Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-11-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-36056-433/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-36056-433/2020Nutartis · 2020-11-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-20
Bylos Nr.
2YT-36056-433/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30140-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-36056-433/2020
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-30140-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, AS „Citadele banka“, atstovaujamas AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio Eduardo Sergėjevo 2020 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-171-13361 ir priimti patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0171/20/02603. Nurodo, kad 2020 m. spalio 2 d. registruota pašto siunta gavo antstolės Brigitos Palavinskienės surašytą raginimą įvykdyti sprendimą Reg. Nr. S-427392 ir 2020 m. rugsėjo 23 d. antstolio Eduardo Sergėjevo patvarkymą Nr. S-20-171-13361 priimti vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės 45-ojo notarų biuro notarės Jurgos Kontutienės vykdomąjį įrašą dėl 20266,07 Eur skolos išieškojimo pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 9793 išieškotojo AS „Citadele banka“, atstovaujamo AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialo naudai. Raginimu įvykdyti sprendimą Reg. Nr. S-427392 antstolė paragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą ir sumokėti 20558,23 Eur išieškotiną sumą. Anot pareiškėjo, jam pateikti dokumentai nėra aiškūs, t.y. pareiškėjas nesupranta, kokiu pagrindu jis yra nurodomas kaip skolininkas, kadangi jokie papildomi dokumentai jam nebuvo pateikti - nebuvo pateikta vykdomojo dokumento kopija, kurio pagrindu iš jo išieškoma atitinkama pinigų suma. Pareiškėjas nurodo, kad antstolės dokumentai yra visiškai neaiškūs, o būtent, 2020 m. rugsėjo 23 d. antstolio Eduardo Sergėjevo surašytame patvarkyme nurodyta, kad piniginis išieškojimas - 20266,07 Eur. Tuo tarpu antstolės Brigitos Palavinskienės raginime nurodoma kita suma – 20588,23 Eur, būtent todėl pareiškėjui nėra aišku, kodėl raginime suma yra didesnė, nors vykdymo išlaidų suma nurodoma ir skaičiuojama atskirai. Vien dėl to, kad dviejuose pareiškėjui pateiktuose dokumentuose nurodomos skirtingos sumos, pareiškėjui minėti procesiniai dokumentai nėra aiškūs ir iš jų turinio nesuprantama kokio dydžio skola išieškoma. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jam nėra nepateikta vykdomojo dokumento kopija, todėl pareiškėjas negali suprasti, o gali tik spėlioti, kokiu pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/02603 jis nurodomas kaip skolininkas. Anot pareiškėjo, antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą pareigą patikrinti vykdomojo dokumento turinio atitiktį CPK normų reikalavimams. Pareiškėjo manymu, antstolės priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas priimtas formaliais pagrindais, t.y. nepatikrinus jo turinio ir dėl šio priežasties vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas, todėl antstolio Eduardo Sergėjevo 2020 m. rugsėjo 23 d. patvarkymas Nr. S-20-171-13361 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti turi būti panaikintas.

Antstolė Brigita Palavinskienė 2020 m. spalio 19 d. patvarkymu Nr. S-433147 dėl atsisakymo tenkinti 2020 m. spalio 12 d. skolininko skundą atsisakė jį tenkinti. Patvarkyme antstolė nurodo, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/20/02603 pagal Vilniaus m. sav. 45-ojo notaro biuro 2020 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9793 dėl 20266,07 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. N. trečios eilės išieškotojo AS „Citadele banka" naudai. Nurodo, kad kontoroje buvo gautas vykdomasis dokumentas ir išieškotojo prašymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko. Minėto vykdomojo dokumento pagrindu buvo priimtas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-20-171-13361, raginimas įvykdyti sprendimą geruoju bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Raginimu skolininkas buvo raginamas per 10 kalendorinių dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti likusį įsiskolinimą 20558,23 Eur (likusi išieškotina suma, kurią sudaro skola ir delspinigiai/palūkanos) bei 208,34 Eur vykdymo išlaidas, iš viso - 20766,57 Eur. Visi minėti procesiniai dokumentai buvo įteikti skolininkui asmeniškai 2020 m. spalio 2 d. Antstolė nurodo, kad vykdomųjų įrašų išdavimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - Notariato įstatymas) 49¹ straipsnyje bei detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-381 patvirtinto vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos apraše (toliau - Aprašas). Pagal Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalį (bei Aprašo 5-8 punktus) notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius patikrina tris aplinkybes. Pirma, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius. Antra, ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis. Trečia, ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuri turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Taigi, nepaisant to, jog vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo yra išduotas 2019 m. gegužės 24 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, kurį pasirašė skolininkas ir dėl kurio notaras siuntė pranešimus, pateiktame skunde skolininkas nurodė, jog jam nėra suprantama, kokiu pagrindu ir kodėl antstolė nori išieškoti skolą, todėl toks skolininko argumentas vertintinas kritiškai. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Minėtame straipsnyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, - ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, - ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl antstolis, priimdami vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo tol, kol jis nėra panaikintas, nuginčytas arba teismo sustabdytas jo vykdymas. Nenustačius kliūčių vykdomajam dokumentui priimti 2020 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-171-13361 vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0171/20/02603, kurioje priimtas ir minėtas raginimas įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas. CPK 654 straipsnis numato, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais - ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruotąja pašto siunta. CPK 655 straipsnyje numatyta, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Antstolė nurodo, kad įstatymas nenumato antstolio pareigos privalomai siųsti vykdomojo dokumento kopiją pačiam skolininkui, siunčiant raginimą įvykdyti sprendimą geruoju kartu su patvarkymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Anot antstolės tokia papildoma įstatymo pareiga būtų perteklinė, kadangi prieš išduodant vykdomąjį dokumentą, apie atliekamus veiksmus skolininką informuoja notaras. Antstolė taip pat nurodo, kad vykdomojo dokumento kopija būtų pateikta skolininkui, jeigu jis, iki skundo pateikimo dienos, būtų kreipęsis į antstolę su tokiu prašymu, tačiau iki skundo pateikimo, skolininkas su antstolės kontora nesusisekė ir jokių prašymų neteikė. Be to, antstolė pažymėjo, kad išieškojimo procedūra yra pradėta dėl skolos išieškojimo iš UAB Benesseri laiduotojų, tarp kurių yra nurodytas ir skolininkas, 2019 m. rugsėjo 24 d. vekselyje laidavęs už pagrindinį skolininką. Antstolė pažymėjo, kad išieškojimo procesas buvo pradėtas dėl vykdomajame dokumente nurodytos 20266,07 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų, kurios susidarys nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2020 m liepos 2 d.) iki visiško skolos išieškojimo dienos. Nurodo, kad tiek patvarkyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tiek raginime išieškojimo dalykas nurodytas - 20266,07 Eur skola. 2020 m. rugsėjo 28 d. raginime įvykdyti sprendimą skolininkas ragiamas susimokėti 20558,23 Eur likusią išieškotiną sumą, kurią sudaro skola, delspinigiai/palūkanos, tad minėtą sumą sudaro – 20266,07 Eur nesumokėta skola pagal vykdomąjį įrašą ir 292,16 Eur suma (6 proc. metinės palūkanos apskaičiuotos 2020 m. rugsėjo 28 d.). Raginimu antstolė taip pat ragino skolininką susimokėti 2020 m. rugsėjo 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Anot antstolės, pareiškėjo skunde nurodyti faktai yra nepagrįsti, be to, priimdama skundžiamą patvarkymą ir užvedama vykdomąją bylą Nr. 0171/20/02603/VA, antstolė veikė tinkamai.

Suinteresuotas asmuo AS „Citadele banka“, atstovaujamas AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Šalims apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0171/20/02603 medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo Vilniaus m. sav. 45-ojo notaro biuro 2020 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9793 dėl 20266,07 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininko UAB Benesseri ir laiduotojų T. M. ir V. N. trečios eilės išieškotojo AS „Citadele banka" naudai (v. b. l. 3-4). Antstolis Edvardas Sergėjevas, laikinai pavaduojantis antstolę Brigitą Palavinskienę jos nedarbingumo laikotarpiu (LR Teisingumo ministro įsakymas Nr. 8P-44), patikrinęs ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė skundžiamą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-171-13361 (v. b. l. 5-6). Minėtame patvarkyme skolos suma - 20266,07 Eur (v. b. l. 5-6). 2020 m. rugsėjo 28 d. antstolė Brigita Palavinskienė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-427392, kuriuo ragino skolininką V. N. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą ir sumokėti 20558,23 Eur likusią išieškotiną sumą (skola/delspinigiai/palūkanos/bylinėjimosi išlaidos) bei 208,34 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 20766,57 Eur (v. b. l. 7-8). 2020 m. rugsėjo 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-427411 skolininkui buvo siunčiamas kartu su raginimu (v. b. l. 9-10).

CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų teisėtumo, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą bei procesinių dokumentų turinio reikalavimų laikymosi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Vykdomųjų dokumentų vykdymui priėmimo tvarką nustato CPK 651 straipsnis. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus antstolis patikrina: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, - ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, - ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas visiškai sutinka su antstolės argumentais, jog antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis nevertina išduoto vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vykdomąjį dokumentą - vykdomąjį įrašą Nr. 9793 išdavė notaras, todėl būtent notarui, vadovaujantis Notariato įstatymu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-381 patvirtinto vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašu, atitenka pareiga dėl vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolės procesiniai dokumentai yra neaiškūs, nes juose nurodomos skirtingos skolos sumos. Su tokiais pareiškėjo teiginiais sutikti taip pat negalima. Visų pirma, teismas pažymi, kad antstolė ginčijamus procesinius dokumentus priėmė nepažeidžiant CPK bei Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijoje normas bei Teisingumo ministro patvirtintų nustatytų procesinių dokumentų formos bei turinio reikalavimų. Antra, antstolė 2020 m. rugsėjo 28 d. raginime nurodė, kad „Išieškojimo dalykas - 20266,07 Eur skolos, procesinės palūkanos (kuomet priteistos)“ ir ragindama įvykdyti sprendimą nurodė „sumokėti 20558,23 Eur likusios išieškotinos sumos (skola/delspinigiai/palūkanos/bylinėjimosi išlaidos)“, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Teismas pažymi, kad antstolė pagrįstai apskaičiavo 6 proc. dydžio metines palūkanas 2020 m. rugsėjo 28 d., kadangi šios palūkanos turi būti išieškomos pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesupranta, kokiu pagrindu jis yra laikomas (nurodomas) „skolininku“. Teismas pažymi, kad vykdymo proceso šalys yra išieškotojas ir skolininkas (CPK 633 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 642 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo (skolininko) pareiga įvykdyti prievolę atsirado skolininko UAB Benesseri skolos laidavimo pagrindu.

Teismas papildomai pabrėžia, kad CPK numato ne tik skolininko teises, bet ir pareigas, viena iš kurių yra aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Todėl teismo manymu, gavus raginimą geruoju įvykdyti sprendimą ir esant neaiškumui, skolininkas turėjo/galėjo susisiekti su antstole dėl skolos dydžio išsiaiškinimo, tuo labiau, kad antstolė raginime nurodė, kad suma susidaro ne tik iš skolos bet ir iš kitų prievolių (palūkanų, bylinėjimosi išlaidų). Tai pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, antstolė neprivalėjo skolininkui siųsti vykdomojo dokumento kopiją, todėl ir šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti bei laikėsi procesinių dokumentų turinio reikalavimų. Teismas konstatuoja, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo (skolininko) V. N. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas