Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, rengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui V. L. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

7. Atsakovas, kaip galima spręsti iš jo paaiškinimų, automobilį buvo įsigijęs šeimoms reikmėm, automobilį nutarė parduoti, nes automobilis buvo per didelis, taip pat dėl to, kad jo netenkino automobilio aptarnavimo kaštai. Ieškovas neįrodinėja, kad atsakovas verstųsi automobilių prekyba, t. y. kad atsakovas Sutartį būtų sudaręs verslo ar kitais panašiais tikslais. Tokiai išvadai bet kuriuo atveju nėra jokių faktinių prielaidų. Aplinkybė, kad atsakovas nelaikytinas verslininku, reiškia, jog ginčo sutartis nėra vartojimo sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis).

11. Prieš pereinant prie faktinių duomenų aptarimo, pažymėtina, kad CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 27 punktas).

12. Garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja perduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas, atsikirsdamas į pirkėjo reikalavimus, įrodinėja, kad daikto perdavimo metu daikto trūkumų nebuvo, o šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 30 punktas).

13. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

14. Įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 24 punktas).

Dėl automobilio gedimų

15. Faktą, kad automobilis netrukus po Sutarties sudarymo pradėjo gesti, patvirtina ne tik ieškovo paaiškinimai, bet ir UAB „Pas Evaldą“ 2024 m. liepos 19 d. Automobilio remonto užsakymas, atsakymas bei UAB „Saulės konturas“ 2024 m. liepos 19 d. remonto sąmata. UAB „Pas Evaldą“ atsakyme nurodyta, kad, atlikus automobilio apžiūrą, nustatyta, jog mechaniškai susidėvėjęs kondicionieriaus kompresorius (b. l. 19). Tos pačios įmonės Automobilio remonto užsakyme fiksuota, kad kondicionieriaus remonto kaina yra 371,25 Eur (b. l. 20–21). Pagal UAB „Saulės konturas“ remonto sąmatą turėtų būti tvarkoma pavarų dėžė, o remonto kaina – 339,28 Eur. Šioje sąmatoje nenurodyta, kas lėmė gedimą, taip pat kuo gedimas pasireiškia. UAB „Moller Auto“ Išsamios apžiūros formoje, parengtoje 2024 m. rugsėjo 16 d., atliktas įrašas, kad iš pavarų dėžės laša tepalas. Tokį dėžės trūkumą ieškovas paminėjo 2024 m. liepos 16 d. žinutėje. Taigi iš šių dviejų įrodymų, papildančių UAB „Saulės konturas“ remonto sąmatą, galima spręsti, kad pavarų dėžė yra nesandari.

16. Taigi ieškovas įrodė, kad praktiškai iškart po Sutarties sudarymo sugedo automobilio kondicionierius, taip pat nustatyta, jog pavarų dėžė nesandari (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). UAB „Saulės konturas“ sąmatoje fiksuota, kad automobilio rida 207 164 km. Tai yra, iki patikros UAB „Saulės konturas“ servise ieškovas automobiliu buvo nuvažiavęs 802 km (207 164 km – 206 362 km). Bendra įvardintų gedimų šalinimo kaina – 710,53 Eur (371,25 Eur + 339,28 Eur).

17. Rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės ieškovas suorganizavo automobilio techninės būklės patikrą UAB „Moller Auto“. Patikros rezultatai fiksuoti minėtoje Išsamios apžiūros formoje. Joje išskirti tokie automobilio trūkumai: 1) variklio skyriuje nukritusi garso izoliacija; 2) suskilęs dešinės pusės posparnis; 3) alyvos nesandarumas variklio skyriuje (variklio karterio ir greičių dėžės); 4) korozijos paveikti galinių stabdžių diskai; 5) korozijos paveiktos priekinių stabdžių diskų apsaugos; 6) pažeista vairuotojo sėdynė; 7) sulūžęs galinis puodelio laikiklis; 8) susidėvėjęs akumuliatorius; 9) neveikia kondicionierius (b. l. 56–60). UAB „Moller Auto“ 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė pasiūlymą trūkumus pašalinti už 2 971,38 Eur (b. l. 55).

18. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad UAB „Moller Auto“ atliktos apžiūros rezultatai įrodo, jog automobilio būklė neatitiko deklaruotos atsakovo. Tačiau tokia ieškovo pozicija yra prieštaringa. Pirma, ieškovas pripažino, kad atsakovas jam parodė, jog sėdynė yra suplyšusi ir kad dėl to pretenzijų iš esmės neturi (2024 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 53–55 sek.; 27 min. 26 sek.–27 min. 46 sek.). Pastebėtina, kad sėdynės keitimas pagal UAB „Moller Auto“ pasiūlymą turėtų kainuoti 1 233,31 Eur. Tai yra, 41,50 procentų UAB „Moller Auto“ nurodytos remonto sąmatos yra skirta šalinti trūkumą, dėl kurio ieškovas neturi pretenzijų. Antra, nukritusi garso izoliacija variklio skyriuje, dešinės pusės posparnio skilimas, galinio puodelio laikiklio lūžis yra vizualiai matomi trūkumai, kuriuos ieškovas kaip rūpestingas ir atidus asmuo turėjo pamatyti, kai apžiūrėjo automobilį prieš pirkimą. Kita vertus, ieškovas neįrodinėja, kad pastarųjų trūkumų nepašalinus automobilis negalėtų būti eksploatuojamas (pvz., galinio puodelio laikiklio lūžis nėra techninio pobūdžio trūkumas). Trečia, Išsamios apžiūros formoje nenurodyta, kad automobilio stabdžių sistemos efektyvumas neatitiktų minimalių privalomų teisės aktuose nustatytų techninių reikalavimų. Formoje tik padaryti įrašai, kad galiniai stabdžių diskai ir priekinių stabdžių diskų apsaugos paveiktos korozijos. Stabdžių sistemos elementų korozija yra natūrali detalių dėvėjimosi pasekmė. Ketvirta, formoje nenurodyta, kad akumuliatorius turėtų trūkumų, išskyrus natūralų nusidėvėjimą dėl naudojimo. Penkta, formoje atliktas įrašas, kad nustatytas alyvos nesandarumas variklio skyriuje. Tačiau UAB „Moller Auto“ nenustatinėjo, iš kur ant variklio atsirado alyvos (pvz., ar tai nėra tapati alyva, kuri laša iš dėžės). Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad variklis turėtų trūkumą, nulemtą alyvos skverbimosi.

19. Ieškovas, prieš nusipirkdamas automobilį, jį apžiūrėjo, suprato, kad perka ne naują, o daugiau nei 11 metų senumo automobilį. Dėl to ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis, kad automobilio būklė bus kaip naujo. Eksploatavimo metu transporto priemonės ir jų mechanizmai dėvisi. Dalis ieškovo įvardintų trūkumų yra vizualiai matomi ir juos, apžiūrėdamas automobilį, ieškovas kaip rūpestingas ir atidus asmuo turėjo pamatyti. Nei Sutarties sudarymo metu, nei dabar automobilis neturi esminių trūkumų, dėl kurių automobilis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Ieškovas neįrodė, kad automobilio stabdžių sistema veiktų netinkamai. Antra vertus, UAB „Moller Auto“ aprašyti stabdžių sistemos elementų, akumuliatoriaus nusidėvėjimo požymiai yra įprasto automobilio naudojimo pagal paskirtį pasekmė.

20. Ieškovo lūkestis, kad atskiros daugiau nei 11 metų senumo automobilio dalys negali būti susidėvėjusios, yra niekuo nepagrįstas. Ieškovo įspūdį apie automobilio bendrą techninę būklę, be kita ko, turėjo lemti ir duomenys apie automobilio ridą. Natūralu, kad kuo didesnė automobilio rida, tuo didesnis ir automobilio nudėvėjimas. Į šią aplinkybę atsižvelgtina sprendžiant dėl to, ar automobilio rida yra suklastota ir kokią tai turi reikšmę ieškovo teisėtiems interesams, kylantiems iš Sutarties.

21. Nustatyta, kad kondicionieriaus remonto būtinybė iškilo dėl natūralaus nusidėvėjimo. Tačiau skelbime atsakovas, kaip prieš tai aptarta, akcentavo, kad kondicionierius veikia tinkamai. Kondicionierius sugedo iškart po Sutarties sudarymo. Atsakovas neneigia savo pareigos padengti kondicionieriaus remonto išlaidas. Nesutarimas tarp šalių yra kilęs tik dėl to, ar sugedęs kompresorius turėtų būti keičiamas nauju, ar dėvėtu. Kita vertus, kondicionieriaus gedimas netrukdo automobilio naudoti pagal paskirtį.

22. Atsakovas neginčija ir to, kad aplinkybė, jog iš pavarų dėžės laša tepalas, rodo, jog dėžę būtina remontuoti. 2024 m. gegužės 21 d. UAB „Automatinių transmisijų servisas“ sąskaitoje, kuri patvirtina, kad atsakovas remontavo automobilio pavarų dėžę, nurodyta, kad pakeistoms detalėms suteikta šešių mėnesių garantija. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į UAB „Automatinių transmisijų servisas“ dėl pavarų dėžės nesandarumo ir kad įmonė būtų trūkumą pripažinusi ne garantiniu. Vadinasi, pastarojo trūkumo apskritai negalima kvalifikuoti kaip tokio, už kurį atsakingas atsakovas. Be to, pavarų dėžės remontas pagal UAB „Saulės konturas“ sąmatą įkainotas 339,28 Eur suma, kuri sudaro tik nedidelę Sutarties kainos dalį.

23. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, pažymėtina, kad ieškovas įrodė, jog iškart po Sutarties sudarymo atsirado automobilio trūkumų: 1) sugedo kondicionierius; 2) iš pavarų dėžės pradėjo lašėti tepalas. Nepateikta įrodymų, kad paaiškėję trūkumai neleistų naudoti automobilio pagal paskirtį. Dėl to trūkumai negali būti laikomi esminiais. Bendra trūkumų šalinimo kaina yra 710,53 Eur ir sudaro vos 10,6 procentų Sutarties kainos. Trūkumai gali būti pašalinti ir atsakovas iš esmės neatsisako kompensuoti remonto išlaidų. Pažymėtina, kad net ir laikant, jog automobilio trūkumais taip pat turėtų būti laikomi stabdžių sistemos elementų, akumuliatoriaus susidėvėjimas, bendra remonto darbų kaina pagal servisų sąmatas būtų 1 982,15 Eur (710,53 Eur + 1 271,62 Eur). Tai yra, trūkumų šalinimo kaina sudarytų 29,58 procentus Sutarties kainos – toks santykis, įvertinus trūkumų atsiradimo priežastis, savaime, t. y. neatsižvelgiant į kitus faktus, būtų nepakankamas konstatuoti, kad ieškovas įsigijo iš esmės kitokios kokybės daiktą nei objektyviai galėjo tikėtis įsigijęs. Be to, visi trūkumai gali būti pašalinti.

Dėl ridos klastojimo

Dėl bylos baigties

26. Ieškovas prašo jo teises ginti taikant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą gynimo būdą – nutraukti Sutartį.

27. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiamas kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (lot. ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 34 punktas). Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

28. Ieškovo įrodytų automobilio trūkumų, įvardintų šio sprendimo 23 punkte, pobūdis, mastas, įvertinus juos vadovaujantis paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, teikia pagrindą išvadai, kad vien dėl paaiškėjusių gedimų Sutartis negali būti nutraukta. Už dalį ieškovo įvardintų trūkumų atsakovas nėra atsakingas. Visi trūkumai, įskaitant tuos, už kuriuos atsakovas laikytinas atsakingu, gali būti pašalinti. Trūkumų, už kuriuos atsakingas atsakovas, šalinimo kaštai lyginant su Sutarties kaina nėra reikšmingi. Be to, atsakovas neneigia savo prievolės apmokėti pagrįstas remonto išlaidas.

29. Sutartį ieškovas prašo nutraukti remdamasi ir ridos klastojimo faktu. Automobilio faktinė rida yra dvigubai didesnė už tą, kuri įrašyta Sutartyje. Rida turi tiesioginę įtaką transporto priemonės vertei, nuo ridos iš dalies priklauso transporto priemonės techninė būklė (kuo didesnė rida, tuo labiau nudėvėta priemonė). Transporto priemonės ridos klastojimas yra nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306² straipsnis). Kriminalizuodamas ridos klastojimą įstatymų leidėjas pripažino, kad ridos klastojimas yra tiek pavojinga veika, jog už ją turi kilti baudžiamoji atsakomybė. Be to, kiek tai susiję teisinėmis pasekmėmis suklastojus ridą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliosiančios Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260, redakcijos 7.11 punktą ir Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 7.11 punktą ridos klastojimo aplinkybė bus vertinama kaip didelis transporto priemonės techninis trūkumas. Tai yra, automobiliai, kurių rida suklastota, eisme negalės dalyvauti, kol nebus atstatyti tikri odometro rodmenys.

30. Šiuo atveju ginčo automobilio rida atsukta didele apimtimi – dvigubai. Galima pagrįstai manyti, kad, žinodamas tikrąją ridą, ieškovas nebūtų sudaręs Sutarties ar pirkęs automobilį už tokią kainą, kuri šalių buvo sutarta (automobilis dvigubai intensyviau naudotas nei buvo atskleista ieškovui). Galima pagrįstai teigti, kad, būdamas suklaidintas dėl faktinės automobilio ridos, ieškovas negalėjo visapusiškai įvertinti tikėtino automobilio nusidėvėjimo laipsnio. Šią išvadą papildomai pagrindžia nustatyti faktiniai duomenys apie atskirų automobilio dalių, sistemų nusidėvėjimą. Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, aplinkybė, ar atsakovas žinojo apie ridos klastojimą, ar ne, taip pat kas pakeitė odometro duomenis yra teisiškai nereikšminga. Šio sprendimo 14 punkte nurodyta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę. Ne ieškovui kaip pirkėjui, bet atsakovui kaip pardavėjui tenka rizika dėl ridos klastojimo. Ridos klastojimo mastas nagrinėjamu atveju yra toks, kad sudaro pagrindą pripažinti, jog, sudarydamas Sutartį, ieškovas įsigijo daiktą, kuris neatitinka objektyvių duomenų apie jo techninę būklę. Ieškovo teisės realiai gali būti apgintos tik CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu būdu. Nėra prielaidų laikyti, kad šalių interesų pusiausvyra galėtų būti išlaikyta ieškovo teises ginant kitais būdais.

31. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tenkinamas ieškovo reikalavimas nutraukti Sutartį. Nutraukus Sutartį, ieškovui iš atsakovo priteisiama 6 700 Eur, o automobilis Volkswagen Touran grąžinamas atsakovui.

32. Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 700 Eur sumą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Palūkanos ieškovui priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo momento, bet nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama Sutartis ir taikoma restitucija, įsiteisėjimo dienos, kadangi ginčo automobilis iki šiol buvo ieškovo žinioje ir jis galėjo automobilį naudoti pagal paskirtį bei taip gauti naudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Patenkinus ieškinį, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo pateikti mokėjimo dokumentai pagrindžia, kad ieškovas patyrė 300 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 120 Eur už UAB „Moller Auto“ atliktą patikrą (b. l. 62-64, 76-78). Tai, kad išlaidos už UAB „Moller Auto“ paslaugas yra realios, įrodo bendrovės sąskaita ir čekis. Nors čekyje įrašyta, kad 120 Eur apmokėta už autodalis, tačiau mokėjimo suma sutampa su sąskaitos suma. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad čekiu buvo apmokėta ne sąskaita už automobilio patikrą. Tiek išlaidos už teisinę pagalbą, tiek išlaidos už automobilio patikrą yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Į UAB „Moller Auto“ ieškovas kreipėsi, kad surinktų papildomus duomenis, galinčius pagrįsti ieškinį. Remiantis tuo, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur, todėl jų atlyginimas į valstybės biudžetą nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2024 m. liepos 5 d. Transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. B. ir atsakovo V. L..

Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovo V. L. 6 700 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus eurų) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo.

Grąžinti automobilį Volkswagen Touran (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. B. atsakovui V. L..

Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovo V. L. 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.