Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, bei

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, bei

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. G., E. B. ir A. D. veikdami bendrininkų grupėje disponavo suklastotu tikru dokumentu ir pagamintu netikru dokumentu, bei pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo suklastotą tikrą dokumentą – N. G. sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 7 d. – ir pagamintą netikrą dokumentą – 2020 m. sausio 27 d. sportinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ N. G. vardu – kuriuos nenustatytomis aplinkybėmis laikė, gabeno ir siuntė, kol 2020 m. birželio 10 d. panaudojo pateikiant el. būdu UAB „GF bankas“, kad apgaule N. G. vardu gautų 4 000 eurų paskolą, nors jai N. G. neturėjo pakankamai pajamų, tačiau sukčiavimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes UAB „GF bankas“ darbuotojai pastebėjo, kad pateikti dokumentai gali būti suklastoti ir paskolos neišdavė, po ko nenustatytomis aplinkybėmis minėtus dokumentus realizavo.

N. G. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 10 d. jam paskambino A. D. ir pasakė, kad išeitų į lauką. Jie buvo su mašina. Nuvažiavo iki „Akropolio“, į „Grill London“ kavinę. Ten sėdėdami nutarė, kad dar trūksta pinigų investuoti į mašiną. Turėjo paraišką užpildyti. E. B. per jo telefoną pildė paraišką. Jis buvo prie jo, kol pildė paraišką. Viską užpildžius, jis suvedinėjo „Smart ID“ kodus. Tada A. D. turėjo paskambinti į „General Financing“ ir pasikalbėti, ar duos paskolą. A. D. du kartus šnekėjo su banko darbuotoja, kuri pasakė, kad reikia darbo pažymėjimo ir banko išrašo. Tada A. D. per skelbiu.lt susirašė su T. I.. T. I. sukūrė dokumentus, nes jis daro padirbtus pažymėjimus. Jie šį matė ir visi naudojosi jo paslaugomis. T. I. yra A. D. ir E. B. draugas. Jam pasakė A. D., kad gavo dokumentus iš T. I.. Tada per sukurtą A. D. el. paštą buvo atsiųstas (duomenys neskelbtini) pažymėjimas ir banko išrašas. A. D. viską iš el. pašto nusiuntė į „General Financing“. A. D. prisijungė prie el. pašto per savo telefoną, dokumentus išsiuntė iš savo telefono. Banko darbuotoja viską patikrino, po 10-15 min. perskambino ir pasakė, kad paskola negali būti suteikta, nes jis ankščiau yra paėmęs paskolų ir šios negražinęs. Paskolą ėmė jo vardu, nes A. D. ir E. B. negalėjo imti, nes jau yra negražinę kitų paskolų. Jam abu sakė, kad jie padės grąžinti paskolą. Negražino ankstesnių paskolų, nes jam irgi sakė, kad padės grąžinti. Jis grąžinti nesiruošė. Jam kaip kompensaciją sakė duos 100 eurų. Sumą nusprendė A. D., nes norėjo į kažką investuoti. Iš tos investicijos jis būtų gavęs 100 eurų ir jam pasakė, kad per porą mėnesių pradės grąžinti. A. D. norėjo nusipirkti mašiną. Tada viskas taip ir baigėsi, nieko neišėjo. Iš kavinės jį parvežė namo.

E. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jam N. parašė, jog norėtų pasiskolinti pinigų. Kitą dieną susitiko jis, A. ir N. Tada pildė paraišką. Paraišką pildė N. G.. Jis jo klausė, kurie žodžiai ką reiškią, tai jis jam padėjo. Supildė ir laukė atsakymo. Apie naudą jie nekalbėjo. Tada bankas paskambino ir N. paprašė, kad A. pakalbėtų telefonu. N. sakė, kad bijo. Bankas paprašė atsiųsti išrašą ir algalapį. Kadangi N. nedirba, jiems reikėjo gauti dokumentus. Visi ieškojo kartu, kas galėtų atsiųsti dokumentus. Per internetą ieškojo. Jis rado skelbime žmogų, kuris suteikia paskolą. Tas žmogus nurodė, ką daryti. Jiems atsiuntė dokumentus. Reikėjo dokumentus nusiųsti bankui ir užpildyti paraišką. Jam N. parašė, kad jam reikia pasiskolinti pinigų, sekančią dieną nuvažiavo į „Akropolį“. Ieškojo kas galėtų paskolinti pinigų. Rado žmogų per skelbiu.lt. Šis nurodė, kad reikės išsiųsti dokumentus ir išrašus. Jis asmeniškai nenorėjo gauti banko kredito. Dokumentus užsakė jis ir A. T. I. jis žino, šis mokėsi jo mokykloje. T. I. visiškai nesusijęs su įvykiu. Tada jie užpildė paraišką ir laukė atsakymo. Paskambino iš „GF“ banko, paskolos nesuteikė. Jis dokumentų neklastojo, tik padėjo N. dokumentus išsiųsti. Dokumentus iš skelbiu.lt N. atsiuntė kitas žmogus. Jaučiasi kaltas, kad padėjo pasinaudoti suklastotais dokumentais. Kas yra A. T., jis nežino. Iš draugiškumo darė nusikaltimą. Jis pripažįsta savo kaltę dalyje dėl dokumento, kad jį įgijo ir perdavė N. Jis suprato, kam bus panaudoti tie dokumentai. Pats yra paėmęs vieną paskolą. Nei vieno karto nėra suklastojęs dokumentų paimdamas paskolą.

A. D. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kovo mėnesį, tiksliai neprisimena kada, N. parašė E., kad nori paimti paskolą. Tada E. surado per skelbiu.lt, kas suteikinėja kreditus. Jie susisiekė su žmogumi, kuris pasakė, kad reikia atsiųsti banko išrašą ir kokią nors darbo sutartį. Jis paprašė A. T., kad šis atsiųstų jam išrašą. Tas žmogus iš skelbiu.lt pasakė E., ko reikia, o E. pasakė jam. Tuomet jis A. paprašė atsiųsti banko išrašą. (duomenys neskelbtini) sutartį jis pas savo draugą paėmė. Kitą dieną jie susitiko visi trise. Visi kartu nuvyko į kavinę „Grill London“. Ten pradėjo pildyti paraišką. Jis jau visus dokumentus buvo atsiuntęs. Tas žmogus pasakė, ką reikia daryti, kaip kreiptis į „GF“. Jis nusiuntė iš A. T. gautą išrašą ir iš draugo gautą (duomenys neskelbtini) sutartį. Jis nusiuntė į paštą dokumentus tam žmogui. Tada laukė, kol atgal jam persiųs jau suklastotus dokumentus. Tą pačią dieną arba kitą rytą jam persiuntė dokumentus. Jie susitiko prieš dieną paimant kreditus. Jis ir E. B. nunešė ir sumokėjo tam žmogui pinigus. E. sumokėjo 35 eurus. Kai padavė pinigus, į kažkokį el. paštą, kurį jie turėjo su E., atsiuntė dokumentus. Susitiko su N. „Grill London“. Šis bijojo kalbėti, tai jis pakalbėjo su banku, paklausė kokių dokumentų reikia. Nusiuntė dokumentus iš N. pašto. Visi kartu kažką darė. Nebuvo taip, kad N. nieko nedarė. Nusiuntė dokumentus į „General Financing“, tačiau sužinojo, kad negali suteikti paskolos. 4 000 eurų jiems net nereikėjo, tiesiog tokią sumą įrašė ir tiek. pažiūrėjo. Nesąmonė, ką N. sako, kad jis norėjo automobilį nusipirkti. Jie iki galo susitarę nieko nebuvo.

Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jai sūnus pasakė apie įvykį, kad norėjo pasiimti pinigus iš kredito įstaigos ir bandė kažkaip surinkti suklastotus dokumentus. Žino, kad reikėjo darbo sutarčių. Iš kur dokumentai atsirado, jai neaiškino. Tikrų dokumentų negalėjo paduoti, nes jis tuo metu nedirbo. Buvo tik pažadėta, kad jis turi pasirašyti sutartį dėl (duomenys neskelbtini). Jis norėjo pasiimti kreditą. Šiaip gyvenimui pinigų reikėjo, mašiną norėjo nusipirkti. Ji nežino, kokios mašinos sūnus norėjo. Ji žino, kad norėjo dirbti ir paskubėjo paimti paskolą. Buvo per daug laisvo laiko. Šiaip sūnus visą laiką užimtas nuo ryto iki vakaro. Ji kontroliuoja jį, bet šis jau suaugęs, ji negali kiekvieną sekundę jo sukontroliuoti. Nebūna, kad sūnus nenakvotų namie. Kai jis išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ komandos, ieškojo, kur pereiti. Dabar dirba, žaidžia (duomenys neskelbtini). Ji mato, kaip sūnui sunku. Ji dabar varžybas stebi per internetą, televizorių. Neauklėja, kai negerai žaidžia, nes čia ne jos reikalas. Ji dirba (duomenys neskelbtini), pagal individualią veiklą, uždirba apie 800-1000 eurų. Turi vyrą, kuris užsienyje dirba. Turi santaupų apie 1 500 eurų. Ji sutiktų už sūnų sumokėti dalį pinigų. Ji už parkavimą buvo bausta, neteista, jokių bylų neturi. Jai sūnus dabar padeda ir pažadėjo, kad daugiau gyvenime taip nesielgs.

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji žino, kad kiti kaltinamieji prikalbino jos sūnų, norėdami paimti paskolą, panaudoti suklastotus dokumentus. Kiek žino, buvo žadėta atlyginti tą paskolą. N. iš savo naivumo, bandydamas pritapti prie kompanijos, sutiko su pasiūlymu. Kiek žino, paskola nebuvo paimta ir kredito įstaiga kreipėsi į prokuratūrą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą. Jie yra šeima, turi du (duomenys neskelbtini) sūnus. N. gyvena su ja. Jie šį įvykį laiko didele nelaime. Priežastis sunku būtų įvardinti, bet tiesiog kartais taip nutinka. Ji daug laiko skyrė profesinei veiklai, skyrė mažiau laiko sūnui. Ji prisiima didelę dalį kaltės, bet aišku jo neteisina. Jam pasikeitusi dabar jau aplinka. Tuo metu buvo karantinas, ruošėsi (duomenys neskelbtini), turėjo daug laiko. Tai buvo laisvo laiko nemokėjimas išnaudoti, priėjo prie tokių sprendimų. Šiuo metu jis jau dirba. Tuo metu jis nedirbo, jis buvo įkalbintas. To laisvalaikio yra mažai, kiek gali bando įtraukti. N. neturi draugės. Po šių įvykių susiėmė rimtai, stengiasi daug laiko praleisti kartu. Turi sodybą, į kurią važiuoja, atlieka įvairius darbus. Maksimaliai jį įtraukia, bendrauja. Sutaria su abiem tėvais vienodai, aišku jeigu kalbėti apie vyriškas veiklas, tai gal su tėčiu labiau. Jie visi kartu draugauja ir gražiai bendrauja. Susideda daugiau aplinkybių vyrui, dėl darbo ir visa kito, jai buvo paprasčiau. Ji daugiau tęstų, tą ką daro dabar. Skirs daugiau laiko bendravimui, aiškinimui. Taip nutiko, bet kiekvienas turi galimybę pasikeisti, požiūrį pakeisti. Jie daugiau bendrauja, daugiau laiko praleidžia. Ji labiau žiūri per bendravimą, per veiklą. Gauna 1 500 eurų į mėnesį. Ji gerbs bet kokį teismo sprendimą, kokią sumą bepriteis teismas sumokėti, tai bus sudėtinga finansiškai, bet sutiktų sumokėti. Mašinos ji nevairuoja, administracine tvarka nebausta.

Motyvuojamoji dalis

N. G. ir A. D. baudžiamąją atsakomybe lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstas veikas, davė nuoširdžius ir vienodus parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, nes dalinis kaltės pripažinimas nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamųjų N. G., A. D. ir E. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas kaltinamojo N. G. ir jo mamos L. G. prašymas dėl N. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį L. G. atsakomybėn pagal laidavimą, Be to, buvo gautas A. D. ir jo mamos S. G. prašymas dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį S. G. atsakomybėn pagal laidavimą.

Teismas nustatė ir pripažino, kad N. G. ir A. D. pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamas veikas įvykdė tais pačiais veiksmais, t. y. sutapties būdu. Teismas įvertina tai, kad tiek N. G., tiek A. D. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl nusikalstamų veikų padarymo gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstamos veikos reikalavimo atlyginti žalą nebuvo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismui gavus iki bylos išnagrinėjimo teisme prašymus dėl N. G. ir A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pagrindas pripažinti, kad prašymai atitinka įstatymo sąlygas ir yra pagrįsti.

Teismas įvertino, kad N. G. praeityje ne tik neteistas, bet ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 105), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 104), yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), teigė, kad yra dirbantis. Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimų padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padarytų nusikaltimų pobūdį, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, (duomenys neskelbtini) kaltinamojo amžių, padarytas išvadas ir teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas manyti, kad N. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

A. D. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį 7 kartus baustas administracine tvarka, iš kurių 4 kartus už nusižengimus dėl smulkių pažeidimų, susijusių su važiavimu viešuoju transportu be bilieto, 2 kartus už nusižengimus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kartą už tai, kad nevykdė karo prievolininko pareigų, paskirtas pinigines baudas sumokėjęs (t. 3, b. l. 110-113). Praeityje jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės praeityje nebuvo (t. 3, b. l. 114). A. D. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimų padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad A. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą kaltinamuosius N. G. ir A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklausus laiduotą S. G. ir įvertinus ją charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko A. D. mama, kuri prašyme nurodė, kad tarp jos ir sūnaus yra susiklostę išskirtinės pagarbos santykiai. Teismas nustatė, kad S. G. su sūnumi sieja glaudūs asmeniniai santykiai, bendras gyvenimas, nuolatinis bendravimas. S. G. praeityje neteista, bausta administracine tvarka dėl nepiktybinių pažeidimų, paskirtas pinigines nuobaudas yra sumokėjusi. A. D. vertina mamos nuomonę, patarimus, linkęs jų klausyti. Abiejų asmenų santykiai yra artimi, nuolatiniai, tvirti ir patikimi, dėl ko nėra abejonių dėl galimos realios korekcijos kaltininko elgesiui. S. G. ne tik gali, bet ir daro teigiamą įtaką sūnui, juo rūpinasi ir palaiko.

Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja S. G. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo mama, jie nuolat atvirai bendrauja, jos asmenybė yra teigiama, abu asmenys kritiški padarytiems nusikaltimams, kaltininkas atliko savo elgesio korekcijas, žaidžia (duomenys neskelbtini), stengiasi koncentruotis į sportą. Mamos S. G. vertybinė orientacija, kaltininko (duomenys neskelbtini) amžius, abipusė pagarba ir sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja ir rizikos jų santykių pokyčiui teismas nenustatė (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad S. G. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkama laiduotoja kaltininkui.

Teisme apklausus laiduotoją L. G. ir įvertinus ją charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko mama, kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Teismas nustatė, kad N. G. gyvena kartu su mama, jie daug laiko praleidžia kartu. L. G. yra dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 3, b. l. 193), praeityje neteista (t. 3, b. l. 194), administracine tvarka nebausta (t. 3, b. l. 195). Teisme L. G. nurodė, kad kartu su sūnumi daug laiko praleidžia bendrai, sodyboje atlikdami įvairius darbus. Jos santykiai su N. G. yra artimi, nuolatiniai, mama yra sūnui autoritetas, gali jam daryti teigiamą įtaką, nes N. G. atsižvelgia į mamos nuomonę ir patarimus.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja L. G. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo mama, nuolat bendrauja su kaltinamuoju, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui šiam padarant nusikalstamas veikas, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja, gyvena kartu ir palaiko tarpusavio artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nusikaltimų turinį, kaltinamųjų asmenybes, teismas mato pagrindą atleisti kaltinamuosius N. G. ir A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, N. G. perduodant mamos L. G. atsakomybėn, A. D. perduodant mamos S. G. atsakomybėn.

Įvertinus kaltinamojo N. G. asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos L. G. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą skirti ne trumpiausios trukmės laidavimo terminą be užstato.

Įvertinus kaltinamojo A. D. asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, aktyvų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, praeityje padarytus administracinius nusižengimus, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos S. G. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą skirti ilgesnio nei vidurkio trukmės laidavimo terminą be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 36-40 straipsniai) arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais (BK 75-79 straipsniai), arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1-11 punktuose.

Teismas, atleisdamas N. G. ir A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, mato pagrindą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pagrindo atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, E. B. kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir savanaudiškus tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

E. B. veikdamas tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Kaltininkas praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 128), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 121-126). E. B. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, šiuo metu nedirbantis, teigė, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje. Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Duomenų apie kaltininko priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą nėra. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, teismas mato pagrindą E. B. kaip pirmą kartą teisiamam skirti švelniausio pobūdžio sankcijose numatytas baudos bausmes, jų dydį nustatant pagal BK 61 straipsnio nuostatas.

Kaltinamajam E. B. tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 59), kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 77). Minėtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.

Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimai ir pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo: 2021 m. gruodžio 28 d. dėl 215,98 Eur išlaidų už teisinę pagalbą E. B., 2022 m. kovo 7 d. patikslintas prašymas dėl 265,58 Eur išlaidų už teisinę pagalbą E. B. ir 2022 m. gegužės 17 d. patikslintas prašymas dėl 387,38 Eur išlaidų už teisinę pagalbą E. B..

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Panaši nuostata, suteikianti teismui teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, BPK galiojo ir iki 2017 m. liepos 1 d., skyrėsi tik formuluotė (vietoje „priima sprendimą išieškoti“, anksčiau buvo nurodyta „turi teisę nuspręsti išieškoti“).

Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas remiantis įstatymu nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi byloje buvo galimi kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimai, N. G. ir A. D. turėjo pasirinkę ir pasikvietę procese dalyvauti savo gynėjus advokatus, todėl E. B. buvo parinktas gynėjas advokatas Rimantas Prėskienis, kuris teikė kaltinamajam teisines paslaugas. Teismas, atsižvelgęs į E. B. turtinę padėtį (nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje), sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko E. B. padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl paties kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. B. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais

nusprendė:

N. G. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį L. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu N. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. (A. D.) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį S. G. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą;

- 300 straipsnio 1 dalį ir skirti 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. B. skirti galutinę bausmę 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

E. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų išieškojimo iš E. B..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.