Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, AS „Citadele banka“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolė Brigita Palavinskienė 2020 m. spalio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolė nurodė, jog vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/20/02603 pagal notaro 2020 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 20 266,07 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. N. trečios eilės išieškotojos AS „Citadele banka“ naudai. Vykdomojo dokumento pagrindu buvo priimtas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-20-171-13361, raginimas įvykdyti sprendimą geruoju bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Raginimu skolininkas buvo raginamas per 10 kalendorinių dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 20 558,23 Eur įsiskolinimą (šią sumą sudaro skola ir delspinigiai/palūkanos) bei 208,34 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 20 766,57 Eur. Visi procesiniai dokumentai buvo įteikti skolininkui asmeniškai 2020 m. spalio 2 d. Vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo yra išduotas 2019 m. gegužės 24 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, kurį pasirašė skolininkas, taigi skolininkas nepagrįstai teigia, jog jam nėra suprantama, kokiu pagrindu iš jo yra išieškoma skola. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo. Įstatymas nenumato antstolio pareigos privalomai siųsti vykdomojo dokumento kopiją skolininkui. Vykdomojo dokumento kopija būtų pateikta skolininkui, jeigu jis, iki skundo pateikimo dienos, būtų kreipęsis į antstolę su tokiu prašymu, tačiau iki skundo pateikimo skolininkas su antstolės kontora nesusisekė ir jokių prašymų neteikė. Tiek patvarkyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tiek raginime išieškojimo dalykas – 20 266,07 Eur skola. 2020 m. rugsėjo 28 d. raginime įvykdyti sprendimą skolininkas raginamas susimokėti 20 558,23 Eur išieškotiną sumą, kurią sudaro skola, delspinigiai/palūkanos, tad minėtą sumą sudaro 20 266,07 Eur nesumokėta skola pagal vykdomąjį įrašą ir 292,16 Eur suma (6 proc. metinės palūkanos apskaičiuotos 2020 m. rugsėjo 28 d.). Raginimu antstolė taip pat ragino skolininką susimokėti 2020 m. rugsėjo 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime apskaičiuotas vykdymo išlaidas.

5. Suinteresuotas asmuo AS „Citadele banka“, atstovaujama AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

11. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Antstolė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 2020 m. spalio 20 d. patvarkymo pateikti informaciją apie skolininko turimą turtą kopiją; 2020 m. lapkričio 26 d. skolininko el. laiško, kuriuo antstolei pateikiami duomenys apie skolininko turimą turtą, kopiją; 2020 m. lapkričio 26 d. antstolės padėjėjo el. laiško pareiškėjui kopiją.

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą neįrodinėjamas naujai teikiamų įrodymų pateikimo būtinumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai teikiamų įrodymų turinį, vertina, jog naujai teikiami įrodymai nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamų įrodymų nepriima ir jų nagrinėdamas atskirąjį skundą nevertina (CPK 314 straipsnis).

Dėl antstolės veiksmų (ne)teisėtumo

16. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis).

17. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas vykdomųjų dokumentų yra notaro išduoti vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo) (CPK 587 straipsnio 8 punktas). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog antstolė Brigita Palavinskienė vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/02603 vykdo notaro 2020 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20 266,07 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkės UAB „Benesseri“ ir laiduotojų T. M. ir V. N. trečios eilės išieškotojos AS „Citadele banka“ naudai. Antstolis Edvardas Sergėjevas, laikinai pavaduojantis antstolę Brigitą Palavinskienę jos nedarbingumo laikotarpiu (Teisingumo ministro įsakymas Nr. 8P-44), patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė skundžiamą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-171-13361. Patvarkyme nurodytas skolininkas – V. N., skolos suma – 20 266,07 Eur, taip pat nurodyta, jog iš skolininko bus išieškotos vykdomojoje byloje apskaičiuotos vykdymo išlaidos. 2020 m. rugsėjo 28 d. antstolė Brigita Palavinskienė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-427392. Raginime nurodytas skolininkas – V. N., išieškojimo dalykas – 20 266,07 Eur skola, procesinės palūkanos (kuomet priteistos). Nurodytu procesiniu dokumentu antstolė ragino skolininką V. N. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą ir sumokėti 20 558,23 Eur likusią išieškotiną sumą (skola/delspinigiai/palūkanos/bylinėjimosi išlaidos) bei 208,34 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 20 766,57 Eur. 2020 m. rugsėjo 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-427411 skolininkui buvo siunčiamas kartu su raginimu. Skolininkui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2020 m. spalio 2 d.

19. Vykdomoji byla yra nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

20. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių teisės nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

21. Teismas nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolė turėjo atsisakyti priimti išieškotojos 2020 m. rugsėjo 22 d. pateiktą vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju notaro išduotas vykdomasis įrašas atitinka įstatymų reikalavimus, o antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti notaro išduoto vykdomojo įrašo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas, be deklaratyvių teiginių, nenurodė jokių konkrečių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu antstolis turėjo pareigą atsisakyti priimti vykdyti 2020 m. rugsėjo 18 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą.

22. Nagrinėjamu atveju, tiek patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek ir raginime įvykdyti sprendimą yra aiškiai nurodytas išieškojimo dalykas, t. y. skolos suma, dėl kurios išduotas vykdomasis dokumentas – 20 266,07 Eur. 2020 m. rugsėjo 28 d. raginime įvykdyti sprendimą antstolė aiškiai nurodė, jog, vykdant vykdomąjį dokumentą, bus skaičiuojamos ir procesinės palūkanos, kuomet jos priklauso pagal vykdomąjį dokumentą, o taip pat ir vykdymo išlaidos. Įvertinus vykdymo procese antstolės priimtus procesinius dokumentus (patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą), akivaizdu, jog skirtumą tarp apelianto šiose dokumentuose nurodomų sumų (20 266,07 Eur ir 20 558,23 Eur) sudaro raginimo įvykdyti sprendimą priėmimo metu antstolės paskaičiuotos 6 proc. metinės palūkanos, kurios yra aiškiai įvardytos vykdomajame dokumente. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog antstolės apeliantui pateikti dokumentai yra neaiškūs bei neatitinkantys jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

23. Vykdomojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas kreipėsi į antstolę, prašydamas patikslinti antstolės priimtus procesinius dokumentus, pateikti informaciją ar paaiškinimus dėl antstolės priimtų procesinių dokumentų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu.

24. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jam yra neaišku, kokiu pagrindu jis vykdomojoje byloje yra nurodomas kaip skolininkas. Vykdomojoje byloje yra 2019 m. gegužės 24 d. UAB ,,Benesseri” išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio (26 400 Eur), kurį apeliantas pasirašė kaip vienas iš UAB ,,Benesseri” laiduotojų, kopija. Atsižvelgiant į tai, notaro 2020 m. rugsėjo 18 d. išduotame vykdomajame įraše nurodyti solidarūs skolininkai: UAB „Benesseri“, laiduotojai T. M. ir V. N..

25. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

26. Apeliantas teigia, kad antstolė vykdo išieškojimą iš pareiškėjo, kai tuo tarpu iš skolininkės ir kitos laiduotojos pagal tą patį išduotą vykdomąjį dokumentą vykdymo veiksmai neatliekami, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti negali. Atsižvelgiant į skolininko ir laiduotojo solidariosios prievolės prieš kreditorių turinį, šiuo atveju kreditorė gali pasirinkti, iš ko reikalauti prievolės įvykdymo. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė nurodė, jog jos kontoroje yra vykdoma ir vykdomoji byla Nr. 0171/20/02604 pagal išieškotojos pateiktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo ir iš skolininkės T. M.. Sutiktina su antstolės argumentais, jog, vykdant išieškojimą iš skirtingų solidarių skolininkų, antstolė neturi skirtingose vykdomosiose bylose aprašyti visos informacijos, nesusijusios su pagrindiniu vykdomosios bylos skolininku. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl „dvigubo“ išieškojimo.

27. Minėta, kad įstatymai nesuteikia teisės antstoliui tikrinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai yra išskirtinė teismo prerogatyva, tai yra vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas. Šiuo atveju pareiškėjas neturėtų kvestionuoti vykdomojo įrašo, teikdamas skundą dėl antstolio procesinių veiksmų (CPK 510 straipsnis), nes tik teismui panaikinus dokumentą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis įrašas, antstolė turėtų spręsti dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

28. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-2431-863/2021 2020 m. gruodžio 21 d. teisėjos rezoliucija priimtas ieškovo V. N. ieškinys dėl kreditoriaus reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo panaikinimo. Nurodytoje civilinėje byloje 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyta vykdomoji byla Nr. 0171/20/02603 iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Taigi šiuo metu išieškojimo iš apelianto turto veiksmai nėra atliekami. Bet kuriuo atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolės veiksmai ir skundžiamas patvarkymas jų priėmimo ir atlikimo metu buvo teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas vėliau, nei pradėta vykdomoji byla ir pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų.

29. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti skundžiamo 2020 m. rugsėjo 23 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tenkinti pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0171/20/02603. Aplinkybė, kad antstolio veiksmai ir patvarkymai jų priėmimo momentu pripažinti teisėtais ir pagrįstais, neužkerta kelio nutraukti vykdomąją bylą, jeigu paaiškėtų, kad po vykdomosios bylos iškėlimo ir patvarkymų priėmimo vykdomasis dokumentas buvo panaikintas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

30. Apeliantas nutarties neteisėtumą grindžia ir argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto poziciją pripažįsta nepagrįsta, nes teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas apsprendžia aplinkybės, susijusios su antstolės priimtu patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tuo metu atliktais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas ir vertino tik tuos įrodymus bei aplinkybes, kurie buvo reikšmingi ginčo išnagrinėjimui.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.