- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-2225-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08920-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- O. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, mažoji bendrija „Klimaventa“, uždaroji akcinė bendrovė „Noviti“, J. K., uždaroji akcinė bendrovė „Kardiolita“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui O. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo O. V. patikslintą priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, mažoji bendrija „Klimaventa“, uždaroji akcinė bendrovė „Noviti“, J. K., uždaroji akcinė bendrovė „Kardiolita“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo O. V. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – V., atsakovui pavardę – V.; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui 800 Eur sumą (po 400 Eur kiekvienam vaikui), kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 6) priteisti susidariusį įsiskolinimą už laikotarpį, per kurį išlaikymas nepilnamečiams vaikams nebuvo teikiamas; 7) padalinti šalių santuokos metu įgytą turtą; 8) priteisti šalims priklausančias mažosios bendrijos (toliau – MB) „Klimaventa“ nario teises lygiomis dalimis, t. y. padalijant po ½ nario teisių ieškovei ir ½ nario teisių atsakovui; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei 19 151,25 Eur kompensaciją už bendros grąžintinos kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nordecum“, sumą; 10) priteisti iš atsakovo ieškovei 19 835,28 Eur kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį; 11) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos (atsižvelgiant į kiekvieno vaiko užimtumą bei informuodamas ieškovę SMS žinute ne vėliau nei dieną iki bendravimo) penktadienį ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. vakare bei priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui 800 Eur sumą, skiriant po 400 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos (atsižvelgiant į kiekvieno vaiko užimtumą bei informuodamas ieškovę SMS žinute ne vėliau nei dieną iki bendravimo) penktadienį ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. vakare, šalių susitarimu bendravimo tvarka gali būti keičiama. Teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 327 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Teismas kitą prašymo dalį atmetė.
4. 2025 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo patikslintas priešiekinis, kuriame atsakovas prašė: 1) priimti atsakovo patikslintą priešieškinį; 2) ieškovės ieškinį atmesti; 3) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – N., atsakovui palikti jo pavardę – V.; 5) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 6) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 7) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui bendrą 372,50 Eur per mėnesį sumą (po 186,25 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, taip pat įpareigojant ieškovę vaikų vardu atidaryti banko sąskaitą ar kitą sąskaitą, į kurią atsakovas mokėtų šias periodines išmokas ir kurios išrašus atsakovas galėtų matyti; 8) padalinti šalių santuokos metu įgytą turtą; 9) priteisti iš ieškovės atsakovui 6 000 Eur kompensaciją už ieškovės paimtas santaupas grynaisiais pinigais; 10) priteisti šalims priklausančias MB „Klimaventa“ nario teises lygiomis dalimis, t. y. padalijant po ½ nario teisių ieškovei ir ½ nario teisių atsakovui; 11) padalinti šalių santuokos metu įgytus kreditorinius įsipareigojimus; 12) priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
5. 2025 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ieškovė prašė areštuoti atsakovo banko sąskaitą, esančią „Wise“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir išreikalauti įrodymus apie minėtoje banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 4 d.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad atsakovas teikdamas priešieškinį nurodė duomenis, jog jo turtinė padėtis yra sunki, todėl prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovės turimomis žiniomis, atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis disponuoja piniginėmis lėšomis, esančiomis užsienio banko sąskaitoje, todėl ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas sąmoningai klaidina teismą ir siekia, kad nebūtų atskleista tikroji jo turtinė padėtis, tuo pačiu, jog šalių santuokos metu įgytas turtas būtų padalintas neteisingai. Ieškovė mano, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo banko sąskaitą, o tuo pačiu išreikalauti įrodymus apie banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 4 d. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad niekada neturėjo priklausomybės nuo azartinių lošimų, tačiau nurodytus teiginius paneigia objektyvūs duomenys. UAB „Top Sport“ atsakydama į ieškovės prašymą nurodė, kad atsakovas daug anksčiau nei ieškovė sudarė sutartį su UAB „Top Sport“. Ieškovė sutartį su UAB „Top Sport“ nutraukė dar 2024 m. rugpjūčio 24 d., panašiu laikotarpiu (2024 m. rugpjūčio 28 d.) sutartį nutraukė ir atsakovas, tačiau ieškovei įveikus priklausomybę, apsiribojus galimybę lošti asmenų registre, atsakovas lošti nesustojo, paskutinis žinomas atsakovo lošimas vyko 2025 m. birželio 11 d. Vertinant UAB „Top Sport“ pateiktus duomenis buvo pastebėta, kad atsakovui buvo išmokėtos išmokos grynaisiais pinigais, o taip pat, jog atsakovas itin aktyviai naudojasi užsienio banko sąskaita ir kortele Nr. (duomenys neskelbtini) azartinių lošimų išlaidoms padengti. Atsakovas sąmoningai disponuoja lėšomis užsienio valstybės banko sąskaitoje, suvokdamas, kad Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų, įskaitant antstolius, galimybės identifikuoti ir kontroliuoti tokias finansines priemones, esančias užsienio jurisdikcijoje, yra ribotos. Atsakovas sąmoningai siekia nuslėpti tikrąją savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti sąžiningo ir proporcingo santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, taip pažeidžiant sutuoktinių lygybės principą. Šiuo metu šalių įkurtai įmonei MB „Klimaventa“ yra pradėtos vykdomosios bylos, iš atsakovo nebuvo išieškota jokia skolos suma, ieškovė viena pati dengia MB „Klimaventa“ įsipareigojimus. Pasitvirtinus ieškovės įtarimams, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis sąmoningai slepia tikrąją savo ir galimai MB „Klimaventa“ turtinę padėtį, bus užtikrinti teisėti ieškovės lūkesčiai, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovės J. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (UAB „Top Sport“ atsakymas į paklausimą, banko sąskaitų išrašai ir kt.) patvirtina, jog atsakovas galimai naudojosi lažybų/lošimo bendrovės (-ių) paslaugomis, buvo nuskaitomos/įskaitomos piniginės lėšos, tačiau minėti įrodymai nei pagrindžia, nei paneigia atsakovo nesąžiningumą, ketinimą slėpti ar perleisti turtą. Teismo vertinimu, vien ieškovės nuomonė be ją detalizuojančių įrodymų nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo nesąžiningumą.
9. Teismas, atsižvelgdamas į šeimos bylų specifiką, pažymėjo, kad nemaža dalis galimų mokėjimų buvo atlikta jau šalims gyvenant skyrium, be to, į klausimą ar minėti galimi laimėjimai ir piniginių lėšų pralaimėjimai buvo/yra šeimos turtas, ar asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir tik atitinkamai ieškovei patikslinus ieškinį dėl turtinių reikalavimų (turto padalinimo).
10. Teismas sprendė, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai manyti, jog dėl atsakovo nesąžiningumo, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė J. V. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų išreikalavimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad apeliantė nepagrindė nesąžiningų atsakovo veiksmų, tačiau apeliantės pateikti duomenys, vertinant juos bendrame bylos kontekste, kuriame atsakovo finansinė padėtis yra deklaruojama kaip sunki (tuo jis grindė ir prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio), patvirtina nuolatinį atsakovo dalyvavimą azartiniuose lošimuose, piniginių lėšų pervedimus lošimų bendrovėms.
11.2. Apeliantė šiuo metu viena dengia MB „Klimaventa“ ir atsakovo kaip laiduotojo finansinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės savaime verčia abejoti atsakovo sąžiningumu tiek ieškovės, tiek ir kreditorės UAB „Noviti“ atžvilgiu, nes akivaizdu, kad turėdamas galimybę leisti lėšas azartiniams lošimams, atsakovas turi objektyvią galimybę ir padengti bent dalį įsiskolinimo.
11.3. Be to, viešai skelbiami MB „Klimaventa“, kurios vadovas yra atsakovas, duomenys rodo, kad įmonė 2024 m. veikė nuostolingai. Atsakovas net vykdydamas veiklą, nevykdo finansinių įsipareigojimų (didina skolas), nors, pagal ieškovės pateiktus įrodymus galima spręsti, kad jis turi turto, iš kurio galėtų savalaikiai vykdyti prievoles. Tokie atsakovo veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad toks elgesys yra sąmoningas, siekiant užkirsti kelią ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui arba pernelyg jį apsunkinti, o tai tiesiogiai pažeidžia ieškovės turtinius interesus.
11.4. Atsakovo nesąžiningumą pagrindžia ir teismo jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis atsakovui nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, nevykdymas.
11.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į prašymo dalį, kuria buvo prašyta ne tik areštuoti atsakovo banko sąskaitą, bet taip pat išreikalauti duomenis apie atsakovo vardu Belgijos karalystėje esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 4 d. buvusias pinigines lėšas, jų judėjimą bei operacijų pobūdį. Atsisakydamas tenkinti šią prašymo dalį, teismas iš esmės apribojo apeliantės galimybes surinkti ir pateikti papildomus įrodymus, kurie galėjo detalizuoti atsakovo finansinį elgesį bei patvirtinti prašyme nurodytas rizikas, susijusias su galimu turto slėpimu ar sąmoningu vengimu vykdyti finansinius įsipareigojimus. Tokia procesinė situacija, kai viena proceso šalis – šiuo atveju apeliantė – yra faktiškai eliminuojama iš galimybės pagrįsti savo prašymo motyvus objektyviais, trečiųjų asmenų pateikiamais dokumentais, neatitinka rungimosi principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) bei šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16893-545/2025 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui O. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo O. V. patikslintą priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys UAB „Nordecum“, MB „Klimaventa“, UAB „Noviti“, J. K., UAB „Kardiolita“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
15. 2025 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ieškovė prašė areštuoti atsakovo banko sąskaitą, esančią „Wise“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir išreikalauti įrodymus apie minėtoje banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 4 d. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad atsakovas teikdamas priešieškinį nurodė duomenis, jog jo turtinė padėtis yra sunki, todėl prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovės turimomis žiniomis, atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis disponuoja piniginėmis lėšomis, esančiomis užsienio banko sąskaitoje, todėl ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas sąmoningai klaidina teismą ir siekia, kad nebūtų atskleista tikroji jo turtinė padėtis, tuo pačiu, jog šalių santuokos metu įgytas turtas būtų padalintas neteisingai. Ieškovė mano, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo banko sąskaitą, o tuo pačiu išreikalauti įrodymus apie banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 4 d. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad niekada neturėjo priklausomybės nuo azartinių lošimų, tačiau nurodytus teiginius paneigia objektyvūs duomenys. UAB „Top Sport“ atsakydama į ieškovės prašymą nurodė, kad atsakovas daug anksčiau nei ieškovė sudarė sutartį su UAB „Top Sport“. Ieškovė sutartį su UAB „Top Sport“ nutraukė dar 2024 m. rugpjūčio 24 d., panašiu laikotarpiu (2024 m. rugpjūčio 28 d.) sutartį nutraukė ir atsakovas, tačiau ieškovei įveikus priklausomybę, apsiribojus galimybę lošti asmenų registre, atsakovas lošti nesustojo, paskutinis žinomas atsakovo lošimas vyko 2025 m. birželio 11 d. Vertinant UAB „Top Sport“ pateiktus duomenis buvo pastebėta, kad atsakovui buvo išmokėtos išmokos grynaisiais pinigais, o taip pat, jog atsakovas itin aktyviai naudojasi užsienio banko sąskaita ir kortele Nr. (duomenys neskelbtini) azartinių lošimų išlaidoms padengti. Atsakovas sąmoningai disponuoja lėšomis užsienio valstybės banko sąskaitoje, suvokdamas, kad Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų, įskaitant antstolius, galimybės identifikuoti ir kontroliuoti tokias finansines priemones, esančias užsienio jurisdikcijoje, yra ribotos. Atsakovas sąmoningai siekia nuslėpti tikrąją savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti sąžiningo ir proporcingo santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, taip pažeidžiant sutuoktinių lygybės principą. Šiuo metu šalių įkurtai įmonei MB „Klimaventa“ yra pradėtos vykdomosios bylos, iš atsakovo nebuvo išieškota jokia skolos suma, ieškovė viena pati dengia MB „Klimaventa“ įsipareigojimus. Pasitvirtinus ieškovės įtarimams, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis sąmoningai slepia tikrąją savo ir galimai MB „Klimaventa“ turtinę padėtį, bus užtikrinti teisėti ieškovės lūkesčiai, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovės J. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai manyti, jog dėl atsakovo nesąžiningumo, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė J. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad apeliantės pateikti duomenys, vertinant juos bendrame bylos kontekste, kuriame atsakovo finansinė padėtis yra deklaruojama kaip sunki (tuo jis grindė ir prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio), patvirtina nuolatinį atsakovo dalyvavimą azartiniuose lošimuose, piniginių lėšų pervedimus lošimų bendrovėms. Apeliantė šiuo metu viena dengia MB „Klimaventa“ ir atsakovo kaip laiduotojo finansinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės savaime verčia abejoti atsakovo sąžiningumu tiek ieškovės, tiek ir kreditorės UAB „Noviti“ atžvilgiu, nes akivaizdu, kad turėdamas galimybę leisti lėšas azartiniams lošimams, atsakovas turi objektyvią galimybę ir padengti bent dalį įsiskolinimo. Tokie atsakovo veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad toks elgesys yra sąmoningas, siekiant užkirsti kelią ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui arba pernelyg jį apsunkinti, o tai tiesiogiai pažeidžia ieškovės turtinius interesus. Be to, atsakovo nesąžiningumą pagrindžia ir teismo jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis atsakovui nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, nevykdymas.
18. Pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs antrosios jos taikymui būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
20. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
21. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar toje konkrečioje byloje kyla joje priimto teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
22. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019, 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
23. Kadangi atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
24. Nagrinėjamu atveju apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir ribojimų atsakovui taikymą iš esmės grindė atsakovo nesąžiningumu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar galimo atsakovo nesąžiningumo.
25. Nors atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad šiuo metu yra sunkioje finansinėje padėtyje ir prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau tik ši aplinkybė niekaip nepagrindžia grėsmės apeliantės reikalavimų įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1261-910/2022).
26. Turto arešto taikymas šalių turto masės nepadidina, todėl galimai prasta atsakovo finansinė padėtis, nėra aplinkybė, leidžianti automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra ne itin gera, tai negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovo nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą. Pažymėtina tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdamas sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022).
27. Nors apeliantė nurodo, kad šiuo metu ji viena dengia MB „Klimaventa“ ir atsakovo kaip laiduotojo finansinius įsipareigojimus, todėl šios aplinkybės savaime verčia abejoti atsakovo sąžiningumu tiek ieškovės, tiek ir kreditorės UAB „Noviti“ atžvilgiu, nes akivaizdu, jog turėdamas galimybę leisti lėšas azartiniams lošimams, atsakovas turi objektyvią galimybę ir padengti bent dalį įsiskolinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog atsakovas šiuo metu nemoka skolų ir yra sudaręs sutartį su UAB „Top Sport“ bei galimai naudojosi lažybų/lošimo bendrovės paslaugomis, buvo nuskaitomos/įskaitomos piniginės lėšos, savaime negali būti laikoma atsakovo nesąžiningumu apeliantės atžvilgiu ir nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo turtui ar piniginėms lėšoms, kadangi galiojantys įstatymai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui poreikio, tinkamai aiškino proceso normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių, padaręs visiškai pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui apeliantės nurodytų argumentų bei jos pateiktų duomenų nepakanka.
29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Apeliantė atskirajame skunde taip pat prašo išreikalauti įrodymus apie atsakovo „Wise“ banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 4 d. Apeliantė nurodo, kad atsisakydamas tenkinti šią prašymo dalį, teismas iš esmės apribojo apeliantės galimybes surinkti ir pateikti papildomus įrodymus, kurie galėjo detalizuoti atsakovo finansinį elgesį bei patvirtinti prašyme nurodytas rizikas, susijusias su galimu turto slėpimu ar sąmoningu vengimu vykdyti finansinius įsipareigojimus.
31. CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus. Taip pat teismo nutartis, kuria tenkinamas arba atmetamas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Taigi tokia teismo nutartis pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą negali būti apeliacijos objektu. Dėl tokių pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad skundžiama teismo nutartimi apeliantės nurodytas klausimas net nebuvo nagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.