Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei D. P. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. P. (toliau – ir atsakovė) 175,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos. Patikslintame prašyme nurodė, jog D. P. nėra sumokėjusi pareiškėjui už turto objektą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), 175,15 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste. Teigė, jog mokestis apskaičiuotas nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės D. P. 165,05 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovė nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke buvo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išraše pažymėta, jog V. P. (V. P.), mirusio 2013 m. birželio 6 d. (b. l. 15), palikimą atsakovė priėmė 2013 m. liepos 9 d. Pažymoje apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b. l. 13-14) nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. susidarė 8,71 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, o laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. – 166,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas.Teismas pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įformintas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalis. Iš pateikto mokėjimo pranešimo (b. l. 5) matyti, jog reikalavimas apmokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą atsakovei D. P. pateiktas 2016 m. gruodžio 1 d., t. y. praleidus trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui (CK 5.63 str. 1 d.), termino atnaujinti neprašoma, todėl teismo vertinimu, prašymas priteisti 8,71 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovei prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsirado nuo 2013 m. birželio 1 d., todėl priėjo išvadą, kad 1,39 Eur įsiskolinimo priteisimas už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 6 d. laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas. Kadangi nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, teismas pareiškėjui iš atsakovės priteisė 165,05 Eur (166,44-1,39=165,05) vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą.

III.

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 175,15 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjo vertinimu, teismas, tenkindamas prašymą iš dalies, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praleido Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą informuoti įpėdinius apie turto palikėjo skolas. Pažymi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Nuostatai numato, kad vietinė rinkliava mokėtojams apskaičiuojama už kalendorinius metus ir mokėjimo pranešimai apie apskaičiuotą rinkliavą siunčiami pagal nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Nurodė, jog pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 16 d. (priminimas Nr. KL-13-0010797), 2013 m. lapkričio 12 d. (priminimas Nr. KL-13-0010797) ginčo nekilnojamojo turto adresu siuntė priminimus sumokėti vietinę rinkliavą, kuriuose aiškiai nurodyta V. P. apskaičiuota vietinė rinkliava, mokėtina už 2013 metus. Pareiškėjo vertinimu, turto paveldėtoja – D. P. buvo tinkamai informuota apie turto palikėjo vietinės rinkliavos skolą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-950 patvirtinto Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.1 punktas numato, kad vykdant komunalinių atliekų turėtojų registravimą privaloma yra tvarkyti šiuos fizinių asmenų duomenis: 1) komunalinių atliekų turėtojo vardą, pavardę ir gimimo datą bei 2) nekilnojamojo turto objekto adresą. Tokiu atveju, komunalinių atliekų turėtojui yra numatyta pareiga raštu, žodžiu, el. paštu subjektui, tvarkančiam komunalinių atliekų turėtojų registro duomenis, pranešti apie aukščiau nurodytų duomenų pasikeitimą. Šiuo atveju, atsakovė neinformavo pareiškėjo apie paveldėtą turtą ir atsiradusią mokestinę pareigą.Atsakovė D. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti 175,15 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste, apskaičiuotą pagal nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Ginčo laikotarpiu aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesni pakeitimai) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo KRATC (toliau – ir apeliantas) prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės D. P. 165,05 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 6 d., kadangi pareiškėjas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti savo reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako, tik akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas.Bylos duomenimis nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad po V. P. (V. P.) (mirusio 2013 m. birželio 6 d.) mirties, D. P. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2013 m. rugsėjo 10 d. liudijimo Nr. VM9-2521 pagrindu tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. KRATC pažymoje apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nurodoma, jog nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. susidarė 8,71 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, o nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. – 166,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas.Pažymėtina, jog šioje nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra, taip pat pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės D. P. priteistas vietinės rinkliavos įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu dėl nekilnojamojo turto objekto paveldėtojos prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017 pažymėta, jog pagal CK 5.63 straipsnį reikalaujama pareikšti reikalavimus įpėdiniui, todėl, nesant duomenų, kad įpėdinis gavo nurodytas sąskaitas (pvz., įpėdinis gali gyventi kitu adresu, būti išvykęs į užsienį), vien tik sąskaitų siuntimo palikėjui priklaususio buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorius tinkamai pranešė įpėdiniui apie palikėjos skolas. Šiuo atveju kreditoriui tenka pareiga įrodyti, kad įpėdinis nurodytas sąskaitas gavo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog mirus buto, esančio Žardininkų g. 1-5, Klaipėda, savininkui V. P. (V. P.), butą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2013 m. rugsėjo 10 d. liudijimo Nr. VM9-2521 pagrindu paveldėjo D. P.. V. P. mirė 2013 m. birželio 6 d., taigi palikimas atsirado 2013 m. birželio 6 d. (CK 5.3 str. 1 d.). Tokiu būdu kreditorius (KRATC) įpėdiniui (atsakovei D. P.) reikalavimą, kuris atitiktų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareikšti iki 2013 m. rugsėjo 6 d. Byloje pateikti įrodymai apie 2013 m. rugpjūčio 16 d. Nr. KL-13-0010797 ir 2013 m. lapkričio 12 d. Nr. KL-13-0010797 (b. l. 18-19) išrašytus priminimus V. P. (V. P.) sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau nėra duomenų, kad V. P. įpėdinei D. P. buvo įteiktos sąskaitos sumokėti vietinę rinkliavą ar, kad ji buvo kitaip informuota apie palikėjo skolas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad KRATC nagrinėjamu atveju negali remtis priminimų siuntimo faktu kaip tinkamu pranešimu įpėdiniui apie palikėjo skolas per nustatytą trijų mėnesių terminą.Apeliacinio skundo argumentas, kad Nuostatuose įtvirtinta pareiga naujiems nekilnojamojo turto savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją (Nuostatų 43.3 punktas), teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos imperatyvios pareigos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (atsakovei D. P.).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo iš atsakovės D. P. priteisti pareiškėjui KRATC vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 6 d.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.