Utenos apylinkės teismo nuosprendis, 1-65-664/2020

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-01-27
Bylos Nr.: 1-65-664/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17146-2019-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Irena Vapsvienė
Kaltinamasis: V. J.
Nukentėjusysis: V. P., L. P., D. P.

Kategorijos

2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr.1-65-664/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17146-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 1.2.26.2.; 1.1.6.6 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 27 d.Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,dalyvaujant prokurorei R. B.,kaltinamajam V. J.,gynėjui advokatui A. J.,nukentėjusiesiems V. P., L. P. ir D. P.,nukentėjusiesiems (civiliniams ieškovams) Ž. V. ir A. K.,civilinių ieškovų atstovei advokato padėjėjai R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi plėtrai, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J., 2019 m. balandžio 25 d. apie 23 valandą 17 minučių, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) prie tilto, esančio virš upelio (duomenys neskelbtini) V., L. ir D. P. bei Ž. V. ir A. K. žvejojant, būdamas neblaivus, nustatytas 1,45 promilės girtumas, elgdamasis įžūliai – būdamas apie 15 metrų atstumu nuo žmonių, iššaudamas iš legaliai kombinuoto medžioklinio šautuvo "Merkel 96K" Nr. (duomenys neskelbtini), po ko Ž. V. ir A. K. išsigandę įbrido į upę ir pasislėpė po tiltu, V. J. svirduliuojant eidamas nukreipęs nuo savęs tą patį šautuvą ėjo link tilto ir nukentėjusiajai D. P. stovint šalia tilto, o nukentėjusiesiems Vismantui ir L. P. stovint ant tilto, būdamas nuo pastarųjų apie vieno metro atstumu, laikydamas nukreiptą užtaisytą šautuvą nuo savęs, lipdamas per tilto betoninį atitvarą ir dar kartą iššaudamas iš turėto šautuvo į žmonių pusę, sutrikdė nukentėjusiųjų V., L. ir D. P. bei Ž. V. ir A. K. rimtį, sukeldamas pastariesiems didelį išgąstį ir nutraukė poilsį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. J. parodė, kad kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pilnai pripažįsta, gailisi. Patvirtina, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku, vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis atliko nusikalstamą veiką, tai yra viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. V. J. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), turi sodybą, 2019 m. balandžio 25 d. vakare atvyko į sodybą, buvo vienas, vartojo alkoholį, išgėrė apie 200 g. konjako. Apie 21 valandą, dar nebuvo tamsu, bet jau temo, pamatė, kad prie upelio (duomenys neskelbtini) yra žmonės. Tie žmonės buvo kitoje pusėje upelio nei V. J. žemės valda. Įtardamas, kad gali būti brakonieriaujama, nutarė nueiti pažiūrėti kas ten vyksta. Nuo išgerto alkoholio kiekio buvo šiek tiek apsvaigęs, tačiau save kontroliavo, koordinacija buvo gera. Nuėjus prie upelio pastebėjo tris asmenis, tai buvo vyras, moteris ir jaunuolis, šių asmenų iš pradžių nepažino. Atėjęs paklausė ar turi leidimą statyti tinklus, pastarieji pasakė, kad turi. Pradėjęs bendrauti pažino, kad prie upelio esantis vyriškis yra V. P. bei mano, kad kartu buvo žmona ir sūnus. V. P. pažįsta, nes yra vieno medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) nariai. Ankščiau niekada nėra turėję jokių nesutarimų. Visi bendravo draugiškai, V. J. siūlė užeiti į namus kavos, arbatos, bet pastarieji nesutiko. Bendraujant su P. prie tiltelio atėjo du nepažįstami jaunuoliai (kaip dabar žinoma tai buvo Ž. V. ir A. K.). Tarp V. J. ir jaunuolių kilo žodinis konfliktas, kaltinamasis pripažįsta, jog žodinį konfliktą pradėjo jis, tačiau jaunuoliai ėmė jį stumdyti, grumtynių metu kartu su vienu iš jų V. J. net buvo nugriuvęs į pakelės griovį. Jeigu žodinį konfliktą kaltinamas pripažįsta pradėjęs pirmas, tai stumdyti ir mušti kaltinamąjį pirmi pradėjo Ž. V. ir A. K.. Tuo tarpu V. P. į jų konfliktą nesikišo ir niekaip nereagavo. Kodėl V. P. nesikišo į konfliktą paaiškinti negali. Kaltinamasis V. J. nurodo, jog atsikėlęs iš griovio jis grįžo į namus (sodybą), pasiėmė ten legaliai laikomus du ginklus: kombinuotą medžioklinį šautuvą "Merkel 96K", pistoletą „Sig Sauer“ ir šovinių bei grįžo prie tilto (upelio), kur žinojo likus V. P. šeimyną bei A. K. ir Ž. V..

Kaltinamasis V. J. paaiškino, jog nusprendė grįžti prie upelio su ginklais, nes, kaip jam pasirodė, prie upelio likusiam V. P. galėjo grėsti pavojus. Medžioklinis šautuvas "Merkel 96K" buvo užtaisytas, jį kaltinamasis nešėsi rankose, pirštą laikydamas ant gaiduko, o pistoletą „Sig Sauer“ su pilna apkaba šovinių bei papildomus šovinius medžiokliniam šautuvui buvo įsidėjęs į striukės kišenę. Einant link tilto buvo tamsu, nieko nesimatė, nieko negirdėjo. Eidamas iššovė vieną perspėjamą šūvį į viršų iš rankose laikomo kombinuoto medžioklinio šautuvo "Merkel 96K". Kaltinamasis V. J. nurodo, jog iššovė tikėdamasis atkreipti į save dėmesį ir tuo pačiu išaiškinti kas vyksta prie upelio. Po šūvio nieko negirdėjo, buvo tamsu tik kažkur tolumoje matėsi švieselė. Tuomet eidamas artyn tilto ir šautuvą laikydamas vamzdžiu į viršų, laiku nepastebėjęs atitvaro, už jo užkliuvo, o kadangi pirštas buvo uždėtas ant gaiduko, tai griūdamas netyčia iššovė antrą kartą. Kaltinamasis nurodo, jog buvo tamsu ir jis tiksliai nežino, kur šių šūvių paleidimo metu buvo nukentėjusieji, tačiau jam atrodo, jog Pošiūnai stovėjo prie upelio, ant tilto tuo metu nieko nebuvo. Kaltinamasis patvirtina, jog buvo tamsu ir jis negali pasakyti kuris iš nukentėjusiųjų kur tuo metu stovėjo.

Kaltinamasis V. J. nurodo, jog dabar jis supranta, kad pasielgė blogai, t.y. jam pasirodžius, kad dėl agresyviai jo atžvilgiu nusiteikusių Ž. V. ir A. K., gali kilti grėsmė prie upelio likusiam V. P. su šeimai, jis, būdamas išgėręs, neskambino 112, tačiau pasiėmęs šautuvus grįžo prie upelio ir du kartus iššovė iš medžioklinio šautuvo, vieną kartą perspėjamąjį šūvį į viršų, o kitą kartą netyčia-griūdamas per betoninį atitvarą, esantį ant tiltelio. Supranta, jog tokie jo veiksmai sutrikdė nukentėjusiųjų rimtį, nutraukė jų poilsį ir galėjo sukelti pastariesiems didelį išgąstį. Kaltinamasis V. J. teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Nurodė, jog tai pamoka visam gyvenimui.

Taip pat kaltinamasis prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo sūnų S. J.. Kaltinamasis nurodo, jog sūnus S. J. sutinka būti laiduotoju, su juo kaltinamasis palaiko labai gerus, glaudžius santykius, kartu dirba vienoje įmonėje. Sūnus visuomet darė ir darys jam teigiamą įtaką bei skatins V. J. elgtis tinkamai ir nedaryti naujų teisės pažeidimų. Kaltinamasis V. J. nurodo, jog su nukentėjusiųjų Ž. V. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais civiliniais ieškiniais dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgiant į jų neproporcingumą, sutinka iš dalies ir pasižada atlyginti teismo šiems asmenims priteistą neturtinę žalą bei turėtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Taip pat kaltinamasis V. J. nurodė, jog neprieštarauja sutrumpintam įrodymų tyrimui.

Esant visoms įstatymo numatytoms aplinkybėms ir pagrindams, įrodymų tyrimas byloje atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291 str. nustatyta tvarka, tačiau apklausiant į teismo posėdį atvykusius nukentėjusiuosius (civilinius ieškovus).

Be kaltinamojo V. J. prisipažinimo, V. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką – įžūliu elgesiu sutrikdžius visuomenės rimtą ir tvarką, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:

Liudytojas (nukentėjusysis) V. P. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne kartą ir davė išsamius parodymus. Nori paaiškinti, jog 2019 m. balandžio 25 d. apie 22 valandą kartu su sūnumi L. P., žmona D. P. atvyko prie upelio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šalia pastato pažymėto pirmu numeriu. Pradėjus statytis žuvų gaudyklę į upelį, prisistatė iš matymo pažįstamas V. J.. V. J. pažįsta, kadangi abu priklauso tam pačiam medžiotojų būreliui. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes kalba buvo nerišli, svirduliavo. V. J. iš pradžių neatpažino V. P. ir ėmė priekaištauti, jog pastarasis nelegaliai stato gaudyklę, grasinosi iškviesti gamtos apsaugos pareigūnus. Kadangi V. J. buvo akivaizdžiai neblaivus ir jį iš matymo pažįsta, žinodamas, kad pastarasis nėra joks pareigūnas, pasakė, kad neviršytų savo įgaliojimų. Po to V. J. atpažino V. P.. Draugiškai pakalbėjo apie 30 minučių. Būnant prie upelio priėjo dar du nepažįstami vyrai. V. J. prie šių vyrų pradėjo žodžiu kabinėtis. Vartojo necenzūrinius žodžius, tuo tarpu minėti vyrai buvo ramūs, nieko blogo V. J. nedarė, o V. J. prie jų kabinėjosi. Liudytojas V. P. nurodo, jog jis į V. P. ir kitų dviejų vyrų (A. K. ir Ž. V.) pokalbį nesikišo. Vienas iš jaunuolių sėdėjo ant tilto bordiūro, o kitam V. J. iškėlęs rankas siūlė muštis, vyrai susistumdė griuvo kažkur į krūmus, girdėjo kaip vienas iš jaunuolių V. J. sakė: “Ar eisi tu seni namo“. Tada girdėjo kaip V. J. pasakė: “Viskas gerai, baigiam“. Ir netrukus V. J. atsikėlęs išėjo į namus. V. J. išėjus, V. P., sūnus L. P. ir du jaunuoliai (Ž. V. ir A. K.) liko stovėti ant tilto, o V. P. žmona stovėjo šiek tiek šone tilto, arčiau automobilio. Buvo visiškai tamsu. Staiga V. P. išgirdo garsų šautuvo šūvį, po kurio šalia stovėję abu vyrai staigiai dingo - nubėgo ir palindo po tiltu. V. P. pasakė sūnui L. P. rankose turėtu prožektoriumi pašviesti į šūvio pusę. Sūnui apšvietus, V. P. pamatė 15 atstumu nuo jų esantį, link jų einantį V. J., kuris rankose nešėsi į V. P. vamzdžiu nukreiptą medžioklinį šautuvą. V. P. nurodo, jog jam buvo šokas, V. J. ėjo link jų atstatęs šautuvą ir nieko nesakė. V. J. priėjus vieno metru atstumu ir pažiūrėjus apačion į jį nuo V. ir L. P. skiriančią betoninę pertvarą bei jau pakėlus koją lipti per bordiūrą – nuaidėjo antras šūvis, o tuo metu V. P. griebė už ginklo ir patraukė į save taip atimdamas medžioklinį šautuvą iš V. J.. V. J. nugriuvo. Viskas įvyko taip greitai, jog V. P. dabar negali pasakyti ar V. J. iššovė kuomet tik kėlė koja perlipti per betoninę pertvarą ar jau griūdamas. Kaip atėmė iš V. J. ginklą - tiksliai paaiškinti negali, nes tuo metu buvo sukilęs adrenalinas ir sunkiai tai atsimena, viskas įvyko labai greitai. V. J. griūnant ant žemės, iš striukės kišenės iškrito pistoletas "SIG Sauer" ir pabiro medžioklinio ginklo šoviniai. V. J. dar mėgino atimti šautuvą, tačiau pastarajam nesigavo. V. J. prašė atiduoti ginklus, tačiau V. P. jų neatidavė, o ėmė skambinti pagalbos telefonu 112. Girdėjo, kaip priėjusi žmona D. P. pasakė V. J.: “Ką jūs darote?“, o V. J. atsakė:“ aš ėjau jūsų ginti“, tuomet D. P. paklausė: “Nuo ko ginti?“. V. P. nurodo, jog nei jo, nei jo šeimos ginti nuo nieko nereikėjo, jiems niekas negrėsė. V. J. atsistojo ir išėjo. Tuomet V. P. išgirdo, kad iš po tilto išlindę jaunuoliai greitu žingsniu, nubėgo į tą pačią pusę, kaip nuėjo V. J.. Po kiek laiko vienas iš jaunuolių grįžo ir paklausė ar jie neturi virvės, nes nori surišti sulaikytą V. J.. V. P. virvės neturėjo.

V. P. nurodo, jog dėl šio įvykio patyrė šoką, buvo ne tik sutrikdytas jų poilsis, tačiau patyrė išgąstį dėl savęs ir savo sūnaus L. P., kurį V. J. artėjant su ginklu, pridengė savimi.

V. P. nurodo, jog kaltinamojo V. J. teismo posėdžio metu išsakytą atsiprašymą priima, tačiau mano, jog asmuo turi būti nubaustas už tokius veiksmus, V. J. veiksmų negalima pateisinti. Mano, jog kaltinamajam turi būti ilgam laikui atimta teisė naudotis ginklais.

2019 m. gegužės 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog V. P.parodė, kad stovėjo kelyje (duomenys neskelbtini) prie tilto per upelį (duomenys neskelbtini) ir 2019-04-25 apie 21 valandą kartu su šeima gaudyklėmis gaudė ungurius. Taip pat parodė iš kurios pusės atėjo pažįstamas V. J., kurioje vietoje buvo jis, sūnus L. P. ir žmona D. P., kai prie tilto atėjo V. J.. Nurodė kur stovėjo automobilis. V. P. nurodė iš kur atėjo du nepažįstami jaunuoliai. Parodė ant tilto esantį bordiūrą ant kurio atsisėdo vienas iš atėjusių nepažįstamų vyriškių ir gėrė atsineštą alų. V. P. pademonstravo kaip V. J., kilus žodiniam konfliktui su nepažįstamais jaunuoliais, iškėlęs rankas siūlė muštis ir parodė kaip vyriškis, kuris sėdėjo ant tilto bordiūro, priėjęs prie V. J. suėmė pastarajam už rankų ir klausė ar V. J. eis namo. V. P. parodė kaip nepažįstamam vyriškiui susistumdžius su V. J., pastarąjį pargriovė ant žemės ir buvo virš jo, paaiškino, kad V. J. "nusivoliojo" į krūmus, girdėjo krūmų traškesį, kadangi buvo tamsu, kas ten vyko nematė. V. P. parodė kur buvo kai įvyko konfliktas tarp nepažįstamo vyriškio iš V. J. ir parodė kuria kryptimi po konflikto nuėjo V. J., paaiškindamas, kad nuėjo link savo sodybos. V. P. nurodė vietą, esančią ant tilto, kur stovėjo kartu su sūnumi, kur stovėjo du nepažįstami vyriškiai ir žmona, kai išgirdo šūvį. V. P. paaiškino, kad po šūvio sūnus apšvietė, pamatė stovintį V. J., kuris rankoje laikė medžioklinį šautuvą ir mosikuodamas ginklu ėjo link jo. V. P. parodė vietą ir paaiškino, kad V. J., bandydamas perlipti tilto bordiūrą dar kartą iššovė iš rankose turėto medžioklinio šautuvo ir nurodė kuria kryptimi iššovė. V. P. pademonstravo kaip iš V. J., po šūvio, paėmė medžioklinį šautuvą ir V. J. tuo metu griuvo. V. J. griūdamas galėjo trenktis galvą į tilto turėklus, nes pastarajam atsistojus matė kraujuojant iš galvos kairėje pusėje. V. P. parodė ir paaiškino, kad po pirmo šūvio du nepažįstami vyriškiai pasislėpė po tiltu. V. P. parodė vietą, kurioje rado iš V. J. iškritusį pistoletą ir paaiškino, kad paėmus V. J. ginklus, pastarasis prašė grąžinti. V. J. nuėjo link namų ir V. P. nurodė vietą kur du nepažįstami vyriškiai pastarąjį sulaikė (I t., b.b.l. 47-49).

Liudytojas (nukentėjusysis) L. P. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne kartą ir davė išsamius parodymus. Nori paaiškinti, jog 2019 m. balandžio 25 d. apie 22 valandą kartu su tėvais V. P. ir motina D. P. atvyko prie upelio (duomenys neskelbtini)kuris eina po tiltu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pradėjus statyti žuvų gaudyklę į upelį, priėjo iš matymo pažįstamas V. J., kuris atėjo keliu, nuo pastato esančio šalia. V. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba nerišli, svirduliavo. V. J. pasakė, kad neva jie nelegaliai stato gaudyklę jo žemėje. Pasakė, kad iškvies gamtos apsaugos pareigūnus. Tėvas V. P. pasakė V. J., kad pastarasis neviršytų įgaliojimų. V. J. tėvą ir L. P. atpažino, draugiškai pakalbėjo apie 30 minučių. V. J. atnešė kavos. Būnat prie tilto priėjo dar du nepažįstami vyrai, kurie buvo neblaivūs, tačiau draugiški. Minėtiems vyrams einant link jų, V. J. pasakė "pizdinkit iš čia". Minėti vyrai buvo ramūs, nieko blogo V. J. nedarė, o V. J. prie vyriškių kabinėjosi, vienu momentu, buvo susistumdę, tačiau rimto konflikto nebuvo. Po apsistumdymo V. J. išėjo. Apie 23 valandą 17 minučių stovėjo ant minėto tilto atsirėmęs į tilto turėklus, kartu šalia stovėjo tėvas V. P. ir tie patys du nepažįstami vyrai, kai staiga išgirdo garsų šautuvo šūvį, ar šūvis buvo nukreiptas į jų pusę, pasakyti negali, nes buvo tamsu. Buvo visiška tyla, šalia buvę vyrai staigiai dingo. Tik vėliau, po kurio laiko pamatė, kad buvo palindę po tiltu, nes iš ten išlindo. Tėvas tyliai pasakė L. P. pašviesti turimu prožektoriumi į šūvio pusę. Pašvietęs pusėn iš kurios girdėjo šūvį, pamatė keliu, ties tilto pabaiga, einantį V. J., kuris rankoje laikė medžioklinį šautuvą ir su tuo šautuvu ėjo link jų, laikydamas ginklą tiesiai ir mosikuodamas juo. V. J. buvo apie 15 metrų atstumu. Pats V. J. laikydamas šautuvą, stabiliai stovėti negalėjo, svirduliavo ir pradėjo eiti link L. P. tėvo, nukreipęs ginklo vamzdį į tėvą. L. P. stovėjo už tėvo. V. J. nieko nesakė. V. J. bandė perlipti betoninį tilto atitvarą, už kurio stovėjo L. P. tėvas. Tuo metu tėvas bandė rankomis atimti iš V. J. ginklą, kurio vamzdis buvo nukreiptas į tėvą ir staiga išgirdo dar vieną šūvį. Viskas vyko labai greitai, iškart po šūvio pamatė, kad ginklas yra tėvo rankose, o V. J. guli ant žemės. Į nei vieną iš jų kulka nepataikė. Kaip tiksliai tėvas atėmė iš V. J. ginklą, pasakyti negali, nes buvo tamsu, buvo susijaudinęs. Kai V. J. atsistojo ir bandė šalintis, ant žemės pastebėjo pistoletą "Sig Sauer", kurį tėvas vėliau ištaisė ir surinko ant žemės besimėtančius 12 kalibro šovinius, kurie greičiausiai iškrito iš V. J. kišenių.

Liudytojas L. P. nurodo, jog šis įvykis sukėlė neigiamas emocijas. Po šūvių, buvo išsigandęs. Buvo sutrikdytas poilsis, ramybė. Būtinybės V. J. taip elgtis su ginklu, tikrai nebuvo. Gerai, kad viskas gerai baigėsi ir jis nieko nesužalojo su ginklu. Jo manymu didžiausias pavojus sveikatai šio įvykio metu grėsė tėvui V. P.. Kodėl V. J. galėjo taip pasielgti, pasakyti negali, su juo nekonfliktavo, greičiausiai tai padarė padauginęs alkoholio. Su atėjusiais dviem jaunuoliais (A. K. ir Ž. V.) šeima nekonfliktavo.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja (nukentėjusioji) D. P. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ne kartą ir davė išsamius parodymus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. balandžio 25 d. apie 21 valandą 45 minutės su vyru V. P. ir sūnumi L. P. atvyko prie (duomenys neskelbtini) esančio upelio (duomenys neskelbtini), žvejoti ungurių. Žvejojant atėjo vyrui iš matymo pažįstamas V. J., kuris reiškė pretenzijas, kad žvejoja jo žemėje nelegaliai ir teigė norintis patikrinti žvejybos leidimus. Pasakė, kad skambins aplinkos apsaugos tarnybai. Matėsi, kad V. J. yra neblaivus, nes svirduliavo, nerišliai kalbėjo. V. P. V. J. pasakė, kad pastarasis viršija įgaliojimus, į pastarąjį kreipėsi vardu. Pokalbio metu V. J. nurimo, pažino vyrą, atsiprašė, teigė, kad vis vien turėjo pranešti, kad šioje vietoje žvejos ir vyrui pasiūlė eiti kartu išgerti alkoholio. Vyras atsisakė, tada V. J. pasiūlė visiems nueiti pas jį į namus išgerti kavos, visi atsisakė. Po kiek laiko bendravimo V. J. nuėjo namo. Po kurio laiko V. J. atnešė kavos. D. P. tuo metu sėdėjo automobilyje šalia tilto. Kavą atnešė sūnus L. P.. Po kiek laiko išgirdo, kad be vyro, sūnaus ir V. J. girdisi dar du balsai. Pro automobilio priekinį langą pamatė, ant tilto V. J., kuris laikė pakėlęs rankas, suspaudęs plaštakas į kumščius. Prieš jį jokio vaikino nebuvo, o V. J. stovėjo gynybos pozoje. V. J. ant galvos buvo prožektorius. Matėsi, kad V. J. bandė "šokinėti" prieš atėjusius vaikinus. D. P. matė, kad ant tilto buvo du nepažįstami vaikinai. Tuo metu jų nepažinojo, dabar žino, kad tai A. K. ir Ž. V.. Tuomet vienas iš vaikinų kartu su V. J. nuriedėjo į kelkraštį . Tuomet prie jų priėjo ir kitas vaikinas ir kažkuris iš jų šviesdamas telefonu, pasakė: "Tada mes pašviesim, o tu seni eik namo". D. P. paaiškino, kad nors buvo automobilyje ir automobilio langai buvo uždaryti, tačiau tai jai girdėjosi. V. J. nuėjo, kaip suprato, link namų, į priešingą pusę nei (duomenys neskelbtini) kaimas. V. J. išėjus D. P. išlipo iš automobilio ir atėjo ant tilto. Tada tik geriau pamatė du vaikinus. Praėjus nemažam laiko tarpui, t.y. apie 20 minučių nuo V. J. išėjimo, D. P. būdama netoli ženklo (duomenys neskelbtini) kelkraštyje, išgirdo šūvį. Šūvio metu vyras su sūnumi buvo ant tilto, ties viduriu. Sūnus turėjo prožektorių. Išgirdusi šūvį, D. P. labai išsigando ir stovėjo vietoje, iš išgąsčio negalėjo pajudėti. Tuo momentu nežinojo ką daryti. Į ką buvo nukreiptas šūvis, negali pasakyti, nes buvo tamsu. Šūvis buvo garsus. Vaikinai, kai buvo pirmas šūvis, buvo kažkur ties tiltu. Kaip nubėgo po tiltu, nematė. D. P. būnant toje pačioje vietoje, išgirdo antrą šūvį. Pirmo šūvio metu, sūnui pašvietus, matė, kad V. J. rankose laikė lygiavamzdį šautuvą ir artėjo link sūnaus ir vyro. Matė, kad antras šūvis buvo nukreiptas į tilto pusę kur stovėjo vyras su sūnumi. D. P., stovėdama nuo vyro su sūnumi apie 10-15 metrų atstumu, matė, kad vyras bandė iš V. J. atimti lygiavamzdį šautuvą. Pamačiusi, kad vyras iš V. J. atėmė ginklą, D. P. priėjo arčiau. V. J. prašė vyro atiduoti ginklą. V. J. pasakė, kad atėjo jų ginti.

Liudytoja nurodo, jog nei ji, nei jos vyras V. P. ar sūnus L. P. su vaikinais (A. K. ir Ž. V.) nekonfliktavo, ir jokio reikalo ką nors ginti tikrai nebuvo. Priėjusi pastebėjo, kad V. J. ant kaktos yra kraujas. Taip pat ant tilto, netoli bordiūro, ant kelio, pastebėjo, kad dar yra pistoletas. Prieš antrą šūvį, matė, kad V. J., užkliuvo už aukšto tilto bordiūro. Vyras stovėdamas ant tilto, pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu, o visa tai girdėjo V. J., todėl pasakė, kad paliko atrakintas namo duris ir kad reikia eiti. V. J. išėjo link namų. Pastarajam nuėjus toliau nuo tilto, iš po tilto išlindo tie patys du vaikinai ir pradėjo vytis V. J.. Vaikinai šaukė : "Kur ginklas?". Ką vaikinai darė tuo metu su V. J., nematė, nes buvo tamsu. Greitai atbėgo vienas iš vaikinų, kuris, negali pasakyti ir paklausė ar turi virvę. Kažkuris iš D. P. šeimos narių pasakė, kad virvės neturi. Policija atvyko po 17 minučių.

Liudytoja D. P. nurodo, jog šis įvykis sukėlė neigiamas emocijas. Labai skaudu ir jaučia didelį nerimą. Po šio įvykio, negalėjo miegoti, kreipėsi pas gydytojus, vartojo vaistus. Poilsis buvo sutrikdytas. Buvo labai ramu ir staiga išgirdo šūvius, kurie ją labai išgąsdino. D. P. nurodo nesuvokianti, kaip žmogus, būdamas neblaivus , galėjo ateiti su ginklais į vietą kur yra žmonių ir šaudyti, taip neatsakingai elgtis. Gynybai tikrai nebuvo būtinybės.

D. P. nurodo, jog kaltinamojo V. J. atsiprašymą priima, tačiau mano, jog kaltinamasis už šiuos jo veiksmus turi būti nubaustas, jam turi būti ilgam laikui atimta teisė naudotis ginklais.

Analogiškus parodymus liudytoja D. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 11 d. liudytojo apklausos metu (I t., b.b.l. 92-94).

Liudytojas (nukentėjusysis) Ž. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne kartą ir davė išsamius parodymus. Nori paaiškinti, jog kartu su sugyventinės broliu Ž. V. apie 22 valandą ėjo pasivaikščioti link (duomenys neskelbtini) kaimo keliu. Priėję upę (duomenys neskelbtini), ant tilto susitiko tris vyriškius. Du vyriškiai vyresni, vienas jaunesnis. Vienas iš vyriškių kartu su sūnumis gaudė gaudykle ungurius. Kitas vyriškis dar nepriėjus tilto pradėjo rėkti. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo kaltinamasis V. J.. V. J. ant galvos turėjo prožektorių, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jautėsi stiprus alkoholio kvapas. V. J. šaukė, keikėsi necenzūriniai žodžiais, liepė šaukė, liepė eiti iš jo žemės. Sakė, kad tai jo upė ir tiltas. Taip pat minėjo, kad yra deputatas, tarnavo Afganistane ir tai kartojo nuolat. V. J. šaukdamas pasakė, kad turi juodąjį diržą ir rankomis užsimojęs, ėjo artyn Ž. V.. Ž. V. laikėsi nuo jo atstumo, bandė raminti. V. J. dar labiau pasiuto. Agresyviai nusiteikęs, būdamas ant tilto užsimojęs ranka norėjo smogti Ž. V. ir ėjo artyn. Tai matydamas, prie V. J. priėjo A. K.. Prieš tai A. K. visą laiką sėdėjo ant tilto bordiūro ir rūkė. Ž. V.to momento kaip A. K. pastūmė V. J., nematė, tačiau matė kad V. J. griuvo į griovį. Ž. V. kartu su A. K. pasakė V. J. liautis. Pastarasis sakė: "Atsiprašau vyrai, viskas, aš einu namo". Ž. V. kartu su A. K. paleido V. J.. V. J. išėjus, Ž. V. kartu su A. K. bendravo su ant tilto buvusiais žvejais. Susipažinę suprato, kad tai tėvas ir sūnus. Vėliau, atėjo kaip suprato, moteris, kuri buvo kartu su žvejais. Moterį matė taip pat pirmą kartą, vardo ir pavardės nežino. Kartu su A. K. būnant šiek tiek arčiau upelio, užgirdo šūvį. Tuo metu tėvas su sūnumi buvo ant tilto, netoli turėklų. Šūvį išgirdo maždaug po 20-30 minučių po to, kai išėjo V. J.. Kur buvo nukreiptas šūvis ir kas iššovė, nematė. Tik girdėjo po pirmo šūvio "žliagesius" į krūmus, netoli į jų pusę. Išgirdo kaip vyresnis vyriškis (žvejys) liepė sūnui pasišviesti. Iš tikrųjų naktis buvo labai tamsi, todėl nieko nesimatė. Išsigandęs pirmo šūvio, iškarto kartu su A. K. palindo po tiltu. Stovėjo įbridęs į vandenį iki kelių. Prieš šūvį buvo tylu, negirdėjo jokių ateinančio žmogaus žingsnių, jokių šūksnių. Stovint su A. K. po tiltu vandenyje, išgirdo antrą šūvį. Kur buvo nukreiptas antras šūvis, nematė, nes buvo po tiltu. Išgirdęs antrą šūvį, suprato, kad buvo šauta iš medžioklinio šautuvo. Susižvalgę su A. K., nusprendė lįsti iš po tilto ir pasižiūrėti kas nutiko. Išgirdo nubėgančio žmogaus žingsnius. Buvo labai tamsu, nubėgančio žmogaus nematė, tik girdėjo žingsnius. Kartu su A. K. vijosi nubėgantį žmogų. Ar V. J. bėgo su ginklu, nematė, bet galvojo, kad jis turi ginklą. Vijosi, nes galvojo, kad daugiau nieko blogo nepadarytų. Nežinojo kas to žmogaus galvoje. Prisiviję nubėgantį V. J., bandė sulaikyti. Tiksliai negali prisiminti už kurios kūno vietos sugriebė, tačiau kiek prisimena, griebė už kojų ir V. J. nugriuvo ant kelkraščio. Jam nugriuvus, laikė pastarąjį už kojų, o po to, kartu su A. K., užlaužė rankas. Sulaikytas V. J. muistėsi, reikalavo paleisti. Ž. V. klausė ar turi ginklų, V. J. pasakė, kad neturi. Buvo nuėjęs iki žvejų paprašyti virvės V. J. surišti, bet pastarieji virvės neturėjo. Atvykus policijos pareigūnams perdavė V. J. jiems.

Ž. V. nurodo, jog dėl šio įvykio labai išsigando, buvo šoke, po šūvių nežinojo ką galvoti ir kaip elgtis. Buvo sutrikdyta jo kaip žmogaus rimtis, poilsis, nes prieš tai ramiai su A. K. ir žvejais kalbėjosi, stebėjo, kad ūdros nepragraužtų tinklų. Ž. V. nesuvokia kaip žmogus, būdamas neblaivus, gali nešiotis ginklą ir iš jo šaudyti. Vyriškio elgesys buvo neprognozuojamas. Nesupranta kam reikėjo eiti prie žvejų su ginklais. Su žvejais sutarė taikiai, jokių konfliktų nebuvo.

Analogiškus parodymus liudytojas Ž. V. davė ir ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 2 d. liudytojo apklausos metu (I t., b.b.l. 128-130).

2019 m. lapkričio 11 d. Ž. V. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo V. J. 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. (I T., b.b.l. 147-149). Ž. V. nurodo, jog įžūlus ir visiškai neadekvatus kaltinamojo V. J. elgesys (šaudymas iš medžioklinio šautuvo nakties metu šalia poilsiaujančių žmonių) nutraukė jų poilsį, ūmi ir netikėta kaltinamojo agresija sukėlė Ž. V. didelį išgąstį. Nors šio įvykio metu visiško atsitiktinumo dėka nei Ž. V., nei kiti šalia buvę asmenys nebuvo sužaloti, tačiau patirti dvasiniai išgyvenimai ir baimė dėl savo gyvybės buvo labai realūs, nes kaltinamasis šaudė tikru ginklu ir tikrais šoviniais. Ž. V. nurodo patyręs stiprius neigiamus išgyvenimus ir sukrėtimą.

Liudytojas (nukentėjusysis) A. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne kartą ir davė išsamius parodymus. Nori paaiškinti, jog 2019 m. balandžio 25 d. apie 22 valandą, kartu su sugyventinės broliu Ž. V. išėjo pasivaikščioti link (duomenys neskelbtini) kaimo keliu. Buvo išgėręs skardinę alaus. Priėję upę (duomenys neskelbtini), ant tilto susitiko tris tuo metu nepažįstamus vyriškius. Du vyriškiai vyresni, vienas jaunesnis. Vienas iš vyriškių, kaip suprato kartu su sūnumi gaudė gaudykle ungurius. Kitas vyriškis, tai yra kaltinamasis V. J., pradėjo žodžiu prie jų kibti. V. J. buvo akivaizdžiai neblaivus. Sakė, kad tarnavo Afganistane, yra deputatas. Taip pat sakė, kad žemė, upė ir tiltas priklauso jam, liepė eiti šalin. Taip pat priėjęs į veidą švietė prožektoriumi. A. K. nurodo, kad atsisėdo ant bordiūro ir rūkė bei nekreipė į V. J. dėmesio, tuo tarpu kaltinamasis V. J. ėmė įvairiais necenzūriniais žodžiais kabinėtis prie šalia stovėjusio Ž. V., "skeryčiojosi" rankomis prieš jį. Ž. V. vis ėjo toliau nuo jo. V. J. šaukdamas, kad yra deputatas, tarnavo Afganistane, užsimojęs ranka ketino smogti Ž. V.. Matė, kad Ž. V., stovėdamas šalia tilto, nuo to vyriškio traukiasi atbulas. Tai matydamas, priėjo prie V. J. ir gali būti viena ranka stumtelėjo. V. J., dėl tuo metu buvusio neblaivumo, griuvo į pakelės žolę. Kokiu būdu nugriuvo, neatsimena. V. J. griūdamas sugriebė A. K. už kojos, dėl ko A. K. nugriuvo kartu. V. J. laikė A. K. ir nepaleido kojos, A. K. bandė ištraukti koją. Tuo metu priėjo Ž. V. ir A. K. išsilaisvinęs koją, kartu su Ž. V. už pažastų pakėlė nuo žemės V. J.. Pasakė jam : "Tu apsiramini ir eini namo". V. J. nurimo, sakė: "Atsiprašau vyrai, viskas, aš einu namo". Paleido vyriškį. Pastarasis išėjo, kaip suprato, namo. Kai visa tai vyko, žvejai stovėjo ant tilto ir nieko nedarė. V. J. nuėjus (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, A. K. kartu su Ž. V. bendravo su žvejais. Susipažino ir tuo metu suprato, kad žvejoja vyras su žmona ir sūnumi. Gali būti po 15-20 minučių A. K. kartu su Ž. V. nusileidę prie pat upės žiūrėjo į tinklus. Tuo metu išgirdo šūvį. Iki šūvio buvo labai tylu ir ramu, žmogaus žingsnių nesigirdėjo. Kur tuo metu buvo žvejai, tiksliai nežino, bet mano, kad abu buvo ant tilto. Kas iššovė nematė, bet pagalvojo, kad galėjo iššauti tas pats neblaivus V. J.. Pajautė, kad šūvis buvo į jų pusę, nes girdėjo pro krūmus pralekiančius šratus. Po šūvio labai išsigando, todėl staigiai abu su Ž. V. palindo po tiltu. Ten stovėjo vandenyje, iki pusės sušlapo, sušalo. Būdami po tiltu, labai greitai išgirdo antrą šūvį. Tuo metu suprato, kad šaudoma yra iš medžioklinio šautuvo. Pagalvojo, kad kol šaulys pertaisys ginklą, reikia kuo skubiau ginklą atimti. Su Ž. V. išlindo iš po tilto ir išgirdo į (duomenys neskelbtini) pusę nubėgančio žmogaus žingsnius. Buvo labai tamsu. Nubėgančio žmogaus nematė. Kartu su Ž. V. nusprendė vytis žmogų, nes galvojo, kad pastarasis turi ginklą. Skubėjo pasivyti ir kuo skubiau atimti ginklą. Prisiviję nubėgantį V. J., bandė sulaikyti. Kiek prisimena, Ž. V. sugriebė už kojos ir parvertė šalikelėje. V. J. nugriuvus, A. K. sugriebė jo rankas už nugaros ir laikė. Sulaikytas muistėsi, prašė paleisti, sakė "nulinamės". Tuo metu A. K. V. J. klausė ar dar turi su savimi ginklų. V. J. pasakė, kad neturi. A. K., laikydamas prispaustą vyriškį, pašvietė telefonu ir pamatė, kad iš pastarojo kišenės išbyrėjo šoviniai. Ž. V. buvo nuėjęs prie ant tilto likusių žvejų paklausti ar turi V. J. ginklus ir ar turi virvę. Tuomet V. P. jam pasakė, jog iškvietė policiją. Žvejai virvės neturėjo. Atvykus policijos pareigūnams, perdavė jiems V. J..

A. K. nurodo, jog išgirdęs šūvius, pasijautė nemaloniai ir realiai išsigando. Buvo sutrikdyta ramybė ir poilsis. Po pirmo šūvio buvo priverstas pasislėpti, nes išsigando, todėl stovėjo vandenyje po tiltu įbridęs iki kelių, dėl ko sušlapo ir sušalo.

2019 m. lapkričio 12 d. A. K. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo V. J. 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. (I t., b.b.l. 180-182). A. K. nurodo, jog įžūlus ir visiškai neadekvatus kaltinamojo V. J. elgesys (šaudymas iš medžioklinio šautuvo nakties šalia poilsiaujančių žmonių) nutraukė A. K. poilsį, ūmi ir netikėta kaltinamojo agresija sukėlė A. K. didelį išgąstį. Nors šio įvykio metu A. K. išvengė sužalojimų, tačiau patirti dvasiniai išgyvenimai ir baimė dėl savo gyvybės buvo labai realūs, nes kaltinamasis šaudė tikru ginklu ir tikrais šoviniais. A. K. nurodo patyręs stiprius neigiamus išgyvenimus ir sukrėtimą.

2019 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas pateiktas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus fiksuojant iškvietimą iš telefono numerio, pagal bylos duomenis naudojamo V. P.. Apžiūros metu užfiksuota, kad V. P. labai susijaudinęs praneša, kad atėjo žmogus ir grasino ginklu, šautuvu. Paaiškina, kad atliko du šūvius, šautuvą atėmė, paaiškina įvykio vietą ir prisistato kaip V. P. (I t., b.b.l 195-189).

2019 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas policijos registruojamų įvykių registre, 2019 m. balandžio 25 d. 23 val. 17 min užregistruota informacija ROIK 0119000204370. Įvykio aplinkybės - "Prie (duomenys neskelbtini) upelio. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežero ką tik pranešėjui grasino nepažįstamas asmuo. Šaudė iš ginklo (du šūvius iššovė). Ginklą pranešėjas atėmė. Laukia. Pranešėjo skambučio data ir laikas 2019-04-25 23 valandos 11 minučių. BPCID=912630021242". Pranešėjas V. P.. Nusikalstamos veikos aprašymas "2019-04-25 apie 23.17 val., V. P. gimusiam (duomenys neskelbtini), žvejojant, kartu su sūnumi L. P. ir žmona D. P.ant tilto, esančio (duomenys neskelbtini), šalia pirmojo pastato iš matymo pažįstamas V. J. nieko nesakęs, dėl V. P. neaiškios priežasties, iššovė du šūvius, iš kombinuoto medžioklinio šautuvo, pirmą šūvį iššovęs maždaug už 15 metrų nuo minėtų asmenų buvimo vietos, kitą šūvį iššovęs apie metro atstumu nuo V. P., nukreipęs ginklo vamzdį į V. P., tačiau nepataikė. Dėl tokių V. J. veiksmų, V. P. grėsė pavojus sveikatai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 22 str. 1 d., 135 str. 1 d. sunkus sveikatos sutrikdymas (II t ., b.b.l. 1-7).

2019-04-25 - 2019-04-26 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) kaime, kelyje (duomenys neskelbtini) 14 kilometre, šalia (duomenys neskelbtini) upės, ant tilto, kurio ilgis 15 metrų. Ant tilto, rytinėje pusėje, šalia turėklo rastas 12 milimetrų skersmens šovinys su užrašu "M92 S magnun 50", taip pat tilto kelio borto angoje rastas 12 milimetrų skersmens, žalios spalvos šovinys su užrašu "Express magnum 41Pel -4 PK". Abu šoviniai su užtaisu. Nuo tilto į šiaurės pusę 14.47 kilometre ant kelio grindinio rasti trys žalios spalvos šoviniai 12 milimetrų skersmens su užtaisais ant šovinių užrašas "Express magnum 41 Pel - 4 PK" (I t., b.b.l. 31-42).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. balandžio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. P. pateikė kombinuotą šautuvą (duomenys neskelbtini), pistoletą "Sig Sauer" (duomenys neskelbtini) su dėtuve, dešimt 9 kalibro šovinių ir dvi 12 kalibro šovinio tūteles (I t ., b.b.l. 70-71).

2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. daiktų apžiūros protokoluose ir fotolentelėse užfiksuota šių daiktų apžiūra (I t., b.l. 72-77).

2019 m. gegužės 20 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. tarnybiniame pranešime patvirtina, kad atlikus įvykio vietoje esančių bazinių stočių išklotinių analizę nepavyko patvirtinti arba paneigti, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių (II t., b.b.l. 25-27).

Alkoholio matuoklio "Drager" prietaiso šaknelėje užfiksuota, kad V. J. 2019-04-25 23 valandą 51 minutė nustatytas 1.45 promilės girtumas (II t ., b.b.l. 28 ).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. balandžio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3610/2019(01) užfiksuota, kad V. J. kraujyje, paimyam,e 2019-04-26 02 val. 15 min. nustatyta mažiausia koncentracija 1,14 promilių etilo alkoholio (IV t., b.b.l. 70).

2019 m. balandžio 26 d. V. J.asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad V. J.dešinės rankos alkūnėje yra rausvas nubrozdinimas, apie 1 cm ilgio. Kairėje alkūnėje yra du 0,5 cm dydžio odos nubrozdinimai. Kairės rankos riešo ir dilbyje yra odos nubrozdinimai : 2 dilbyje 0,5 cm ir 0,3 cm dydžio, rieše 1 cm x 0,5 cm dydžio. Nugaros kairėje pusėje paraudimas 18 cm x 10 cm plote. Krūtinė, pilvas, pečiai be matomų sužalojimų. Dešinės kojos priekinėje dalyje nuo kelio žemyn matosi išilginiai odos nubrozdinimai, nuo 0,5 iki 1 cm pločio, išsidėstę 24 cm ilgyje žemyn nuo kelio link pėdos. Kairės kojos kelyje yra odos nubrozdinimai išsidėstę 9 cm x 9 cm plote. Veide, kairėje akyje mėlynė, kairės akies antakis užklijuotas pleistru. Pažeistas plotas apie kairę akį 12 cm x 8 cm. Kaklo viršutinėje dalyje, nugaros pusėje matosi odos paraudimas į viršų, į plaukus, plotas 3,5 cm x 3 cm. Viršutinėje galvos, priekinėje dalyje po plaukais yra susiūtos 2 žaizdos: 1,9 cm x 0,5 cm, 1,5 cm x 0,5 cm (II t., b.b.l. 67-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1347/2019 (01) užfiksuota, kad V. J. nustatytos poodinės kraujosruvos veido ir galvos srityje bei krūtinės ląstos kairėje, muštinės žaizdos kairiame antakyje, galvos plaukuotosios dalies kairėje, konstatuoti kairiųjų IX, X šonkaulių lūžiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 4-7 paros iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (II t., b.b.l. 112-114).

2019 m. balandžio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog kaltinamasis V. J. parodė (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) jam priklausančią sodybą, kurioje buvo, kai prie upelio pamatė nepažįstamus asmenis. Taip pat parodė tiltą per (duomenys neskelbtini) upę ant kurio susitiko su V. P.. Prie tilto, ant žolės parodė saldainio popierėlį, paaiškindamas, kad tai tokiais saldainiais įvykio vakarą vaišino V. P. šeimą. taip pat paaiškino, kad nepažįstami trys jaunuoliai atėjo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės ir pastarąjį mušė ant to paties tilto, kur susitiko V. P.. Parodė šalia tilto esantį griovį, paaiškindamas, kad nuo nepažįstamo jaunuolio smūgio griuvo į griovį. Šiame griovyje rastos šlepetės ir kojinė. V. J. paaiškino, kad tai jo daiktai, juos pametė grumtynių metu su jaunuoliais. Pademonstravo ant manekeno kaip gulėjo, kai buvo mušamas. Parodė vietą, kurioje grįžęs su ginklais iššovė į viršų. Po to parodė vietą kur netyčia iššovė iš ginklo stovėdamas šalia V. P., lipdamas per bordiūrą. Parodė, kad šūvis buvo nukreiptas į ežero pusę. Parodė vietas, kur buvo mušamas nepažįstamų jaunuolių ir paimti ginklai (II t., b.b.l. 78-102).

2019 m. gegužės 9 d. akistatos protokole užfiksuota, jog akistatos tarp V. P. ir V. J. metu V. P. patikslino parodymus paaiškindamas, kad 2019-04-25 iš matymo pažįstamas V. J., buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli. Kažkiek pabendravus V. J. išėjo į namus bei maždaug po pusvalandžio grįžo ir atsinešė kavos puoduką ir saldainių. Būnant prie upelio atėjo du nepažįstami vyriškiai, iš kurių vienas turėjo skardinę alaus. Iš pažiūros atrodė blaivūs. V. paklausė tų vyriškių "ko jūs čia tūsotės?". V. J. vyriškiams pasakė "pyzdinkit iš čia, čia mano žemė". Vienas vyriškis, kuris sėdėjo ant bordiūro, pasakė "pats pyzdink iš čia seni". Tada V. J. pasakė "tai gal prasmetam vyrai", pakėlė sugniaužtus kumščius ir vėl paklausė "tai gal prasmesma". Tuo metu V. J. stovėjo ant tilto bet arčiau (duomenys neskelbtini) pusės. Jaunuoliai atsakė taip pat necenzūriniais žodžiais. V. toliau aiškino, kad čia jo žemė ir tarp vieno iš jaunuolių ir V. J. įvyko susistumdymas, kurio metu vienas nuo kito stovėdami tam tikru atstumu pasimosikavo tarpusavyje. Po to vienas iš jaunuolių kartu su V. J.pargriuvo ant žemės, tai įvyko arčiau link (duomenys neskelbtini), dešiniame kelkraštyje žiūrint nuo tilto į (duomenys neskelbtini) pusę. Antras jaunuolis taip pat buvo kažkur šalia. Girdėjo, kaip V. J. klausė "eisi ar ne namo?". Tiksliai negali pasakyti, bet atrodo, kad V. J. buvo suduoti smūgiai. Viska vyko greitai, buvo ganėtinai tamsu. Visas konfliktas užtruko gan neilgai. Pamena, kad kai V. J. jaunuolis, kuris su juo stumdėsi ir griuvo ant žemės, paleido, V. J. atsistojo ir nuėjo į namų pusę. Eidamas nesiskundė, kad kažką skauda. V. J. negynė, nes neatrodė, kad V. J. reikia ginti. Maždaug po 30 minučių su sūnumi ir minėtais dviem jaunuoliais būdamas ant tilto, o žmonai stovint arčiau automobilio, išgirdo labai arti šūvį. Sūnus įjungė prožektorių ir V. P. pamatė su šautuvu stovintį V. J., pastarasis stovėjo tuo metu tilto pradžioje, žiūrint nuo V. J. namų pusės. Po šūvio jaunuoliai sušoko į upelį, o V. J. mosikuodamas šautuvu ėjo link V. P. ir sūnaus. V. J. priėjo prie bordiūro ir bandė per jį perlipti. Prieš lipdamas palenkė galvą norėdamas pažiūrėti kur bordiūras, V. P.griebė už šautuvo, tačiau dar nespėjus V. P. sugriebti už šautuvo, įvyko šūvis. Šūvio metu sūnus stovėjo V. P.už nugaros. Po šūvio V. P. sugriebė už ginklo ir traukė ginklą iš V. J., tuo metu V. J. pargriuvo. Kai V. J. apšvietė prožektoriumi po pirmojo šūvio, matė, kad V. J. veidas nebuvo kruvinas ar sumuštas, tačiau po to, kai pastarasis pargriuvo ir atsistojo po antrojo šūvio, ant kaktos kairės pusės buvo kraujo, kaip suprato V. J. susižalojo į tilto turėklus griūdamas. Prieš nugriūnant V. J. iš rankų atėmė ginklą. Tuo metu išgirdo, kad kažkas nukrito ant žemės ir sūnui pašvietus prožektoriumi pamatė gulintį pistoletą, kurį paėmė. V. J. prašė, grąžinti ginklus, bet V. J. ginklų negrąžino ir paskambino 112. V. J. nuėjo link savo namų. Kalbėdamas su operatoriumi išgirdo, kad kažkas išlipo iš vandens. Neužilgo išgirdo, kaip V. J. šaukė, kad pastarąjį muša. Girdėjo, kaip vaikinai klausė V. J. kur pastarojo šautuvas. Vienas iš vyrukų buvo pribėgęs prie V. P., pastarajam V. P. pasakė, kad ginklai yra paimti. Kai V. P. skambino 112, girdėjo, kad V. J.D. P. sakė, kad atėjo jų gelbėti. Gelbėti tikrai nieko nereikėjo. Atvykus policijos pareigūnams V. P. atidavė ginklus. V. J. su V. P. parodymais nesutiko (II t., b.b.l. 105-110).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014).

BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Byloje nustatyta, jog V. J., 2019 m. balandžio 25 d. apie 23 valandą 17 minučių, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) kaime prie tilto, esančio virš upelio (duomenys neskelbtini) V., L. ir D. P. bei Ž. V. ir A. K. žvejojant, būdamas neblaivus, nustatytas 1,45 promilės girtumas, elgdamasis įžūliai – būdamas apie 15 metrų atstumu nuo žmonių, vieną kartą iššovė iš kombinuoto medžioklinio šautuvo "Merkel 96K" Nr. (duomenys neskelbtini), (šio šūvio išsigandę Ž. V. ir A. K. įbrido į upę ir pasislėpė po tiltu), po ko, eidamas link tilto ir D. P. stovint šalia tilto, o V. ir L. P. stovint ant tilto, būdamas nuo pastarųjų apie vieno metro atstumu, lipdamas per tilto betoninį atitvarą dar kartą iššovė iš turėto šautuvo į žmonių pusę, šiais savo veiksmais sutrikdydamas nukentėjusiųjų Vismanto, Luko ir D. P. bei Ž. V. ir A. K. rimtį, sukeldamas pastariesiems didelį išgąstį ir nutraukdamas jų poilsį.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

Tai, kad dėl nurodytų kaltinamojo V. J. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, patvirtina įvykio vietoje buvę nukentėjusieji V. P., L. P. ir D. P., A. K. ir Ž. V., kurie dėl šio įvykio išsigando, patyrė neigiamų emocijų. Analizuojant bylos medžiagą, nustatyta, jog pats kaltinamasis V. J. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, suprato savo veiksmų neigiamą pobūdį, pilnai sutinka, jog tokie jo neteisėti veiksmai, t.y. šaudymas nakties metu, viešoje vietoje, žinant, jog ten yra žmonių, ne tik sutrikdė žmonių poilsį, bet ir sukėlė žmonėms išgąstį. Kaltinamasis nurodo, jog taip elgtis paskatino subjektyvus manymas, jog prie upelio likusiam V. P. ir jo šeimai gali grėsti pavojus, tačiau tuo pačiu pripažino, jog jokių objektyviai pagrįstų duomenų, leidžiančių manyti, jog V. P. ir Ž. V. bei A. K. būtų konfliktavę V. J. išeinant į namus arba V. J. grįžus prie upelio su užtaisytu medžiokliniu šautuvu, nebuvo. Kaltinamasis teismo posėdžio metu ir baigiamosios kalbos metu atsiprašė nukentėjusiųjų.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012)

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad V. J. pažeidė viešąją tvarką, nes viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Neteisėtus kaltinamojo veiksmus patvirtina V. J. parodymuose, nukentėjusiųjų V. P., L. P. ir D. P., nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) A. K. ir Ž. V. parodymuose, kaltinamojo V. J. ir nukentėjusiojo V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, akistatos protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose, savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokoluose, apžiūros protokoluose, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. tarnybiniame pranešime, alkoholio matuoklio "Drager" prietaiso šaknelėje, 2019 m. balandžio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3610/2019(01) bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti duomenys.

Teismas daro motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo V. J. veiksmai atitinka įžūlaus elgesio požymio turinį, kuris pagal kasacinio teismo praktiką ir BK 284 straipsnio prasmę suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-308-942/2017). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

V. J. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuotą teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje įtvirtintos normos dispoziciją.

Dėl prašymų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.).

Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis V. J. įvykdė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas ( III I t., b.b.l. 123-125), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, turintis leidimą laikyti (nešioti) įvairaus tipo ginklus (III t., b.l. 135-136), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) direktoriumi plėtrai, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai ( III t., b.b.l. 132).

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų ir jie kaltinamojo atsiprašymą priėmė (BK 59 straipsnio 1 d. 2 p., 2 d.).

Kaltinamojo V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas kaltinamojo V. J. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoju S. J. bei S. J. prašymas perduoti kaltinamąjį V. J. jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (IV t., b.b.l. 74-83).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis V. J. anksčiau neteistas, visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teismui pasižadėjo atlyginti teismo pripažintą pagrįsta ir priteistą neturtinę žalą nukentėjusiesiems bei jų turėtas išlaidas, tad yra pagrindo manyti, kad V. J. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tačiau vien BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų buvimas (konstatavimas) nėra pakankamas pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Remiantis teismui pateikta medžiaga, S. J. yra kaltinamojo V. J. sūnus, jis yra vedęs, su žmona augina mažametį vaiką, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), ankščiau neteistas, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (IV t., b.b.l.77-83).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas S. J. paaiškino, kad yra kaltinamojo V. J. sūnus, nuo mažens palaiko glaudžius santykius su tėvu, visada gerai sutarė, kartu dirba, tad dažnai susitinka tiek darbe, tiek po darbo. Tėvas gerbia sūnų ir vertina jo nuomonę. S. J. mano, jog turi galimybę daryti jam (tėvui V. J.) gerą įtaką.

Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad S. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. J.. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Atsižvelgus į išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisingumo ir proporcingumo principų esmę, V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį S. J. atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą V. J. atžvilgiu nutraukiant. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytąs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo V. J. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, įvykdymo aplinkybes, V. J. kaltės formą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir konstatuoja, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis ir nuteistajam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei L. L. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 str. 7 d., 8 d.)

Žemesnės instancijos teismas

BK 67 str. 2 d. 1 p. nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal BK 68 str. 1 d. nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Prokurorė siūlė tenkinti kaltinamojo V. J. prašymą ir atlesiti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato bei skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - tai yra teise laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą ir šaudmenis vieneriems metams.

Nukentėjusiųjų A. K., V. P., L. P., D. P., Ž. V. nuomone, norint pasiekti bausmės tikslų, pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam kaltinamajam turi būti skirtina griežtesnė baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. speciali teisė atimta ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

Kaltinamasis ir jo atstovas prašė nustatyti kuo trumpesnį skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgti į tai, jog kaltinamajam išduotas leidimas baigėsi 2019-08-18 ir dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo nebuvo pratęstas.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes (kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis), į tai, jog kaltinamasis V. J. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas kombinuotą medžioklinį šautuvą, t.y. pasinaudodamas turima specialia teise nešioti ir laikyti ginklą ir šaudmenis (tiek skirtus medžioklei, tiek skirtus savigynai), taip pat atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltinamajam V. J. išduoto leidimo laikyti (nešioti) ginklus terminas baigėsi 2019-08-18 (II t., b.l. 135-136), tai yra teisės laikyti (nešioti) ginklus realizuoti kaltinamasis negalėjo beveik šešis mėnesius, jam uždraustina teisė laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl kardomosios priemonės.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. B. 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu V. J. buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (II t., b.b.l. 117), kuri 2019 m. gegužės 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu panaikinta (II t., b.b.l. 127-129).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. B. 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu V. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b.b.l. 115-116), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsitesėjus – naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

2019 m. lapkričio 11 d. nukentėjusysis Ž. V. (I t., b.b.l. 147-149), o 2019 m. lapkričio 12 d. nukentėjusysis A. K. (I t., b.b.l. 180-182) pateikė byloje civilinius ieškinius, kuriais kiekvienas iš jų prašo priteisti iš kaltinamojo V. J. po 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. Nukentėjusieji Ž. V. ir A. K. nurodo, jog įžūlus ir visiškai neadekvatus kaltinamojo V. J. elgesys (šaudymas iš medžioklinio šautuvo nakties metu šalia poilsiaujančių žmonių) ne tik nutraukė nukentėjusiųjų poilsį, tačiau ūmi ir netikėta kaltinamojo agresija sukėlė jiems didelį išgąstį. Nors šio įvykio metu Ž. V. ir A. K. išvengė sužalojimų, tačiau patirti dvasiniai išgyvenimai ir baimė dėl savo gyvybės buvo labai realūs, nes kaltinamasis šaudė tikru ginklu ir tikrais šoviniais. Ž. V. ir A. K. nurodo patyrę stiprius neigiamus išgyvenimus ir sukrėtimą.

Kaltinamasis V. J. nurodė, jog prisipažįstą padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų ir nors sutinka, jog jo veiksmai galėjo sukelti jiems išgąstį ir baimę, sutrikdyti jų poilsį, mano, jog priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas iki 50 Eur kiekvienam nukentėjusiajam.

Prokurorė prašė ieškinį tenkinti dalinai ir atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes (į tai, jog nukentėjusieji A. K. ir Ž. V. po pirmojo šūvio pasislėpė po tiltu ir jokios realios grėsmės nei jų sveikatai, nei jų gyvybei grėsmės nebuvo, nukentėjusieji realių sužalojimų nepatyrė), sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 150 Eur dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl kaltinamojo V. J. nusikalstamos veikos (šaudymo nakties metu viešoje vietoje, kur poilsiavo nukentėjusieji) buvo sutrikdytas (nutrauktas) nukentėjusiųjų poilsis, o faktinės aplinkybės, jog po pirmo šūvio nukentėjusieji A. K. ir Ž. V. sušoko į upelį ir pasislėpė po tiltu, patvirtina, jog pastarieji realiai partyrė ir išgąstį, ir nerimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog, po antrojo šūvio, nukentėjusieji ėmėsi aktyvių veiksmų kaltinamojo sulaikymui (išlindo iš po tilto ir nusivijos kaltinamąjį, o jį sulaikę laukė atvykstantį policijos) kas parodo, minėtų išgyvenimų (baimės, nerimo dėl savo gyvybės) trumpalaikį pobūdį.

Teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, pridėtos baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinęs šios bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, kaltininko prisipažinimą ir atsiprašymą nukentėjusiųjų, jo turtinę padėtį, į šalių neblaivumo faktą nusikalstamos veikos padarymo metu, siekdamas išlaikyti nukentėjusiųjų Ž. V., A. K. ir kaltinamojo V. J. teisių ir teisėtų interesų pusiausvirą, daro pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas priteisti nukentėjusiesiems A. K. ir Ž. V. iš kaltinamojo V. J. po 150,00 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl neigiamų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo ir baimės dėl savo gyvybės, atlyginti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Kitoje dalyje ieškiniai dėl neturtinės žalos atmestini.

Dėl atstovavimo išlaidų

BK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis Ž. V. patyrė 100 Eur išlaidas advokato padėjėjos R. D. teisinei pagalbai apmokėti (I t., b.b.l. 150-152), nukentėjusysis A. K. patyrė 100 Eur išlaidas advokato padėjėjos R. D. teisinei pagalbai apmokėti (I t., b.b.l. 183-185). Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėja R. D. nukentėjusiųjų A. K. ir Ž. V. interesus atstovavimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, rengė procesinius dokumentus, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo V. J..

Dėl daiktinių įrodymų.

Remiantis pažymos iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis, V. J. 2014 m. rugpjūčio 18 d. išduotas leidimas Nr. 0001690 laikyti (nešioti) ginklus, skirtus medžioklei ir savigynai, viso penkiems ginklams: lygiavamzdžiui šautuvui SABATTI (Nr. (duomenys neskelbtini)), pistoletui SIG SAUER P 228 (Nr. (duomenys neskelbtini)), graižtviniam šautuvui SAUER 92 SELECT (Nr. (duomenys neskelbtini)), graižtviniam šautuvui CZ 527 (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kombinuotam šautuvui MERKEL 96K (Nr. (duomenys neskelbtini)). Leidimo galiojimas baigėsi -2019 m. rugpjūčio 18 d. (III t., b.b.l. 135-136).

2019-04-25 - 2019-04-26 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini)kaime, kelyje (duomenys neskelbtini) 14 kilometre, šalia (duomenys neskelbtini) upės, ant tilto, kurio ilgis 15 metrų. Ant tilto, rytinėje pusėje, šalia turėklo rastas 12 milimetrų skersmens šovinys su užrašu "M92 S magnun 50", taip pat tilto kelio borto angoje rastas 12 milimetrų skersmens, žalios spalvos šovinys su užrašu "Express magnum 41Pel -4 PK". Abu šoviniai su užtaisu. Nuo tilto į šiaurės pusę 14.47 kilometre ant kelio grindinio rasti trys žalios spalvos šoviniai 12 milimetrų skersmens su užtaisais ant šovinių užrašas "Express magnum 41 Pel - 4 PK" (I t., b.b.l. 31-42). 2019 m. balandžio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. P. pateikė iš kaltinamojo V. J. paimtus ginklus: kombinuotą šautuvą "96 (duomenys neskelbtini)", pistoletą "Sig Sauer" (duomenys neskelbtini) su dėtuve, dešimt 9 kalibro šovinių ir dvi 12 kalibro šovinio tūteles (I t ., b.b.l. 70-71).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. J., būdamas neblaivus (alkoholio matuoklio "Drager" prietaiso šaknelėje užfiksuota, kad V. J. 2019-04-25 23 valandą 51 minutė nustatytas 1.45 promilės girtumas (II t., b.b.l. 28), 2019 m. balandžio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3610/2019(01) užfiksuota, kad V. J. kraujyje, paimtame 2019-04-26 02 val. 15 min. nustatyta mažiausia koncentracija 1,14 promilių etilo alkoholio (IV t., b.b.l.70)), nusikalstamos veikos metu su savimi nešiojo, tai yra turėjo medžioklei ir savigynai išduotus ginklus : kombinuotą šautuvą MERKEL 96K (Nr. (duomenys neskelbtini)) (iš kurio du kartus iššovė) ir pistoletą „SIG SAUER P 228“ (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 91 straipsnį daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. BPK 94 straipsnio 1 dalyje pirmame punkte įtvirtinta, jog turi būti konfiskuojami nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nurodytus požymius.

Daiktiniai įrodymai - kombinuotas šautuvas MERKEL 96K (Nr. (duomenys neskelbtini)), vienas 12 milimetrų skersmens šovinys su užrašu "M92 S magnun 50", keturi žalios spalvos šoviniai 12 milimetrų skersmens su užtaisais ant šovinių užrašas "Express magnum 41 Pel - 4 PK", dvi 12 kalibro šovinio tūtelės, saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje (supakuoti į paketus Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b.b.l. 78-79, 80), konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Pagal BPK 91 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau tai nereiškia, kad kiti legaliai turėti šaunamieji ginklai turi būti grąžinti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Iš asmens, nuteisto už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, teismas gali paimti šaunamuosius ginklus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis nepriklausomai nuo to, ar jie buvo panaudoti kaip nusikaltimo padarymo įrankiai. Teismų praktikoje tokiu atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus „A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama: <...> ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“. Už šio draudimo pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio (numatančio tiek nuobaudos skyrimą, tiek galimą ginklo, šaudmenų konfiskavimą) atitinkamą dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 7 punktą policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, šaudmenis, jų dalis paima, jeigu įtariama, kad ginklas, šaudmenys galėjo būti kito teisės pažeidimo įrankis ar objektas.

Atsižvelgus į tai, jog egzistuoja teisinės sąlygos kaltinamojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas bei spręsti klausimą ar asmens padaryta veika užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 227 straipsnio 1 d.), 2019 m. balandžio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje saugomi (supakuoti į paketus Nr. 2, Nr. 480480) (I t., b.b.l. 78-79, 80) pistoletas SIG SAUER P 228 (Nr. (duomenys neskelbtini)) su dėtuve, dešimt vienetų 9x19 kalibro šovinių perduotini leidimą nešioti ir leidimą laikyti ginklus išdavusiam Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Šiuo metu prie baudžiamosios bylos saugomos CD laikmenos: su judriojo ryšio bazinių stočių išklotinėmis (II t., b.b.l. 24) su kaltinamojo V. J. asmens apžiūros nuotraukomis (I t., b.l. 75), su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (I t., b.b.l. 199), paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, Baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. J., gimusį (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. J. perduoti laiduotojo S. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise laikyti ir nešioti ginklą ir šaudmenis vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo 2020-01-27.

Civilinio ieškovo Ž. V. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Vidmanto J. Ž. V. naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo A. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. J. A. K. naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. B. 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu V. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsitesėjus-panaikinti.

Daiktinius įrodymus:

- kombinuotą šautuvą MERKEL 96K (Nr. (duomenys neskelbtini)), vieną 12 milimetrų skersmens šovinį su užrašu "M92 S magnun 50", keturis žalios spalvos šovinius 12 milimetrų skersmens su užtaisais ant šovinių užrašas "Express magnum 41 Pel - 4 PK", dvi 12 kalibro šovinio tūteles, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

- 2019 m. balandžio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje saugomus: pistoletą SIG SAUER P 228 (Nr. (duomenys neskelbtini)) su dėtuve, dešimt vienetų 9x19 kalibro šovinių perduoti leidimą laikyti ir nešioti ginklus išdavusiai institucijai - Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Baudžiamojoje byloje saugomas tris CD laikmenas, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti V. J., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui S. J., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. J. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja Irena Vapsvienė