi dėl teisinės pagalbos į atstovą.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo palaikė savo reikalavimus, prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad ji informavo visus savo vaikus, kad jie vyktų pas notarą dėl palikimo, kad veliono turtą sudaro automobilis ir piniginės lėšos banko sąskaitoje. Nurodė, kad pareiškėja gyvena antrame namo aukšte, ji paskaičiuodavo mokesčius už elektrą ir liepdavo apmokėti. Nurodė, kad pas notarą ji vyko viena, kokį turtą paveldėjo po palikimo priėmimo nekalbėjo su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. V. ir I. V. santuokos metu gimė trys vaikai: sūnus R. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukra L. V. (santuokinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini). A. V. (duomenys neskelbtini) mirė, jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2023-02-09 liudijimo matyti, kad po A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė I. V.. Iš VĮ Registrų centro išrašo su istorija nustatyta, kad notaro biure suinteresuotam asmeniui I. V. 2023-03-06 buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 1418, ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 1640, po ko suinteresuotas asmuo I. V. tapo viso nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke.

Byloje pareikštas reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas nurodo, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimo laisvės principas reiškia, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tačiau palikimo priėmimo laisvės principas paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra ribojamas laiko atžvilgiu, kuris pasireiškia keliais aspektais. Pirmiausia, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Iki šio momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Antra, veiksmų dėl palikimo priėmimo atlikimo terminas. Išaiškintina, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (kaip jis apibrėžtas CK 5.3 straipsnyje).

Išaiškintina, kad palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Tais atvejais, kai įpėdinis nepriima per įstatymo nustatytą terminą palikimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo arba priimti palikimą pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai (CK 5.57 straipsnis).

Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

Nagrinėjamu atveju teismas nurodo, kad pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini), pareiškimas teismui pateiktas 2023-07-18. Darytina išvada, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti beveik penkis mėnesius.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, nes buvo suklaidinta dėl paveldimo turto apimties, taip pat dėl patirties stokos. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad jos motina, suinteresuotas asmuo I. V. jai ir jos broliams nurodė, kad tėvo paveldimą turtą sudaro senas automobilis ir piniginės lėšos esančios banko sąskaitoje. Jai buvo aktualus klausimas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), nes šio namo antrame aukšte ji su sutuoktiniu gyvena daugelį metų. Pripažino, kad žinojo, kad šis namas įgytas jos tėvų santuokos metu, tačiau jos įsitikinimu buvo registruotas tik motinos vardu, todėl buvo įsitikinusi, kad šis turtas yra motinos. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad tik po to, kai sužinojo apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pamatė, kad paveldimą turtą sudaro taip pat ir namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šio namo antrame aukšte ji gyvena su sutuoktiniu, moka mokesčius, jį pagerino, todėl buvo suinteresuota šio turto paveldėjimu. Ji nurodė, kad jokio kito gyvenamojo būsto neturi, o pradėjo domėtis detalesne paveldimo turto mase, kai kilo konfliktai ir nesutarimai su motina. Pareiškėja nurodė, kad jos išsilavinimas yra aukštesnysis, dirba kineziterapeute, patirties su paveldėjimo teisiniais santykiai su notariniais veiksmais anksčiau neturėjo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. V. taip pat nurodė, kad visus paveldėjimo reikalaus tvarkėsi jo motina suinteresuotas asmuo I. V.. Taip pat nurodė, kad po tėvo mirties buvo pagarsinta aplinkybė, kad paveldimas turtas yra „senas automobilis“ ir apie 2000 Eur suma. Dėl tokios situacijos jis nepretendavo į šį turtą. Nurodė, kad jo sesuo pareiškėja gyvena tėvų namo antrame aukšte daugelį metų, todėl jo vertinimu pagrįstai prašo atnaujinti terminą aplikimui priimti, nes ji investavo į šį turtą. Tuo tarpu jis neprašo ir nepretenduoja į šį turtą, net paaiškėjus aplinkybei, kad paveldimą turtą sudaro didesnė turto masė nei automobilis ir piniginės lėšos.

Suinteresuotas asmuo I. V. taip pat patvirtino, kad vaikams buvo nurodžiusi kreiptis į notarą per tris mėnesius dėl paveldėjimo, kad nurodė vaikams, kad paveldimą turtą sudaro automobilis ir piniginės lėšos. Teismo posėdžio metu nurodė, kad apie sutuoktinio nekilnojamojo turto dalį su vaikais nekalbėjo, neinformavo apie paveldėjimo teisės liudijime nurodytą nekilnojamąjį turtą.

Teismas nurodo, kad aptarti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai sudaro pagrindą pripažinti, kad po palikėjo mirties buvo klaidingas subjektyvus įsitikinimas dėl paveldimo turto masės. Įprastai asmens klaidingas vertinimas dėl paveldimo turto masto nėra pagrindas šią aplinkybę laikyti svarbia termino praleidimo priežastimi, tačiau šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiškėja gyveno ir gyvena jos tėvų namo antrame aukšte (šio turto galimi pagerinimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas). Pareiškėja kito gyvenamojo turto neturi. Byloje pateiktas pareiškėjos ir architekto susirašinėjimas dėl namo pertvarkymo patvirtina tai, kad pareiškėjai buvo ypatingai svarbus ir aktualus šio turto, kuriame gyvena, priklausymo klausimas. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai buvo ar turėjo buvo žinoma, kad šis namas priklauso jos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu. Be abejonės, pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi, tačiau kiekvieno sandorio metu šalys gali savarankiškai spręsti dėl įgyjamo turto priklausymo, t. y. sutuoktiniams sudarant turto pirkimo–pardavimo sutartį nebūtinai turtas privalo būti įgyjamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. V. nurodė, kad visus dokumentus visuomet tvarkydavo motina, o tėvas į šiuos reikalaus nesikišo. Šios aplinkybės neneigė ir pats suinteresuotas asmuo I. V.. Tokioje situacijoje labiau tikėtina, kad pareiškėja buvo klaidingai įsitikinusi, kad gyvenamasis namas priklauso tik jos motinai, o ne abiem tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad jos išsilavinimas ir darbas neturi nieko bendro su dokumentų tvarkymu, paveldėjimo teisiniuose santykiuose taip pat neturi patirties. Teismas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo neturi teisinio išsilavinimo ar žinių dėl paveldimo teisinių santykių reglamentavimo nėra pati savaime lemianti termino atnaujinimo būtinumą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pagrindžia pareiškėjos subjektyvų sąžiningumą, t. y. ji per nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes subjektyviai klydo dėl paveldimo turto masto ir patirties neturėjimo.

Be to, pareiškėja laikytina pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o suinteresuotas asmuo I. V. paveldėjo pagal CK 5.13 straipsnio nuostatas. Sistemiškai aiškinant šias nuostatas akivaizdu, kad įstatymo leidėjo valia prioritetas skiriamas palikėjo vaikams, be to, terminas palikimui priimti praleistas beveik penkis mėnesius, t. y. neypatingai ženkliai.

Teismas pastebi, kad šiuo atveju pagal bylos procesą paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimas yra sudėtingas ne tik pačiai pareiškėjai bet ir jos atstovui advokatui, kuris turi būti laikomas profesionaliu savo srities žinovu, t. y. jo supratimas ir aiškinimas teisės normų dėl palikimo priėmimo, atsisakymo nuo palikimo, palikimo priėmimo konkliudentiniais veiksmais, yra kitoks nei teismų formuojama praktika ir teisės normos, tačiau dėl to neturi nukentėti pačios pareiškėjos interesai. Teismas sutinka ir pripažįsta, kad pareiškėja pati sprendžia dėl savo teisių gynimo būdo, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju, teismas bylą nagrinėdamas ypatingąja teisena pagal CPK 443 straipsnio 8 punkto nuostatas yra aktyvus, tačiau negali suformuluoti ir spręsti dėl reikalavimų, kurie nėra byloje pareikšti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė, kad terminą aplikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – patirties neturėjo, sąžiningo klydimo dėl paveldimo turto masto, ir šiuo konkrečiu atveju teismas šias aplinkybes pripažįsta svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl pareiškimą tenkina (CPK 178 straipsnio. CK 5.57 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 443 straipsnio 6 dalis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingojoje teisenoje, t. y. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju pareiškimas yra patenkintas, o pagal esamus duomenis pareiškėja patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį, išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Tuo tarpu suinteresuotas asmuo I. V. nesutiko su pareiškimu, prašė jo netenkinti. Kadangi pareiškimas patenkintas, todėl suinteresuoto asmens I. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti atlygintinos.

Teismas nurodo, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, šio klausimo išsprendimas priklauso teismo kompetencijai. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 d., 2 d. ir 3 d. nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl įvertinius šalių procesinį elgesį ir jų tarpusavio santykius, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti – atnaujinti terminą palikimui priimti atsiradusį po jos tėvo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.