- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 1-181-791/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- S. P., R. A., M. S.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,
sekretoriaujant E. B.,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei N. K.,
kaltinamiesiems S. P., R. A., M. S., jo gynėjui advokato padėjėjui A. Z.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2014 m. gruodžio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 2 mėnesiams; bausmę atlikęs 2015 m. vasario 9 d.;
2. 2019 m. gruodžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, bausmę atlikęs 2020 m. rugpjūčio 7 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;
S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), apskaiT. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2016 m. lapkričio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji R. A., S. P. ir M. S. veikdami bendrai 2021 m. liepos 10 d. apie 19.54 val. viešoje vietoje - priešais (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nesusijusių su įvykiu asmenų akivaizdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kilus žodiniam konfliktui užpuolė B. M. ir jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – R. A. tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė B. M. į veidą ir viršugalvį, M. S. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spyrė B. M. į apatinę pilvo dalį, du kartus spyrė į galvą, ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veidą, S. P. tyčia vieną kartą spyrė B. M. į veidą, taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam B. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą dėl muštinės žaizdos dešiniame antakyje, kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairėje pažandėje, kaklo kairėje pusėje, abiejuose žastuose bei dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimų kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje.
Taip pat kaltinamasis M. S. toje pat vietoje ir tų pačių muštynių metu smurtavo prieš E. K., tai yra jis E. K. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veidą ir du smūgius kumščiu į viršugalvį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. K. sukėlė fizinį skausmą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. A. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog pažįsta bendrakaltinamuosius, įvykio dieną – liepos 10 d. buvo pas M. S. kaime, leido savaitgalį, nuėjo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, apie 19-20 val. susitiko B. M. ir kitą vyruką, kurie prie jų prikibo ir įvyko konfliktas, susistumdė ir susimušė. Buvo šviesus paros metas, konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, aplinkui buvo žmonių. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis, jis kilo dėl to, kad jie sakė, jog juos papjaus. Visi konflikte dalyvavę asmenys akivaizdžiai buvo išgėrę. Kai M. S. nustūmė nuo bordiūro, konfliktas peraugo į muštynes. Pripažino du kartus spyręs B. M., kuris jam irgi sudavė smūgius kojomis ir rankomis, kitame tyrime buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Konfliktas truko apie penkias minutes, aplinkiniai bandė juos skirti. Kai kėlėsi, nukentėję šioje byloje vienas paskui kitą spyrė jam į galvą, dėl ko neteko sąmonės. Kai atgavo sąmonę, buvo visas sudaužytas. Net nežino, ar žmonės jau buvo išsiskirstę. Anoje byloje B. M. jam grąžino pinigus už telefoną, nes įvykio metu jo telefonas netyčia atsidūrė pas juos rankose, o jie, kaip suprato, juo atsikratė. Mano, kad neblaivumas turėjo įtakos įvykiui. Su nukentėjusiais susitaikę, atsiprašę vieni kitų. Yra du kartus teistas, bausmes atlikęs, išsituokęs ir dirbantis nuolatinį darbą, mažamečių vaikų neišlaikantis. Labai gailisi dėl savo veiksmų, tikisi, kad daugiau taip nebus, turi ateities planų.
Panašius parodymus kaltinamasis R. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 11-14, 19-21).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis S. P. taip pat visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog su bendrakaltinamaisiais yra draugai, nukentėjusių iki šio įvykio nepažinojo. Konfliktas iš pradžių buvo žodinis. B. M. pirmas pradėjo konfliktą, o tada pasijungė ir visi kiti. Pripažino vieną kartą spyręs B., kur, neatsimena, bet gali būti, kad į veidą. Po spyrio B. M. atsitraukė ir daugiau muštynėse nedalyvavo. Tada aplinkiniai žmonės juos pradėjo skirti. Įvykio detalių gerai neatsimena. Jo atžvilgiu nukentėję irgi atliko veiksmus, jis nėra pripažintas nukentėjusiu priešpriešinėje byloje. Įvykio metu buvo išgėręs, jo veiksmus turbūt įtakojo alkoholis, nes jei būtų buvęs blaivus, būtų išvengęs konflikto. Savo veiksmus vertina blogai. Neatsimena, ar M. B. irgi buvo įvykio vietoje. Kaltinime nurodytus veiksmus pripažįsta. Yra vieną kartą teistas, bausmę atlikęs, dabar mokosi, ketina dirbti. Gyvena kartu su tėvu, gauna stipendiją.
Panašius parodymus kaltinamasis S. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 58-61).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. S. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad įvykio dieną gėrė alkoholį, prieš 8 valandą vakaro nuėjo iki parduotuvės, kadangi nebuvo galima eiti į vidų, nes leido tik po du žmones, kieme laukė savo eilės. Buvo užlipęs ant bortelio, gal dėl to, gal dėl muzikos įvyko žodinis konfliktas su nukentėjusiais, iš pradžių susistumdė, po to jis B. M. įspyrė į koją ir jis nugriuvo. Tuo metu jis (M. S.) gavo smūgį į veidą, jam išmušė dantį, tą momentą buvo šokas, todėl ne viską atsimena, pamena, kad išsirutuliojo muštynės, mušėsi trise su B. M. ir E. K.. E. iki įvykio nepažinojo, o apie B. buvo girdėjęs, kad toks yra, ir pora kartų matęs. E. K. trenkė, šis trenkė atgal, buvo abipusės muštynės. Buvo agresyvesnis E. atžvilgiu, nes šis jam išmušė dantį. Nukentėjusiems įsėdus į automobilį, norėjo juos sustabdyti, dėl to vėl įvyko muštynės. Muštynių metu į lauką buvo išėjusi pardavėja, buvo asmenų, kurie bandė juos išskirti. Savo smurtinį elgesį vertina blogai, gailisi dėl to, mano, kad buvo galima viską išspręsti kitaip. Konfliktas baigėsi tada, kai jie išvažiavo su mašina. Mano, kad jie buvo išgėrę, nes iš matymo taip atrodė. Kitoje byloje jie susitaikė, buvo susitikę, paspaudė vienas kitam rankas. Neturi informacijos, ar jam priteista turtinė žala. Vykdo individualią veiklą, užsiima automobilių remontu (duomenys neskelbtini), su drauge V. Š. planuoja kurti šeimą, galvoja apie savo būstą, ji už jį laiduoja, kad daugiau nenusikals. Draugė jam turi didelę įtaką, jis ją myli ir jam svarbi jos nuomonė. Ir pats supranta, kad blogai padarė, draugė jam liepė išklausyti kursus dėl alkoholio žalos, juos išklausė, kursai davė naudos. Mano, kad per impulsyviai sureagavo į tą situaciją. Yra tikras, kad daugiau nepasikartos tokie dalykai, pasimokė. Su drauge V. Š. yra kartu apie 10 metų, veda bendrą ūkį, ji jam yra autoritetas, ji daro įtaką jo elgesiui, jos požiūris į muštynes neigiamas. Buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jau du metus nuobaudų neturėjo. Po šio įvykio alkoholio visiškai nevartoja. Įvykio dieną draugė buvo išvažiavusi į Norvegiją dirbti, buvo likęs vienas namuose. Apie įvykį draugei pranešė kitos dienos rytą.
Panašius parodymus kaltinamasis M. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 159-162 ir 168-170).
Motyvuojamoji dalis
Be pačių kaltinamųjų R. A., S. P. ir M. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jų kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais ir, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, teisme buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusysis B. M. parodė, kad įvykio vakarą jis su draugu E. ir jo drauge K. nuo Talokio ežero atvažiavo į (duomenys neskelbtini), buvo blaivus, prie ežero alkoholio negėrė. Sustojo prie parduotuvės, nes norėjo kažko nusipirkti, ten sutiko pažįstamą T. R.. T. pradėjo sakyti, kad jį kažkas puolė, mušė. Kaip tik prie parduotuvės atėjo 4 vaikinai. Tuo kartu jie jam buvo visiškai nepažįstami, nebuvo su jais prieš tai turėjęs reikalų. Dabar jų vardus ir pavardes žino iš bylos. T. nurodė, kad prie jo kabinėjosi šie atėję vaikinai, prašė juos sudrausminti, apraminti. Nusprendė su jais pasikalbėti. Tie vaikinai - M. S., R. A., M. B. - buvo neblaivūs, todėl pasikalbėti nepasisekė. Pasistumdė pečiais ir iš jų sulaukė smūgių. Jam staiga sudavė tris smūgius. Vienas iš jų buvo į pilvo apačią, kažkur į kirkšnį, kiti du - į galvą. Tada E. iš karto stojo ginti jo, smūgiavo vienam iš jį mušusių asmenų, tuo tarpu kitas iš jų sudavė jam smūgį į galvą. Išsirutuliojo muštynės. Tie vaikinai visi puolė ant jo ir E.. Buvo taip, kad jį puola vienas, jis ginasi, tada puola kitas, nuo jo ginasi ir panašiai. Įvykį sunkokai atsimena, nes muštynių metu jam buvo suspardyta galva. Atsimena, kad lyg jį puolė R. A. ir M. S., o jis kažkaip parkrito su R. A., rėkė, kad viską baigia. M. S. jam spyrė į galvą. Atsikėlė, dar pasimušė stovimoje padėtyje. Dar atsimena, kad jie bandė išvažiuoti iš tos vietos, visi buvo susėdę į mašiną, bet kažkuris pribėgęs prie mašinos sudavė į ją, tada jis su E. išlipo iš mašinos ir vėl visi mušėsi. Išlipus, kažkuris iš jų jam pirmam sudavė smūgį į galvą, o tada jau ir jis sudavinėjo smūgius. Buvo toks įvykis, kad jam sudavė smūgį iš šono, jis parkrito. Atsimena, kad bandė stotis, tada jam kažkuris iš jų spyrė, vėl bandė stotis, tada dar kažkuris spyrė, bandė dar kartą stotis ir jam buvo spirta apie 15 kartų (minėtu metu) į galvą. Dar atsimena, kad E. jį pakėlė už rankos, lyg R. A. sudavė jam smūgį į galvą, nuėjo iki mašinos ir jau nuo to sunkiai atsimena įvykį. Pripažįsta, kad įvykis galėjo vykti kažkiek kitaip, nei atsimena. Muštynės vyko su nepažįstamais asmenimis, gavo daug smūgių, tos muštynės tęsėsi netrumpai. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 32-35, 60-63).
Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 19.50 val. su draugu B. M., drauge K. M. jo mašina ,,Audi A3“ iš Talokių nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), norėjo parduotuvėje ko nors nusipirkti, kartu planavo ir nuvežti B. iki jo namų, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), o patys grįžti. Atvažiavo, pasistatė mašiną prie pat parduotuvės. Prie parduotuvės atėjo daugiau žmonių. B. ten gyvena, todėl jis juos pažinojo, o jis jų nepažinojo, matė pirmą kartą. B. su jais kalbėjo. Nežino, ar jis su jais draugiškai sutarė, ar ne. Staiga kilo muštynės. Nežino kodėl. Įvykio metu buvo išgėręs alaus (1 litrą išgėrė per kokią valandą, nuo maždaug 18.30 iki 19.30 val. ir iš karto sėdo važiuot į (duomenys neskelbtini)). Pamatė, kad B. muša kažkuris iš vaikinų. Jeigu gerai atsimena, tai kai pamatė, B. iš nugaros tas vaikinas trenkė kumščiu. To vaikino vardas ir pavardė - M. S.. Pribėgo ir gindamas B. M. S. trenkė kumščiu į veidą. Po to smūgio pamatė, kad jo ranka, kuria jam trenkė, kruvina. Suprato kad prasimušė ranką tuo metu, kai jam trenkė. Po smūgio M. S. atsitraukė, susiėmė už burnos, o jį kažkoks vyresnis vyras pagriebė už gerklės ir patraukė nuo visų, dar riktelėjo ,,ką čia darai“, bet tuoj paleido. Tuo pat metu B. jau mušėsi su kitais ten buvusiais vaikinais, o jį puolė tas M. S.. Matė, kad jis buvo susiėmęs už burnos, po to, kai jam smūgiavo. Bėgdamas link jo M. S. pasakė, kad jį užmuš. Jį kurį laiką laikė draugė K., bet jis nuo jos išsisuko, nes matė kad M. S. vis tiek jį puls ir sužalos. Ir kai M. S. jį puolė, tai ir jis, gindamasis jį puolė, ir jie vienas kitam sudavinėjo smūgius. M. S. jam pataikė kokius 3-5 smūgius į veidą, nes po to buvo trūkusi lūpa. Pataikė, kai mušėsi šalia parduotuvės sienos. Nemažai smūgių jie bandė vienas kitam pataikyti, bet nepataikydavo, vis išsisukdavo vienas nuo kito. Šalia buvo draugė K., ji bandė juos atskirti. Galiausia juos atskyrė tas vyresnis vyras ir jis tada pasitraukė su drauge prie mašinos, K. prašė, kad jis nesiveltų į muštynes. B. besimušant su tais vaikinais, prie jo vėl atbėgo M. S., puolė jį, ir jie besigrumdami įkrito į krūmus. Nukritus į krūmus jie toliau stengėsi pataikyti vienas kitam. M. S. jam pataikė porą smūgių į veidą, o jis M. S. irgi porą kartų sudavė į veidą. Pakilus iš krūmų, M. S. atsitraukė, bet tuoj vėl jį užpuolė ir jie susigrūmė ties mašinos bagažine. M. S. laikė jį apglėbęs už kaklo, jis niekaip negalėjo išsivaduoti. Taip jį laikydamas, M. S. jam sudavė gal du smūgius į viršugalvį, kol jis išsivadavo. Po muštynių pastebėjo, kad viršugalvyje buvo guzų nuo smūgių. Jie atsirado būtent nuo mušimo minėtu momentu. Dar jam besivaduojant, kažkuris praeidamas keliu jam spyrė į nosį. Išsivadavęs ir pasitraukęs nuo M. S., pamatė kad prie mašinos priekio guli visas kruvinas B.. Pakėlė jį, įsodino į mašiną, norėjo išvažiuoti, bet pro vairuotojo langą į mašiną norėjo įšokti M. S.. Suprato, kad reikia gintis, kad jis neatstos, iššoko iš mašinos. Kartu iššoko ir B. ir užpuolė M. S.. Bandė jam suduoti, bet nepataikė, o M. S. jam trenkė kumščiu į veidą ir jis suklupo ir kai atsikėlė, bandė jam dar kirsti, bet M. S. pasitraukė iš ten. Tada jis jau sėdo į mašiną. Jį muštynių metu mušė tik M. S.. M. S. jam galėjo visų muštynių metu suduoti apie 8 smūgius į veidą, viršugalvį. Tiek tų smūgių sudavimo metu, tiek po muštynių jautė skausmą veide, galvoje. Po muštynių jis į medikus nesikreipė, kūnas apžiūrėtas nebuvo (buvo nuvykęs tik tam, kad susiūtų pirštą, kuris buvo sutrūkęs nuo smūgio M. S.). Dalyvavo muštynėse, tačiau jo pirmas suduotas smūgis buvo tam, kad ginti B.. O paskui jau jį puldavo M. S., todėl gindamasis, kad jis jo nesumuštų, turėjo su juo muštis. Civilinio ieškinio M. S. nereikš, po muštynių jis su juo susitaikė (1 t., b. l. 70-73).
Liudytoja K. M. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 20.00 val. automobiliu ,,Audi A3“ atvyko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kartu su savo vaikinu E. K. ir jo draugu B.. Automobilis priklauso E. K., tačiau automobilį vairavo ji, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Tiek E. K., tiek B. buvo blaivūs, kiek prisimena, alkoholinių gėrimų nevartojo. Atvyko į parduotuvę su tikslu apsipirkti, pastačius automobilį šalia parduotuvės, prie jos prieigų buvo lyg vienas asmuo - vyriškis. E. K. ir B. išlipo iš automobilio ir ėjo link parduotuvės, ji liko automobilyje. Netrukus atsisukus pamatė, kad jau vyksta muštynės prie minėtos parduotuvės, tai pat iš kažkur atsirado dar daugiau jaunuolių, kurių ji nei vieno nepažįsta, jų buvo apie 5-8 asmenis. Kaip prasidėjo muštynės, nematė. Matė, kad muštynių metu buvo suduodami įvairūs smūgiai rankomis, kojomis, vyko grumtynės, tačiau kiek ir kokių smūgių buvo suduota jos vaikinui E. K. ir B., tikrai pasakyti negali, nes gerai nematė. Išlipusi iš automobilio bandė atitraukti savo vaikiną, atitraukė, tačiau prie jo pribėgo jai nepražįstamas jaunuolis, E. K. su juo pradėjo muštis toliau, kokie buvo suduodami smūgiai, nematė. Kiek matė, B. mušėsi su jaunuolių grupele. Atrodė, kad muštynės jau baigėsi, E. K., B. ir ji grįžo atgal į automobilį ir bandė važiuoti, tačiau prie automobilio pribėgo prie jos pusės atviro lango jaunuolis, kuris prieš tai mušėsi su E. K., jis buvo agresyvus. E. K. ir B. išlipo iš automobilio ir pradėjo vėl muštis su tuo asmeniu, kas ten įvyko, ji nematė, nes sėdėjo automobilyje, jie greitai grįžo į automobilį ir iš ten išvažiavo. Jau išvažiavus iš muštynių vietos, matė, kad E. K. praskelta lūpa ir rankos pirštas, matėsi, kad kraujuoja. B. buvo praskeltas antakis, jis kraujavo bei ant abiejų rankų matėsi kraujosruvos (1 t., b. l. 96-97).
Liudytojas R. P. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. parduotuvės darbo pabaigoje, jis į (duomenys neskelbtini) parduotuvę buvo atvažiavęs su sūnum A., jam (duomenys neskelbtini) metų. Jeigu gerai atsimena, tai jiems atvažiavus tie visi jaunuoliai, žino tik keleto vardus - B., S., R. A., kitų nežino (nes neseniai gyvena (duomenys neskelbtini)), stovėjo prie parduotuvės taikiai. Net nekonfliktavo. Iš viso prie parduotuvės buvo apie 10 žmonių. Jis su A. įėjo į parduotuvę ir rinkosi, ką pirkti, kai išgirdo, kad kažkas rėkauja, lyg stumdosi. Pardavėja D. staiga išlėkė iš parduotuvės. Nesakė, ko išlėkė, bet suprato, kad skirti tų mušeikų. Parduotuvėje liko jis, A., lyg dar viena moteris. Buvo viduje su A., nenorėjo veltis į tas muštynes, be to, nėjo į lauką ir dėl A. saugumo. Buvo išėję į parduotuvės tarpdurį, iš ten žiūrėjo, kaip vyksta muštynės. Iš pradžių jie stumdėsi. Lyg prie parduotuvės sienos. Jeigu žiūrint iš tarpdurio, tai jam dešinėje. Tuo momentu ant grindinio buvo parvirtęs S., bet iš karto atsikėlė. Tada vėl visi stumdėsi, bandė suduoti vienas kitam smūgius. Ar sudavė, jis nepasakys, nes, kaip sako, buvo balaganas, didesnė dalis žmonių jam nepažįstama, todėl sunkiai galėjo atskirti, kas prieš ką mušasi, kas ką muša. Tada besimušdami asmenys pajudėjo į kitą pusę, link ten esančios kepyklėlės. Vėlgi nepasakys, kas ką mušė. Visą dėmesį skyrė savo mašinai ,,Škoda“, kad jos kas nors neimtų gadinti. Žino, kad vienu metu tiems asmenims pajudėjus toliau nuo jo mašinos, nusprendė, kad jau galima eiti link mašinos ir važiuoti iš ten, bet paėjus keletą metrų link mašinos, tie visi besimušantys grįžo į aikštelę prie jo mašinos, todėl su A. grįžo atgal į parduotuvę ir vėl joje buvo tol, kol muštynės aprimo, kol pamatė, kad saugiai gali eiti link mašinos. Tada su A. nuėjo į mašiną ir išvažiavo. Žiūrint į tas muštynes iš tarpdurio, A. jo prašė, kad jis neitų prie tų žmonių, suprato, kad jam baisu dėl tų muštynių. Jis ir nėjo prie jų, nėjo skirti, kad nepalikti A. vieno. Nei jis, nei A. tų muštynių metu nenukentėjo, nebuvo apgadintas ir automobilis. Jis gali pasakyti, kad kiek suprato, tai jeigu būtų išėję į lauką, o ne buvęs parduotuvės viduje, tai matyt ir jis būtų buvęs užpultas, nes kiek suprato, tai tie nepažįstami asmenys kabinosi prie visų. Gali pasakyti, kad neišsigando, bet situacija jam atrodė pakankamai pavojinga, kad gali nukentėti (1 t., b. l. 102-103).
Liudytojas M. Š. parodė, kad apie 2021 m. liepos 10 d. parduotuvės darbo laiko pačioje pabaigoje atvažiavo nusipirkti cigarečių. Galėjo būti kelios minutės iki 20 val. Prie parduotuvės buvo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų, su kuriais sutaria gerai: M. S., M. B., R. A., S. P., B. M., A. V., T. R. ir jo tėvas, A. V.. M. B., M. S., R. A. buvo išgėrę. B. lyg buvo blaivus. Matė, kad B. M. ginčijosi ir susimušė su M. S.. Ko jie ginčijosi ir kodėl susimušė, neatsimena, o gal negirdėjo. Jiems susimušus, pradėjo muštis ir kiti, mušėsi B. ir jo draugas (jo vienintelio iš ten buvusių nepažinojo) mušėsi prieš M. S., M. B., R. A.. A. V., jis pats, bandė juos skirti, bet nevisai sėkmingai, nes jie pasimušdavo, išsiskirdavo, ir už kelių metrų vėl mušdavosi. Jis bandė juos skirti, paskui jau matė, kad nepavyks, nes jie atkakliai norėjo muštis, todėl neskyrė, paskui vėl norėjo skirti. Kiek atsimena, ten buvo ,,mėsmalė“. Jeigu nebūtų skyrę jų, jie būtų stipriai susimušę. Muštynės buvo intensyvios, smūgių buvo suduota daug, nedidelėje teritorijoje, todėl kas kam sudavė, pasakyti sunku, maišosi. Tikrai įsiminė, kad vienu metu B. nukritus, jau muštynių pabaigoje jam į galvą vieną kartą spyrė A. A.. Tai atrodė žiauriai. Atvykęs jo brolis L. bandė skirti vaikinus. Muštynės baigėsi be pašalinių įsikišimo, nurimo. Visi išsiskirstė. Jam tie besimušantys neatrodė grėsmingai, jų nebijojo, nes visus pažinojo. Žinojo, kad jeigu jie mušasi, tai tik tarpusavyje, pašalinių nekabins. Mano, kad ten niekas jų neišsigando. Nors iš šalies žiūrint, muštynės galėjo atrodyti rimtai, nes mušėsi nemažai asmenų, ir jos truko netrumpai (1 t., b. l. 108-109).
Liudytojas L. Š. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. jis kaip tik grįždinėjo iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kai kokia porą šimtų metrų nuo parduotuvės sutiko link jos einančius M. S., M. B., R. A., S. P.. Matė, kad jie visi neblaivūs, nemažai išgėrę. Jam išliko atminty, kad neblaiviausias iš jų M. B., jis atrodė net neadekvatus. Prasilenkęs su jais jis nuvažiavo namo, pasidėjo namie pirkinius ir išvažiavo pasivažinėti po (duomenys neskelbtini). Dar likus nemažam atstumui iki parduotuvės išgirdo visokius riksmus, suprato, kad kažkas mušasi. Privažiavo, pamatė kad tie vyrukai, su kuriais prasilenkė vykdamas iš parduotuvės, mušasi su B.. Jo močiutė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jis anksčiau čia būdavo tik vasaromis, o šią vasarą jau čia ir gyveno. Taigi, visi šie asmenys mušėsi prie tujų. Jie visi buvo vienoje vietoje, negali pasakyti, kas ką darė. Nulėkė juos skirti. Kai pribėgo, M. S. su B. buvo nukritę ant žemės ir vienas kitam bandė smūgiuoti kumščiais į veidą. Ne visus smūgius pataikydavo, bet pataikydavo. Nepasakys, kiek jie vienas kitam smūgių pataikė. Jų abiejų veidai buvo kruvini. Aplink juos stovėjo S. P., R. A., A. V.. Neatsimena, ar jie smūgiavo tuo metu, kai jis priėjo. S. P. tikrai B. nemušė, kaip ir A. V.. Lyg M. vienu momentu atsikėlė ir sudavė keletą smūgių B., o paskui jį keletą smūgių bandė suduoti R. A., bet jį nustūmė jo brolis M.. R. nuo stūmimo nukrito ant užpakalio. Tada jis priėjo ir paėmęs jo rankas jį laikė, nes jis būtų ėjęs muštis. Tuo sykiu muštynės ten nustojo. Ir iš karto M. S. susimušė kitoje vietoje su prie mašinos stovėjusiu vaikinu. Jis su broliu bandė juos skirti, o jie kaip tik nuvirto į tujas, toliau jų neskyrė. Žino, kad vienu momentu B. bebėgdamas nukrito ant grindinio, o priėjęs R. A. jam spyrė. Kaip tik tuo momentu M. B. kirto smūgį P. R., jis nukrito ant gatvės, po to kirto smūgį T. R., šis taip pat nuvirto. Kadangi jis buvo netoli, o kaip tik tuo momentu muštynės jau buvo apstoję, jau niekas nesimušė, todėl M. B. mušimasis vėl galėjo išprovokuoti visų asmenų mušimąsi, todėl pripuolė prie jo, norėjo jau suduoti smūgį, kad jis nesimuštų. Užsimojo kumščiu, norėjo jam smogti, bet jis tuo metu kažkaip sukosi ir griuvo. Jam nepataikė, nors ir bandė pataikyti. Nepataikė, nes jis kaip tik tuo metu sukosi ir virto, ir jis smogė pro šalį. Tada jis jau daugiau nieko neskyrė, nes muštynės kaip ir buvo aprimę iki to momento, kai B. su draugu nuėjo išvažiuoti. Jis tada pamatė ant gatvės važiuojamosios dalies akinius ir telefoną. Telefonas buvo išmanusis, kokios markės, neatsimena. Tik atsimena, kad pats telefonas buvo juodas ir tik buvo įdėtas į permatomaą silikoninį dėkliuką, kuris lyg buvo rudo atspalvio. Akiniai buvo visiškai juodi, tokie kaip dviratininko. Jeigu gerai atsimena, tada, kai buvo susitikęs prieš įvykį, tai tuos akinius matė nešiojant R.. Taigi, padavė akinius ir telefoną pardavėjai D.. Kur ji juos dėjo, nematė. B. su draugu išvažinėjo, bet M. S. puolė jų mašiną, jie iššoko iš jos ir susimušė. Labai gerai įsiminė, kad R. A. muštynių metu nukrito, o B. jam spyrė ir jis nukrito be sąmonės. T. B. su draugu išvažiavo. Jis dar nuėjęs, nutempė R. į griovį, kad negulėtų ant kelio, kad kas nepervažiuotų. Jam tos jų muštynės baimės nekėlė, nes jis juos visus pažįsta ir besimušantys vieni kitus žinojo, todėl, kiek suprato, susimušė kažką besiaiškindami, dėl to, kad buvo neblaivūs. Kiek suprato, ir B. buvo neblaivus. Kai dar buvo prie parduotuvės iki muštynių, matė, kad B. laikė rankose skardinę. Jis tikrai buvo išgėręs. Mano, kad jeigu jie būtų buvę blaivūs, tai tikrai nebūtų susimušę. Gali pasakyti, kad M. S. tikrai taikus žmogus, sportuojantis. R. A. ir M. B. blaivūs irgi taikūs, linksmi vyrai, bet matyt šiuo atveju susimušė dėl girtumo. B., kiek dabar mato, kartais būna agresyvokas, priekabus, todėl mano, tai ir lėmė, kad vienas buvo agresyvokas, priekabus, išgėręs, o kiti išgėrę, vieni kitiems nenusileido ir kilo muštynės. Gal tie, kurie jų nebūtų pažinoję, gal ir būtų išsigandę, nes jie mušėsi žiaurokai, bet juos pažįstantiems tikrai neatrodė, kad jie gali imti kibti dar ir prie pašalinių žmonių. Ten dar buvo jo kaimynas E. P. bei jo posūnis A. (jam 8 ar 9 metai). Po įvykio kalbėjo su M. B., M. S.. Matė, kad M. be pusės danties, lūpos ištinę. M. sakė, kad skauda ranką (1 t., b. l. 114-115).
Liudytojas T. R. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 20 val. prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės susirinko būrys vietinių vaikinų ir jie sukonfliktavo tarpusavyje. Matė, kai jie atėjo prie parduotuvės, nes tuo metu su tėvu P. buvo prie parduotuvės. Vaikinai, t. y. B. M., jo draugas M. B., M. S., R. A., S. P. susirinko vieni po kitų. Jie susirinko ne muštis, bet kažkaip susiginčijo ir susimušė. Iš pradžių žodinis konfliktas kilo tarp B. M. ir M. S.. Tada jie apsistumdė ir M. S. spyrė B., o tas nukrito. B. nukritus jam vieną smūgį į galvą spyrė S. P. ir lyg R. A.. Šis pataikė vieną spyrį, bet stiprų, ir būtent į galvą. Tada visi puolė muštis su visais. Kiek atsimena, tai mušėsi B., jo draugas prieš M. S., R. A., M. B.. Muštynių metu ir jam sudavė smūgį į galvą M. B.. Nuo šito smūgio nukrito, prasikirto nosį. Bet dėl to pretenzijų neturi. Po to M. B. sudavė smūgį į galvą tėvui. Jį ir tėvą gynė ten buvęs L. Š.. Jis sudavė smūgį M. B. ir šis atstojo nuo jų. Apie tai jam pasakojo pats L. Š., nes pats to smūgio nematė. Prisimena, kad vienu metu muštynės aprimo ir B. su draugu ir drauge sėdo į mašiną, bet prie mašinos atbėgo M., R., lyg M., traukė juos iš mašinos. T. B. ir tas jo draugas iššoko iš mašinos ir susimušė su jais. Muštynių metu B. spyrė R. A. į galvą. Negali tiksliai atsiminti, kas, kam ir po ko sudavė smūgius, nes įvykio metu buvo išgėręs alaus, be to, muštynės vyko chaotiškai. Besimušantys lakstė, tai pasimušdavo vienoj vietoj su vienu, tai kitoj su kitu. Jo tos muštynės nešokiravo, neišgąsdino, nejautė grėsmės, kad gali būti sumuštas. Visus ten besimušusius žino nuo mažumės ir žinojo, kad jie jo nemuš (1 t., b. l. 120-121).
Liudytojas P. R. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. vakare jis buvo blaivus, atėjo prie kaimo parduotuvės nusipirkti maisto. Tuoj prie parduotuvės atėjo ir jo sūnus T.. Jis buvo blaivus. Be to, ten buvo atvažiavę pora vaikinų, kurių beveik nepažįsta. Žino, kad vienas, toks plikas, buvo kaimo gyventojos anūkas, jo vardo nežino. Dar buvo jo draugas, mergina. Tuoj atėjo kaimo gyventojai B., M. S., R. A.. Bestovint staiga kilo kažkokios muštynes. Bet tarp ko, kas mušėsi, nepasakys. Nematė, kas pradėjo, nes nežiūrėjo į ten. O paskui jau mušėsi visi prieš visus, tik rankų miškas ir viskas. Atsimena, kad prasidedant muštynėms B. kaip tik stovėjo priešais jį ir priekaištavo, kad jo sūnus T. buvo parašęs ant jo skundą dėl telefono vagystės. Ir tik staiga, jau prasidėjus muštynėms, B. kažkas kirto smūgį, o jį lyg pastūmė, kad kartu su B. nukrito. Nežino, nei kas sudavė B., nei kas pastūmė jį. Atsikėlė, tada pamatė, kad ateina B. tėvai. Jie norėjo jį vestis. Pajautė, kad jam kažkas kirto į pakaušį, ir nukrito. Bet atsikėlė, neskaudėjo. Pretenzijų dėl to smūgio sudavimo neturi. Tuoj po to matė, kaip ant asfalto parkrito R. A.. Jam kažkas sudavė smūgį. Kas sudavė, nepasakys. Matė, kad įvykio vietoje buvo A. V.. Jis žiūrėjo, kad tie vaikinai nesimuštų. Dar buvo jo žmona, pardavėja, jos vardas D.. Bet jau į pabaigą buvo išėjusi. Jis nelabai ką gali pasakyti apie tas muštynes, nes jų nestebėjo, nematė, kad reiks kam nors atpasakoti. Tik žiūrėjo, kad sūnus T. kur nors neįsiveltų, nepradėtų muštis. Jis nei su vienu iš tų vyriškių nebuvo nei draugai, nei priešai, nebuvę konfliktų, išskyrus B., su juo policijoje buvo reikalų dėl telefono, bet irgi nebuvo priešai. Matė, kad įvykio metu stipriai neblaivus buvo B.. R. A. jam irgi pasirodė kažkoks nenatūralus, apsvaigęs. M. S., atrodo, buvo blaivus. D. V. irgi buvo blaivus. Tas anūkas galėjo būti išgėręs šiek tiek, bet ne girtas. Dėl ko kilo muštynės, jis nežino. Jis niekam nesiskundė, kad prie jo kažkas lenda ir jam reikia padėti. Ar jo sūnus T. kažkam kažką sakė, kad kas prie jo kibtų, negali pasakyti. Jis neišsigando matytų muštynių. Nors buvo kažkaip nepatogu, kad taip elgiasi jam pažįstami vyriškiai. Matė, kad mušasi visi vietiniai (išskyrus tą vaikiną su mergina), todėl žinojo, kad jie vienas kitam nieko labai blogo nepadarys. Jo nešokiravo, nepasijautė nesaugiai. Žinojo, kad jo nemuš. Jeigu B. jam ir sudavė smūgį, tai jis jam pretenzijų neturi, nes po to vakaro nebuvo likę jokių ženklų ant jo kūno (1 t., b. l. 126).
Liudytojas A. V. parodė, kad jo žmona D. dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pardavėja. 2021 m. liepos 10 d., prieš pasibaigiant darbo laikui, t. y. šiek tiek prieš 20 valandą, galėjo būti 19.45 val. jis atėjo į parduotuvę, paskui išėjo į lauką. Prie parduotuvės buvo prisirinkusių jam pažįstamų asmenų. Tai B. M., neblaivūs M. B., M. S., R. A., tėvas ir sūnus T. ir P. R., blaivus M. Š.. Jie kalbėjosi stovėdami vienam būry, bet kas sau. Bekalbant B. M. liepė M. S. nulipti nuo bortelio, ant kurio šis buvo ką tik užlipęs. Po to M. S. atsistūmė priešais jį stovėjusį B. M., jie vienas kitą pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Matė, kad gali susimušti, atsistojo tarp jų, skyrė, bet tada prie B. M. priėjo R. A. ir kažką jam pasakė, dėl to B. M. jį irgi atsistūmė. Tada M. S. B. M. spyrė į šlaunį ar į tarpukojį, nuo šio spyrio B. M. parvirto, o šalia stovėjęs S. P. spyrė jam į galvą. Tada susimušė šalia stovėję M. S. ir B. M. draugas. Sudavinėjo smūgius rankomis vienas kitam. Kai su M. A. kalbėjo po įvykio, tai jis sakė, kad tuo metu jam buvo nuskeltas dantis. Bandė skirti juos, pačiupo B. M. draugą už kaklo ir nutempė šalin. Jam jį laikant, šalia susimušė B. M. ir M. S., skyrė juos. Neprisimena, ar tuo metu jie pataikė vienas kitam. Maždaug šiuo momentu jam į galvą sudavė M. B.. Tuo metu pagalvojo, kad jis sudavė jam tyčia, todėl sudavė M. B. į veidą vieną smūgį, jis nuo šio smūgio nukrito. Sudavė dėl to, kad jis daugiau prie jo nekibtų. Ne tik jis, bet ir visi kiti, kad matytų, kad jis vyresnis, su jais neturi ketinimų žaisti ir kad gerbtų jį. Tada vėl susistumdė B. M. su M. S., prie M. S. priėjo ir R. A. bei S. P.. B. M. jau negalėjo nuo jų visų atsiginti, nes nustūmus vieną, jį puldavo kitas. Visi nujudėjo iki krūmų, ten B. M. parkrito ant žemės, nes kažkuris jam pataikė smūgį, nukritusiam spyrė į galvą. B. M. jau nesigynė. Jis juos visus kiek galėdamas skyrė, stumdė nuo B. M.. Tuo metu taip pat besimušančius skyrė ir M. bei L. Š.. B. M. nukritus ir nesipriešinant, o jam jį ginant, jį puolusieji pasitraukė, o B. M. atsikėlė. Atsikėlė kruvinas, nes iš antakio bėgo kraujas. Tada jis vėl ėjo link tų vaikinų, pamatė, kad jie mušasi prie mašinos, ant pačio kelio, bandė juos skirti. Nepasakys, kurie iš jų ten mušėsi, nes jau viskas jam susimaišė. Muštynės trumpam liovėsi. Jis nuvedė B. M. į jo draugo ar su jais buvusios moters mašiną ir jie jau ruošėsi išvažiuoti, bet apsisukant prie mašinos pribėgo M. S., norėjo suduoti mašinoje sėdintiems smūgius. Tada iš mašinos iššoko B. M., jo draugas ir jie vėl susimušė. Kas, kam ir į kur sudavė smūgius, nepasakys, nes neatsimena, tik kad po šito epizodo ant gatvės liko gulėti R. A.. Kažkas jį dar nutempė į griovį. Buvo priėjęs prie jo, matė, kad jis sąmoningas, tik kad nesikelia. Nunešė jam vandens. Jo tos muštynės neišgąsdino. Tai laiko vienų kitus pažįstančių asmenų santykių aiškinimusi. Jis negalėjo virsti į rimtą smurtą, nes jie vieni kitus pažinojo. Buvo išgėrę, dėl to ir neišsprendė konflikto kitaip, kaip tik susimušdami. Gal kas jų nepažinojo, iš šalies būtų išsigandęs, bet jis juos visus žino asmeniškai, todėl nebijojo nei dėl savęs, nei dėl žmonos (1 t., b. l. 132-133).
Liudytoja D. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kaime esančioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Parduotuvės adresas (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 10 d. darbo pabaigoje, prieš 20 valandą prie parduotuvės susimušė vietinis jaunimas. Tarp besimušusių buvo B. M., M. S., R. A., M. B.. Nesimušė, bet toje pat vietoje buvo dar kitų kaimo gyventojų: P. ir T. R., M. ir L. Š., S. P.. Dar toje vietoje buvo B. M. draugas ir draugė. Jų vardų ir pavardžių nežino. Pačios įvykio pradžios nematė. Kad mušasi tie vaikinai, pamatė būdama parduotuvės viduje. Tuo metu parduotuvėje buvo kokie 3 pašaliniai žmonės. Tai vietiniai, bet jų vardų ir pavardžių nežino. Kadangi visus ten buvusius pažinojo, tai pamačiusi, kad jie mušasi, išėjo į lauką, galvojo pabandys nutraukti muštynes. Tuo metu muštynės vyko maždaug priešais parduotuvės duris. Tas įvykis jai susipynęs, susimaišęs, negali pasakyti, kas kam sudavė smūgius. Besimušdami vaikinai nuolat keitė buvimo vietas, mušėsi iš pradžių vieni su vienais, paskui kiti su kitais ir taip nuolat keitėsi. Muštynės tęsėsi kokia 10 minučių. Jai tos muštynės nesukėlė nei baimės, nei išgąsčio, nes ji visus pažįsta. Visi tie vaikinukai geri, nepiktybiniai, nelinkę konfliktuoti, todėl buvo tikra, kad jie nepuls jos mušti ar prie jos kibti. Parduotuvės darbas dėl muštynių nenutrūko, nes ji dirba iki 20 valandos, ir prie jų visų išėjo tuo metu, kai nebuvo pirkėjų. Galimai jų nepažįstančiam asmeniui iš šono žiūrint ir galėjo ta situacija atrodyti pavojinga, grėsminga, nes mušėsi nemažai asmenų, buvo ir nugriuvusių nuo smūgių. Atsimena, kad vienu metu M. S., R. A., M. B. buvo prie tujų užpuolę B. M. ir šis nuo smūgių jau buvo nukritęs ant žemės, rankomis užsikniaubęs veidą, o šitie trys jį spardė. Kažkuris, lyg R., dar kirto smūgį kumščiu. Tuo metu jos vyras A. bandė B. M. atginti, vis nustumdavo tai vieną, tai kitą, o tuo metu kiti toliau puolė B. M.. Ar buvo toje vietoje nukritęs M. B., neatsimena. Kai jie ten nustojo muštis, tai susimušė netoli mašinos M. S. su B. M. draugu. Besimušdami net įvirto į tujas. Ji, pamačiusi, kad tos muštynės nenutruks pačios, priėjusi prie B. M. draugės, pasakė jai, kad ji sodintųsi savo draugus į mašiną ir važiuotų iš ten. Tuo metu kaip tik pamatė, kad prie mašinos guli B. M.. Nesuprato, ar jis pats nukrito, ar jį kas vėl ,,nukirto“. Priėjęs R. A. jam spyrė į galvą. Tada vėl kilo muštynės prie mašinos, kas mušėsi prieš ką, nepasakys, bet kai jos jau aprimo, tai B. M., jo draugas ir draugė susėdo į mašiną. Jie visi sėdo važiuoti, bet neišvažiavo, nes prie mašinos pribėgo M. S. ir norėjo atidaryti vairuotojo pusės dureles. B. M. ir jo draugas iššoko iš mašinos ir pradėjo vėl visi muštis. Matė, kad B. M. iš už nugaros sudavė smūgį S. P.. Tada jie visi sugužėjo į vieną būrį, jau neskyrė, kas kur mušasi. Tik kai baigė, pamatė kad guli ant gatvės R. A.. Jis kurį laiką nesikėlė, todėl buvo nutemptas į griovį, gal kad kas nepervažiuotų (1 t., b. l. 138-139).
Liudytoja L. B. parodė, kad M. B. yra jos sūnus. Matė 2021 m. liepos 10 d. muštynes prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kuriose dalyvavo M.. Gyvena netoli parduotuvės ir vakare, laiko tiksliau nepasakys, išgirdo riksmus, lyg kas muštųsi. Tarp riksmų girdėjosi ir M. balsas, todėl išėjo link parduotuvės. Priėjus, būnant jau netoli parduotuvės, pamatė, kad M., kaimynas P. su sūnum T. ir dar kažkoks vaikinas stovi ant Parko gatvės važiuojamosios dalies. Ir tada tas vaikinas sudavė smūgį M. į galvą, šis nuo smūgio nuvirto ant gatvės važiuojamosios dalies. Tada spyrė. Nepasakys, ar vieną, ar daugiau kartų. Tikrai jam sudavė ne T., ne P. ir ne pardavėjos vyras A.. Kažkoks kitas vaikinas, jo ji neįsidėmėjo. M. nuo tų smūgių kažkiek laiko pagulėjo ant asfalto, tada atsikėlė ir nuėjo link kitų, kurie stovėjo priešais parduotuvę. Ji ėjo paskui jį, norėdama jį atitraukti nuo tų muštynių. Iš karto muštynės persikėlė prie tujų ir ji apėjo aplink jas, nes pamatė, kad M. ištrūko iš besimušančių ir apibėgo aplink jas. Nuėjo prie jo ir kalbino, kad jis nesikištų, nesimuštų, eitų namo. Parodžius jai muštynių vaizdo įrašą, ji nurodė, kad 19.55.46 val. ji matoma ateinanti į aikštelę priešais parduotuvę. M. jau buvo buvęs ,,numuštas“ ant Parko gatvės ką tik prieš tai. Tikrai neatsimena, kaip atrodė jį mušęs vaikinas. Negali pasakyti, ar plikas, ar su plaukais, kaip buvo apsirengęs. Tiktai gali patvirtinti, kad tai tikrai ne A. V., pardavėjos vyras, nes ji jį žino, būtų atpažinusi, kad jis muša M.. Nes A. vyriausias iš ten buvusių, stambiausias. Taip pat tikrai ne P. ir ne T., jų kaimynai, nes juos irgi žino. Parodžius jai vaizdo įrašą, jame, nuo 19.56.26 ji matoma prieinanti prie sūnaus M. ir jį kalbinanti, kad jis nesiveltų į muštynes. 19.56.48 val. matoma, kaip ji eidama paskui M., užeina už tujų. Atsimena, kad jiems ten užėjus, M. prie nieko nekibo, taip pat jo niekas nemušė, nes tuo metu visą laiką ji jį stūmė neiti į muštynes, kalbino kad eitų namo, bet jis galiausia nepaklausė. 19.58.20 val. M. matomas išeinantis iš už tujų krūmų. Šiuo momentu ji nuėjo šalin nuo jo ir nuėjo link besimušančių. Kaip ir sakė, nuo to momento, kai jis užėjo už krūmų, iki šio momento, kai išėjo iš už jų, jis nieko nemušė ir jo niekas nemušė. Tuo momentu ji jo jau nenulaikė, tiesiog matė, kad jis jos jau neklauso ir jis negali jam daryti jokios įtakos. Jis tiesiog ją pastūmė, pasakęs kad negali nepadėti draugams, kai juos muša, ir nuėjo. Matė, kad jis kirto kaimynui P. ir T., tie nukrito. Tada jis pats parkrito. Nematė, ar jam tuo momentu kas kirto, nes buvo kiek toliau. Tuoj muštynės liovėsi, tik prieš tai dar kažkuris iš jų taip sudavė R. A., kad jis liko be sąmonės. Gali pasakyti, kad matydama tas muštynes, ji buvo išsigandusi. Vaizdas buvo klaikus, mėsmalė. Jautė, kad ir ji gali būti užpulta, nes matydama kad mušamas M., taip pat, kad jis rodo valią kištis į muštynes, ji negalėjo pasitraukti į šalį ir buvo ten, norėdama bent kiek gali apsaugoti M.. Ji pati to įvykio metu nenukentėjo. Po to įvykio, kiek kalbėjo su M., jis tikrai neatsimena, kuriuo momentu jam galėjo būti sulaužyta ranka, nes tą dieną jis buvo girtas. Tą dieną jis gėrė alkoholį su R. A. ir M. S.. Dar buvo tikrai neblaivus P. R.. Ar buvo neblaivus vaikinas, kuris mušėsi prieš M. S., R. A., ji nežino, tiktai matė, kad jo akys išsprogę, ar iš piktumo, ar dėl neblaivumo (1 t., b. l. 144-145).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisaritato (toliau – VPK) Veiklos skyriaus tyrėjos O. P. 2021 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Alytaus apskrities VPK gautas B. M., gimusio (duomenys neskelbtini) m. pareiškimas, kad jį 2021 m. liepos 10 d. apie 19 val. sumušė keletas neblaivių asmenų, suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas viešoje vietoje, tai yra prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės (1 t., b. l. 1).
Iš B. M. 2021 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimo matyti, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 19 val. jis su draugu E. K. ir jo drauge atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės. Prie jos buvo grupė neblaivių vaikinų, kažkurie iš jų puolė jį mušti. Gavo daugybę smūgių rankomis ir spyriais į įvairias kūno vietas. Bandė gintis, tačiau jį puolusių vaikinų buvo daugiau, jis buvo stipriai sumuštas. Jam padaryti sužalojimai užfiksuoti teismo medicinos eksperto išvadoje. Prašo ištirti įvykio aplinkybes ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėn (1 t., b. l. 4).
Iš įvykio vietos apžiūros 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokolo ir nuotraukų matyti, kad buvo užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės prieigose (nuotrauka Nr. 1). Šalia parduotuvės maT. kelio ženklas su gatvės pavadinimo lentele ,,Parko“ (nuotrauka Nr. 2). Šalia parduotuvės prieigų matoma trinkelėmis grįsta danga bei dešinėje pusėje esantys krūmai ir medžiai (nuotrauka Nr. 4-5). Parduotuvės kairiajame viršutinės pusės kampe, šalia stogo konstrukcijos pradžios matoma vaizdo kamera. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar daiktų neužfiksuota ir nepaimta (1 t., b. l. 11-13, 14-16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 362/2021(06) nurodyta, kad B. M. padaryta muštinė žaizda dešiniajame antakyje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairėje pažandėje, kaklo kairėje pusėje, abiejuose žastuose bei dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54-55).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 563/2021(06) nurodyta, kad B. M. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b. l. 59).
Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. liepos 28 d. buvo apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas, padarytas apžiūrint vaizdo stebėjimo techniką (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje. Vaizdo įrašas prasideda 2021 m. liepos 10 d. 19.45.54 val. Vaizdo įraše matoma aikštelė priešais (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę ir šalia tos aikštelės esanti gatvės dalis. MaT. šalia tos aikštelės stovintis automobilis „Audi“ bei prie jo stovintys B. M., jo draugas E. K. ir K. M.. Prie jų dviračiu privažiuoja mėlynais marškinėliais ir trumpomis kelnėmis vilkintis vaikinais, pasisveikina su abiem ir nueina į parduotuvę. Tuo metu į aikštelę ateina pagyvenęs vyras juodais berankoviais marškinėliais ir trumpomis kelnėmis, taip pat pagyvenęs vyras, vilkintis ilgomis juodomis kelnėmis, iki pusės nuogas. Pastarasis pasisveikina su B. M., kalbasi, o vėliau nueina į parduotuvę. 19.49.52 val. prie B. M. prieina A. V., pasisveikina ir nueina į parduotuvę. Vaizdas kiek peršoka į priekį, 19.51.58 val. matomas priešais automobilį „Audi“ sustojęs pilkos spalvos automobilis „Š. O.“. Prie E. K. prieina tik juodomis trumpomis kelnėmis vilkintis vaikinas – T. R. bei juodomis ilgomis kelnėmis vilkintis, praplikęs pagyvenęs vyras – P. R. ir jie kalbasi. 19:52:30 val. matoma į tą aikštelę įeinantis juodais trumparankoviais marškinėliais vilkintis vaikinas su barzda – R. A., paskui jį einantis vaikinas, vilkintis rausvos spalvos šortus – M. B., o paskui šį – vyras, vilkintis juodais berankoviais marškinėliais ir šachmatų lentos principu margintomis trumpomis kelnėmis – S. P., o paskui jį – vaikinas su barzda, vilkintis tamsius trumparankovius marškinėlius su šviesia horizontalia juosta krūtinės ir nugaros srityje – M. S., o paskui jį į aikštelę ateina mėlynus šortus vilkintis vaikinas su kuprine ant nugaros – M. Š.. Visi jie stovi vienoje vietoje, tačiau kalbasi atskirai. Išėjęs iš parduotuvės, prie šio būrio vyrų prieina A. V.. M. B., kalbėdamasis su P. R., kelis kartus suima kaire ranka šiam už kaklo. Matoma, kad šis veiksmas nėra draugiškas, nes ranka laikoma įtempta, taip galimai bandant palenkti P. R., prisitraukti prie savęs, išprovokuoti agresiją. 19.53.36 val. B. M. žengia prie M. S., kažką jam pasako būdamas labai arti. Šiuo momentu M. S. stovi ant atitvaro, skirto parodyti ribą, iki kurios gali į aikštelę įvažiuoti automobiliai. M. S. pakeičia stovėjimo vietą, priartėja prie B. M., pastumia jį rankomis į krūtinę. Jų pokalbio klausęs A. V. ištiesia rankas juos skirti, neleidžia vienam prisiartinti prie kito. Tuo metu nuo parduotuvės sienos, kur sėdėjo pakyla R. A., kuris prieina prie B. M., kažką jam sako beveik į ausį ar galimai pabučiuoja į žandą. Dėl to B. M. jį pastumia viena ranka šalin. Muštynės prasideda nuo 19.54.10 val., kai M. S. apeina tarp jo ir B. M. stovintį M. Š. ir spiria kojos pėda B. M. į kairę šlaunį. Nuo šio spyrio B. M. pasiduoda atgal, priklumpa ant kairio kelio. Šiuo momentu besiveržiančiam link priklupusio B. M. M. S. vieną smūgį į veidą suduoda E. K.. Gavęs šį smūgį, M. S. pasiduoda atgal, o A. V. bando atsistoti taip, kad E. K. neatliktų kitų smurtinių veiksmų. Tuo metu priklupusiam B. M. iš kairės stovintis S. P. spiria vieną smūgį į galvą ir pataiko į apatinę veido dalį. Priėjęs, R. A. suima B. M. už galvos ir keliu spiria jam į galvos dešinę pusę. Po šio spyrio S. P. pasitraukia už vaizdo stebėjimo kameros matomumo ribų, paskui jį nueina ir T. R., galimai jie abu mušasi, bet šito nesimato. Tuo metu M. S. apeina A. V., bando suduoti kelis smūgius E. K., o šis bando suduoti kelis smūgius atgal, bet nė vienas iš jų nepataiko. Šiuo momentu iš parduotuvės išėjusi D. V. kažką sako besimušantiems asmenims. A. V. įsisuka tarp šių dviejų asmenų, paėmęs ranka E. K. už kaklo, šį laiko, neleidžia tęsti muštynes. Šiuo momentu prie B. M. priėjęs R. A. bando suduoti jam keliu į galvą, tačiau nepataiko, atsistojęs B. M. nusiveja jį, bando suduoti vieną smūgį kumščiu, bet nepataiko, tada R. A. nugriūna ant žemės, matosi, kad prie jo palinkęs B. M. 5 kartus smogia kumščiu. Pačių smūgių veiksmo beveik nesimato, nes tai užstoja automobilis „Škoda“, matosi tik B. M. rankos alkūnė, iš kurios ir galima matyti smūgiavimo pobūdį bei smūgių skaičių. Baigęs mušti R. A., B. M. bėga link aikštelės centro, ranka pastumia link jo ėjusį M. Š., pribėgęs, kumščiu suduoda smūgį į galvos kairę pusę M. B., kuris tuo momentu įsikibęs tvirtai laiko P. R.. Nuo šio smūgio M. B. krenta ant žemės ir kartu nugriauna ir P. R.. Tuo metu B. M. išbėga iš vaizdo stebėjimo kameros matomumo lauko. M. B. atsikelia pasipiktinęs, nueina pasirengęs muštis link tos vietos, kur nubėgo B. M.. Šiuo metu visi besimušantys asmenys išjuda iš vaizdo stebėjimo kameros matomumo lauko ir kelias sekundes nesimato besimušančių asmenų. Po kelių sekundžių prie parduotuvės sienos matomi artėjantys link parduotuvės durų E. K. su K. M., kurie traukiasi nuo juos puolančių asmenų. Prie jų priėjęs M. S. bando jam suduoti ar sučiupti, o E. K. bando išvengti tokių M. S. veiksmų, jie abu išjuda iš vaizdo stebėjimo kameros matomumo lauko. Po kelių sekundžių matoma K. M. plaukai, iš to galima suprasti, kad minėti asmenys vis dar mušasi ar stumdosi. Po kelių sekundžių jie vėl įjuda į vaizdo stebėjimo kameros matomumo lauką, šalia E. K. stovi B. M., jie bando gintis. Tuo metu M. S. suduoda E. K. tris smūgius kumščiu į veidą. Taip pat matoma, kad bandančiam visus skirti A. V. M. B. bando suduoti smūgį. Šiuo metu muštynės lyg aprimsta, tik M. B. blaškosi po aikštelę, o jam iš paskos eina A. V., kuris galimai supykęs dėl bandymo suduoti smūgį, suduoda M. B. smūgį kaire ranka į veidą, pastumia ar smūgiuoja galimai alkūne į kaklą ar galvos užpakalinę dalį, dėl to M. B. nugriūna ant žemės, tuoj atsistoja ir nusiveja A. V., abu jie išeina iš vaizdo stebėjimo kameros matomumo lauko. Šiuo momentu muštynės aprimsta. E. K. su K. M. nueina link automobilio, bet link jų artinasi M. S.. B. M., atsistojęs tarp jų, bando uždengti draugą, dėl to M. S. suduoda jam smūgį į veidą ir pabėga kelis metrus, kol jį pagauna B. M., kuris suduoda vieną smūgį kumščiu į viršugalvį. Tuo metu A. V. bando raminti B. M.. M. S., pribėgęs, smogia ranka per A. V. B. M., bet galimai pataiko A. V., nes šis, stovėjęs tarp B. M. ir M. S., staigiai pasiduoda į šoną kartu tempdamas ir B. M.. Tuo metu M. S. taikosi suduoti, atsiradus tarpui tarp A. V. ir B. M., smogia B. M. kaire ranka į galvą, bet neaišku, ar pataiko. Tuo metu A. V. šoka tarp jų, dešine ranka pastumia šalia esantį M. S.. Tuo metu iš užpakalio prie jų priartėja R. A. ir M. B.. R. A. stovi iš užpakalio tarp B. M. ir A. V., o M. B. stovi tarp A. V. ir M. S.. R. A. susigrumia su B. M., jie susikimba rankomis, tačiau vienas kitam smūgių lyg ir nepataiko, nors B. M. ir bando vieną smūgį smogti R. A. į galvą. Tuo metu prie M. S. priartėja S. P., kuris galimai bando sulaikyti M. S., kad šis nesimuštų. Kartu toje pačioje vietoje yra ir M. B.. Visi trise jie stovi priešais A. V., kuris užstoja B. M., kuris tuo metu grumiasi su R. A.. M. B. užsimoja smogti ištiesta ranka, bet nepataiko, kumštis praskrenda link A. V. galvos. Šiuo momentu M. B. praranda lygsvarą arba jam suduoda smūgį į viršutinę kūno pusę besigindamas A. V., todėl M. B. virsta, atsisėda ant užpakalio atsiremdamas rankomis į žemę, tada pasiverčia į dešinę pusę ir atsistoja. Tuo metu A. V. stovi priešais jį, galimai supykęs dėl bandymo suduoti smūgį. M. B. smunka tarp A. V. ir krūmo, o šiam prabėgant, A. V., būdamas jam iš kairės, smogia galimai jam į nugarą. M. B. prabėga pro krūmą ir išbėga iš muštynių vietos ir daugiau šioje vietoje nesimuša. Tuo metu B. M. grumiasi su R. A., prie jų prišoka M. S.. Galimai smūgių vienas kitam nesuduoda, nes visi juda, mosikuojasi rankomis. B. M. besisukant, jį už rankos pagauna R. A. ir M. S.. Maždaug šiuo momentu prie B. M. prišoka A. V., kuris bando atitraukti B. M. iš besimušančių, tačiau jį patraukia atgal D. V., todėl šis atsisuka į ją. Tuo metu B. M. nugriauna ant žemės prie jo iš priekio prikibęs M. S., jie abu kartu nugriūna. Tuomet maždaug 12 sekundžių negalima suprasti, kas ir kam suduoda smūgius, nes visi yra susigrūdę viename taške ir iš dalies užstoti nesimušančių asmenų. Matoma tik tai, kad B. M. guli ant žemės. 19.56.38 val. matoma, kad M. S. suduoda keliu B. M. smūgį į galvą, kai šis bando keltis, dar suduoda bent 4 smūgius kumščiais B. M. į galvą, o kai šis jau visai užsikniaubia ant rankų, dar spiria dešinės kojos padu jam į galvą. Tada kažkurie asmenys nustumia ir nugriauna R. A., stovėjusį prie B. M., tačiau nesimato, ar šis tuo metu sudavinėja smūgius. Bandantį keltis, o po to ir atsikėlusį R. A. laiko S. P., L. Š. ir M. Š.. Atsikėlęs, R. A. veržiasi muštis, bet S. P. ir broliai Š. jį sulaiko, neleidžia eiti muštis. Muštynės šioje vietoje nurimsta, visi pradeda eiti iš tos vietos, lieka tik gulintis B. M.. Laiku 19:57:10 val. M. S. grįžta į aikštelę, pamatęs E. K. su K. M., nueina prie jų ir bando smogti E. K., tačiau nepataiko, jie abu susigrumia, įvirsta į krūmą, matosi tik vieno iš jų koja. Iš krūmo atsikelia E. K., jis pasitraukia kelis metrus. Netrukus atsikelia ir M. S., kuris prieina prie E. K. ir jie vėl susigrumia. Prie jų prieina R. A., kuris galimai bando padėti M. S., grumiasi su E. K., kiti asmenys taip pat pribėga prie jų ir juos skiria. Nesimato, kad grumtynių dalyviai suduotų vienas kitam smūgius. Besigrumiant nuo krūmų, kur galimai buvo muštas, atbėga B. M., kuris, pribėgęs prie automobilio „Audi“, nukrenta ant žemės, galimai yra be sąmonės, bet po kelių sekundžių jis pradeda judėti. Šiuo momentu muštynės nurimsta, M. S. laiko S. P., o E. K. – K. M.. Priėjęs, R. A. spiria B. M. į viršugalvį ir dėl to šis susiima rankomis už galvos, linguoja, o R. A. nugriauna ant žemės M. Š., kuris prieš tai bandė užstoti, kad R. A. nesuduotų B. M.. Tuomet M. B. pribėga prie P. R., suduoda kumščiu jam į pakaušį, o šis nukrenta ant žemės. Po to M. B. kumščiu suduoda smūgį T. R. į veidą, o šis taip pat nukrenta ant žemės. Tuomet prie M. B. pribėga L. Š., kuris suduoda jam smūgį ir šis nuvirsta ant žemės, kur lieka kurį laiką gulėti ant pilvo. Atsikėlęs, T. R. spiria kojos padu M. B. į nugaros viršutinę dalį, tačiau A. V. iš karto jį nustumia ir nugriauna ant žemės. Po šio momento muštynės nurimsta, nes atbėgusį į aikštelės centrą M. S. ramina ir stumia šalin S. P., o kiti asmenys jau nesimuša. B. M. nuvedamas ir įsodinamas į automobilį „Audi“, į kurį įsėda ir E. K. bei K. M.. Matoma, kad L. Š. paduoda D. V. galimai telefoną, kuris gulėjo už automobilio „Škoda“, ten, kur B. M. mušė nukritusį R. A.. D. V. paduoda šį telefoną B. M., jau sėdinčiam automobilyje. Iš karto po to automobilis „Audi“ pradeda apsisukinėti, bet prie vairuotojo durelių pribėga M. S., kurį bando sulaikyti S. P.. Automobilis sustoja, iš jo iššoka E. K. ir B. M., kurie puola prie M. S., o S. P. stoja tarp jų ir bando raminti. S. P. stovint tarp M. S. ir E. K., B. M. pribėga iš užpakalio prie S. P., suduoda jam kumščiu smūgį į pakaušį ir nuo smūgio šis nugriūna, o tuomet B. M. suduoda dar bent du smūgius kumščiu į nugarą ar dešinį šoną. Šiuo momentu E. K. stumdosi su M. S.. Bėgdamas link M. S. buvimo vietos R. A. bando suduoti B. M., tačiau nepataiko ir jį nustumia A. V., kuris iš karto pribėga prie besistumdančių M. S. ir E. K.. Tuo pačiu momentu prie besistumdančių pribėga ir B. M., kuris suduoda kumščiu smūgį R. A. į veidą ir šis nugriūna ant žemės. B. M. pasisuka bėgti link besistumdančių M. S. ir E. K., tačiau šiuos imasi skirti A. V., todėl dar atsisuka link besistojančio R. A. ir spiria jam į galvą. Po šio smūgio R. A. lieka gulėti ant gatvės važiuojamosios dalies, galimai yra be sąmonės. Laiku 20.00.55 val. B. M. ir E. K. sėda į automobilį „Audi“ ir išvažiuoja. Muštynės truko 6 min. 30 s. Laiku 20.01.39 val. matoma, kad prie stovinčių T. R. ir P. R. prieina netaikiai nusiteikęs M. B., kuris suima T. R. už rankos, dėl to šis jį atstumia, o M. B. pagrasina P. R. šį pulti, tūpteli lyg jau puldamas, uždeda ranką T. R. ant kaklo, o P. R. nestipriai pastumia atgal, dėl to T. R. suduoda jam kaire ranka vieną smūgį į veidą, galimai į apatinį žandikaulį. Prie jų eina M. S., galimai bando taikyti. Tuomet minėti asmenys išeina iš vaizdo stebėjimo kameros matomumo lauko. Šias muštynes stebėjo į jas nesikišdami nenustatytas vyras, stovėjęs prie parduotuvės, atvykęs su automobiliu „Š. O.“, vienas mažametis vaikas, stovėjęs prie parduotuvės, bei maždaug muštynių viduryje atėjusi moteris, galimai R., ir D. V., kuri kai kuriais momentais bandė skirti besimušančius asmenis (1 t., b. l. 86-89)
Iš Apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. lapkričio 25 d. nuo 15 val. 3 min. iki 16 val. 8 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas (duomenys neskelbtini) parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoto įvykio epizodas, kai asmenys mušasi prie krūmų. Vaizdo įraše matyti, kad laiku 19:56:07 val. B. M. juda nugara į krūmus, jį bando užstoti A. V., kuris bando neleisti eiti link norinčių muštis. M. S. prišoka, bando suduoti B. M., smogia kumščiu vieną smūgį ir pataiko A. V. į pakaušį, šis nuo smūgio pajuda kairėn, ištiestomis rankomis pagriebia B. M., kurį kiek pastumia į šoną. Tuo metu M. S. taikosi suduoti, atsiradus tarpui tarp A. V. ir B. M., smogia B. M. kaire ranka į galvą, bet neaišku, ar pataiko. Tuo metu A. V. šoka tarp jų ir dešine ranka pastumia šalia esantį M. S.. Tuo metu iš už nugaros prie jų priartėja R. A. ir M. B.. R. A. stovi už nugaros tarp B. M. ir A. V., o M. B. – tarp A. V. ir M. S.. R. A. susigrumia su B. M., jie susikimba rankomis. Atrodo, kad vienas kitam smūgių nepataiko, nors B. M. ir bando smogti vieną smūgį R. A. į galvą. Tuo metu prie M. S. priartėja S. P., kuris bando galimai sulaikyti M. S., kad šis nesimuštų. Kartu toje pačioje vietoje yra ir M. B.. Visi trise jie stovi priešais A. V., kuris užstoja B. M., kuris tuo metu grumiasi su R. A.. M. B. užsimoja smogti ištiesta ranka, bet nepataiko, kumštis praskrenda A. V. link galvos. Šiuo momentu M. B. praranda pusiausvyrą arba jam suduoda į viršutinę kūno pusę besigindamas A. V., todėl šis nuvirsta, atsisėda ant užpakalio atsiremdamas rankomis į žemę, tada pasiverčia į dešinę pusę ir atsistoja. Tuo metu A. V. stovi prieš jį, yra galimai supykęs dėl bandymo suduoti smūgį. M. B. smunka tarp A. V. ir krūmo, o jam prabėgant A. V., būdamas jam iš kairės, galimai suduoda smūgį į nugarą. M. B. prabėga pro krūmą ir išbėga iš muštynių vietos ir daugiau šioje vietoje jis nesimuša. Tuo metu B. M. grumiasi su R. A., prie jų prišoka M. S.. Galimai smūgių vienas kitam nesuduoda, nes visi juda, mosikuojasi rankomis. B. M. besisukant, jį už rankos pagauna R. A. ir M. S.. Maždaug šiuo momentu prie B. M. prišoka A. V., kuris bando traukti B. M. iš besimušančių, tačiau jį patraukia atgal D. V., todėl šis atsisuka į ją. Tuo metu B. M. nugriauna prie jo iš priekio prikibęs M. S., bet nugriūna jie abu kartu. Tuomet maždaug 12 sekundžių negalima suprasti, kas ir kam suduoda smūgius, nes visi yra susigrūdę viename taške. Matoma tik tai, kad B. M. guli ant žemės. 19.56.38 val. matoma, kaip M. S. suduoda keliu B. M. smūgį į galvą, kai šis bando keltis, taip pat suduoda bent 4 smūgius kumščiais B. M. į galvą, o kai šis jau visai užsikniaubia ant rankų, dar spiria dešinės kojos padu į galvą. Tuomet kažkurie asmenys nustumia ir nugriauna R. A., stovėjusį prie B. M., tačiau nesimato, ar šis tuo metu sudavinėja smūgius. Bandantį keltis, o po to ir atsikėlusį R. A. laiko S. P. ir broliai Š.. Atsikėlęs, R. A. veržiasi muštis, bet S. P. ir broliai Š. jį sulaiko, neleidžia eiti muštis. Laiku 19:57:10 val. muštynės šioje vietoje nurimsta, visi asmenys pradeda eiti iš šios vietos, lieka tik gulintis B. M. (1 t., b. l. 91-93).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, Nr. 2K-248/2008, Nr. 2K-412/2009, Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-416/2013, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018, Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-103-689/2019 ir kt.). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018 ir kt.). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamieji R. A., S. P., M. S. veikdami bendrai 2021 m. liepos 10 d. apie 19.54 val. viešoje vietoje - priešais (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nesusijusių su įvykiu asmenų akivaizdoje, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra užpuolė B. M. ir jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – R. A. tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė B. M. į veidą ir viršugalvį, M. S. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spyrė B. M. į apatinę pilvo dalį, du kartus spyrė į galvą, ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veidą, S. P. tyčia vieną kartą spyrė B. M. į veidą, taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam B. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą dėl muštinės žaizdos dešinio antakyje, kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairėje pažandėje, kaklo kairėje pusėje, abiejuose žastuose bei dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimų kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje. Taip pat M. S. toje pat vietoje ir tų pačių muštynių metu smurtavo prieš E. K., tai yra E. K. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veidą ir du smūgius kumščiu į viršugalvį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. K. sukėlė fizinį skausmą.
Be pačių kaltinamųjų R. A., S. P. ir M. S. prisipažinimo bei parodymų, jų kaltę visiškai patvirtina nukentėjusiųjų B. M. ir E. K. bei liudytojų K. M., R. P., M. Š., L. Š., T. R., P. R., A. V., D. V., L. B. pirmiau aptarti parodymai, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, teismo medicinos specialisto išvados, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos muštynės, bei kiti proceso veiksmų atlikimo protokolai.
Sprendžiant klausimą, ar kaltinamųjų R. A., S. P. ir M. S. smurtiniai nusikalstami veiksmai ne tik sužalojo nukentėjusiuosius, bet taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, svarbu tai, kad konfliktas, vėliau peraugęs į abipuses muštynes, vyko viešoje vietoje – prie tuo metu prekybą vykdančios kaimo parduotuvės, dėl sukeltų muštynių buvo sutrikdyta šios parduotuvės įprastinė veikla, liudytoja D. V. ir pardavėja, palikusi pirkėjus, nutraukė savo tiesioginių darbo funkcijų vykdymą ir išėjo į kiemą, ketindama bandyti nutraukti muštynes. Apie tai, kad prie parduotuvės kilo chaosas, buvo daug triukšmo ir sąmyšio, dėl ko susirinko aplinkinių namų gyventojai, patvirtino ir muštynėse dalyvavę ir jas stebėję asmenys. Akivaizdu, kad kilusios muštynės realiai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, todėl kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama kaip nusikaltimas viešajai tvarkai. Nors kaltinamųjų R. A., S. P. ir M. S. panaudotas fizinis smurtas nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų B. M. ir E. K. sveikatą, tačiau pagal visumos (BK 284 straipsnis) ir dalies (BK 140 straipsnio 1 dalis) konkurenciją viešosios tvarkos pažeidimas apima nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnį, nes šiuo atveju esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius.
Dėl bausmių skyrimo kaltinamiesiems R. A. ir S. P.
Skirdamas bausmės rūšis ir jų dydžius, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamieji R. A., S. P. ir M. S. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kadangi jie patys suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis R. A. anksčiau yra du kartus nuteistas (2 t., b. l. 40-41), teistumas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 34-37), visos skirtos administracinės baudos sumokėtos (2 t., b. l. 39). Kaltinamasis dirbantis, darbdavio (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 46). Į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (2 t., b. l. 33), abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir veiką padarė bendrininkų grupė, taip pat R. A. padarė šį tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už vieną tyčinį nusikaltimą, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas ir tai taip pat sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo R. A. asmenybę, jo atsakomybę tris sunkinančias aplinkybes bei vieną lengvinančią aplinkybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą - bus pilnai įgyvendinta paskyrus jam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. R. A. skiriamos arešto bausmės dydis nustaT. mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytos šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis), įvertinus tai, kad įvykio metu jam taip pat buvo sutrikdyta sveikata, dėl ko yra priimtas apkaltinamasis Alytaus apylinkės teismo nuosprendis B. M. ir E. K. baudžiamoje byloje (2 t., b. l. 174-200). Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis R. A. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 5 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamajam R. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 22-23), kuri panaikinama pradėjus arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis S. P. laikomas neteistu, nes teistumas už tyčinį nusikaltimą išnykęs (2 t., b. l. 74-77), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 72). Nevedęs, neturintis nepilnamečių išlaikytinių, šiuo metu nedirbantis (3 t., b. l. 11), tačiau besimokantis. Į Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro Psichiatrinio kabineto įskaitas, priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąraše neįrašytas, tačiau lankėsi pas gydytoją psichiatrę (2 t., b. l. 68), abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybės, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo S. P. asmenybę, jo atsakomybę dvi sunkinančias aplinkybes bei vieną lengvinančią aplinkybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą - bus pilnai įgyvendinta paskyrus jam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. S. P. skiriamos arešto bausmės dydis nustaT. mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytos šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis), įvertinus tai, kad įvykio metu jam taip pat buvo sutrikdyta sveikata, dėl ko yra priimtas apkaltinamasis Alytaus apylinkės teismo nuosprendis B. M. ir E. K. baudžiamoje byloje (2 t., b. l. 174-200). Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis S. P. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs S. P. antraeilį vaidmenį nusikaltime (sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiam B. M.), bei tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas trumpesniam laikui nei prašė prokurorė - 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamajam S. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 62-63), kuri panaikinama pradėjus arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dėl kaltinamojo M. S. baudžiamosios atsakomybės
Kaltinamasis M. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis yra teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 190), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 184-188), visas skirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 189), kaltinamasis vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 192), į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (1 t., b. l. 183), abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. M. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybės, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. prašė teismą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą draugės V. Š. atsakomybėn. Nurodė, kad su V. Š. planuoja kurti šeimą, galvoja apie savo būstą, prašo skirti draugę laiduotoja, nes ji turi jam didelę įtaką, jis ją myli ir jam svarbi jos nuomonė. Supranta, kad blogai padarė, draugė jam liepė išklausyti kursus dėl alkoholio žalos, juos išklausė, kursai davė naudos. Yra tikras, kad daugiau nepasikartos tokie dalykai, pasimokė. Su drauge V. Š. kartu yra apie 10 metų, veda bendrą ūkį, ji yra autoritetas jam, daro teigiamą įtaką jo elgesiui. Du metus administracinių nuobaudų neturi. Po šio įvykio alkoholio visiškai nevartoja. Apie įvykį draugei pranešė kitos dienos rytą. Kaltinamasis yra įsitikinęs, kad jo draugė V. Š. turi akivaizdžią galimybę daryti jam teigiamą įtaką ir užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nebedarytų naujų nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų.
Laiduotoja prašoma skirti V. Š. pateikė teismui prašymą atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. Š. laidavimą be užstato (2 t., b. l. 165-166). Prašyme nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su M. S. draugauja jau apie 11 metų, gyvena kartu Alytuje, nuomojasi butą, veda bendrą ūkį. M. niekada neturėjo problemų dėl alkoholio, jį vartojo nedažnai. Jis padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio, tai vertina labai blogai. Mano, kad jis smurtavo prieš kitą asmenį dėl to, kad buvo apsvaigęs, jam patarė apsilankyti mokymuose ir nevartoti alkoholio, kad išvengtų tokių padarinių. M. po įvykio nevartoja alkoholio. Jis labai gailėjosi dėl savo elgesio. Įvykio metu ji buvo išvažiavusi į užsienį, todėl negalėjo įtakoti jo elgesio. Šiuo metu mano galinti įtakoti jo elgesį, į užsienį daugiau neišvažiuos ir jį prižiūrės. Kadangi jie yra jauna šeima, nuomojasi būstą, jiems reikalingi pinigai, todėl prašo laidavimo be užstato. Mano, kad draugas padarė išvadas, jis keis savo elgesį teigiama linkme.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.
Įvertinus tai, kad M. S. anksčiau nėra padaręs nusikalstamų veikų, savikritiškai žiūri į šį padarytą nusikaltimą, supranta alkoholio vartojimo pasekmes ir pasiryžęs jo nevartoti, dirba, ketina kurti šeimą, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamajam nebūdingo elgesio pasekmė. Kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Taigi, teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad M. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo draugė V. Š. prašo perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį M. S. pagal laidavimą. Tiek ji, tiek kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ketina kurti šeimą, kartu gyvena, V. Š. dėl savo autoriteto ir artimo bendravimo turi galimybę daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Ji neteista (2 t., b. l. 172), nebausta administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 170), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, yra vertinama ir kaip darbuotoja, ir kaip asmenybė (2 t., b. l. 167). Įvertinęs šią charakteristiką, V. Š. turimas darbines kompetencijas, taip pat jos darbo pobūdį, teigiamas asmenines ir socialines savybes, jos siekį ir galimybę tiesiogiai kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nuolatinį ilgalaikį bendravimą ir gyvenimą kartu, teismas mano, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir ji darys teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Todėl V. Š. skirtina laiduotoja. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad kaltinamasis M. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato ir byla jo atžvilgiu nutrauktina, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, perduodant jį laiduotojos V. Š. atsakomybėn (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu M. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 171-172), kuri panaikinama įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Dėl kitų klausimų
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas vokas su kompaktiniu disku, kuris saugomas prie bylos – paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą R. A. atidėti 5 (penkiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigas R. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Pradėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, panaikinti R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą S. P. atidėti 4 (keturiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigas S. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Pradėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, panaikinti S. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
M. S., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jį pagal laidavimą V. Š. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą M. S. atžvilgiu nutraukti.
M. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Išaiškinti laiduotojai V. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną voką su kompaktiniu disku, saugomą prie bylos – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.